Dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimo peržiūrėjimo

Nr. DOK-4374

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07551-2024-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS

2025 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2025 m. gruodžio 15 d. paduotu ieškovės R. D. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimo peržiūrėjimo,

nustatė:

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei UAB „Baltic status“ dėl nuostolių priteisimo.

Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 41 762,75 Eur nuostoliams atlyginti.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmetė.

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. sprendimą.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis), skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 314 straipsnį, reglamentuojantį naujų įrodymų apeliaciniame teisme priėmimą, jų vertinimą. Pirmosios instancijos teisme atsakovė neteikė įrodymų, atsiliepime į ieškinį nenurodė aplinkybių apie tai, kas pristatė ekskavatorių. Apeliacinės instancijos teismas nepagrindė, kodėl iškilo būtinybė juos pateikti vėliau, jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo; neinformavo ieškovės nei apie priimamus naujus įrodymus, nei apie ieškovės pareigą dėl jų pasisakyti. Taigi ieškovė neturėjo galimybės pasisakyti dėl tokių naujai teikiamų įrodymų legitimumo, užduoti atsakovei klausimų. Priėmus naujus įrodymus, byla buvo nagrinėjama ir įrodymai vertinti naujais aspektais, kurie nebuvo tirti pirmosios instancijos teisme, taip iš esmės nukrypstant nuo teismų praktikos, kurioje pažymėta, jog sprendžiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą, svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDktMjQ4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-349-248/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-349-248/2019">3K-3-349-248/2019</a>). Vienas iš CPK 314 straipsnio tikslų – panaikinti galimybę šalims piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325- 823/2020, 50 punktas).

2. Apeliacinės instancijos teismas taikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą ieškovei. Reikalavimas besąlygiškai ir akivaizdžiai patvirtinti faktinę aplinkybę yra tolygus reikalavimui nustatyti objektyviąją tiesą, kurios Lietuvos civiliniame procese nenumatyta. Ieškovė teikė įrodymus, kad ekskavatorius atsakovei buvo perduotas su 9373,4 valandomis, tačiau nė vienas iš jų teismo neįtikino. Teismas neatsižvelgė į tai, kad E. D. nėra susijęs su ieškove ar UAB „Assula“, tai atsakovės pasirinktas subjektas. Ieškovės galimybės įrodyti atsakovės ir liudytojo santykius patvirtinančias aplinkybes yra itin ribotos. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują sprendimą byloje, visapusiškai ir objektyviai neištyrė aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, neįvertino su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų santykio su kitais byloje esančiais įrodymais, šių įrodymų hierarchijos. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl aukštesnės įrodomosios galios dokumentų (savivaldybės pateiktų ekskavatoriaus registracijos dokumentų, nuotraukų, kuriose užfiksuotos ekskavatoriaus moto valandos). Tokie įrodymai turi aukštesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados pažeidžia tikimybių pusiausvyros principą.

3. Apeliacinės instancijos teismas neišsprendė klausimo dėl pagrindinio reikalavimo – nepagrįsto atsakovės praturtėjimo. Pirmosios instancijos teismas priteistas sumas grindė, be kita ko, negautų pajamų institutu - t. y. kitu pagrindu, nei prašė ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas, atmetęs reikalavimą dėl negautų pajamų, turėjo pasisakyti dėl nepagrįsto atsakovės praturtėjimo. Ieškovė iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo priteista suma, nustatytomis aplinkybėmis, todėl neturėjo teisinio suinteresuotumo ginčyti pirmosios instancijos teismo motyvų. Apeliacinės instancijos teismas nesvarstė dėl CPK 327 straipsnio 2 dalyje nurodytos galimybės dalį bylos grąžinti į pirmosios instancijos teismą. Neišsprendus klausimo dėl nepagrįsto praturtėjimo reikalavimo, ieškovei yra suvaržomos teisinės gynybos galimybės, nes toks jos reikalavimas tarsi ir nebuvo nagrinėtas, bet apeliacinės instancijos teismas atmetė visą ieškinį, taigi pakartotinai ji neturi galimybės teikti ieškinio dėl šio reikalavimo (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti atsakovų kasacinį skundą, ieškovei grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti R. D. 1312 (vieno tūkstančio trijų šimtų dvylikos) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. gruodžio 15 d. Luminor banko mokėjimo nurodymu Nr.5021, kodas ZP00350.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos

Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė