S. Z. pagal BK 178 str., 178 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-213-719/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47043-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1;

1.1.8.10.6; 2.8.9.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,

nuteistajam S. Z. (S. Z.), jo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,

nuteistajam E. T. (E. T.),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 26 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu:

S. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme devyniems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. Z. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės suėmimo terminas nuo 2019 m. lapkričio 29 d. 17 val. 5 min. iki bausmės vykdymo pradžios.

E. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir E. T. paskirta subendrinta bausmė – 125 MGL (6350 Eur) (LAT pastaba – turi būti 6250 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės suėmimo terminas nuo 2019 m. lapkričio 29 d. 17 val. 5 min. iki 2019 m. gruodžio 10 d. (12 dienų), ir E. T. paskirta galutinė bausmė – 101 MGL (5050 Eur) dydžio bauda.

Iš nuteistojo S. Z. priteista civilinėms ieškovėms UAB „C.“ 766,96 Eur, UAB „E“ – 562,70 Eur, UAB „A.“ – 145,04 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistųjų S. Z. ir E. T. solidariai priteista civilinėms ieškovėms UAB „C“ 619,32 Eur, UAB „E.“ – 148,32 Eur, UAB „B. P.“ – 83,43 Eur, UAB „S.“ – 148,28 Eur turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 26 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio dalis dėl S. Z. ir E. T. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir priimtas naujas nuosprendis:

S. Z. ir E. T. išteisinti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nuteistiesiems buvo subendrintos bausmės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į S. Z. paskirtą devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal BK 178 straipsnio 1 dalį įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės suėmimo terminas nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki 2021 m. vasario 26 d. ir nustatyta, kad S. Z. yra atlikęs bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į E. T. paskirtą 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės suėmimo terminas nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. (12 dienų), ir E. T. paskirta galutinė bausmė – 26 MGL (1300 Eur) dydžio bauda.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos aplinkybės, kad S. Z., tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su E. T. ir iš anksto susitaręs bei turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. lapkričio 1 d. apie 18 val. 59 min. automobiliu (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėti kitos transporto priemonės valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB „B. P.“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), ir, jiems privažiavus prie kolonėlės Nr. 4, E. T. į iš anksto paruoštas talpyklas minėto automobilio bagažinėje pripylė 75,91 litro dyzelinių degalų EFEKT už 83,43 Eur, jų vieno litro kaina 1,099 Eur, ir už juos nesumokėję išvažiavo iš minėtos degalinės, tokiais savo bendrais veiksmais pagrobė UAB „B. P.“ priklausantį svetimą turtą už 83,43 Eur;

S. Z., tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir iš anksto susitaręs bei turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. lapkričio 2 d. apie 11 val. 45 min. automobiliu (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėti kitos transporto priemonės valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB „A.“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), ir, jiems privažiavus prie kolonėlės Nr. 4, tyrimo metu nenustatytas asmuo į iš anksto paruoštas talpyklas minėto automobilio bagažinėje pripylė 113,85 litro A95 benzino už 145,04 Eur, jo vieno litro kaina 1,274 Eur, ir už jį nesumokėję išvažiavo iš minėtos degalinės, tokiais savo bendrais veiksmais pagrobė UAB „A“ priklausantį svetimą turtą už 145,04 Eur.

Civilinės ieškovės UAB „B. P.“ civilinis ieškinys dėl 83,43 Eur turtinės žalos atlyginimo iš S. Z. ir E. T. paliktas nenagrinėtas.

Civilinės ieškovės UAB „A.“ civilinis ieškinys dėl 145,04 Eur turtinės žalos atlyginimo iš S. Z. paliktas nenagrinėtas.

Civilinės ieškovės UAB „S.“ civilinis ieškinys dėl 148,28 Eur turtinės žalos atlyginimo iš S. Z. ir E. T. paliktas nenagrinėtas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmestas.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro Gintauto Gudžiūno, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistųjų E. T., S. Z. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. Z. ir E. T. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad atvirai pagrobė UAB „S.“ priklausantį svetimą turtą už 148,28 Eur. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis:

1.1. S. Z. ir E. T., veikdami kartu ir iš anksto susitarę bei turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. lapkričio 29 d. apie 16 val. 40 min. automobiliu (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėti kitos transporto priemonės valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB „S.“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), ir jiems privažiavus prie kolonėlės Nr. 3, jiems žinant, kad degalinėje yra filmuojama, ir matant, jog juos stebi minėtos degalinės darbuotojas, E. T. į iš anksto paruoštas talpyklas minėto automobilio bagažinėje pripylė 130,18 litro A95 benzino už 148,28 Eur, jo vieno litro kaina 1,139 Eur, ir už jį nesumokėję išvažiavo iš minėtos degalinės.

2. S. Z. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad pagrobė UAB „C.“ priklausantį svetimą turtą už 1586,28 Eur, UAB „E.“ priklausantį svetimą turtą už 711,02 Eur, UAB „B. P.“ priklausantį svetimą turtą už 83,43 Eur, UAB „A.“ priklausantį svetimą turtą už 145,04 Eur, o E. T. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad pagrobė UAB „C.“ priklausantį svetimą turtą už 619,32 Eur, UAB „E.“ priklausantį svetimą turtą už 148,23 Eur ir UAB „B. P.“ priklausantį svetimą turtą už 83,43 Eur. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis:

2.1. S. Z., veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir iš anksto susitaręs bei turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. spalio 20 d. apie 13 val. 39 min. automobiliu (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėti kitos transporto priemonės valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB „C.“ degalinę „C.“, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, ir, jiems privažiavus prie kolonėlės Nr. 8, tyrimo metu nenustatytas asmuo į iš anksto paruoštas talpyklas minėto automobilio bagažinėje ir į automobilio degalų baką pripylė 101,02 litro dyzelinių degalų „D.“ už 122,84 Eur, jų vieno litro kaina 1,216 Eur, ir už jį nesumokėję išvažiavo iš minėtos degalinės.

2.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. Z., veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir iš anksto susitaręs bei turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. spalio 20 d. apie 18 val. 12 min. automobiliu (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėti kitos transporto priemonės valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB „E.“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), ir, jiems privažiavus prie kolonėlės Nr. 5, tyrimo metu nenustatytas asmuo į iš anksto paruoštas talpyklas minėto automobilio bagažinėje ir į automobilio degalų baką pripylė 105,96 litro dyzelinių degalų už 128,21 Eur, jų vieno litro kaina 1,21 Eur, ir už jį nesumokėję išvažiavo iš minėtos degalinės.

2.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. Z., veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir iš anksto susitaręs bei turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. spalio 21 d. apie 18 val. 26 min. automobiliu (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėti kitos transporto priemonės valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB „C.“ degalinę „C.“, esančią (duomenys neskelbtini), ir, jiems privažiavus prie kolonėlės Nr. 8, tyrimo metu nenustatytas asmuo į iš anksto paruoštas talpyklas minėto automobilio bagažinėje pripylė 123,29 litro dyzelinių degalų „D.“ už 147,95 Eur, jų vieno litro kaina 1,20 Eur, ir už jį nesumokėję išvažiavo iš minėtos degalinės.

2.4. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. Z., veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir iš anksto susitaręs bei turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. spalio 22 d. apie 15 val. 21 min. automobiliu (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėti kitos transporto priemonės valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB „C.“ degalinę „C.“, esančią (duomenys neskelbtini), ir, jiems privažiavus prie kolonėlės Nr. 3, tyrimo metu nenustatytas asmuo į iš anksto paruoštas talpyklas minėto automobilio bagažinėje pripylė 120,30 litro dyzelinių degalų „D.“ už 140,27 Eur, jų vieno litro kaina 1,166 Eur, ir už jį nesumokėję išvažiavo iš minėtos degalinės.

2.5. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. Z., veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir iš anksto susitaręs bei turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. spalio 24 d. apie 12 val. 57 min. automobiliu (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėti kitos transporto priemonės valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB „E.“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), ir, jiems privažiavus prie degalinės kolonėlės, tyrimo metu nenustatytas asmuo į iš anksto paruoštas talpyklas minėto automobilio bagažinėje pripylė 119,34 litro dyzelinių degalų už 144,40 Eur, jų vieno litro kaina 1,21 Eur, ir už jį nesumokėję išvažiavo iš minėtos degalinės.

2.6. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. Z., veikdamas kartu su E. T. ir iš anksto susitarę bei turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. lapkričio 1 d. apie 11 val. 40 min. automobiliu (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėti kitos transporto priemonės valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB „E.“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), ir, jiems privažiavus prie degalinės kolonėlės, E. T. į iš anksto paruoštas talpyklas minėto automobilio bagažinėje ir į automobilio degalų baką pripylė 122,50 litro dyzelinių degalų už 148,23 Eur, jų vieno litro kaina 1,21 Eur, ir už jį nesumokėję išvažiavo iš minėtos degalinės.

2.7. Tęsdami nusikalstamą veiką, S. Z. ir E. T., veikdami kartu ir iš anksto susitarę bei turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. lapkričio 1 d. apie 12 val. 11 min. automobiliu (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėti kitos transporto priemonės valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB „C.“ degalinę „C.“ esančią (duomenys neskelbtini), ir, jiems privažiavus prie kolonėlės Nr. 3, E. T. į iš anksto paruoštas talpyklas minėto automobilio bagažinėje ir į automobilio degalų baką pripylė 126,62 litro dyzelinių degalų „D.“ už 147,64 Eur, jų vieno litro kaina 1,166 Eur, ir už jį nesumokėję išvažiavo iš minėtos degalinės.

2.8. Tęsdami nusikalstamą veiką, S. Z. ir E. T., veikdami kartu ir iš anksto susitarę bei turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. lapkričio 1 d. apie 18 val. 59 min. automobiliu (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėti kitos transporto priemonės valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB „B. P.“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), ir, jiems privažiavus prie kolonėlės Nr. 4, E. T. į iš anksto paruoštas talpyklas minėto automobilio bagažinėje pripylė 75,91 litro dyzelinių degalų EFEKT už 83,43 Eur, jų vieno litro kaina 1,099 Eur, ir už jį nesumokėję išvažiavo iš minėtos degalinės.

2.9. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. Z., veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir iš anksto susitaręs bei turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. lapkričio 2 d. apie 11 val. 45 min. automobiliu (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėti kitos transporto priemonės valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB „A.“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), ir, jiems privažiavus prie kolonėlės Nr. 4, tyrimo metu nenustatytas asmuo į iš anksto paruoštas talpyklas minėto automobilio bagažinėje pripylė 113,85 litro benzino A95 už 145,04 Eur, jo vieno litro kaina 1,274 Eur, ir už jį nesumokėję išvažiavo iš minėtos degalinės.

2.10. Tęsdami nusikalstamą veiką, S. Z. ir E. T., veikdami kartu ir iš anksto susitarę bei turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. lapkričio 2 d. apie 17 val. 6 min. automobiliu (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėti kitos transporto priemonės valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB „C.“ degalinę „C.“, esančią (duomenys neskelbtini), ir, jiems privažiavus prie kolonėlės Nr. 2, E. T. į iš anksto paruoštas talpyklas minėto automobilio bagažinėje pripylė 132,23 litro dyzelinių degalų „D.“ už 146,25 Eur, jų vieno litro kaina 1,106 Eur, ir už jį nesumokėję išvažiavo iš minėtos degalinės.

2.11. Tęsdami nusikalstamą veiką, S. Z. ir E. T., veikdami kartu ir iš anksto susitarę bei turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. lapkričio 2 d. apie 18 val. 3 min. automobiliu (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėti kitos transporto priemonės valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB „C.“ degalinę „C.“, esančią (duomenys neskelbtini), ir, jiems privažiavus prie kolonėlės Nr. 4, E. T. į iš anksto paruoštas talpyklas minėto automobilio bagažinėje ir į automobilio degalų baką pripylė 121,02 litro dyzelinių degalų „D.“ už 133,85 Eur, jų vieno litro kaina 1,106 Eur, ir už jį nesumokėję išvažiavo iš minėtos degalinės.

2.12. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. Z., veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir iš anksto susitaręs bei turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. lapkričio 3 d. apie 10 val. 31 min. automobiliu (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėti kitos transporto priemonės valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB „E.“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), ir, jiems privažiavus prie kolonėlės Nr. 4B, tyrimo metu nenustatytas asmuo į iš anksto paruoštas talpyklas minėto automobilio bagažinėje pripylė 121,45 litro dyzelinių degalų už 142,10 Eur, jų vieno litro kaina 1,17 Eur, ir už jį nesumokėję išvažiavo iš minėtos degalinės.

2.13. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. Z., veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir iš anksto susitaręs bei turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. lapkričio 3 d. apie 11 val. 9 min. automobiliu (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėti kitos transporto priemonės valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB „C.“ degalinę „C.“, esančią (duomenys neskelbtini), ir, jiems privažiavus prie kolonėlės Nr. 1, tyrimo metu nenustatytas asmuo į iš anksto paruoštas talpyklas minėto automobilio bagažinėje pripylė 11,78 litro dyzelinių degalų „D.“ už 13,74 Eur, jų vieno litro kaina 1,166 Eur, ir už jį nesumokėję išvažiavo iš minėtos degalinės.

2.14. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. Z., veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir iš anksto susitaręs bei turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. lapkričio 25 d. apie 18 val. 21 min. automobiliu (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėti kitos transporto priemonės valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB „E.“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, ir, jiems privažiavus prie kolonėlės Nr. 6, tyrimo metu nenustatytas asmuo į iš anksto paruoštas talpyklas minėto automobilio bagažinėje pripylė 123,40 litro dyzelinių degalų už 148,08 Eur, jų vieno litro kaina 1,20 Eur, ir už jį nesumokėję išvažiavo iš minėtos degalinės.

2.15. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. Z., veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir iš anksto susitaręs bei turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. lapkričio 25 d. apie 18 val. 44 min. automobiliu (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėti kitos transporto priemonės valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB „C.“ degalinę „C.“, esančią (duomenys neskelbtini), ir, jiems privažiavus prie kolonėlės Nr. 6, tyrimo metu nenustatytas asmuo į iš anksto paruoštas talpyklas minėto automobilio bagažinėje pripylė 111,62 litro dyzelinių degalų „D M. P.“ už 137,85 Eur, jų vieno litro kaina 1,235 Eur, ir už jį nesumokėję išvažiavo iš minėtos degalinės.

2.16. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. Z., veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir iš anksto susitaręs bei turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. lapkričio 26 d. apie 5 val. 26 min. automobiliu (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėti kitos transporto priemonės valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB „C.“ degalinę „C.“, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, ir, jiems privažiavus prie kolonėlės Nr. 9, tyrimo metu nenustatytas asmuo į iš anksto paruoštas talpyklas minėto automobilio bagažinėje ir į automobilio degalų baką pripylė 113,07 litro dyzelinių degalų „D.“ už 136,36 Eur, jų vieno litro kaina 1,206 Eur, ir už jį nesumokėję išvažiavo iš minėtos degalinės.

2.17. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. Z., veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir iš anksto susitaręs bei turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. lapkričio 26 d. apie 11 val. 3 min. automobiliu (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėti kitos transporto priemonės valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB „C.“ degalinę „C.“, esančią (duomenys neskelbtini), ir, jiems privažiavus prie kolonėlės Nr. 3, tyrimo metu nenustatytas asmuo į iš anksto paruoštas talpyklas minėto automobilio bagažinėje pripylė 108,07 litro „95 Miles“ degalų už 137,90 Eur, jų vieno litro kaina 1,276 Eur, ir už jį nesumokėję išvažiavo iš minėtos degalinės.

2.18. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. Z., veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir iš anksto susitaręs bei turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. lapkričio 26 d. apie 23 val. 14 min. automobiliu (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėti kitos transporto priemonės valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB „C.“ degalinę „C.“, esančią (duomenys neskelbtini), ir, jiems privažiavus prie kolonėlės Nr. 2, tyrimo metu nenustatytas asmuo į iš anksto paruoštas talpyklas minėto automobilio bagažinėje ir į automobilio degalų baką pripylė 102,81 litro dyzelinių degalų „D M. P.“ už 130,05 Eur, jų vieno litro kaina 1,265 Eur, ir už jį nesumokėję išvažiavo iš minėtos degalinės.

2.19. Tęsdami nusikalstamą veiką, S. Z. ir E. T., veikdami kartu ir iš anksto susitarę bei turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. lapkričio 28 d. apie 18 val. 6 min. automobiliu (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėti kitos transporto priemonės valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB „C.“ degalinę „C.“, esančią (duomenys neskelbtini), ir, jiems privažiavus prie kolonėlės Nr. 5, E. T. į iš anksto paruoštas talpyklas minėto automobilio bagažinėje ir į automobilio degalų baką pripylė 128,21 litro dyzelinių degalų „D Miles“ už 148,21 Eur, jų vieno litro kaina 1,156 Eur, ir už jį nesumokėję išvažiavo iš minėtos degalinės.

2.20. Tęsdami nusikalstamą veiką, S. Z. ir E. T., veikdami kartu ir iš anksto susitarę bei turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. lapkričio 29 d. apie 16 val. 15 min. automobiliu (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėti kitos transporto priemonės valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB „C.“ degalinę „C.“, esančią (duomenys neskelbtini), ir, jiems privažiavus prie kolonėlės Nr. 4, E. T. į iš anksto paruoštas talpyklas minėto automobilio bagažinėje pripylė 36,26 litro benzino „95 Miles“ už 43,37 Eur, jo vieno litro kaina 1,196 Eur, ir už jį nesumokėję išvažiavo iš minėtos degalinės.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų S. Z. ir E. T. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. Z. ir E. T. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteisti nepagrįstai, tinkamai neįvertinus byloje surinktų įrodymų visumos. Apeliacinės instancijos teismas tokią išvadą motyvavo šiais argumentais:

4. Inkriminuojant BK 178 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti atvirosios vagystės esminį požymį, t. y. kaltininko veiksmų atvirumą. Atvirumo požymis apibūdinamas dviem kriterijais – kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą (objektyvusis kriterijus), ir kai kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso (subjektyvusis kriterijus). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje nagrinėjamoje byloje esantys duomenys ir jų visuma nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nuteistieji suprato, jog jų neteisėta veika buvo pastebėta UAB „S.“ degalinėje dirbančių darbuotojų, tačiau to nepaisė ir toliau neteisėtai veikė. Pažymėjo ir tai, kad pats žmonių stebėjimo vaizdo kameromis faktas savaime nepadaro svetimo turto grobimo atviro, net ir šį faktą suvokiant nuteistiesiems.

5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, taip pat nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistųjų S. Z. ir E. T. nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir pripažindamas jas tęstine nusikalstama veika, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimą, nes neatsižvelgė į tęstiniam svetimo turto grobimui keliamą reikalavimą, jog grobimas turi vykti iš vieno šaltinio (turto savininko), t. y. neatsižvelgė į tai, kad nuteistųjų nusikalstama veika žala buvo padaryta ne vienam ir tam pačiam subjektui, o net keletui skirtingų degalais prekiaujančių bendrovių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNi0xMDczLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-6-1073/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-6-1073/2020">2K-6-1073/2020</a>). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje tęstinėmis veikomis laikytinos tik tos veikos, kuriomis žala buvo padaryta tai pačiai degalais prekiaujančiai bendrovei. Tuo tarpu skirtingiems subjektams nusikalstamais veiksmais padaryta žala turėtų būti vertinama kaip pavienės nusikalstamos veikos. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „A.“ ir UAB „B. P.“ pavieniais nusikalstamais veiksmais padaryta žala nesiekia pagrobto turto vertės dydžio (t. y. pagal BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodytą vertės išaiškinimą turi viršyti 3 MGL), dėl kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino šias nuteistiesiems inkriminuotas aplinkybes.

III. Kasacinio skundo argumentai

6. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Eugenijus Papučka prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 26 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

6.1. Apeliacinės instancijos teismas dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl S. Z. ir E. T. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir juos išteisino. Apeliacinės instancijos teismas byloje esančių įrodymų nelygino tarpusavyje, vertino juos atsiedamas vieną nuo kito, o kai kurių iš viso nevertino arba vertino tik išimtinai nuteistųjų naudai, dėl to neteisingai atskleidė jų turinį ir padarė neteisėtas bei nepagrįstas išvadas. Šie esminiai pažeidimai, nustatyti BPK 20 straipsnyje, sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir priimti teisingą sprendimą.

6.2. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI4LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-428/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-428/2011">2K-428/2011</a>, 2K-97/2011, 2K-91/2013). Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje inkriminuotos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, – kaltininko veiksmų atvirumas. Tačiau konstatuodamas, kad byloje esantys duomenys ir jų visuma nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog nuteistieji suprato, kad jų neteisėta veika buvo pastebėta UAB „S.“ degalinėje dirbančių darbuotojų, tačiau to nepaisė ir toliau neteisėtai veikė, šis teismas akivaizdžiai netinkamai vertino vaizdo įrašų turinį ir juose užfiksuotas aplinkybes, taip pat liudytojo V. P. (V. P.) bei paties nuteistojo E. T. parodymus. Kasatoriaus vertinimu, vaizdo įrašų turinys patvirtina, kad degalinės darbuotojas, pastebėjęs vagystės faktą, suvokė E. T. daromų veiksmų esmę ir tai, jog supranta, kad vyksta degalų grobimas, parodė pirštu pačiam nuteistajam, o E. T., supratęs, jog yra pastebėtas grobiant degalus iš UAB „S.“, vis tiek tęsė neteisėtą veiką, t. y. veikė atvirai.

6.3. Pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas E. T. ir S. Z. parodymus, turėjo atsižvelgti ir į tai, jog jie yra suinteresuoti palankia bylos baigtimi ir yra laisvi nuo teisinės atsakomybės duodami bet kokius parodymus. Kasatoriaus nuomone, S. Z. ir E. T. byloje pateikta gynybinė pozicija ir visų jiems nepalankių faktų neigimas nepatvirtina, kad nuteistieji nepadarė BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos.

6.4. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai taikė BK 63 straipsnio 10 dalį, kurioje nurodoma, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Nors apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą dėl tęstinės nusikalstamos veikos nebuvimo nuteistųjų S. Z. ir E. T. veiksmuose iš esmės motyvavo kasacinio teismo nutartimi, kurioje nurodoma, kad tęstiniam svetimo turto grobimui yra keliamas reikalavimas, jog grobimas turi vykti iš vieno šaltinio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNi0xMDczLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-6-1073/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-6-1073/2020">2K-6-1073/2020</a>). Tačiau, kasatoriaus nuomone, būtina atsižvelgti ir į kitą kasacinės instancijos teismo suformuotą praktiką dėl pavienės tęstinės nusikalstamos veikos šios kategorijos bylose, kuriose prioritetas teikiamas bendrai kaltininko tyčiai, neteikiant prioriteto kitoms veikos padarymo aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>, 2K-84/2011, 2K-128/2013, 2K-438/2013, 2K-535/2013 ir kt.).

6.5. Akivaizdu, kad kasacinė teismų praktika bylose dėl pavienės tęstinės nusikalstamos veikos nusikaltimų nuosavybei sprendžiant, ar vieno šaltinio požymis yra esminis, pripažįstant vagystę tęstine, prieštaringa. Tačiau, kasatoriaus vertinimu, šioje byloje prioritetas turi būti suteikiamas teismų praktikai, kurioje sprendžiant dėl pavienės tęstinės nusikalstamos veikos buvimo akcentuojama bendra kaltininko tyčia. Todėl nustačius, kad asmuo veikdamas tyčia per tam tikrą laikotarpį grobė svetimą turtą, paviene tęstine nusikalstama veika pripažintini ir kaltininko veiksmai tiek turtą grobiant iš vieno šaltinio, tiek jį grobiant iš kelių šaltinių.

6.6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. Z., veikdamas tiek su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tiek su E. T., grobdavo tos pačios rūšies dalyką – degalus iš įvairių bendrovių. Vagystės buvo vykdomos tapačiais ir sistemingais veiksmais, iš esmės analogišku būdu ir aplinkybėmis, o nusikalstamas veikas skyrė trumpas laiko tarpas. Be to, kaltininkų veiksmus siejo ir bendras sumanymas bei tikslas, t. y. tokiu būdu gauti pinigų savo poreikiams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012) ir vienu kartu degalų pagrobti tiek, kad nekiltų baudžiamoji atsakomybė. Akivaizdu, kad nuteistieji veikė bendra tyčia, todėl ši aplinkybė yra esminė sprendžiant, ar šiuo nagrinėjamu atveju buvo padaryta tęstinė nusikalstama veika nuosavybei. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgiama į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-267/2011">2K-P-267/2011</a>, 2K-7-358-303/2015, 2K-555-788/2015, 2K-168-788/2016). Be to, nusikalstama veika gali būti pripažįstama tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimus (nusižengimus), tačiau jų visuma vertinama kaip nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2004).

6.7. Atsižvelgiant į pirmiau skunde išdėstytus argumentus bei kasacinio teismo praktiką, akivaizdu, kad nuteistųjų S. Z. ir E. T. nusikalstami veiksmai grobiant degalus iš skirtingų bendrovių yra kvalifikuojami kaip pavienė tęstinė nusikalstama veika. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino nuteistiesiems inkriminuotas aplinkybes dėl UAB „A.“ ir UAB „B. P.“ padarytų veikų.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų kasacinės instancijos teisme

8. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), o nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, tikrina tai, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinės instancijos teismas pagal BPK 369 ir 376 straipsniuose nustatytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija. Pažymėtina, kad kasatoriaus nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, jog teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus. Todėl teisėjų kolegija kasacinio skundo argumentus nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK reikalavimų laikymusi ir tinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.

Dėl BPK pažeidimų vertinant įrodymus apeliacinės instancijos teisme ir S. Z. bei E. T. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

9. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas dėl padarytų BPK 20 straipsnio, BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl S. Z. ir E. T. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir juos išteisino.

10. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu šių nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-145-495/2021 ir kt.).

11. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi šią skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį teisės taikymo aspektu pagal kasacinio skundo argumentus, nenustatė BPK 20 straipsnio, BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimų, kurie būtų pripažinti esminiais. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai.

12. Iš šios skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies turinio matyti, kad, priešingai nei kasaciniame skunde nurodo prokuroras, teismas išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, kurios turėjo reikšmės kvalifikuojant nuteistųjų nusikalstamus veiksmus, įvertino tiek atskirai, tiek ir kaip jų visumą byloje esančius įrodymus (pačių nuteistųjų E. T. ir S. Z. parodymus; liudytojo V. P. parodymus; UAB „S.“ pateiktus vaizdo įrašus, padarytus degalinėje įrengtomis vaizdo kameromis; kitus rašytinius įrodymus), pasisakė dėl pačių nuteistųjų veiksmų grobiant degalus ir jų suvokimo, jog veikia slaptai, o ne atvirai, ir jų pagrindu pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo E. T. ir S. Z. nusikalstamus veiksmus kaip padarytus atvirai pagrobiant UAB „S.“ priklausantį turtą (degalus) už 148,28 Eur. Pažymėtina, kad ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis yra pakankamai motyvuota, joje nėra reikšmingų prieštaravimų, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas neištyrė visų byloje surinktų įrodymų ar juos vertino selektyviai ir dėl to padarė BPK 20 straipsnio, BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus.

13. Pažymėtina, kad BK 178 straipsnis išskiria slaptą ir atvirą vagystę. Atviroji vagystė laikoma pavojingesne už slaptąją, todėl kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Be to, atviram pagrobimui konstatuoti būtina ir sąlyga, kad kaltininkui pašalinis asmuo parodytų suprantąs, jog vyksta svetimo turto grobimas, t. y. kaltininkas turi suvokti, jog šie asmenys supranta jo daromų nusikalstamų veiksmų esmę, tačiau to nepaiso. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų; 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta. Taigi akivaizdu, kad veikos kvalifikavimui kaip slaptai vagystei svarbus yra tiek paties kaltininko suvokimas, kad jis veikia slaptai, tiek ir turto savininko ar valdytojo arba trečiojo asmens kaltininko nusikalstamų veiksmų suvokimo ypatumai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011, 2K-91/2013, 2K-245-696/2015, 2A-9-628/2021).

14. Byloje nustatyta, kad S. Z. ir E. T., veikdami kartu ir iš anksto susitarę bei turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. lapkričio 29 d. apie 16 val. 40 min. automobiliu (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėti kitos transporto priemonės valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB „S.“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), privažiavę prie kolonėlės Nr. 3, į iš anksto paruoštas talpyklas pripylė 130,18 litro A95 benzino už 148,28 Eur ir už jį nesumokėję išvažiavo. Iš byloje pateiktų UAB „S.“ vaizdo įrašų turinio ir liudytojo V. P. parodymų matyti, kad degalinės darbuotojas pastebėjo E. T. ir atkreipė dėmesį į jo veiksmus, nes įtarė, jog pilami degalai gali būti pavogti, taip pat pirštu parodydamas į nuteistąjį įspėjo ir degalinės operatorę – pardavėją. Tačiau, kaip teisingai nustatė apeliacinės instancijos teismas, patvirtinančių duomenų, kad nuteistasis E. T. pastebėjo ir suprato, jog degalinės darbuotojai jį stebi ir įtaria, kad pilami degalai gali būti pavogti, nagrinėjamoje byloje nėra. Todėl įvertinus E. T. situacijos, kuriai esant jie padarė nusikalstamus veiksmus, suvokimą akivaizdu, kad byloje nėra paneigiančių duomenų, jog jie su S. Z., turėdami bendrą tyčią, veikė slaptai. Teisėjų kolegija taip pat pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai ir pažymi, kad vagystės atveju, kai turto pagrobimas užfiksuojamas tik vaizdo kameromis, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkams šis faktas (t. y. dėl esančių vaizdo kamerų) yra žinomas, nusikalstamos veikos kvalifikuojamos kaip slapta vagystė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

15. Nors apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje ir nustatė, jog S. Z. ir E. T. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, nurodytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, tačiau, atsižvelgdamas į pagrobto turto (degalų) vertės dydį (148,28 Eur), kuris neviršijo 3 MGL dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis), nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį neperkvalifikavo į BK 178 straipsnio 1 dalį, o juos išteisino kaip nepadariusius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 305 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas šiuos nuteistųjų veiksmus kvalifikavo kaip atskirą nusikalstamą veiką, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, faktinės bylos aplinkybės patvirtina nuteistųjų nusikalstamų veikų tęstinumą. Atkreiptinas dėmesys, kad tęstinės nusikalstamos veikos padarymo atveju visos atskiros veikos neturi savarankiško nusikaltimo požymių ir laikomos vienos nusikalstamos veikos sudėtinėmis dalimis.

Dėl BK 63 straipsnio 10 dalies taikymo

16. Kasaciniame skunde prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino nuteistiesiems S. Z. ir E. T. inkriminuotas aplinkybes dėl UAB „A.“ ir UAB „B. P.“ padarytų veikų. Pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas šį savo sprendimą dėl tęstinės nusikalstamos veikos nebuvimo nuteistųjų veiksmuose argumentavo kasacinio teismo nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNi0xMDczLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-6-1073/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-6-1073/2020">2K-6-1073/2020</a> pateiktu išaiškinimu, jog tęstiniam svetimo turto grobimui yra keliamas reikalavimas, kad grobimas turi vykti iš vieno šaltinio. Kasatoriaus teigimu, sprendžiant dėl tęstinės nusikalstamos veikos nuteistųjų veiksmuose, prioritetas turi būti teikiamas bendrai kaltininkų tyčiai, o ne papildomiems veikos tęstinumo reikalavimams.

17. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. BK nepateikia tęstinės nusikalstamos veikos apibrėžimo. Tačiau baudžiamosios teisės teorijoje ir kasacinio teismo praktikoje paviene tęstine nusikalstama veika pripažįstama du ar daugiau tapačių ar vienarūšių, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, padarytų analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną kaltininko sumanymą dėl to paties nusikaltimo dalyko. Tokie veiksmai, vertinami kiekvienas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nustatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios, todėl vertinami kaip viena nusikalstama veika ir kvalifikuojami pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>, 2K-307/2007, 2K-232/2010, 2K-650/2010, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-267/2011">2K-P-267/2011</a>, 2K-196-489/2021, 2K-207-788/2021 ir kt.). Tokiai bendrai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Be to, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, jog ir toliau darys tą patį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>, 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010, 2K-7-109/2013, 2K-207-788/2021 ir kt.).

18. Atkreiptinas dėmesys, kad tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats arba alternatyvūs veikos požymiai. Nusikalstama veika (pvz., vagystė) gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Pažymėtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-267/2011">2K-P-267/2011</a>, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Atsižvelgiant į turto pagrobimų bylų specifiką, veikos tęstinumo papildomais (neesminiais) kriterijais pripažintini tas pats grobiamo turto šaltinis, toks pat pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp atskirų veikų, ta pati ar greta esanti grobiamo turto buvimo vieta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122-693/2015, 2K-12/2009, 2K-649/2006, 2K-454/2008, 2K-307/2007, 2K-146/2008, 2K-207-788/2021 ir kt.).

19. Byloje nustatyta, kad S. Z. nuo 2019 m. spalio 20 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d., iš viso 21 kartą, veikdamas kartu tiek su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tiek su E. T. (8 kartus), iš įvairių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajone esančių degalinių grobė degalus, t. y. degalinėse prisipildavo degalų ir už jį nesumokėję išvažiuodavo. Degalai buvo grobiami tapačiais veiksmais ir kiekvienu atveju jais buvo siekiama bendro rezultato – realizuoti pagrobtus degalus, nes šios vagystės buvo tapusios papildomu jų pragyvenimo šaltiniu. Be to, grobimas buvo vykdomas analogišku būdu ir aplinkybėmis, panaudojant tą patį automobilį, tarp atskirų nusikalstamų veiksmų nebuvo didelio laiko tarpo. Iš anksto paruoštas automobilis, talpyklos, į kurias buvo pilami degalai, gana didelis skaičius skirtingų kitų transporto priemonių valstybinių numerių rodo, kad nusikalstamai veikai buvo ruošiamasis iš anksto. Toks pasiruošimo lygis bei kitos aptartos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistieji turėjo bendrą tyčią iš degalinių grobti ne vieną kartą. Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir kitose turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-555-788/2015). Tai, kad degalai buvo grobiami iš skirtingų degalinių, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog nuteistieji S. Z. ir E. T. padarė tęstinę nusikalstamą veiką.

20. Tuo tarpu iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad minėta nusikalstama veika buvo išskaidyta į atskiras nusikalstamas veikas pagal degalinių pavadinimus, iš kurių buvo grobiami degalai, t. y. remiantis vieno šaltinio kriterijumi. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis kriterijus nėra pakankamas vagystės atitikties tęstinės veikos požymiams paneigti ir nepatvirtina būtinumo tęstinę nusikalstamą veiką išskaidyti į atskiras nusikalstamas veikas vien dėl to, kad žala padaryta skirtingiems subjektams. Kaip jau buvo paminėta, tas pats grobiamo turto šaltinis yra tik papildomas ir neesminis veikos tęstinumo kriterijus. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo pagrobti svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus (ar administracinius nusižengimus).

21. Atsižvelgdama į pirmiau nustatytas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl aptarto veikos tęstinumo kriterijaus, kuris kasacinio teismo praktikoje pripažintinas kaip papildomas (neesminis), į kurį teismai gali, bet neprivalo atsižvelgti, negalėjo būti esmine kliūtimi šioje byloje teismui visas nuteistųjų padarytas veikas pripažinti paviene tęstine nusikalstama veika ir ją kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu kitų pagrįstų ir įtikinamų argumentų, kurie paneigtų veikos tęstinumą, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nepateikta, jų nenustatyta ir byloje.

22. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi bylos duomenis ir skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinį, atsižvelgdama į tęstinės nusikalstamos veikos sampratos įtvirtinimą baudžiamajame įstatyme ir aiškinimą pirmiau nurodytoje kasacinės instancijos teismo praktikoje, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instacijos teismai nesilaikė nusikalstamų veikų kvalifikavimo taisyklių, dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktinas galioti su pakeitimais dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis) perkvalifikuojant S. Z. ir E. T.veikas į vieną tęstinę vagystę pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

23. Skirdama nuteistiesiems bausmes už perkvalifikuotas nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmei skirti (nuosprendžio 63 ir 64 lapai). Taip pat vadovaujasi šio teismo išvada, kad nuteistajam S. Z. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Nuteistajam E. T. pirmosios instancijos teismas nusprendė skirti vieną švelnesnių BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytų bausmių – baudą. Teisėjų kolegija negali labiau sunkinti nuteistojo padėties, negu prašoma, todėl nutaria skirti tokios pat rūšies bausmę ir šiam nuteistajam. Nors abiejų nuteistųjų veikų kvalifikavimas švelnina nuteistųjų teisinę padėtį, tačiau atliktų nusikalstamų veiksmų apimtis išlieka ta pati. Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytos ir nuosprendyje aptartos aplinkybės, atsižvelgiant į BK 54 straipsnyje nurodytas bausmių skyrimo taisykles, suteikia pagrindą manyti, kad nuteistiesiems gali būti paskirtos tokio dydžio bausmės, kaip pirmosios instancijos teismo skirtos galutinės subendrintos bausmės, kolegija, nepažeisdama BPK 376 straipsnio 3 dalies reikalavimų, abiem nuteistiesiems skiria tokio pat dydžio ir rūšies bausmes.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 26 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžį su pakeitimais.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo S. Z. (S. Z.) ir E. T. (E. T.).

Nusikaltimus, už kuriuos S. Z. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į vieną tęstinį nusikaltimą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

Nusikaltimus, už kuriuos E. T. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į vieną tęstinį nusikaltimą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – 125 MGL (6350 Eur) dydžio baudą.

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Audronė Kartanienė

Artūras Ridikas