M. P. pagal BK 199 str. 4 d., 260 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-233-976/2021

Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00122-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Aurelijaus Gutausko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. (M. P.) ir jo gynėjo advokato Nikitos Kuznecovo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžio.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžiu M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams; 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. spalio 9 d. iki 2020 m. spalio 2 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas M. P. priklausantis automobilis „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas V. B.. Dėl jo kasacinių skundų negauta.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžiu

Nuteistųjų M. P. ir V. B. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. P. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir gabeno jas kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Rusijos Federaciją tokiomis aplinkybėmis: pagal jo išankstinį susitarimą su V. B. dėl narkotinių medžiagų kontrabandos po to, kai V. B. narkotines medžiagas – 33,830 kg kanapių dervos prie (duomenys neskelbtini) garažo Nr. 868, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), paslėpė jo (M. P.) automobilyje „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), po automobilio stogo apdaila ir automobilio kuro talpykloje, ir šias medžiagas jis V. B. nurodymu turėjo nugabenti į Rusijos Federaciją, Maskvos miestą, 2019 m. spalio 8 d. jis kartu su V. B. minėtame automobilyje „VW Passat“ gabeno šias narkotines medžiagas iš Klaipėdos miesto iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, po to, 2019 m. spalio 9 d. apie 7 val., jis, veikdamas V. B. nurodymu, vykdamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Baltarusijos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį Vilniaus r., Medininkų k., Pasieniečių g. 26, minėtu automobiliu „VW Passat“, paslėpęs po automobilio stogo apdaila ir automobilio kuro talpykloje, nepateikdamas muitinės kontrolei, neturėdamas leidimo, neteisėtai kontrabandos būdu gabeno labai didelį narkotinių medžiagų kiekį – 33,830 kg kanapių dervos, muitinio tikrinimo metu buvo sulaikytas muitinės pareigūnų ir minėtos narkotinės medžiagos buvo surastos.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo skiriant nuteistajam M. P. bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taikė nepagrįstai, nenustatęs jokių išimtinių aplinkybių, rodančių daug mažesnį nuteistojo ir jo padarytos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, pavojingumą, išskirtinį dėmesį skyrė nuteistojo asmenybei ir jo šeiminėms aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad bausmei paskirti reikšmingų aplinkybių visuma leidžia nuteistajam skirti minimalią BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis M. P. ir jo gynėjas advokatas N. Kuznecovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriai skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo nuteistajam M. P., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, teisės aktams ir teismų praktikai.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas, sukritikavęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo M. P., tik formaliai išvardijo nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, požymius, nurodė tai, kas yra nustatyta byloje, tačiau, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, nuteistojo atliktų veiksmų, jo asmenybės, padėjimo atskleisti šį ir kitus nusikaltimus, visiško kaltės pripažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamas veikas nepripažino pakankamais, kad jam būtų taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

3.3. Kasatoriai, plačiai aptardami teisės doktriną ir kasacinės instancijos teismo praktiką dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo ir bausmių skyrimo (pvz., kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-204-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-204-942/2015">2K-204-942/2015</a>, 2K-253-699/2018, 2K-49-976/2020), nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nenukrypo nuo teismų praktikos, laikėsi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų, nustatė ir visapusiškai bei objektyviai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė išvadą, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija savo griežtumu neatitinka teisingumo tikslų, todėl yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, neatlikęs įrodymų tyrimo bei nenustatęs naujų faktinių aplinkybių, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį nenurodęs jokių motyvų, kodėl atmetė pirmosios instancijos teismo argumentus dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 331 straipsnio 4 dalį.

3.4. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių nuteistajam pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, nėra išimtinės aplinkybės BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Tačiau BK 54 straipsnyje nėra nurodoma jokių „išimtinių aplinkybių“, nes vertinamųjų požymių taikymas baudžiamojoje teisėje tiesiogiai susijęs su asmens subjektyviais gebėjimais, kurie pagrįsti daugeliu veiksnių: faktinėmis aplinkybėmis, gyvenimo patirtimi, išsilavinimu ir kt. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje glaustai išvardijo aplinkybes, kurios yra svarbios kvalifikuojant nuteistojo veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, tačiau nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtą bausmę. Be to, nors teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad M. P. finansiniai sunkumai ir slegianti piniginė skola bendrininkui nuteistajam V. B. nėra svarbus motyvas. Kartu apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg išskirtinį dėmesį skyrė nuteistojo asmenybei, ignoravo bausmės individualizavimo principą įvertinant nuteistojo asmenybę. Kasatorių teigimu, M. P. Lietuvoje yra teisiamas pirmą kartą, tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad jis yra praeityje teistas, nors tokių įrodymų byloje nėra, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatas.

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Rolandas Imbrasas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas išanalizavo visas bausmei skirti svarbias aplinkybes, nė vienai iš jų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės, įvertino aplinkybių, apibūdinančių M. P. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei jas padariusį asmenį, visumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios lengvintų nuteistojo teisinę padėtį ir kurių pagrindu būtų galima taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei švelninti bausmę, ir kad bausmės tikslai bus pasiekti jam už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą paskyrus šio straipsnio dalies sankcijoje nustatytą minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis labai sunkų nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, veikdamas bendrininkų grupe, detaliai išanalizavo nuteistojo vaidmenį šios nusikalstamos veikos mechanizme ir padaryto nusikaltimo didelį pavojingumą pagrįstai susiejo su gabentų narkotinių medžiagų kiekiu bei rūšimi. Teismas tinkamai įvertino ir nuteistojo asmenybę, tuo tarpu šioje byloje nustatyti ir kasaciniame skunde nurodyti faktai apie M. P. šeiminę padėtį, darbinę veiklą ir jo teigiamą charakterizavimą nėra unikalios situacijos, patvirtinančios, kad teisingumo principo įgyvendinimui ir teisingos bausmės paskyrimui galimas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas. Priešingai nei teigia kasatoriai, apeliacinės instancijos teismas įvertino ir M. P. nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, tačiau nesuteikė jiems dominuojančios reikšmės ir vertino juos atsižvelgdamas į visumą bausmei skirti reikšmingų aplinkybių.

4.3. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio teiginio dėl M. P. teistumo neatitikties BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių nuostatoms. Prokuroras pažymi, kad duomenys apie ankstesnius teisės pažeidimus, nepriklausomai nuo to, koks jų pobūdis ir kur jie padaryti, suteikia informacijos apie kaltininko asmenybę. Šiuo atveju į M. P. teistumo Rusijos Federacijoje faktą teismas atsižvelgė kaip į duomenų apie kaltininko asmenybę šaltinį, kurį, be kita ko, nurodė ir pats nuteistasis.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo M. P. ir jo gynėjo advokato N. Kuznecovo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

6. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą nuteistajam M. P..

7. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-19/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-19/2011">2K-19/2011</a>, 2K-412/2014, 2K-383-895/2015, 2K-126-693/2018 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-235-648/2017). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg2LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-186-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-186-942/2015">2K-186-942/2015</a>, 2K-126-693/2018). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMi00ODkvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-2-489/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-2-489/2015">2K-2-489/2015</a>, 2K-377-489/2018).

8. Nagrinėjamoje byloje M. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kurios sankcijoje nurodyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistajam paskyrė švelnesnę negu įstatyme nustatytą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio 3 dalį taikė netinkamai, ir, panaikinęs šią sprendimo dalį, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskyrė nuteistajam dešimties metų laisvės atėmimo bausmę.

9. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje baudžiamąjį įstatymą – BK 54 straipsnio 3 dalį – tinkamai pritaikė apeliacinės instancijos teismas. Šis teismas, laikydamasis pirmiau nurodytos teismų praktikos dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, nuosprendyje išdėstė aiškius, bylos duomenimis pagrįstus ir išsamius motyvus, kodėl nėra aplinkybių, kurios būtų pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas nuteistajam M. P. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę. Priešingai nei teigia kasatoriai, nepažeisdamas BPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatų, teismas pakeistame nuosprendyje nurodė, kuo konkrečiai pasireiškė netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

10. Kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismas, tikrindamas bausmės nuteistajam M. P. paskyrimo teisingumą bei pagrįstumą ir spręsdamas dėl pagrindų skirti nuteistajam švelnesnę negu BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą bausmę buvimo ar nebuvimo, pirmiausia dar kartą įvertino M. P. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei pobūdį – padarytas labai sunkus nusikaltimas, veikiant tiesiogine tyčia, bendrininkų grupe per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabenant labai didelį kiekį (33,860 kg) narkotinių medžiagų (kanapių dervos), nusikalstama veika buvo iš anksto apgalvota bei suplanuota, ir nuteistojo vaidmenį padarant šias nusikalstamas veikas – nors jis nebuvo nusikalstamų veikų sumanytojas ir organizatorius, tačiau buvo tiesioginis šių nusikaltimų vykdytojas, t. y. atliko narkotinių medžiagų kurjerio funkciją.

11. Kartu teismas dar kartą įvertino ir nuteistojo M. P. asmenybę – yra vedęs, augina du nepilnamečius veikus, Lietuvoje anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbo, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei padėjo išaiškinti jose dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad teismų praktikoje į asmens šeimines ir panašias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nelemia išvados, kad sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taigi, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskirtinį dėmesį skyrė nuteistojo M. P. asmenybei bei jo šeiminėms aplinkybėms ir sumenkino nuteistojo vaidmenį padarant nusikalstamas veikas, jo padaryto nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, pavojingumą bei tokiu nusikaltimu daromą žalą visuomenei, žmonių gyvybei ir sveikatai.

12. Teismų praktikoje nurodyta, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-348/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-348/2013">2K-348/2013</a>, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019). Priešingai nei teigia kasatoriai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio 45 punkte taip pat pakankamai išsamiai aptarė ir tinkamai įvertino nuteistojo nurodytus jo padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, t. y. siekį išspręsti finansines problemas, ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju, vertinant padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pastarieji nėra tokie reikšmingi ir pateisinami, kad būtų galima pripažinti nuteistojo asmenybę mažiau pavojinga ir taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

13. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai nusprendė, jog byloje nustatytos aplinkybės, apibūdinančios tiek padarytą nusikalstamą veiką (be kita ko, ir nuteistojo vaidmenį darant nusikalstamas veikas, taip pat tai, kad narkotinės medžiagos pareigūnų buvo sulaikytos ir į apyvartą nepateko), tiek ir nuteistojo asmenybę (yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą), be abejo, yra svarbios, tačiau nesudaro pagrindo nuteistojo asmenybę ir jo padarytą veiką vertinti kaip mažiau pavojingas bei taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

14. Atmestini kaip nepagrįsti ir kasacinio skundo argumentai dėl BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatų pažeidimo. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio teiginys, jog M. P. praeityje buvo teistas, nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad M. P. aplinkybę apie savo teistumą (kaip galima suprasti iš bylos duomenų – užsienyje) nurodė pats, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo, tiek ir 2020 m. birželio 4 d. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, ir apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje tai pažymėjo. Kita vertus, ši aplinkybė neturėjo lemiamos reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nes apeliacinės instancijos teismas savo išvadas padarė įvertinęs aplinkybių, apibūdinančių tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir nuteistojo asmenybę, visumą.

15. Taigi, nagrinėjamoje byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, mažinančių padarytų nusikalstamų veikų ar nuteistojo M. P. asmenybės pavojingumą, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas nuteistajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų yra teisinga, padaryta įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvuota. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistajam M. P. paskirta minimali straipsnio sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė atitinka tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę. Priešingai nei teigia kasatoriai, ši bausmė tinkamai individualizuota, paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį (BK 41, 54 straipsniai).

16. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kadangi apeliacinės instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą – BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas – aiškino ir taikė tinkamai, remiantis kasacinio skundo argumentais, naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. P. ir jo gynėjo advokato Nikitos Kuznecovo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Aurelijus Gutauskas

Rima Ažubalytė