D. N., A. N., G. P., G. A., A. P., J. N., S. P. ir R. C. pagal BK 140 str., 129 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-239-1073/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01337-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.2.2; 2.1.7.4.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

nuteistajam D. N., jo gynėjui advokatui Jevgenijui Bogdanovui (Jevgenij Bogdanov),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. N. gynėjo advokato Jevgenijaus Bogdanovo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 30 parų areštu ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą laisvės atėmimu keturiolikai metų šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, šios bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta keturiolikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta dalis D. N. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyniolikai metų.

Iš nuteistųjų D. N. ir A. N. solidariai priteista: G. P. – 3475,20 Eur turtinei ir 24 240 Eur neturtinei žalai atlyginti, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant G. A.; A. P. – 2048 Eur turtinei ir 15 240 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 25 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo D. N. gynėjo J. Bogdanovo apeliacinis skundas.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą taip pat nuteistas A. N. Ši teismo sprendimo dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. D. N. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015 m. gruodžio 16 d., laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 23.25 val., J. N. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu dėl menkavertės priežasties supykęs ant S. P., tyčia vieną kartą sudavė šiam keraminiu arbatos puodeliu į galvos sritį, taip padarė S. P. kirstinę žaizdą kaktoje su kaktikaulio linijiniu netaisyklingos formos sužalojimu, dėl to S. P. prarado sąmonę. Šiais D. N. veiksmais S. P. nežymiai sutrikdyta sveikata.

2. Be to, D. N. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą už tai, kad 2015 m. gruodžio 16 d., laikotarpiu nuo 21.05 val. iki 23.30 val., netrukus po D. N. keraminiu puodeliu S. P. suduoto smūgio į galvos sritį, pastarajam vis dar esant be sąmonės ir toje pačioje vietoje – J. N. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, kambaryje, D. N. ir A. N., būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupe, paėmę bejėgiškos būklės ir negalintį pasipriešinti S. P. už abiejų rankų, pakėlė jį nuo grindų, nutempė prie lauke, namo vidiniame kieme, esančio lietaus ir fekalinės kanalizacijos šulinio, A. N. atidengė šulinio dangtį, o D. N. įmetė S. P. galva žemyn į šulinį ir abu kartu uždengė dangtį, taip be sąmonės esančiam S. P. sudarė su gyvybe nesuderinamas sąlygas, dėl kurių S. P. šulinyje mirė. Šiais veiksmais D. N. ir A. N. bendrininkų grupe nužudė bejėgiškos būklės S. P.

II. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistojo D. N. gynėjas advokatas J. Bogdanovas prašo: panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 25 d. nutartį bei baudžiamąją bylą D. N. nutraukti; kasacinės instancijos teismui nusprendus baudžiamosios bylos D. N. nenutraukti, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 25 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; kasacinės instancijos teismui nusprendus baudžiamosios bylos D. N. nenutraukti ir neperduoti jos iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, paskirti D. N. švelnesnę bausmę ir sumažinti nukentėjusiosioms A. P. bei G. P. priteistas pinigų sumas neturtinei žalai atlyginti. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Priimdami skundžiamus sprendimus abiejų instancijų teismai nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų. Teismų motyvai dėl D. N. kaltės nužudžius bejėgiškos būklės S. P. yra tendencingi, nes teismai suteikė prioritetą nuteistojo A. N. gynybinei pozicijai ir jo parodymams, kuriais jis siekė sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamoje veikoje. Nuteistojo A. N. pozicija itin nelogiška ir neįtikinama, prieštaraujanti objektyviems bylos duomenims. Kaip teigė A. N. savo parodymuose, prieš tai, kai S. P. kūnas buvo įmestas į kanalizacijos šulinį, jis buvo įsitikinęs, kad šis jau negyvas. A. N. paaiškinimai apie tai, kad D. N. trenkė keraminiu puodeliu S. P. į galvą, kategoriškai paneigti teismo medicinos specialisto išvada Nr. M1171/2017 (02), kurioje konstatuota, kad S. P. padarytas kaktikaulio sužalojimas neturi požymių, pagal kuriuos būtų galima tiksliai apibūdinti detalesnes šį sužalojimą padariusio daikto ar įrankio savybes. Kitoje specialisto išvadoje Nr. MK 30/2018 (01) konstatuota, kad sužalojimas būdingas kirstiniam sužalojimui, padarytam aštrios kertančios briaunos savybių turinčiu daiktu arba įrankiu; žalojusio daikto arba įrankio konkretaus dydžio ir formos pagal sužalojimo požymius nustatyti negalima; nustatyti, ar S. P. kaktikaulio sužalojimas galėjo būti padarytas keraminiu puodeliu (suduodant jo apatinės dalies kampu į kaktos sritį), negalima, kadangi sužalojimo požymiai yra tik rūšinės priklausomybės. Specialisto išvadą Nr. M1171/2017 (02) pateikęs teismo medicinos specialistas L. Gogelis teisiamajame posėdyje kategoriškai nurodė, kad keraminiu puodeliu tokio nukentėjusiojo kaukolės kaktikaulio sužalojimo neįmanoma padaryti ir kad kirstinis tiesus kaukolės sužalojimas galėjo būti padarytas metaliniu aštrias briaunas turinčiu kietu daiktu.

3.2. Nepaisant tokių specialistų išvadų, trečioje specialisto išvadoje Nr. KM 43/2019 (01) konstatuota, kad nors ir nėra galimybės nustatyti nukentėjusiojo kaktikaulį traumavusį objektą, vis dėlto tikėtina, kad kaktikaulio paviršinis kirstinis sužalojimas galėjo būti padarytas nuo suduoto smūgio į viršugalvio sritį dūžtančiu keraminiu puodeliu, kadangi jo skeveldra (-os) turi aštrios kertančios briaunos savybių. Išvadą pateikusi komisija taip pat padarė ir kitą prielaidą, kad galimybė, jog po šio trauminio poveikio dėl galimo galvos smegenų sukrėtimo nukentėjusysis prarado sąmonę, neatmetama. Akivaizdu, kad nukentėjusysis galėjo prarasti sąmonę ne tik nuo kirstinės žaizdos galvos srityje, bet ir nuo suduoto smūgio iš viršaus į viršugalvio sritį nenustatytu daiktu, dėl kurio galėjo būti pažeisti kaklo slanksteliai ir stuburo smegenys kaklo srityje ir nukentėjusysis galėjo tuoj pat mirti. Tačiau medicinos ekspertai tokios galimybės net nenagrinėjo, nors pagal įvykio aplinkybes ir nukentėjusiojo galvos srityje nustatytą sužalojimą turėjo ir privalėjo apie tai pasisakyti. Nesuprantama ekspertų išvada, kad sužalojimas galėjo būti padarytas dūžtančiu keraminiu puodeliu, nes iš frazės „dūžtantis puodelis“ neaišku, kada ir kokioje smūgio sudavimo stadijoje jis sudužo, ar prieš suduodant smūgį (tokiu atveju puodelis jau turėjo turėti aštrios kertančios briaunos savybių), ar smūgio sudavimo momentu, kai puodelis ir jo apatinė dalis ar dugno kampas atsitrenkė į nukentėjusiojo galvą, tačiau nesudužusio puodelio dugnas ir puodelio kampas neturėjo ir negalėjo turėti aštrios kertančios briaunos, todėl akivaizdu, kad nesudužusio puodelio dugnas ar šonas negalėjo padaryti nukentėjusiajam nustatyto kirstinio sužalojimo galvos srityje. Be to, jeigu puodelis sudužtų smūgio metu, suduodančio asmens rankose, neatmestina galimybė, kad nuo sudužusio puodelio šukių (tai priklausytų nuo smūgio stiprumo ir nuo puodelio šukių formos) taip pat galėtų būti sužalota smūgį suduodančio asmens ranka. Pažymėtina, kad nors ekspertai ir konstatavo, jog nustatyti S. P. mirties priežastį nėra galimybės, jie taip pat nurodė, kad objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, jog po viršugalvio srities sužalojimo jis į lauko kanalizacijos šulinį buvo įmestas negyvas, nėra, todėl padarė kategorišką ir prieštaringą visai kitą išvadą, kad S. P. mirties priežastis buvo prigėrimas vandenyje. Pagrįsdami tokią išvadą, ekspertai rėmėsi pozicija, kad trauminis poveikis S. P. į viršugalvio sritį, padarant paviršinį kirstinio pobūdžio kaktikaulio sužalojimą, greitos mirties sukelti negalėjo, kadangi sužalojimas dėl savo lokalizacijos ir pobūdžio nėra pavojingas gyvybei. Abiejų instancijų teismai nebuvo objektyvūs ir nešališki vertindami tokią nepagrįstą ir tik tikėtiną išvadą kaip patikimą įrodymą, pagrindžiantį D. N. kaltę dėl jam inkriminuoto nužudymo, ir nepagrįstai suteikė jai prioritetą bei sutiko su nuteistojo A. N. iškelta versija, kad D. N. puodeliu sudavė sėdinčiam ant lovos nukentėjusiajam smūgį į galvos sritį. Teismai nesivadovavo vienu pamatinių baudžiamosios teisės principų, kad visos abejonės traktuojamos kaltinamojo ar nuteistojo naudai.

3.3. Esant medicinos ekspertų prieštaringoms išvadoms dėl S. P. mirties priežasties ir panaudoto objekto, kuriuo nukentėjusiajam buvo padaryta kirstinė žaizda viršugalvio srityje, siekdamas nustatyti, ar tikrai būtų galima padaryti tokį sužalojimą puodeliu, apeliacinės instancijos teismas galėjo paskirti atlikti kriminalistinę-trasologinę ekspertizę ir šios srities ekspertams specialistams pavesti atsakyti į klausimą, ar S. P. kirstinė žaizda viršugalvio srityje galėjo atsirasti nuo suduoto smūgio tokiu puodeliu, kokį apibūdino nuteistasis A. N. Taip pat būtų tikslinga paskirti papildomą medicininę ekspertizę ir pavesti medicinos ekspertams atsakyti į klausimą, ar nuo suduoto smūgio S. P. į viršugalvio sritį stiprumo, nuo kurio nukentėjusiajam padarytas sužalojimas ir po kurio jis šnypštė ir gargaliavo, o šiek tiek vėliau visai nutilo, nukentėjusysis galėjo tuoj pat greitai mirti.

3.4. D. N. gynybinė pozicija iš esmės nesikeitė nuo pat ikiteisminio tyrimo apklausų, nes jis savo kaltės dėl S. P. nužudymo nepripažino ir kategoriškai neigė, kad dalyvavo nužudyme. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių D. N. kaltės įrodymų, taip pat nenustatyta jokia rimta priežastis, dėl kurios D. N. galėjo prisidėti prie S. P. nužudymo. D. N. buvusios sugyventinės liudytojos R. C. parodymus, kurių teismas negalėjo ar nesistengė teisiamajame posėdyje patikrinti, nes ji buvo išvykusi į užsienį, nors pats D. N. ir jo gynėjas prašė ją apklausti teisiamajame posėdyje, reikėtų vertinti kritiškai, ji tik nurodė girdėjusi apie D. N. sapną, kurį jis atsibudęs papasakojo liudytojai. Teismai nepagrįstai liudytojos R. C. parodymus apie D. N. sapną, kuriame jis pamatė nužudymą, priskyrė prie ištirtų įrodymų viseto. Atsižvelgiant į teismų praktiką nužudymo bylose, šios bylos įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad teismai netinkamai kvalifikavo D. N. nusikalstamą veiką ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, jo veikoje nėra nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų šio nusikaltimo sudėties požymių.

3.5. Nors D. N. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neįrodyta, pažymėtina, kad teismai neteisingai kvalifikavo šią veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad S. P. buvo įmestas į šulinį dar gyvas. Kadangi nuteistųjų D. N. ir A. N. parodymai prieštaringi ir kiekvienas iš jų laikosi sau naudingos gynybinės pozicijos, jų nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir turėtų būti skiriamos švelnesnės bausmės. Pažymėtina, kad pirminiame kaltinamajame akte D. N. buvo pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS02My01OTQvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-63-594/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-63-594/2019">1-63-594/2019</a> jis pripažintas kaltu dėl šio nusikaltimo, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi minėtas nuosprendis panaikintas ir byla grąžinta prokurorui, šis patikslino kaltinamąjį aktą ir pareiškė D. N. įtarimus dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

3.6. D. N. paskirta subendrinta bausmė yra pernelyg griežta ir neatitinka bausmės skyrimo tikslų bei pagrindų (BK 41 straipsnis, 54 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Pirmosios instancijos teismas visų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių iš esmės neaptarė, pateikė tik deklaratyvaus pobūdžio formuluotes, kurios neatitinka bausmės individualizavimo, proporcingumo ir teisingumo principų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neaptarė pirmosios instancijos teismo D. N. paskirtos bausmės dydžio pagrįstumo ir teisingumo.

3.7. Atsižvelgiant į teismų nustatytas aplinkybes ir argumentus dėl nukentėjusiosioms padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo, vadovaujantis teismų praktika bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, nukentėjusiosioms priteistos pinigų sumos neturtinei žalai atlyginti galėtų būti sumažintos.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo D. N. gynėjo advokato J. Bogdanovo kasacinis skundas atmestinas.

Nenagrinėtini kasacinio skundo argumentai

5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduoti kasaciniai skundai, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų netiriant ir nevertinant, naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes buvo atsižvelgta į visus svarbius bylos duomenis, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant pagrindo konstatuoti, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai (BPK 369 straipsnio 3 dalis), nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus. Todėl kasacinių skundų teiginiai, kuriais ginčijamas šioje byloje esančių įrodymų vertinimas (taip pat ir siekiant padidinti ar sumenkinti A. N., R. C. parodymų įrodomąją reikšmę) ir pateikiamas savas jų vertinimas bei interpretavimas (dėl D. N. parodymų nuoseklumo, jie nuoseklūs tik dėl kaltinimų nepripažinimo, o dėl įvykio aplinkybių ir situacijos nuolat kito, siekiant, kad būtų pritaikyti prie susiklosčiusios tyrimo situacijos konkrečiu metu), kuriais remdamasis kasatorius teikia savąją įvykių traktuotę, dėsto ir aiškina buvusių veiksmų chronologiją, kitas faktinių aplinkybių detales, remiasi liudytojų parodymais, kritikuoja jų ir kitų asmenų apklausų kokybę, ginčija įrodymų vertinimą ar tyrimo trūkumus (anot kasatoriaus, nepaneigta versija, kad D. N. skambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie nužudymą, tačiau tai paneigta bylos 3 t., b. l. 59–68 esančiais duomenimis, kuriuos išanalizavo ir aptarė žemesniųjų instancijų teismai) ir pan., nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

6. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Šioje byloje nuteistasis D. N. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nekėlė neturtinės žalos dydžio tinkamumo klausimo, todėl šie kasacinio skundo argumentai taip pat paliekami nenagrinėti.??????

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo

7. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, sukliudžiusiu tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą.

8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai teisingai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016 ir kt.).

9. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir darytinų išvadų teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi proceso dalyvis, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai.

10. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi žemesniųjų instancijų teismų sprendimų turinį, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad vertindami bylos įrodymus, ypač kiek tai susiję su kasatoriaus akcentuojamu specialiųjų žinių pagrindu atsiradusių duomenų netinkamu vertinimu, teismai kasatoriaus nurodomų BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų nepažeidė, savo išvadas grindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

11. Pagrindiniai kasatoriaus argumentai dėl netinkamo įstatymo taikymo yra dėstomi kritikuojant specialistų pateiktas išvadas ir akcentuojant jų prieštaringumą bei nesuderinamumą, nes, anot kasatoriaus, nėra nustatytas trauminio kaukolės pažeidimo įrankis, nenustatyta tiksli mirties priežastis, nenustatyta, kad tikrai nukentėjusysis buvo įmestas į šulinį dar gyvas ir pan. Tikrinant tokius kasatoriaus argumentus, svarbios šios įstatymu įtvirtinto reguliavimo ir teismų praktikoje pateiktos taisyklės:

11.1. Specialisto (ekspertų) išvados, įrodinėjant bylai reikšmingas aplinkybes, yra tik vienas iš įrodymų, kuris vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015 ir kt.).??????

11.2. Išvados ekspertizės aktuose (specialisto išvadose) gali būti suformuluotos kaip kategoriškos, tikėtinos ar sąlyginės ir pan. Baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto išvada), jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20-507/2015, 2K-191-495/2020).????????????

11.3. Ekspertizės akto (specialisto išvados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgzLTIyMi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-283-222/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-283-222/2018">2K-283-222/2018</a>). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MzcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-437/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-437/2008">2K-7-437/2008</a>, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018). Išvadą dėl priežastinio ryšio buvimo tarp asmens padarytos veikos ir kilusių padarinių konstatuoja bylą nagrinėjantis teismas, specialisto ar eksperto išvadą vertindamas kaip vieną iš įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI5LTk3Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-329-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-329-976/2017">2K-329-976/2017</a>, 2K-368-489/2018).

11.4. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad kaip įrodymą vertinant specialisto išvadą turi būti atsižvelgiama ne tik į turinčias reikšmės nusikalstamai veikai tirti specialisto nustatytas aplinkybes, bet ir į tirtus objektus, naudotus tyrimo metodus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkxLTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-191-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-191-507/2016">2K-191-507/2016</a>, 2K-206-693/2017, 2K-177-895/2018, 2K-327-719/2018). Specialiųjų tyrimo rezultatų kokybiškumui ir išvadų išsamumui didelę reikšmę turi pirminiai duomenys (tiriamieji objektai), kuriuos ištyręs ekspertas ar specialistas formuluoja atsakymą į jam pateiktus klausimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.??? 2K-233-1073/2020).

2. Susipažinus su bylos medžiaga ir teismų išvadomis dėl pateiktų specialisto išvadų, konstatuotina, kad tokių trūkumų, kuriuos nurodo kasatorius, nei jos, nei teismų atliktas jų vertinimas neturi. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad specialistai tyrė 2017 m. gruodžio 8 d. rastus palaikus, kurie nuo gulėjimo kanalizacijos šulinyje vandenyje dvejus metus (nužudymo laikas – 2015 m. gruodžio 16 d.) jau buvo iš dalies pilnai skeletuoti. Taigi tyrimas buvo apsunkintas dėl paties tyrimo objekto specifikos.

3. Abiejose teismo medicinos specialistų išvadose Nr. M1171/2017 (02) ir Nr. KM 43/2019 (01) nurodyta, kad S. P. lavone nustatytas kirstinio pobūdžio kaktikaulio sužalojimas, kuris padarytas vienu trauminiu poveikiu objektu, turinčiu aštrią kertančiąją briauną. Atitinkamai abiem atvejais konstatuota, kad kitų sužalojimų požymių nenustatyta, – taigi ši išvada paneigia kasatoriaus keliamą versiją dėl kaklo slankstelių traumų ir pan., kurių pagrindu siekiama papildomo ekspertinio tyrimo atlikimo. Taip pat abiejose išvadose teigiama, kad trauminis poveikis S. P. į viršugalvio sritį, padarant paviršinį kirstinio pobūdžio kaktikaulio sužalojimą, greitos mirties sukelti negalėjo, kadangi sužalojimas dėl savo lokalizacijos ir pobūdžio nėra pavojingas gyvybei. Nors vėlgi specialistai abiejose išvadose ir paaiškinimuose teigia, kad galimybė, jog po šio trauminio poveikio dėl galimo galvos smegenų sukrėtimo nukentėjusysis prarado sąmonę, neatmetama. Taip pat visi specialistai sutarė, kad objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, jog S. P. po viršugalvio srities sužalojimo į lauko kanalizacijos šulinį buvo įmestas negyvas, nėra. Atitinkamai, nors pirmojoje specialisto išvadoje teigiama, kad dėl palaikų būklės mirties priežasties nustatyti negalima, antroji specialistų išvada ir jų duoti paaiškinimai, paremti papildomai surinkta bylos medžiaga, buvo pakankami išvadai tiek apie bejėgišką nukentėjusiojo būklę, tiek apie galimą mirties priežastį, – kadangi nukentėjusysis į šulinį buvo įmestas žemyn galva, darytina išvada, jog S. P. mirties priežastis buvo prigėrimas vandenyje. Išdėstyti išvadų duomenys aiškiai parodo, kad jokių esminių prieštaravimų išvadose nėra.

4. Taigi teismo medicinos specialisto išvadų Nr. M1171/2017 (02) ir Nr. KM 43/2019 (01) bei tyrimus atlikusių specialistų paaiškinimų duomenys, sugretinti tarpusavyje ir su kita bylos medžiaga (bendrakaltininkio A. N., liudytojų R. C., O. N., V. N., S. P. parodymais, telefono pokalbių ir SMS žinučių išklotinėmis, kita teismų patikrinta ir įrodymais pripažinta bylos medžiaga), leido žemesniųjų instancijų teismams padaryti pagrįstas, patikimas, abejonių nekeliančias išvadas tiek apie įvykių eigą, tiek apie juose dalyvaujančių asmenų vaidmenį ir atmesti D. N. gynybines versijas apie jo nebuvimą įvykio vietoje ir kt.

5. Konstatuotina, kad, nepasitvirtinus kasacinio skundo argumentams dėl byloje surinktų duomenų ar jų pagrindu teismų padarytų išvadų prieštaringumo, joks esminis BPK pažeidimas ir jų nulemtas netinkamas BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymas D. N. negali būti konstatuotas.

Dėl D. N. paskirtos bausmės

6. Kasatorius skunde teigia, kad D. N. paskirta subendrinta bausmė yra pernelyg griežta ir neatitinka bausmės skyrimo tikslų bei pagrindų (BK 41 straipsnis, 54 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Primintina, kad pagal kasacinės instancijos teismo praktiką bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-165/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-165/2013">2K-165/2013</a>, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Tačiau šiuo atveju kasatoriaus skundo teiginys apie bausmės neatitiktį jos tikslams bei skyrimo pagrindams yra deklaratyvus, nes jokių??????teisinių argumentų, kuo pasireiškė nurodomi neatitikimai, nepateikta. Tokia pati situacija (argumentų trūkumas) buvo nustatyta ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo bausmės individualizavimo. Taigi nustatęs, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties 22 punkte įvykdė pareigą įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl kriminalinės bausmės skyrimo pagrįstumo, kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo ją vertinti iš naujo.

7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, kad pagal kasacinio skundo argumentus pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (BPK 369 straipsnis) nenustatytas, todėl nuteistojo gynėjo kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo D. N. gynėjo advokato Jevgenijaus Bogdanovo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Sigita Jokimaitė

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė