Baudžiamoji byla Nr. 2K-224-1073/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30399-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.10.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. (J. S.) gynėjos advokatės Eglės Latauskienės kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį dėl 2020 m. liepos 18 d. veikos – laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, paskiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį dėl 2020 m. rugsėjo 23 d. veikos – laisvės apribojimo baume šešiems mėnesiams, paskiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, J. S. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams.
Taip pat skundžiamas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 10 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendis pakeistas – J. S. už BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnes, subendrinta bausmė, skirta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį, ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.
Šioje byloje taip pat nuteisti ir A. M. bei M. S. (M. S.), tačiau dėl jų kasaciniai skundai nėra paduoti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. J. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir neteisėtai platino narkotines medžiagas, būtent: jis 2019 m. liepos 18 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė ne mažiau kaip 0,001602 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, ne mažiau kaip 0,252 g narkotinės medžiagos – metadono, veikdamas bendrai su M. S. ir turėdamas tikslą parduoti dalį narkotinės medžiagos, t. y. 0,000137 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir 0,024 g narkotinės medžiagos – metadono, 2019 m. liepos 18 d. apie 15.15 val. automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), neteisėtai šią dalį pardavė A. M., jas J. S. nurodymu iš minimo buto atnešė M. S.; likusią dalį, t. y. 0,001465 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir 0,0228 g narkotinės medžiagos – metadono, J. S. toliau laikė turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, taip pat minėtame bute laikė 0,69 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 13,2 proc., asmeniškai vartoti iki 2019 m. liepos 18 d. 16 val., kai atliktos kratos minėtame bute metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtas narkotines medžiagas.
2. Be to, J. S. ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 23 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 0,817 g,?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 14,3 proc., iki 2019 m. rugsėjo 23 d. 15.12 val., kai atliktos kratos minėtame bute metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino visumos BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti reikšmingų aplinkybių, nepagrįstai netaikė minėtos teisės normos ir padarė nepagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį skiriant aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam paskirta bausmė nėra tinkamai individualizuota, teisinga ir proporcinga. Teisėjų kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, vertinant J. S. bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, atskirai vertinamos, nepasižymi dideliu išskirtinumu, tačiau švelnesnės bausmės paskyrimui šiuo atveju turi įtakos jų visumos vertinimas ir, teisėjų kolegijos vertinimu, nepakankamas J. S. sveikatos būklės atskleidimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad J. S. neabejotinai bus apsunkintos galimybės atlikti laisvės atėmimo bausmę. Būtent aplinkybių dėl J. S. sveikatos būklės visuma teisėjų kolegijai leido nuspręsti, kad net ir minimalios pagal BK 260 straipsnio 2 dalies sankciją nustatytos bausmės skyrimas J. S. aiškiai neatitinka teisingumo principo. Teisėjų kolegija nustatė, kad šioje byloje bausmės tikslai ir teisingumo principo įgyvendinimas, taip pat ir visuomenės interesas gali būti užtikrinti taikant nuteistajam J. S. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė turi būti sumažinta.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistojo J. S. gynėja advokatė E. Latauskienė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 10 d. nuosprendį dėl paskirtos subendrintos galutinės trejų metų laisvės atėmimo bausmės ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde nurodo:
4.1. Teismai netinkamai taikė BK nuostatas dėl bausmės skyrimo nuteistajam, nepagrįstai nepritaikė BK 76 straipsnio 1 dalies. Teismas turi teisę atleisti nuteistąjį nuo bausmės, o ši teisė realizuojama įvertinus nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgus į atliktos bausmės dalį, taip pat į sunkios nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje ir galimą poveikį minėtų asmenų sveikatai. Asmuo gali būti atleidžiamas nuo tolesnio ar nuo viso bausmės vykdymo su tam tikra įstatyme įtvirtinta sąlyga, kuri nustato, kad asmuo serga sunkia ir nepagydoma liga, įtraukta į Sunkių nepagydomų ligų sąrašą pagal Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 (aktuali redakcija nuo 2017 m. spalio 6 d.) (toliau – Aprašas), nuostatas. Nors šis sąrašas reguliuoja asmenų, jau atliekančių bausmę, atleidimo medicininius pagrindus, juo remtis galima sprendžiant ir kaltinamųjų teisme atleidimą nuo bausmės.
4.2. Skundžiamame nuosprendyje teismas pateikia prieštaringus teiginius, kad bylos įrodymai patvirtina itin sunkią nuteistojo sveikatos būklę, tai mažina J. S. asmenybės pavojingumą, leidžia daryti neabejotiną išvadą ir apie apsunkintas J. S. galimybes atlikti laisvės atėmimo bausmę, kartu nurodo, kad šiuo atveju taikant su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nebūtų pasiekti bausmės tikslai.
4.3. Nuteistajam J. S. diagnozuotos ligos, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, laikomos sunkiomis nepagydomomis ligomis. Tačiau baudžiamojoje byloje nėra tikslių duomenų apie tokių sunkių ligų ir jų priežiūros teikiant socialines paslaugas suderinamumą nuteistajam, nes apeliacinės instancijos teismas vadovavosi neaktualiais (2016 m.) sveikatos priežiūros įstaigų rašytiniais dokumentais, kuriuose nurodoma, kad J. S. sveikatos būklės rodiklių perspektyva yra blogėjanti. Esant tokiai netiksliai nuteistojo sveikatos būklės diagnostikai ir nesant tolesnių gydymo ar paslaugų teikimo sąlygų konstatavimo, nėra jokių teisinių ir faktinių duomenų dėl tokio asmens laisvės atėmimo bausmės vykdymo pataisos namuose atitikties teisės aktų reikalavimams. Pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus byloje dokumentus matyti, kad J. S. neterminuotai nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Tokios faktinės aplinkybės parodo sunkią nuteistojo sveikatos būklę, todėl jam turi būti užtikrinamas tokių privalomų ir nuolatinių socialinių paslaugų teikimas pataisos namuose. Priešingu atveju nuteistasis patirs nežmonišką elgesį su juo, patyčias iš kitų nuteistųjų, bus pažeistas jo orumas, tai iš esmės suponuoja humanizmo principo, nustatyto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 7 straipsnyje, pažeidimą.
4.4. Byloje pateikti faktiniai duomenys (vertinant net ir jų diskutuotiną medicininių duomenų įrašų senumą) patvirtina tai, kad nėra aiškių ir laiko prasme (aktualių) duomenų dėl nuteistojo sunkių ligų progresavimo bei jų įtakos galimų ligų komplikacijoms ar nesavalaikiam gydymui, nesuteikiant kompleksinių sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų pataisos namų režimo sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismas nevertino, kad nuteistajam reikalinga nuolatinė slauga ir rūpyba ir kad tai turi būti vertinama griežtų kriterijų kontekste, atsižvelgiant į tai, jog šių sąlygų egzistavimas yra būtinas ir privalo būti užtikrintas įkalinimo įstaigos.
4.5. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, turėdamas pareigą įvertinti visas aplinkybes, tik bendraisiais teiginiais nurodė, kad taikant su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Teisiškai ydinga situacija yra prilyginama esminiams Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 ir 6 straipsnių pažeidimams, toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra neteisingas ir nepagrįstas ir turi būti naikinamas.
4.6. Šioje byloje kilo prieštaringumas tarp teisinių normų ir faktinių baudžiamosios bylos įrodinėtinų duomenų vertinimo (įrodymų tyrimo) – tai, ar asmeniui bausmę dėl ligos atlikti per sunku, yra medicinos, o ne teisės klausimas, ir medicinos eksperto išvada (šiuo atveju sveikatos priežiūros įstaigų duomenys), jog nuteistajam dėl jo sunkios nepagydomos ligos bausmę atlikti būtų per sunku, teismui yra tik rekomendacinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas į medicinos įstaigų duomenis iš esmės neatsižvelgė (atleidimo nuo bausmės teisine prasme), tačiau kitų šiam teismui priskirtinų veiksmų dėl nuteistojo galėjimo atlikti realią laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose neatliko (pavyzdžiui, specialisto apklausa, teismo medicininės ekspertizės skyrimas). Jeigu šioje konkrečioje byloje būtų pasitelktas teismo medicinos ekspertas siekiant nustatyti ir įvertinti nuteistojo sunkios nepagydomos ligos būklę ir jo (ne)gebėjimą atlikti paskirtą (-os) bausmę (-ės) ir jeigu šis teismas būtų (ne)atsižvelgęs į konkrečią išvadą, teismas būtų saistomas pernelyg plačios apimties įgaliojimų, nes sunkia nepagydoma liga sergantis asmuo turi pagrįstą lūkestį tikėtis, jog jo situacija bus įvertinta visapusiškai teisingai ir objektyviai. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas tik susipažino su sveikatos priežiūros įstaigų pateiktais rašytiniais duomenimis, tačiau neturėjo kompetencijos (medicinos mokslo prasme) vertinti kitų reikšmingų įrodinėtinų aplinkybių, būtinų siekiant nustatyti BK 76 straipsnio 1 dalies taikymą arba atsisakymą ją taikyti.
4.7. Apeliacinės instancijos teismas, atnaujinęs įrodymų tyrimą apeliacine tvarka, neišnaudojo visų įstatyme nustatytų įrodymų rinkimo veiksmų ir gaunamų jų pagrindu duomenų, padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas dėl atsisakymo taikyti BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tokie apeliacinės instancijos teismo veiksmai sutrukdė šiam teismui priimti teisingą, išsamų ir nešališką skundžiamą teismo sprendimą. Tokiu atveju yra teisinis ir faktinis pagrindas kasaciniam teismui priimti sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 382 straipsnio 1 dalies 5 punktą – panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teismas neatkreipė dėmesio į kasacinio teismo praktikoje įtvirtintas išimtines nuostatas (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-44/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-44/2007">2K-44/2007</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIzLTY5Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-123-697/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-123-697/2015">2K-123-697/2015</a>).
4.8. Dabartinė situacija, kai nuteistajam paskirta ypač griežta bausmė (treji metai laisvės atėmimo), parodo tik vieną esminį aspektą – kad ši paskirta bausmė nuteistajam, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, nepasieks visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, priešingai, pasieks iš esmės ne nubaudimą, o tai, kad nuteistajam bus sukeltos nepamatuojamos žmogiškos kančios ir bus padaryti asmenybės orumo ir savigarbos pažeidimai, nes nebus efektyviai užtikrinta jo nuolatinė priežiūra viso bausmės atlikimo metu.
5. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Vida Dautartienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo J. S. gynėjos advokatės E. Latauskienės kasacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo:
5.1. Kasacinio skundo argumentai, neva pagrindžiantys netinkamą BK 76 straipsnio 1 dalies taikymą, apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų nepaneigia, nesudaro pagrindo pakeisti ar naikinti tokį sprendimą kasaciniame skunde nurodytais motyvais. Apeliacinės instancijos teismas įvertino visas įstatyme nurodytas aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad pagrindo taikyti BK 76 straipsnio nuostatas nagrinėjamu atveju nėra. Baudžiamasis įstatymas (BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatos) nuteistajam J. S. taikytas tinkamai.
5.2. Dėl kasaciniame skunde nurodytų aplinkybių, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateikti prieštaringi teiginiai, pažymėta, jog apeliacinės instancijos teismas įvertino visus reikšmingus duomenis, spręsdamas tiek dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, tiek dėl BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, įvertino šių teisės normų institutams aiškinti reikšmingą teismų praktiką, atitinkamai ir faktinius baudžiamosios bylos duomenis. Tai, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nurodė, jog J. S. galimybės atlikti laisvės atėmimo bausmę yra apsunkintos, savaime nelemia netinkamo BK 76 straipsnio 1 dalies taikymo. Sprendžiant dėl BK 76 straipsnio 1 dalies taikymo, privaloma atsižvelgti į šiai normai taikyti ir aiškinti reikšmingų aplinkybių visumą, įskaitant ir tai, kad baudžiamosios bylos duomenys turi sudaryti pagrindą spręsti ne apie tai, jog dėl sveikatos būklės nuteistojo bausmės atlikimas yra apsunkintas, o apie pagrindą konstatuoti, jog tokios bausmės atlikimas yra apskritai negalimas, kadangi atlikti bausmę nuteistajam būtų per sunku. Be to, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į visumą bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, atitinkamai ir į kasacinės instancijos teismo praktiką dėl to, kad jeigu sunkia nepagydoma liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam padaryti veikos, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, atliko dalinį įrodymų tyrimą, papildomai apklausė nuteistąjį J. S. dėl jo sveikatos būklės, savo iniciatyva išreikalavo ir ištyrė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus dokumentus, sietinus su J. S. neįgalumo nustatymu. Įvertinta ir nuteistojo sveikatos būklė, ankstesni teistumai, tai, kad sveikatos būklė nesutrukdė padaryti nei nusikalstamų veikų, dėl kurių teistumas yra išnykęs, nei nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Vienos iš atleidimo nuo bausmės sąlygų – dėl sunkios nepagydomos ligos bausmę atlikti yra per sunku – konstatavimas yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija.
5.3. Dėl kasacinio skundo teiginių, kad apeliacinės instancijos teismas vadovavosi neaktualiais (2016 m.) sveikatos priežiūros įstaigų rašytiniais dokumentais, pažymėta, jog teisiamojo posėdžio metu apeliacinės instancijos teismas pagarsino savo iniciatyva išreikalautus medicininius dokumentus dėl nuteistojo J. S. neįgalumo. Tuo tarpu nuteistojo J. S. gynėjas prašymų, susijusių su nuteistojo J. S. sveikatos būklės tikslinimu, nepateikė. Buvo pateiktas tik prašymas apklausti nuteistąjį J. S. apie jo sveikatos būklę, šis prašymas buvo tenkintas. Apklausiamas nuteistasis parodė, kad tokia jo sveikatos būklė (būsena) trunka apie 14–15 metų, ji nekinta. Įvertus šias aplinkybes, pagrindo teigti, jog išreikalauti medicininiai duomenys nėra pakankami, tinkami ar nuteistojo sveikatos būklę atskleidžia nevisapusiškai sprendžiant dėl BK 76 straipsnio 1 dalies taikymo nagrinėjamu atveju, nėra.
5.4. Dėl nuteistojo būtinųjų medicininių paslaugų bei būtinųjų socialinių paslaugų teikimo pataisos namuose užtikrinimo pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog nuteistųjų sveikatos priežiūrą įkalinimo įstaigose atlieka pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai, laisvės atėmimo vietų ligoninė, o prireikus – ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos (BVK 174 straipsnis). Atsiradus pagrindui, atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos klausimas gali būti sprendžiamas ir nuosprendžio vykdymo stadijoje (BVK 177 straipsnis). Jeigu bausmės atlikimo vietoje nuteistojo sveikatos būklė blogėtų, ligos progresuotų ir įkalinimo įstaigoje nebūtų galimybės nuteistajam užtikrinti tinkamą gydymą, bausmę vykdančios institucijos teikimu, remiantis gydytojų komisijos išvada, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo (BK 76 straipsnis, BVK 177 straipsnis, BPK 359, 362 straipsniai).
5.5. Konvencijos nuostatos atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus buvo vertintos sprendžiant dėl pagrindo J. S. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskiriant žymiai mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei įstatyme nustatytas šios bausmės rūšies minimumas. Tuo tarpu teismas, pasisakydamas dėl BK 76 straipsnio 1 dalies taikymo nagrinėjamu atveju, įvertino visumą aplinkybių nė vienai iš jų nesuteikdamas prioritetinės ir lemiamos įrodomosios reikšmės. Prokuroro vertinimu, visuma apeliacinės instancijos teismo ištirtų ir įvertintų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, atsižvelgiant J. S. sveikatos būklę, jos įtaką nusikalstamų veikų, už kurias J. S. yra nuteistas, padarymui, pagrįstai neleido teismui spręsti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
5.6. Nesutinkama ir su kasacinio skundo teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą apeliacine tvarka, neišnaudojo visų įstatyme nustatytų įrodymų rinkimo būdų, todėl padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas dėl atsisakymo taikyti BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatas ir šie apeliacinės instancijos teismo veiksmai sutrukdė šiam teismui priimti teisingą, išsamų ir nešališką sprendimą. Būtinosios ekspertizės ar specialisto apklausos atvejų BPK 286 straipsnis, atitinkamai BPK 89 straipsnio 1 dalis, BPK 284 straipsnio 3 ir 4 dalys nenustato. Tuo tarpu BPK 286 straipsnyje įtvirtinta procesinė norma palieka teisę teismui spręsti, kada reikia skirti ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta prašymų skirti tokią ekspertizę. Kartu su apeliaciniu skundu buvo pateiktas tik nuteistojo neįgaliojo pažymėjimas, todėl apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva išreikalavo duomenis apie J. S. sveikatos būklę, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, tenkino nuteistojo gynėjo J. S. prašymą ir apklausė nuteistąjį dėl jo sveikatos būklės. Teismas savo iniciatyva atliko veiksmus, būtinus ir pakankamus teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti. Apeliacinės instancijos teismas turi atlikti įrodymų tyrimo veiksmus tais atvejais, kai yra tikėtina, kad atlikus tokius veiksmus gali būti nustatytos naujos bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės, kai gali būti daromos kitokios išvados dėl byloje jau nustatytų aplinkybių. Teismas, pagarsinęs išreikalautus medicininius duomenis apie J. S. sveikatos būklę, atitinkamai dėl sveikatos būklės apklausęs ir J. S., kuris nurodė, kad jo sveikatos būklė nekinta, dėl šių aplinkybių neturėdamas pagrindo manyti, kad jo iniciatyva išreikalauta informacija apie nuteistojo J. S. sveikatos būklę gali būti neteisinga, jokių esminių BPK pažeidimų nepadarė.
5.7. Kasaciniame skunde argumentavimas dėl esminio BPK nuostatų pažeidimo nagrinėjamu atveju grindžiamas ir teismų praktika, nurodant kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-44/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-44/2007">2K-44/2007</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIzLTY5Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-123-697/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-123-697/2015">2K-123-697/2015</a>. Būtent nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės nėra tapačios toms aplinkybėms, kurios buvo nustatytos kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-44/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-44/2007">2K-44/2007</a>, 2K-123- 697/2015. Be to, kasaciniame skunde paminėtoje kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIzLTY5Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-123-697/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-123-697/2015">2K-123-697/2015</a> kasacinės instancijos teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, kuriuo apeliacinės instancijos teismas nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos atleido, priešingai nei nagrinėjamu atveju.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo J. S. gynėjos advokatės E. Latauskienės kasacinis skundas atmestinas.
Dėl atleidimo nuo bausmės dėl ligos (BK 76 straipsnio 1 dalis)
7. Nuteistojo J. S. gynėja advokatė kasaciniu skundu kelia BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo klausimą ginčydama nepagrįstą šios baudžiamojo įstatymo normos netaikymą.
8. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos, kai, esant tam tikroms objektyvioms priežastims, bausme įgyvendinami tikslai, bausmės paskirtis (BK 41 straipsnis) tampa nepasiekiami. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį (BK 76 straipsnio 1 dalis). Sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia nustatyti, kad liga yra įtraukta į sunkių nepagydomų ligų, dėl kurių bausmę atlikti būtų per sunku, sąrašą. Be to, taikant BK 76 straipsnį ir atleidžiant nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos, būtina nustatyti, kad bausmės atlikimas dėl nuteistojo ligos pobūdžio yra per sunkus. Teismų praktikoje pažymėta, jog vienos iš atleidimo nuo bausmės sąlygų – dėl sunkios nepagydomos ligos bausmę atlikti yra per sunku – konstatavimas yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgdamas į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, taip pat bausmės atlikimo įtaką sunkios nepagydomos ligos dinamikai, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, poveikį kitiems nuteistiesiems, kartu kalintiems įkalinimo įstaigoje, ir galimą poveikį šių asmenų sveikatai. Šias aplinkybes teismas nustato duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nurodytas sąlygas (įrodymais), o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, teismas padaro vertindamas visus įrodymus bei atsižvelgdamas į BVK nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas turi diskreciją (teismas gali, bet neprivalo) sunkia nepagydoma liga sergantį asmenį atleisti nuo bausmės įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, ligos gydymo galimybes bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant, ar liga suderinama su bausmės atlikimu.
9. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, papildomai apklausė nuteistąjį dėl sveikatos būklės, išreikalavo ir ištyrė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus dokumentus, sietinus su J. S. neįgalumo nustatymu. Teismas, remdamasis J. S. medicininiais dokumentais, nuteistojo parodymais, nustatė, kad: nuteistasis serga įvairiomis ligomis (potrauminė, vaistams atspari epilepsija; dažni generalizuoti toniniai kloniniai traukuliai, vėlyvoji smegenėlių ataksija; psichikos ir elgesio sutrikimai, priklausomybės sindromas, toksinė metabolinė polineuropatija, tetraparezė; kairės kojos potrombozinis sindromas; abiejų pečių, alkūnių ir kelių sąnarių kontraktūros ir kita); pastaraisiais metais stebimas neurologinės būklės blogėjimas, ryškėja psichoemocinis sutrikimas, blogėja rankų ir kojų funkcija, nustatyta tetraparezė; nuteistasis nevaikšto, naudojasi neįgaliojo vežimėliu, prižiūrimas namuose socialinių darbuotojų; nuteistajam nuo 2016 m. lapkričio 7 d. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis; nuteistuoju rūpinasi motina; J. S. po patirtos galvos smegenų traumos didelių sveikatos problemų, sietinų ir su rankų bei kojų judrumu, turi nuo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tai yra nuo 1990 metų, tam padarė įtaką ir 15 metų jo paties intraveniniu būdu vartotos draudžiamos medžiagos. Šios aplinkybės leido teismui konstatuoti itin sunkią nuteistojo sveikatos būklę. Apeliacinės instancijos teismas įvertino nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus ir skirtas su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, jų iš dalies pasiektą prevencinį poveikį.
10. Be kita to, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismas, spręsdamas BK 76 straipsnio taikymo klausimą, atsižvelgia ir į tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-158/2005, 2K-438/2008, 2K-497/2012, 2K-524/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIzLTY5Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-123-697/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-123-697/2015">2K-123-697/2015</a>). Šiai kasacinės instancijos teismo suformuotai BK 76 straipsnio 1 daliai taikyti reikšmingos nuostatos neliko neaptartos – skundžiamame sprendime pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad J. S. minėtomis ligomis sirgo ir iki nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad nors nuteistajam yra nustatytas nuolatinės globos poreikis, J. S. nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas parduoti ir neteisėtai platino narkotines medžiagas ne tik savo namuose, kuriuose turėtų būti sudarytos sąlygos, atitinkančios jo sveikatos būklę, bet ir automobilyje. Tai patvirtina faktinį pagrindą išvadai dėl ligos, realiai nesutrukdančios padaryti naujos nusikalstamos veikos. BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatos suponuoja, kad vien susirgimas (sunki nepagydoma liga) nėra pakankamas ir besąlygiškas pagrindas atleisti nuteistąjį nuo bausmės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog apeliacinės instancijos teismas, neatleisdamas nuteistojo nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dėl ligos, iš esmės atsižvelgė į visas BK 76 straipsnio 1 dalies normai taikyti reikšmingas aplinkybes, jas įvertino ir padarė teisingą išvadą.
11. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad nors iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog nuteistajam reikalingas specialus gyvensenos režimas, priežiūra, tačiau tai, jog tam tikromis ligomis sergantys asmenys privalo atlikti laisvės atėmimo bausmes, savaime nereiškia, kad yra pažeidžiamos tų asmenų konstitucinės teisės, kad asmenys pažeidžiant jų orumą yra kankinami ar su jais kitaip nežmoniškai elgiamasi. Nuteistieji turi teisę gauti reikalingą medicinos pagalbą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, pasikeitus nuteisto bausmę atliekančio asmens sveikatos būklei, atleidimo nuo bausmės klausimas sprendžiamas nuosprendžio vykdymo stadijoje BPK 359, 362 straipsniuose nustatyta tvarka. Jeigu bausmės atlikimo vietoje nuteistojo sveikatos būklė blogėtų, ligos progresuotų ir įkalinimo įstaigoje nebūtų galimybės nuteistajam užtikrinti tinkamą gydymą, bausmę vykdančios institucijos teikimu, remiantis gydytojų komisijos išvada, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo.
12. Privalu atkreipti dėmesį į tai, kad nuteistasis J. S. apeliacinės instancijos teisme neskundė BK 76 straipsnio 1 dalies taikymo klausimo. Apeliaciniame skunde prašoma paskirti laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams, skundžiamasi dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo. Iš skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesiekia atleidimo nuo bausmės dėl ligos, tačiau prašo sušvelninti baudžiamajame įstatyme nurodytą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas tokį nuteistojo prašymą tenkino iš dalies ir žymiai sumažino už BK 260 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikaltimo padarymą paskirtą minimalią bausmę, t. y. laisvės atėmimo bausmę trejiems metams (pirmosios intancijos teismas paskyrė minimalią laisvės atėmimo bausmę aštuoneriems metams). Taigi BK 76 straipsnio 1 dalies taikymo klausimas, kartu ir švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo klausimas (BK 62 straipsnis) apeliacinės instancijos teisme buvo iškelti paties teismo iniciatyva, atsižvelgiant į sunkią nuteistojo sveikatos būklės situaciją, vertinant visus baudžiamojame įstatyme įtvirtintus institutus, padėsiančius paskirti bausmę, kuri įgyvendintų jai keliamus tikslus bei paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).
13. Taigi, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas J. S. apeliacinį skundą, atsižvelgė į visas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes bei jas įvertino ir pagrįstai neatleido nuteistojo nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dėl ligos. Konstatuotina, kad baudžiamasis įstatymas J. S. (BK 76 straipsnio 1 dalis) taikytas tinkamai ir keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl šios dalies nėra pagrindo.
Dėl BPK pažeidimų
14. Kasaciniame skunde pateikiama pozicija, kad apeliacinės instancijos teismas neišnaudojo visų įstatyme įtvirtintų įrodymų rinkimo veiksmų ir atitinkamai neįvertino jų pagrindu gaunamų duomenų, yra siejama išimtinai su BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatų netaikymu.
15. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-587/2014).
16. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuojama, kad kasacine tvarka apskųstoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų neturi, o kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl nevisapusiško įrodymų viseto įvertinimo yra siejamos su nuteistojo lūkesčiams priešingomis teismų išvadomis, todėl yra nepagrįstos.
17. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, atliko dalinį įrodymų tyrimą ir įvertino savo iniciatyva išreikalautus medicinos dokumentų išrašus, apklausė nuteistąjį. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visetą, Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus, J. S. sveikatos būklę, padarė išvadą, kad J. S. bus apsunkintos galimybės atlikti paskirtą aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl, šias aplinkybes pripažinęs išimtinėmis, pagrįstai vadovavosi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis skirti švelnesnę nei sankcijoje nurodytą bausmę. Priimant tokį sprendimą neliko neįvertinta ir J. S. asmenybė, anksčiau skirtos bausmės ir jų rezultatas. Pažymėtina, kad nuteistųjų įkalinimo įstaigose veikia pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai, laisvės atėmimo vietų ligoninės, o prireikus – ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog J. S. sveikatos būklė nesutrukdė jam padaryti nusikaltimo, ir į tai atsižvelgė.
18. Be kita ko, teismo medicinos eksperto išvada, kad nuteistajam, sergančiam sunkia nepagydoma liga, bausmę atlikti būtų per sunku, teismui yra tik vienas iš duomenų šaltinių ir tik rekomendacinio pobūdžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIxLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-221/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-221/2014">2K-221/2014</a>, 2K-38-942/2017). Taigi aplinkybė, kad teismas neskyrė ekspertizės, savaime nereiškia nevisapusiško bylos aplinkybių išnagrinėjimo, juo labiau kai nagrinėjamoje byloje buvo konstatuota tai, kad J. S. sveikatos būklė nesutrukdė jam padaryti nei šioje byloje nagrinėjamų, nei 1997–2004 metais padarytų nusikalstamų veikų.
19. Toks įrodymų vertinimas ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 332 straipsnio 3 dalyje išdėstytus reikalavimus. Nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl kasaciniame skunde nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo. Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi nuteistasis, nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai.
20. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis dėl įrodymų vertinimo ar kitaip juos įvertinti, todėl konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra motyvuota ir pagrįsta tinkamu ir visapusišku įrodymu vertinimu. Jokių kitų esminių BPK pažeidimų nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo J. S. (J. S.) gynėjos advokatės Eglės Latauskienės kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Eligijus Gladutis
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė