Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-47-511/2021
Teisminio proceso Nr. 4-54-3-00013-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.11; 16.9.7.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos D. Č. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Utenos apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutarimu D. Č. pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį nubausta 1200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, be transporto priemonės konfiskavimo už tai, kad 2021 m. sausio 19 d. apie 15.00 val. Zarasų m., Šiaulių g. 54, būdama neblaivi, kai nustatytas 1,20 prom. neblaivumo (girtumo) laipsnis, vairavo automobilį „Volvo XC90“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, kelio reljefą, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į stulpą, krūmus. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas automobilis, stulpas, krūmai. Iš viso padaryta 995,40 Eur turtinė žala.
2. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartimi D. Č. apeliacinis skundas atmestas ir Utenos apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutarimas paliktas galioti.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos D. Č. prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą priimtas ir byla atnaujinta.
II. Prašymo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Pareiškėja D. Č. prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutarimą, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį ir veiką perkvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, paskirti 800 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieneriems metams arba pakeisti teismų sprendimus ir paskirti 1200 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieneriems metams šešiems mėnesiams. Prašyme nurodoma:
4.1. Teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, šie pažeidimai turėjo įtakos priimant neteisėtus teismų sprendimus.
4.2. Padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotinas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
4.3. Taikant ANK 423 straipsnio 3 dalį turi būti nustatyta, kad neblaivus asmuo, vairavęs transporto priemonę, padarė konkretų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, kuris nulėmė turto sugadinimą. Teismų išvada, kad jai pagrįstai inkriminuoti KET 9, 14 ir 127 punktų pažeidimai, neatitinka inkriminuoto nusižengimo sudėties ir teismų praktikos.
4.4. KET 9 punkte įtvirtintas bendro pobūdžio reikalavimas, ši norma nenustato konkrečių elgesio taisyklių, šio punkto pažeidimas negali nulemti kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad KET 9 punkto pažeidimas negali būti administracinės atsakomybės pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10/2012, 2AT-12-2012, 2AT-25-895/2020). KET 14 punkte nurodytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims yra nusižengimo subjektą kvalifikuojantis požymis (administracinė atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį gali kilti tik neblaiviam asmeniui). Vadinasi, ANK 423 straipsnio 3 dalies prasme KET 9, 14 punktų pažeidimai negali sudaryti šio administracinio nusižengimo objektyviųjų požymių. Teismai netinkamai aiškino ir taikė KET 9, 14 punktus ir ANK 423 straipsnio 3 dalį.
4.5. Administracinio nusižengimo protokole tiesiog perrašyta KET 127 punkto dispozicija, visiškai jos nekonkretizuojant, t. y. nenurodant, kuo konkrečiai pasireiškė KET 127 punkto pažeidimas. Teismų sprendimuose taip pat nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais konkrečioje situacijoje ji pažeidė KET 127 punkto reikalavimus ir kokie įrodymai tai patvirtina. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tai, jog šiuo atveju ji neviršijo leistino važiavimo greičio, nėra pagrindas teigti, kad KET 127 punkto pažeidimas inkriminuotas nepagrįstai, nes jis ne tik įtvirtina įpareigojimą vairuotojams neviršyti leistino greičio, bet ir įpareigoja pasirinkti saugų greitį. Tačiau jai nėra inkriminuotas leistino greičio viršijimas.
4.6. Kaltininkui inkriminuojami KET punktų pažeidimai apibrėžia administracinio nusižengimo (kaltinimo) ribas, todėl turi būti įrodinėjami. Atsižvelgiant į tai, asmens pripažinimas kaltu pagal ANK turi būti grindžiamas KET pažeidimais, kurie atitinka padaryto pažeidimo esmę ir yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Šiuo atveju KET 127 punkto įrodinėjimas apsiribojo KET 127 punkto dispozicijos perrašymu į administracinio nusižengimo protokolą, teismams formaliai teigiant, jog šis KET punktas inkriminuotas pagrįstai. Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Šiuo atveju teismo vidinis įsitikinimas buvo formuojamas nepatikrinus jokių teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, susijusių su inkriminuotu KET 127 punkto pažeidimu, taip padarant esminį ANK 569 straipsnio 1 dalies pažeidimą.
4.7. Akivaizdu, kad tam, jog būtų pagrindas nubausti asmenį pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, neužtenka nustatyti, kad asmuo padarė tik KET 9 ir 14 punktų pažeidimus. Pirmiau minėta, kad ANK 423 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta būtina atsakomybės sąlyga, jog neblaivus asmuo, vairavęs transporto priemonę ir taip pažeidęs KET 14 punkto reikalavimus, padarė dar kitą KET pažeidimą, lėmusį turto sugadinimą. Iš bylos duomenų nenustatyta, kad būtų tirtos eismo įvykio kilimo priežastys, kartu nenustatyta ir tai, ar iš viso koks nors KET pažeidimas lėmė turto sugadinimą, neįrodinėtas KET 127 punkto reikalavimų pažeidimas.
4.8. Teismai, spręsdami dėl administracinio poveikio priemonių taikymo, padarė esminį proceso teisės pažeidimą.
4.9. Pirmosios instancijos teisme ji prašė taikyti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (ANK 27 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 311 straipsnis), tačiau prašymas svarstytas nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad toks prašymas pirmosios instancijos teisme pareikštas nebuvo, be to, nebuvo pateikti duomenys dėl techninės galimybės transporto priemonėje įsirengti antialkoholinį variklio užraktą bei duomenys apie ketinimą sudaryti sutartį su tokią įrangą tiekiančia ar montuojančia įmone, įvykdymo terminus ir kainą. Darydamas tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismas priėmė siurprizinį teismo sprendimą.
4.10. Teisės aktai nekelia jokių specifinių reikalavimų dėl antialkoholinio variklio užrakto įrengimo, toks užraktas gali būti įrengtas bet kokioje transporto priemonėje. Taip pat jokie teisės aktai nereikalauja, kad pažeidėjas, prašydamas skirti šį draudimą, turi įrodyti techninę galimybę įsirengti antialkoholinį variklio užraktą. Toks reikalavimas gali būti ir sunkiai įgyvendinamas, nes teisinė galimybė įsirengti antialkoholinį variklio užraktą atsiranda tik pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui ir vėl įgijus vairuotojo pažymėjimą, per šį laikotarpį pažeidėjas gali įsigyti ir kitą automobilį. Todėl reikalavimas įrodyti technines užrakto įrengimo galimybes konkrečioje transporto priemonėje administracinės atsakomybės taikymo momentu teisiškai beprasmiškas.
4.11. Taip pat teisės aktai nereikalauja, kad pažeidėjas, prašydamas skirti šį draudimą, turi pateikti duomenis apie ketinimą sudaryti sutartį su tokią įrangą tiekiančia ar montuojančia įmone. Toks ketinimas gali būti įgyvendinamas tik pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui ir vėl įgijus vairuotojo pažymėjimą. 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikui, asmeniui, kuriam paskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, šio draudimo laikotarpiu grąžinama teisė vairuoti tik transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
4.12. Taigi, priešingai nei teigiama apeliacinės instancijos teismo nutartyje, įstatymo lygmeniu expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) įtvirtinta, kaip sprendžiamas klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisės nustatyti tokių aptariamo draudimo taikymo sąlygų, kurios nėra nustatytos įstatyme. Taip pat neturėjo teisės šių sąlygų neįvykdymo traktuoti kaip užkertančių kelią taikyti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
4.13. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ji nebuvo atstovaujama advokato, todėl galimai negebėjo tinkamai suformuluoti ir teisiškai teisingai pareikšti prašymo taikyti minėtą draudimą. Tačiau bet kokiu atveju teismas privalo priimti ne tik teisėtą, bet ir teisingą sprendimą. Įstatyme įtvirtinta teisė prašyti skirti tokį draudimą, kuris nustatytas tiek pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, tiek pagal 422 straipsnio 5 dalį. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų paaiškinęs jai apie galimybę pasinaudoti ANK 311 straipsnio 2 dalimi, nors pagal ANK 32 straipsnio 2 dalį administracinio poveikio priemonė skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi priimtas sprendimas neatitinka imperatyvių ANK 32 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
5. Administracinėn atsakomybėn patrauktos D. Č. prašymas netenkintinas.
Dėl ANK 423 straipsnio 3 dalies taikymo
6. Pareiškėja teigia, kad iš bylos duomenų nenustatyta, kad būtų tirtos eismo įvykio kilimo priežastys, kartu nenustatyta ir tai, ar iš viso koks nors KET pažeidimas lėmė turto sugadinimą; pareiškėjos nuomone, jos padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotinas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Šie teiginiai nepagrįsti.
7. ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
8. Asmenį traukiant atsakomybėn pagal šį straipsnį būtina nustatyti jo neblaivumo faktą, neblaivumo laipsnį ir kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimo (apgadinimo) faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTQ1LTQ5NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-45-495/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-45-495/2019">2AT-45-495/2019</a>).
9. Nagrinėjamu atveju teismų nustatyta, kad D. Č., būdama neblaivi (kai jai buvo nustatytas 1,20 prom. girtumo laipsnis), vairavo automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, kelio reljefą, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į stulpą, krūmus, juos apgadino.
10. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad pareiškėja pažeidė KET 9, 14, 127 punktų reikalavimus. Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad būtent šių pažeidimų visuma ir lėmė tai, jog buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, t. y. stulpas ir gyvatvorė. Todėl pagal teismų nustatytas aplinkybes pareiškėjos veika pagal 423 straipsnio 3 dalį kvalifikuota tinkamai. Pažymėtina, kad, be deklaratyvių teiginių, kuriais nesutinkama su šiomis teismų išvadomis, pareiškime nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad minėtus padarinius būtų lėmusios kurios nors kitos aplinkybės, į kurias teismai neatsižvelgė ir kurių neišnagrinėjo.
11. Nors teigiama, kad veika turi būti kvalifikuota pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo, tačiau pažymėtina, kad minėtoje normoje įtvirtinta veika neapima padarinių – šiuo atveju kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimo (apgadinimo), todėl pagal byloje teismų nustatytas faktines aplinkybes pagal šią normą atsakomybė pareiškėjai negali būti taikoma.
Dėl ANK 311 straipsnio nuostatų taikymo
12. Iš pareiškimo turinio išplaukia, kad pareiškėja nesutinka su ANK 311 straipsnyje nustatytos administracinio poveikio priemonės jai netaikymu, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas jai nepaaiškino apie galimybę pasinaudoti šiame straipsnyje įtvirtinta norma, o apeliacinės instancijos teismas, netaikydamas šios normos, nepagrįstai pasisakė, kad nebuvo pateikti duomenys dėl techninės galimybės transporto priemonėje įsirengti antialkoholinį variklio užraktą bei duomenys apie ketinimą sudaryti sutartį su tokią įrangą tiekiančia ar montuojančia įmone, įvykdymo terminus ir kainą.
13. ANK 423 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių metų šešių mėnesių iki dvejų metų.
14. Administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, – skyrimo tvarka nustatyta ANK 311 straipsnyje. Pirmoje šio straipsnio dalyje nurodyta, kad šią priemonę kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas); šios poveikio priemonės trukmė nustatoma nuo vienerių iki dvejų metų. Antroje šio straipsnio dalyje nurodyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai nurodyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Taigi, įstatymas nustato tik dvi sąlygas, kurioms esant teismas gali skirti ANK 311 straipsnyje nurodytą administracinio poveikio priemonę: 1) tokia galimybė turi būti nurodyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn; 2) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi sutikti su tokios priemonės skyrimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM2LTM4Ny8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-36-387/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-36-387/2021">2AT-36-387/2021</a>).
15. Įstatymas nenustato, kad ši priemonė gali būti taikoma tik esant atsakomybėn traukiamo asmens prašymui, be to, taip pat nenustato, kokia forma turi būti išreikštas asmens sutikimas dėl šios priemonės taikymo. Toks sutikimas gali būti išreikštas, pvz., pateikiant teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) atskirą dokumentą, patvirtinantį tokį asmens sutikimą, apie asmens sutikimą gali būti įrašoma į teismo posėdžio protokolą ir kt.
16. Įstatymas nenustato reikalavimo atsiklausti atsakomybėn traukiamo asmens dėl šios priemonės taikymo vien dėl to, kad tokia galimybė alternatyviai nurodyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Tačiau toks sutikimo gavimas privalomas tuomet, jei sprendžiama būtent dėl šios priemonės taikymo.
17. Svarbu ir tai, kad ANK 311 straipsnyje nustatytos administracinio poveikio priemonės taikymas, kai kaltininkas dėl to pareiškia prašymą ar išreiškia sutikimą, teismui nėra privalomas. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tam turi diskreciją. Įstatymu nenustatyti konkretūs kriterijai, kada traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui taikytina būtent ši administracinio poveikio priemonė, jei tokia galimybė alternatyviai nurodyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM2LTM4Ny8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-36-387/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-36-387/2021">2AT-36-387/2021</a>).
18. Pirmosios instancijos teismas D. Č. už jos padarytą administracinį teisės nusižengimą, nustatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, paskyrė sankcijoje nustatytą minimalią nuobaudą – 1200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, transporto priemonės konfiskavimo neskyrė. Skirdamas nuobaudą D. Č. teismas atsižvelgė į tai, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės nusižengimo, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dirba, darbo vietoje charakterizuojama teigiamai, anksčiau administracine tvarka už šiurkščius teisės nusižengimus bausta nebuvo.
19. Apeliaciniame skunde pareiškėja, be kita ko, prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo jai taikytas administracinio poveikio priemones ir taikant ANK 423 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą alternatyvą skirti jai specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieneriems metams šešiems mėnesiams. Apeliantė teigė, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ji prašė teismo taikyti šią alternatyvą, tačiau jos prašymas svarstytas nebuvo.
20. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, kitaip nei buvo teigiama apeliaciniame skunde, klausimą dėl minėtos ANK 423 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos alternatyvos, taikant jai ANK 311 straipsnyje nustatytą administracinio poveikio priemonę, D. Č. iškėlė tik teikdama apeliacinį skundą, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme to neprašė.
21. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia tokio prašymo pateikti apeliacinės instancijos teismui, nors pirmosios instancijos teisme jis ir nebuvo pateiktas; apeliacinės instancijos teismas tokiu atveju turi pateiktą prašymą apsvarstyti ir dėl jo pateikti motyvuotas išvadas.
22. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos prašymą pakeisti pirmosios instancijos teismo jai taikytas administracinio poveikio priemones, pritaikant ANK 311 straipsnyje nustatytą administracinio poveikio priemonę, išnagrinėjo ir šį prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad: 1) nebuvo pateikti duomenys dėl techninės galimybės transporto priemonėje įsirengti antialkoholinį variklio užraktą bei duomenys apie ketinimą sudaryti sutartį su tokią įrangą tiekiančia ar montuojančia įmone, įvykdymo terminus ir kainą; 2) dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo trejų metų laikotarpiui pareiškėjai bus sunkiau ir nepatogiau vykdyti turimus darbinius įsipareigojimus, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti yra reikalinga, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialiosios teisės netekimą. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėja, žinodama, jog teisė vairuoti jai yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, ja naudojosi neatsakingai, o jos dėl to patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmenį suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti.
23. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos argumentais, kad nepagrįstos apeliacinės instancijos teismo išvados, jog tam, kad būtų taikoma ANK 311 straipsnyje nustatyta administracinio poveikio priemonė, asmuo turi pateikti duomenis dėl techninės galimybės transporto priemonėje įsirengti antialkoholinį variklio užraktą bei duomenis apie ketinimą sudaryti sutartį su tokią įrangą tiekiančia ar montuojančia įmone, įvykdymo terminus ir kainą. Tokie reikalavimai sprendžiant dėl šios administracinio poveikio priemonės taikymo įstatymo neįtvirtinti ir todėl neturi būti keliami. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su likusia apeliacinės instancijos teismo argumentų dalimi, kuria vadovaujantis pareiškėjos prašymas dėl ANK 423 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos alternatyvos taikymo buvo atmestas, t. y. kad dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo teismo nustatytam trejų metų terminui pareiškėjos patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmenį suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Pažymėtina ir tai, kad teisės taikymo aspektui ši apeliacinės instancijos teismo išvada D. Č. prašyme nėra ginčijama.
24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors apeliacinės instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino su ANK 311 straipsnyje nustatytos administracinio poveikio priemonės skyrimu susijusias įstatymo nuostatas, tačiau aptartoje situacijoje ši klaida nesudaro pagrindo pripažinti, kad taip buvo padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris turėjo įtakos nutarties teisėtumui.
25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti D. Č. prašymą nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti nepakeistą Utenos apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutarimą ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Sigita Jokimaitė
Eligijus Gladutis
