V. G. pagal BK 223 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-238-628/2021

Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00040-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.18.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui,

nuteistajai V. G.,

jos gynėjui advokatui Tomui Bukeliui,

viešame teismo posėdyje, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 24 d. nuosprendžio.

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžiu V. G. išteisinta dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 24 d. nuosprendžiu Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo V. G. nuteista pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (2011 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. G. buvo išteisinta dėl kaltinimo aplaidžiai tvarkius ir organizavus buhalterinę apskaitą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu V. G. buvo nuteista už tai, kad nuo 2013 m. birželio 6 d. iki 2014 m. sausio 31 d., būdama UAB,,V“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) direktorė, vykdydama kasininko pareigas ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį, kuriame nurodyta: „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 1 dalį, kurioje nurodyta: „Ūkio subjekto vadovas nustato apskaitos dokumentų pasirašymo tvarką ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą“, pagal 2 dalį, kurioje nurodyta: „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“, bei pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30 punktą (2007 m. gruodžio 20 d. redakcija), kuriame nurodyta: „30. Už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, aplaidžiai pati tvarkė ir organizavo įmonės buhalterinę apskaitą, pažeisdama:

2.1. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nurodančius, kad „<...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 11 punkto reikalavimus, nurodančius, kad,,pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderio išrašymo dieną“, 2013 m. birželio 27 d., esant bendrovės kasoje lėšų likučiui – 9414,66 Lt (2726,67 Eur), kasos išlaidų orderiu įformino lėšų nurašymą nuo kasos – 59 388,16 Lt (17 200 Eur), po to kasoje pasidarė neigiamas likutis – 49 973,5 Lt (14 473,33 Eur) ir nurodytos sumos pinigų išlaidavimas realiai negalėjo vykti, tai rodo, kad buvo ne laiku apskaitomas lėšų gavimas, skirtumų apie lėšas ir įsipareigojimus apskaitos dokumentais nepagrindė didžiojoje knygoje, dėl to pagal bendrovės vestą apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 6 d. iki 2014 m. sausio 31 d.;

2.2. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nurodančius, kad,,2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto reikalavimus, nurodančius, kad „16. Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, ir 17 punkto reikalavimus, nurodančius, kad „17. Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį <...>“, 2013 m. kasos knygoje neužpajamavo 72 508,80 Lt, arba 21 000 Eur, gavimo už parduotą automobilį „Volvo FH12“ pagal kasos pajamų orderį, serija TSR, Nr. 0420404, t. y. dėl to, kad kasos knygoje neįrašė pirmiau nurodyto kasos pajamų orderio, tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 6 d. iki 2014 m. sausio 31 d.;

2.3. Buhalterinės apskaitos įstatymo 17 straipsnio reikalavimus, nurodančius, kad „finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, nes 2013 m. balanse bendrovės turtą sumažino 579 535 Lt (167 844,94 Eur) ir balanso nuosavybės dalyje sumažino bendrovės įsipareigojimus (per vienerius metus mokėtinas sumas ir įsipareigojimus) 579 535 Lt (167 844,94 Eur), t. y. dėl to, kad nesivadovavo pirmiau nurodyto įstatymo nuoroda ir įrašai apie bendrovės turtą ir įsipareigojimus didžiojoje knygoje neatitinka įrašų 2013 metų balanse, lėšų ir įsipareigojimų skirtumai nepagrįsti apskaitos dokumentais, todėl iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 6 d. iki 2014 m. sausio 31 d.;

2.4. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 11 punkto reikalavimus, nurodančius, kad: „11. <...> Kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai. Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną“, 2013 m. rugsėjo 27 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 440 B nenurodydama konkretaus mokėjimo pagrindo ir prie kasos išlaidų orderio nepridėdama pirminių dokumentų, nuo kasos A. G. nurašė 150 000 Lt (43 443 Eur) kaip skolos grąžinimą, t. y. dėl to, kad kasos išlaidų orderiuose nenurodytas konkretus mokėjimo pagrindas ir nepateikti pirminiai apskaitos dokumentai, be to, pagal sąskaitos Nr. 4431 – „Skolos tiekėjams“ registro įrašus negalima nustatyti, pagal kokius išlaidų dokumentus buvo susidaręs įsiskolinimas A. G., kuris sumažintas bendra suma 150 000 Lt (43 443 Eur), todėl iš dalies negalima nustatyti įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 6 d. iki 2014 m. sausio 31 d.;

2.5. Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, nurodančius, kad,,ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; <...> 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 2014 m. sausio 14 d. įrašydama, kad 2013 m. gruodžio 3 d. V. B. sumažina įsiskolinimą 200 000 Lt (57 924 Eur), nenurodė dokumento, kurio pagrindu buvo sumažintas įsiskolinimas, t. y. dėl to, kad, sutikrinus tyrimui pateiktas tiriamojo laikotarpiu UAB „V“ kasos knygas, kasos dokumentus ir bendrovės sąskaitų banke išrašus, nei iš bendrovės kasos, nei iš sąskaitų banke nenustatyta V. B. 200 000 Lt (57 924 Eur) sumos išmokėjimo, dėl to pagal tyrimui pateiktus dokumentus ir bendrovės vestą apskaitą iš dalies negalima nustatyti UAB „V“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 6 d. iki 2014 m. sausio 31 d.

3. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį V. G. ir priimdamas naują nuosprendį, kuriuo V. G. pripažino kalta pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei tarpusavio sąsajas įvertino netinkamai, todėl iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalį ir padarė neteisingas išvadas dėl V. G. kaltumo padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

III. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistoji V. G. prašo panaikinti apkaltinamąjį Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. nuosprendį ir palikti galioti išteisinamąjį Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendį. Kasaciniame skunde nurodoma:

5. Pritaikydamas V. G. veikai BK 223 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už tris alternatyvias veikas: 1) buhalterinės apskaitos nevedimą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą; 3) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, jei dėl šių veikų kyla BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, t. y. negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Iš to darytina išvada, kad pagal poveikį įstatymo saugomai vertybei visos šiame straipsnyje nurodytos alternatyvios veikos turi būti lygiavertės, nes kitaip būtų pažeista straipsnio dispozicijos logika. Dėl to aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kaip alternatyvi veika, gali būti kvalifikuojamas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį tik tada, kai jo sukeliami padariniai yra tolygūs buhalterinės apskaitos nevedimo ar buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo sukeliamiems padariniams. Šio požiūrio laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje, atsižvelgiant į tai, kad ūkinių operacijų duomenys yra žinomi ir juos galima vertinti, nepripažįstamos aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu situacijos, kai ūkinės operacijos yra įtrauktos į buhalterinę apskaitą, bet neperkeltos į apskaitos registrus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDk4LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-498/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-498/2011">2K-498/2011</a>), kai į buhalterinę apskaitą neįtrauktos atskiros ūkinės operacijos, kurių vertinė išraiška tiksliai žinoma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc3LTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-277-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-277-696/2017">2K-277-696/2017</a>). Nekyla abejonių, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių atsiranda, kai į buhalterinę apskaitą neįtraukiami tam tikri ūkiniai įvykiai, tačiau tokios išvados negalima daryti tada, kai visi ūkiniai įvykiai yra įrašyti į buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau apskaitos registre sumaišytas ūkinių įvykių eiliškumas arba skirtinguose apskaitos registruose įrašai apie ūkinius įvykius nesutampa, arba trūksta dokumento, įforminančio ūkinį įvykį, rekvizitų, nes tokiais atvejais turimi tikslūs duomenys apie ūkines operacijas ir galima daryti teisingas išvadas apie bendrovės turtą, nuosavą kapitalą ir kitas aplinkybes, reikšmingas išvadai dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių atsiradimo. Byloje nustatytos aplinkybės dėl kiekvienos iš penkių kaltinimo dalių patvirtina, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytas kaip padariniai aplinkybes buvo galima nustatyti, t. y. įstatyme nurodytų padarinių nekilo.

5.1. Pirmoje kaltinimo dalyje kasatorė buvo iš esmės kaltinama tuo, kad, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, 2013 m. birželio 27 d. kasos išlaidų orderiu įformino lėšų nurašymą ir dėl to kasoje liko neigiamas lėšų likutis (tai rodo, kad buvo ne laiku apskaitomas lėšų gavimas), nepagrindė didžiojoje knygoje skirtumų apie lėšas ir įsipareigojimus apskaitos dokumentais, dėl to pagal UAB „V“ buhalterinę apskaitą nebuvo galima nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2013 m. birželio 6 d. iki 2014 m. sausio 31 d. Pažymėtina, kad pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 17 punktą kasos knygoje grynųjų pinigų operacijos privalo būti užregistruotos ne rečiau kaip kartą per mėnesį, todėl kas mėnesį pildant kasos knygą gali susidaryti situacijos, kai kasoje susidaro neigiamas likutis atskiromis mėnesio dienomis. Ši aplinkybė nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, nes UAB „V“ kasos likutis mėnesio pabaigoje visuomet buvo teigiamas. Vertinant, ar kilo įstatyme nurodytų padarinių, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinime nurodytas buhalterinės apskaitos tvarkymo trūkumas nėra tolygus visiškam buhalterinės apskaitos netvarkymui ar buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimui, nes ūkiniai įvykiai į apskaitą buvo įtraukti. Ūkinių įvykių įrašymo eiliškumas, nors ir yra buhalterinės apskaitos trūkumas, nenulemia baudžiamojo įstatymo taikymo. Svarbu ir tai, kad teismų praktika įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos vertinti buhalterinės apskaitos pažeidimus per tam tikrą laiką, paprastai kalendorinius metus, rečiau pusmetį, ketvirtį ar mėnesį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc3LTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-277-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-277-696/2017">2K-277-696/2017</a>). Darydamas išvadas byloje dėl BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo, į šią teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė.

5.2. Antrojoje kaltinimo dalyje V. G. iš esmės buvo kaltinama tuo, kad, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, 2013 m. kasos knygoje neužpajamavo lėšų, gautų už parduotą automobilį „Volvo FH12“, todėl nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2013 m. birželio 6 d. iki 2014 m. sausio 31 d. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad automobilio „Volvo FH12“ pardavimas buvo įtrauktas į UAB „V“ buhalterinę apskaitą, tačiau, neįtraukus jo į vieną iš apskaitos registrų („Kasa“), susidarė prieštaravimas tarp atskirų apskaitos registrų duomenų. Šis prieštaravimas apeliacinės instancijos teismo buvo įvertintas kaip aplinkybė, sukėlusi BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius, tačiau tokio vertinimo motyvai liko neatskleisti. Nors pripažintina, kad prieštaravimai tarp atskirų buhalterinės apskaitos registrų yra buhalterinės apskaitos trūkumas, tai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką teismas, nagrinėdamas bylas dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, neturėtų apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, ar kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, o turėtų vertinti faktus ir daryti savarankiškas išvadas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013). Darydamas išvadas byloje dėl BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo, į šią teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė.

5.3. Trečiojoje kaltinimo dalyje kasatorė buvo kaltinama iš esmės tuo, kad, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, 2013 m. UAB „V“ balanse sumažino bendrovės turtą ir balanso nuosavybės dalyje sumažino bendrovės įsipareigojimus, todėl šie įrašai neatitiko didžiosios knygos, lėšų ir įsipareigojimų, skirtumų nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais, todėl iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2013 m. birželio 6 d. iki 2014 m. sausio 31 d. Pažymėtina, kad pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 4 dalį ūkio subjektai gali ūkines operacijas ir ūkinius įvykius apskaityti buhalterinėje apskaitoje per keturis mėnesius nuo operacijos ar įvykio. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „V“ buhalterinės apskaitos registrai buvo paimti 2014 m. vasario 25 d., t. y. nesibaigus keturiems mėnesiams, per kuriuos galėjo būti rengiamas bendrovės balansas. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo pateikti dokumentai ir paaiškinimai, jog pasibaigus kalendoriniams metams, rengiant metinę finansinę atskaitomybę, būdavo atliekamas tarpusavio įsiskolinimų suderinimas ir atliekamos tarpusavio užskaitos. Atlikus užskaitą, susidengdavo gautas avansas (įsipareigojimas) su turtu (pardavimo sąskaita faktūra). Atsižvelgiant į tai, kad UAB „V“ balanse įsipareigojimai ir turtas yra sumažinti tokia pačia suma, darytina išvada, kad pokytis įvyko suderinant buhalterinės apskaitos registrus tarpusavyje. Tai reiškia, kad visos ūkinės operacijos buvo apskaitytos UAB „V“ buhalterinėje apskaitoje, o Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 4 dalis tam ir nustato keturių mėnesių laikotarpį, kad būtų suvestos ūkinės operacijos. Iš esmės ta pačia logika yra remiamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 11 punkte, nustatant 4 mėnesių terminą eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui, kurio išskirtinę kompetenciją sudaro bendrovės finansinės atskaitomybės tvirtinimas, sušaukti. Į šį faktą, vertindamas V. G. veikos atitiktį BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymiams, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir į pirmiau nurodytą teismų praktiką, kad turi būti vertinami visi pažeidimai per tam tikrą laiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc3LTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-277-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-277-696/2017">2K-277-696/2017</a>).

5.4. Ketvirtojoje kaltinimo dalyje kasatorė iš esmės buvo kaltinama tuo, kad, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, 2013 m. rugsėjo 27 d. surašė išlaidų kasos orderį, nenurodydama konkretaus mokėjimo pagrindo ir prie kasos išlaidų orderio nepridėdama pirminių dokumentų, pažymėdama apie šių pinigų išmokėjimą A. G., kaip skolos grąžinimo, nors pagal sąskaitos Nr. 4431 „Skolos tiekėjams“ registro įrašus negalima nustatyti, pagal kokius išlaidų dokumentus buvo susidaręs įsiskolinimas A. G., kuris ir buvo sumažintas pagal kasos išlaidų orderį. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2013 m. birželio 6 d. iki 2014 m. sausio 31 d. Pažymėtina, kad byloje surinktais įrodymais patikimai nustatyta, jog A. G. UAB „V“ naudai atliko įvairius automobilių, jų pirkimo ir jų remonto darbus, taigi buvo teisėtas pagrindas A. G. iš įmonės kasos išmokėti pinigus. Pripažintina, kad skolos susidarymo dokumentų neišvardijimas kasos išlaidų orderyje laikytinas buhalterinės apskaitos trūkumu, tačiau pats savaime jis yra labai nutolęs nuo kitų BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų, t. y. buhalterinės apskaitos netvarkymo arba buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo, todėl nesuteikia pagrindo baudžiamajai atsakomybei kilti. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo motyvui, kad kasos išlaidų orderio eilutė yra labai siaura, todėl apibendrintas įrašas „Skolos sumokėjimas“ neturi įtakos galimybei nustatyti bendrovės turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

5.5. Penktojoje kaltinimo dalyje V. G. iš esmės buvo kaltinama tuo, kad, pažeisdama teisės aktus, 2014 m. sausio 14 d. sumažino įsiskolinimą V. B., nenurodė dokumento, kurio pagrindu buvo sumažintas įsiskolinimas, t. y., sutikrinus tiriamojo laikotarpio UAB „V“ kasos knygas, kasos dokumentus, bendrovės sąskaitų banke išrašus, nei iš bendrovės kasos, nei iš sąskaitų banke nenustatyta V. B. išmokėta pinigų suma, todėl iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2013 m. birželio 6 d. iki 2014 m. sausio 31 d. Byloje nustatyta, kad pinigų išmokėjimas V. B. buvo tiesiogiai įrašytas į UAB „V“ skolų apskaitos registrą, tačiau nebuvo įtrauktas į kasos knygą. Taigi ir dėl šios kaltinimo dalies susidarė situacija, kai į buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos visos ūkinės operacijos ir žinomas jų tikslus turinys, tačiau tai padaryta netinkamai, todėl susidarė neatitikimas tarp atskirų kategorijų registrų duomenų. Įvertinus tai, kad ūkinės operacijos duomenys buvo žinomi, šis buhalterinės apskaitos tvarkymo trūkumas nėra pakankamas, kad būtų galima daryti išvadą, jog kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

6. Įvertindamas byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neįvykdė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, taip pat pažeidė nuteistosios teisę į kaltės nustatymą įstatymo nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 6 dalį), nes atsisakė ištirti ir įvertinti kaip įrodymą teismo specialistės konsultacinės išvados duomenis motyvuodamas tik formaliu pagrindu, kad konsultacinės išvados prieduose pateiktos dokumentų kopijos nėra patvirtintos. Dėl to liko neįvertintas ir šios konsultacinės išvados turinys ir tai turėjo įtakos priimant teisingą sprendimą byloje dėl V. G. kaltumo padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

7. Įvertindamas liudytojų A. G. ir V. B. parodymus, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes, darydamas išvadas apie bylos aplinkybes, rėmėsi nesusijusiais su byla duomenimis. Kasatorė teigia, kad liudytojų A. G. ir V. B. parodymai, kad jie negavo pinigų, kurie pagal UAB „V“ buhalterinės apskaitos duomenis buvo jiems išmokėti, nėra susiję su byla, nes ji nebuvo kaltinama tuo, kad į UAB „V“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovėje neįvykusias ūkines operacijas, t. y. apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą (BK 222 straipsnis). Ji buvo kaltinama tik tuo, kad netinkamai užfiksavo realiai įvykusias ūkines operacijas UAB „V“ buhalterinėje apskaitoje. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino ir liudytojų A. G. ir V. B. parodymų patikimumo, nes neatsižvelgė į konfliktiškus dėl skyrybų A. G. ir kasatorės santykius, liudytojo V. B. interesą neigti savo ir UAB „V“ teisinius santykius siekiant išvengti pareigos atlyginti bendrovei kilusius nuostolius, neįvertino prieštaravimų V. B. parodymuose apie pinigų įnešimo į UAB „V“ ir jų išmokėjimo V. B. aplinkybes.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistosios V. G. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

9. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-358-942/2017). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl to paliktini nenagrinėti kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl liudytojų A. G. ir V. B. parodymų patikimumo.

Dėl esminių BPK 20 ir 44 straipsnių pažeidimų

10. Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymai gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalis įtvirtina bendrąją įrodymų vertinimo taisyklę, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

11. Aiškinant šias nuostatas teismų praktikoje yra pažymima, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-32/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-32/2010">2K-32/2010</a>, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI1LTUxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-125-511/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-125-511/2019">2K-125-511/2019</a>, 2K-204-689/2019, 2K-166-628/2020). Vadovaudamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris privalo būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgxLTQ4OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-281-489/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-281-489/2020">2K-281-489/2020</a>).???

12. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pažeisdamas BPK 20 straipsnį, rėmėsi liudytojų A. G. ir V. B. parodymais apie tai, jog jie negavo pinigų, kurie pagal UAB „V“ buhalterinės apskaitos duomenis buvo jiems išmokėti, nes šie duomenys nėra susiję su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis.

13. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad liudytojai A. G. ir V. B. teisme buvo apklausti ir davė parodymus apie jiems žinomas bylos aplinkybes, t. y. apie jų ir nuteistosios tarpusavio santykius, bendrą darbinę veiklą ir jos metu atliekamus veiksmus, susijusius su UAB „V“ buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymu, darbinėms funkcijoms atlikti gautas bendrovės lėšas ir kitas aplinkybes. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad liudytojų parodymų duomenys nėra susiję su byloje įrodinėtinomis aplinkybėms, t. y. nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina ar nepaneigia jokių aplinkybių, reikšmingų bylai teisingai išspręsti, o apeliacinės instancijos teismas, juos vertindamas, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas priimtame nuosprendyje atkreipė dėmesį į tai, jog liudytojai A. G. ir V. B. nepatvirtino iš UAB „V“ gavę pinigus, kurie jiems buvo išmokėti pagal UAB „V“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šių liudytojų parodymais, padarė išvadą, jog ne visos ūkinės operacijos ar įvykiai buvo atspindėti UAB „V“ buhalterinėje apskaitoje, nes iš nuosprendžio turinio matyti, kad darant išvadas apie bylos aplinkybes buvo vadovaujamasi ir kitais įrodymais, kaip antai 2018 m. lapkričio 26 d. specialisto išvada „Dėl UAB „V“ ūkinės finansinės veiklos“, specialisto paaiškinimais ir kt., kurie teikia kitus duomenis apie šias aplinkybes.

14. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, įvertino specialisto konsultacinės išvados duomenis, įvertindamas juos kritiškai vien dėl to, kad šie duomenys nėra pagrįsti teisėtai patvirtintais UAB „V“ buhalterinės apskaitos dokumentais.

15. Pažymėtina, kad pagal kaltinamojo (jo gynėjo) ar kito proceso dalyvio prašymą privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialiųjų žinių, atliktas daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme. Šių asmenų surašytas dokumentas nelaikomas ekspertizės aktu (BPK 88 straipsnis) ar specialisto išvada (BPK 90 straipsnis), jis yra tiriamas ir vertinamas kaip dokumentas – konsultacinė išvada, surašyta specialiųjų žinių turinčio asmens (BPK 95–96 straipsniai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTIxLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-521/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-521/2008">2K-521/2008</a>, 2K-465/2010, 2K-165/2013, 2K-337/2014). Konsultacinė išvada negali būti prilyginta ekspertizės aktui (specialisto išvadai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-53/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-53/2011">2K-53/2011</a>). Šiems specialiųjų žinių pagrindu surašytiems dokumentams griežti turinio ar formos reikalavimai nenustatyti, tačiau jie gali būti pripažinti įrodymais, jei atitinka bendruosius ir specialiuosius tokio pobūdžio įrodymams keliamus reikalavimus, tarp kurių yra pateiktos tyrimui medžiagos (duomenys) išsamumas, patikimumas, pakankamumas, kokybiškumas ir teisingumas. Iš konsultacinės išvados priedų matyti, kad konsultacinė išvada grindžiama UAB „V“ buhalterinės apskaitos dokumentų kopijomis, kurių atitiktis originaliems UAB „V“ dokumentams nėra patvirtinta. Pažymėtina ir tai, kad V. G. turėjo galimybę patvirtinti UAB „V“ buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriuos pateikė specialistei konsultacinei išvadai rengti, atitiktį originaliems UAB „V“ buhalterinės apskaitos dokumentams, bet to nepadarė. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas konsultacinės išvados duomenų kaip įrodymų, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė.

16. Nenustačius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo, nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeista V. G. teisė į jos pripažinimą kalta įstatymo nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 6 dalis).

Dėl BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo

17. BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

18. Aiškinant šias nuostatas teismų praktikoje yra pažymima, kad aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra netinkamas Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, vykdymas, pavyzdžiui, kai nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant minėtų teisės aktų reikalavimų. Kvalifikuojant veiką pagal BK 223 straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar kurių nesilaikė aplaidžiai tvarkydamas apskaitą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157/2011).??? BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų sudėtys yra materialiosios, taigi baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai būtent šio BK straipsnio dispozicijoje nurodyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė sąlyga kilti padariniams (negalėjimui visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.?2K-322-1073/2019, 2K-247-697/2020, 2K-4-458/2021).?????Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 223 straipsnio taikymo asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą turi būti galima nustatyti analizuojant tik to asmens buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei išvada dėl šių aplinkybių gali būti padaryta tik po to, kai buvo atlikti priešpriešiniai patikrinimai, atliktas ikiteisminis tyrimas ar pan., tokiu atveju laikoma, kad baudžiamajame įstatyme nustatyti padariniai kilo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16-2014, 2K-7-176/2015, 2K-254-895/2020).

19. Kasaciniame skunde, nesutinkant su V. G. pripažinimu kalta pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, teigiama, kad visos kaltinime nurodytos ūkinės operacijos, nors ir nevisiškai laikantis buhalterinės apskaitos teisės aktų reikalavimų, buvo įvertintos UAB „V“ buhalterinėje apskaitoje, todėl nekilo BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

20. Nagrinėjamoje byloje V. G. buvo nuteista už aplaidų UAB „V“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, pasireiškusį kasos operacijų atlikimu ne laiku ir netiksliai surašant šias operacijas patvirtinančius dokumentus, skolų registro tvarkymu be tai pateisinančių dokumentų, finansinės atskaitomybės sudarymu, nesilaikant buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, dėl kurių negalima iš dalies nustatyti UAB „V“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 6 d. iki 2014 m. sausio 31 d. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, byloje surinktais įrodymais nustatyti buhalterinės apskaitos trūkumai ir jų sukelti padariniai pagrįstai apeliacinės instancijos teismo įvertinti kaip sukėlę BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius, nes kaltinime nurodytu metu atliekant kasos operacijas nesurašant laiku ir tikslių jas patvirtinančių buhalterinės apskaitos dokumentų, neįtraukiant jų dalies dėl žymių pinigų sumų (70 000 Eur) į kasos knygą, surašant buhalterinės apskaitos dokumentus apie pinigų iš kasos sumokėjimą be išlaidas pagrindžiančių dokumentų, darant pakeitimus skolų registre be tai pagrindžiančių dokumentų, parengiant balansą, kurio duomenys neatitinka pagrindinių įmonės registrų, neįmanoma tik remiantis UAB „V“ buhalterinės apskaitos dokumentais per kaltinime nurodytą laiką tiksliai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl padarinių kilimo, turi būti vertinami ne tik atskiri buhalterinės apskaitos pažeidimai, kaip motyvuojama skunde, bet būtent visa kaltinime nurodyta buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimų visuma. Byloje surinktais įrodymais nustatytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų visuma (jų tarpusavio ryšys) nulemia situaciją, kai tampa nebeaišku, kurie įmonės buhalterinės apskaitos duomenys yra teisingi, ir dėl to tampa neįmanoma nustatyti UAB „V“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nors kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 4 dalį ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai gali būti registruojami per keturis mėnesius nuo operacijos ar įvykio, įvertinus buhalterinės apskaitos reikalavimų pažeidimų pobūdį (jų gausą, dokumentų surašymą ne laiku, netiksliai, be juos pagrindžiančių dokumentų), nėra pagrindo daryti išvadą, kad praėjus laikui, per kurį UAB „V“ buhalterinės apskaitos duomenys galėjo būti patikslinti, atsirastų galimybė tiksliai įvertinti UAB „V“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą.

21. Kasacinio skundo teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo nukrypimo nuo teismų praktikos darant išvadą dėl kilusių padarinių yra nepagrįsti, nes iš esmės skiriasi šios ir kasaciniame skunde nurodomų baudžiamųjų bylų faktinės aplinkybės. Kitaip nei šioje byloje, nurodomoje teismų praktikoje sprendimai priimti situacijose, kai padarytas tik vienas buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimas arba spręsti realiosios sutapties bei pavienės nusikalstamos veikos atskyrimo klausimai.

22. Pagal bylos duomenis teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad V. G. atitinka BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektui keliamus reikalavimus, kad ji veiką atliko veikdama neatsargia kaltės forma.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neperžengiant kasacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, o kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistosios V. G. kasacinį skundą.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Sigita Jokimaitė