Dėl garbės ir orumo gynimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-284/2006

Procesinio sprendimo kategorija

121.18 „(S)“

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Januškienės ir Algio Norkūno (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Šiaurės rytai“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovui UAB „Šiaurės rytai“ dėl garbės ir orumo gynimo, tretieji asmenys – A. G., K. S.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I. Ginčo esmė

Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2004 m. rugsėjo 4 d. ir 2004 m. rugsėjo 7 d. laikraštyje „Šiaurės rytai“ išspausdino trečiųjų asmenų straipsnius „Į kokią kovą pakilo Seimo karžygys ir jo ginklanešė“ ir „Didžiųjų iliuzionistų paslaptys“. Juose apie ieškovą nurodyti šie teiginiai: „Į kokią kovą pakilo Seimo karžygys ir jo ginklanešė“; „Įsigytais įvairiausiais vardais, perkant tiesiogiai arba superkant nuosavybės teisę į žemę ir vietoje nederlingų plotų atsimatuojant gražiausius miško masyvus“; „Jog matininkai pirmiausia turėjo matuoti „tokiems, kaip P. P., V. R. ir jų draugai“; „Įstatymų leidyboje budintis Seimo narys pasiklojo stulbinančius ilgalaikius pagrindus žemės ir miško supirkimui“; „Satkūnų kadastrinėje vietovėje, Kadarų ir Galvokų šilo pusėje didesnius nei 50 hektarų miško, masyvus oficialiai pažymėti V. R. nuosavybe“; „Jiedu – žmonės, kurių nepaprastą gudrumą ir talentą uždirbti pinigus seniai žino biržiečiai“; „Kokiose pareigose būdami jie tai darė, ir kad žodis „korupcija“ reiškia naudojimąsi tarnybine padėtimi pasipelnymo tikslais“; „Šiaurės rytai“ praėjusį šeštadienį atskleidė „didžiųjų Biržų politikų“ V. R. ir P. P. naudojamą žemių ir miškų sklypų užvaldymo schemą“; „Jie tikriausiai išsižiotų iš nuostabos, kad tokio aukšto lygio scenarijus jie patys kurpia“; „Tiek V. R., tiek P. P. jau turėjo savo bei šeimos narių vardais užvaldytų žemės bei miško sklypų“; „Ponas V. kaip liūtas kovėsi Seime prieš žemės pardavimą užsieniečiams“; „Toks scenarijus, regis, buvo panaudotas įsigyjant Kirdonių bendrovę“; “Užtektų tik p. V. „prapilti“ rinkimus, iškart būtų galima pasinaudoti ta savo paties paruošta įstatymo pataisa ir užimti besigydančio rajono tarybos nario R. V., kurio tragiškoje istorijoje daugiau klausimų nei atsakymų, vietą“; „Neatsitiktinai p. V. Biržuose irgi „šoko į trasą“.

Straipsnių pavadinimuose ir sakiniuose apie ieškovą nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę ir orumą. Paskleista informacija pakenkė jo, kaip Seimo nario, geram vardui, profesinei reputacijai, suklaidino visuomenę ir jo rinkėjus, nes buvo paskleista prieš pat rinkiminės kampanijos pradžią. Teiginiai pažeidė ieškovo teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus, asmeninis ir šeimos gyvenimas. Dėl neatitinkančių tikrovės teiginių paneigimo jis kreipėsi į atsakovą, tačiau šis atsisakė paneigti paskleistą informaciją.

Ieškovas prašė pripažinti, kad atsakovo išspausdintuose ginčo straipsniuose nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės; įpareigoti atsakovą paskelbti šių žinių paneigimą; priteisti jam iš atsakovo 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo ir nutarties esmė

Biržų rajono apylinkės teismas 2005 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad ginčo straipsniuose apie ieškovą nurodyti teiginiai neperžengė viešojo asmens kritikos ribų, nepažeidė CK 2.24 straipsnio nuostatų.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2005 m. gruodžio 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nuo ieškinio priėmimo stadijos.

Teisėjų kolegija nurodė, kad bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo ieškovas ieškinyje privalo tiksliai nurodyti, kokie atsakovo paskelbti duomenys žemina jo garbę ir orumą ir neatitinka tikrovės, privalo pateikti argumentus, dėl kurių paskelbti duomenys yra laikomi žeminančiais, tinkamai ir aiškiai suformuluoti paneigimo tekstą ir nurodyti paneigimo būdą, taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, ir tiksliai suformuluoti materialinį teisinį reikalavimą atsakovui. Ieškovo pateiktas ieškinys neatitinka šių reikalavimų, t. y. neatitinka CPK 135 straipsnio ir CK 2.24 straipsnio nuostatų reikalavimų. Kadangi ieškovo ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, tai, išnagrinėjus bylą pagal tokį ieškinį, liko neatskleista jos esmė, ir priimtas teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Teisėjų kolegija panaikino teismo sprendimą CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 20 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apygardos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo ir aiškinimo praktikos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2004, išaiškino, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl procesinės teisės normų pažeidimo ar neteisingo taikymo tada, kai dėl pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tai reiškia, kad turi būti nustatytas procesinio pažeidimo ryšys su neteisingu bylos išsprendimu. Draudžiama panaikinti iš esmės teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).

CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apygardos teismas konstatavo, kad nebuvo atskleista bylos esmė, tačiau visiškai nepasisakė dėl įstatymo nuostatos, jog pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl to apygardos teismo nurodytas pagrindas – neatskleista bylos esmė – laikytinas abstrakčiu bei formaliu. Jau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje yra išaiškinta, kad taikant CPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punktą turi būti nurodoma, kokia yra šalių ginčo esmė ir kad ji nėra ištirta pirmosios instancijos teismo. Ar atskleista byloje kilusio ginčo esmė, svarstytina pagal tai, ar buvo tiriami tie santykiai, dėl kurių kilo nesutarimų. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visas aplinkybes, susijusias su ieškovo galimu garbės ir orumo pažeidimu, įvertino visus byloje esamus įrodymus. Apygardos teismo nutarties motyvai nepatvirtina, kad bylos svarbiausios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo tirtos.

2. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, jeigu to prašoma apeliaciniame skunde. Šiuo atveju ieškovas apeliaciniame skunde prašė patikrinti teismo sprendimo pagrįstumą faktiniu ir teisiniu pagrindu. Apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme. CPK 324 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad kai yra ginčijamas skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismas papildomai ar pakartotinai tiria byloje esančius įrodymus. Apygardos teismas privalėjo patikrinti priimtą sprendimą tiek faktiniu, tiek teisiniu pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais atvejais.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo apeliacinės instancijos nutartį palikti nepakeistą, skundą atmesti. Jis nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes ieškinys neatitiko įstatymo reikalavimų ir dėl to, išnagrinėjus bylą, liko neatskleista jos esmė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti nagrinėti bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu neatskleista bylos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kad ši nuostata būtų taikoma, turi būti nustatytos abi nurodytos aplinkybės: 1) procesinis pažeidimas, dėl kurio neatskleista bylos esmė; 2) negalimumas šio pažeidimo pašalinti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės, būtinos ginčui išspręsti. Bylose dėl garbės ir orumo pažeidimo publikacijos spaudoje būdu tai gali būti teiginių, kuriais, manoma, gali būti pažeistos minėtos asmeninės neturtinės vertybės, prasmė, turinys, pobūdis, atitiktis tikrovei, galėjimas atitikti tiesos kriterijų (žinios ir nuomonės apribojimo problema) ir kt. Bylose dėl privatumo pažeidimo bylos esmė būtų konkretaus asmens (viešojo ar privataus) privatumo gynimo ribos, paskleistų duomenų turinys, pobūdis (ar jos yra tiek asmeniškos, kad net ir atitikdamos tikrovę negali būti viešinamos), svarbios įstatymu numatytos aplinkybės, dėl kurių pateisinamas su privatumu susijusių žinių viešinimas, ir kt. Jeigu šie duomenys pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu nėra atskleisti, tai galima išvada, kad bylos esmė tokiuose ginčuose nėra atskleista. Bet vien tai nėra pakankamas pagrindas taikyti CPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Turi būti antra sąlyga – negalėjimas pagal bylos faktinius duomenis – įrodymus – šių aplinkybių atskleisti apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismui pateikiama išnagrinėta civilinė byla su apeliaciniu skundu ir atsiliepimais į jo motyvus. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme šalys teikia įrodymus, o teismas patikrina faktines ir teisines išvadas. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad buvo pateiktas netinkamo turinio ieškinys, dėl to neatskleista bylos esmė. Taip pernelyg sureikšmintas ieškinio pareiškimo turinys ir paneigtas kitas pirmosios instancijos atliktas teismo darbas bei neįvertintos apeliacinės instancijos teismo teisės ir galimybės. Neabejotina, kad ieškinys turi būti tinkamas – jame turi būti nurodytos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu teismas taiko teisę ir reikalavimus pripažįsta teisiškai pagrįstais arba ne. Jeigu ieškinyje tokių aplinkybių nenurodyta, tai turi būti pripažįstami procesinio dokumento trūkumai ir jie pašalinami CPK 115 straipsnio tvarka. Jeigu jie nepašalinami pareiškimo priėmimo ar pasirengimo nagrinėti metu, tai gali būti pašalinami nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis). Ar ieškinio pareiškimo trūkumai trukdo išnagrinėti bylą, apeliacinės instancijos teisme turi būti sprendžiama ne vien pagal ieškinio pareiškimo tekstą, bet ir pagal procesinių parengiamųjų dokumentų turinį ir bylos nagrinėjimo teismo posėdyje aplinkybes. Jeigu ieškinio pareiškimas neatitiko jo turiniui keliamų reikalavimų, nes jame nebuvo nurodytos visos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios reikalavimą, bet atsiliepime į ieškinį, dublike, į bylą pateiktose įrodinėjimo priemonėse jos išdėstytos, o pirmosios instancijos teismo posėdyje šios aplinkybės buvo tiriamos dalyvaujant šalims, tai nėra pagrindas konstatuoti, kad faktinės bylos aplinkybės nežinomos ir bylos esmė neatskleista. Jeigu apeliacinės instancijos teismas pagal faktinius bylos duomenis daro išvadą, kad faktinės aplinkybės nustatytos ne tokios, kokios jos turi būti nustatytos pagal byloje pateiktus įrodymus, tai turi teisę panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą ir iš naujo įvertinti faktines aplinkybes bei daryti naujas faktines išvadas. Perduoti nagrinėti klausimą iš naujo, t. y. pavesti pirmosios instancijos teismui pakartotinai nustatinėti faktines aplinkybes, galima tik tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas negali pagal byloje esančius įrodymus nustatyti faktinių aplinkybių. Paprastai apeliacinės instancijos teismui kliūtis nustatyti faktines aplinkybes būna visiškai naujų bylos aspektų tyrinėjimas, kuris būtinas byloje tinkamai taikant teisės normas, teismo jau tirtų aplinkybių nevisiškas ištyrimas, dėl ko reikalinga surinkti didelės apimties naujus įrodymus, taip pat kitais išimtiniais atvejais. Turi būti vadovaujamasi bendrąja nuostata, kad bet koks bylos grąžinimas žemesnės instancijos teismui yra išimtis ir objektyviai užtęs bylos teisminį nagrinėjimą labiau, negu jos aplinkybių papildomas ištyrimas apeliacinėje instancijoje.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, vien ieškinio pareiškimo trūkumais grįsdamas bylos grąžinimą pirmosios instancijos teismui faktinėms aplinkybėms ištirti iš naujo, pažeidė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tai yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Panevėžio apygardos teismui apeliacine tvarka.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Teodora Staugaitienė

Janina Januškienė

Algis Norkūnas