Dėl darbo užmokesčio priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-282/2006

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.4 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Vakarų laivų gamykla“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovui AB „Vakarų laivų gamykla“ dėl darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas P. S. prašė: 1) pripažinti neteisėtomis AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinio direktoriaus įsakymų Nr. 166, Nr. 190, Nr. 76-e, Nr. 60A6-11-930, Nr. 99-e ir Nr. 291 dalis, kuriomis jam buvo sumažinta atlyginimo kintamoji dalis, jis perkeltas į kitą darbą bei už prastovos laiką jam buvo išmokėta tik Vyriausybės nustatyto dydžio minimali alga; 2) priteisti iš atsakovo nesumokėtas dalis išmokų, susijusių su darbo santykiais: 8710 Lt atlyginimo už 2003 m. gegužės–2004 m. sausio mėnesius, 441 Lt darbo užmokesčio už kasmetines atostogas, 364 Lt piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 1945 Lt išeitinės išmokos, iš viso – 11 460 Lt. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas pagal 2002 m. rugsėjo 27 d. darbo sutartį buvo priimtas dirbti AB „Vakarų laivų gamykla“ Mašinų ir metalo konstrukcijų gamybos padalinio direktoriaus pavaduotoju gamybai. Su darbdaviu buvo susitarta dėl 3400 Lt mėnesinio atlyginimo. AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinio direktoriaus 2003 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 166 ieškovo atlyginimas už 2003 metų gegužės mėnesį buvo sumažintas 700 Lt. AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinio direktoriaus 2003 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 190 ieškovo atlyginimas už 2003 m. birželio mėnesį vėl buvo sumažintas 700 Lt. AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinio direktoriaus 2003 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 76-e buvo įsteigtas Mašinų ir metalo konstrukcijų gamybos padalinio gamybos paruošimo vadovo etatas su minimalia bazine alga 1400 Lt ir kintamąja dalimi 1400 Lt. AB „Vakarų laivų gamykla“ administravimo direktorius 2003 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 60A6-11-930 perkėlė P. S. į gamybos paruošimo vadovo pareigas su 2800 Lt atlyginimu, tačiau darbo sutartyje pakeitimų nebuvo padaryta. Be to, AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius 2003 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 99-e nustatė mažesnę ieškovo atlyginimo kintamąją dalį – 1000 Lt. 2003 m. lapkričio 3 d. P. S. gavo įspėjimą, kad vadovaujantis DK 129 straipsnio 2 dalimi po dviejų mėnesių darbo sutartis su juo bus nutraukta, o AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinio direktoriaus 2003 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 291 ieškovas buvo pripažintas nedirbančiu dėl prastovos, ir jam buvo išmokėta tik Vyriausybės nustatyta 450 Lt minimali alga, nors pagal šio įsakymo 3.1 punktą, nepasiūlius bendrovėje esančio kito darbo, turėjo būti mokamas 2/3 vidutinio darbo užmokesčio, buvusio iki prastovos, dydžio atlyginimas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2004 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. spalio 27 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir skundą atmetė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 11 d. nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 4 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutarties dalis dėl AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinio direktoriaus 2003 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. 291 dalies dėl ieškovo P. S. prastovos ir atlyginimo už prastovos laiką skirtumo priteisimo ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 4 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutarties dalis kolegija paliko nepakeistas.

Ieškovas patikslino savo ieškinio reikalavimus ir prašė teismo priteisti iš atsakovo 1923,43 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už prastovos laikotarpį.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieškinio dalį dėl AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinio direktoriaus 2003 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. 291 dalies dėl ieškovo P. S. prastovos ir atlyginimo už prastovos laiką skirtumo priteisimo atmetė. Teismas nustatė, kad nuo 2003 m. lapkričio 1 d. atsakovas vykdė struktūrinius pakeitimus, dėl to šios įmonės padalinių funkcijos buvo perduodamos steigiamoms įmonėms. Tai nebuvo įmonės reorganizavimas, nes atsakovas kaip juridinis asmuo nepasibaigė (CK 2.95 straipsnio 2 dalis). Mašinų ir metalo konstrukcijų gamybos funkcijas atsakovas perdavė UAB „Vakarų konstrukcijos“. Atsakovas pagrįstai įteisino ieškovo prastovą ne dėl darbuotojo kaltės, nes dėl įmonės struktūrinės schemos pakeitimo - objektyvių gamybinių priežasčių - atsakovas šių funkcijų nebevykdė, jos nebuvo pavestos ir atsakovo darbuotojams. Atsakovas neturėjo laisvų darbo vietų, kurias būtų galėjęs pasiūlyti ieškovui. Kadangi ieškovas yra įgijęs teisininko kvalifikaciją, jam negalėjo būti siūlomas vyriausiojo buhalterio, buhalterinės apskaitos tarnybos buhalterio ar informacinių technologijų specialisto darbas. Teismo teigimu, atsakovas pagrįstai mokėjo ieškovui minimalų valandinį atlygį už kiekvieną prastovos valandą (DK 195 straipsnio 1, 3 dalys).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimu panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą ir ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo ieškovui 1 923,43 Lt darbo užmokesčio. Kolegija nustatė, kad ieškovas nuo 2003 m. lapkričio 10 d. iki atleidimo iš darbo 2004 m. sausio 5 d. turėjo priverstinę prastovą ne dėl darbuotojo kaltės. Už šį laikotarpį jam buvo mokamas minimalus darbo užmokestis. Įmonės generalinio direktoriaus 2003 m. lapkričio 6 d. įsakymas Nr. 291 dėl priverstinės pravaikštos atitiko DK 195 straipsnio 1, 3 dalių reikalavimus, tačiau DK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė prastovos atveju darbuotojui sutikus perkelti jį į kitą darbą, neatsižvelgiant į jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją. Ieškovas turi teisinį universitetinį išsilavinimą ir bendrovėje dirbo ne pagal įsigytą specialybę, todėl darytina išvada, kad jis sugeba atlikti ir kitokio išsilavinimo reikalaujančius darbus. Jo prastovos metu į darbą bendrovėje buvo priimti trys specialistai, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad kuris nors iš šių darbų būtų pasiūlytas ieškovui, ir nesiaiškino, ar jis sugebėtų atlikti atitinkamą darbą. Be to, AB „Vakarų laivų gamykla“ 2003 m. pabaigoje vyko reorganizavimo procesas, dalis įmonės funkcijų buvo perduotos naujai įsteigtoms dukterinėms įmonėms. Taigi ieškovo darbas turėjo tęstis buvusioje arba naujoje įmonėje. Atsakovas privalėjo pasiūlyti ieškovui prastovos metu kitą darbą pagal jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir naujai įkurtose dukterinėse įmonėse, o nepasiūlius tokio darbo - už kiekvieną prastovos valandą mokėti DK 195 straipsnio 3 dalyje nurodytą 2/3 vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos, atlyginimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas AB „Vakarų laivų gamykla“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą ir priteisti 57,71 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Kolegija pripažino, kad generalinio direktoriaus 2003 m. lapkričio 6 d. įsakymas Nr. 291, kurio pagrindu ieškovui buvo priskaičiuotas atlyginimas už priverstinės pravaikštos laiką, atitiko DK 195 straipsnio 1, 3 dalių reikalavimus. Taigi kolegija pripažino, jog, nesant darbo, kuris atitiktų darbuotojo profesiją, specialybę ar kvalifikaciją, darbuotojui prastovos metu ne dėl darbuotojo kaltės turi būti mokamas ne mažesnis nei Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis atlygis. Kasatoriaus teigimu, jei darbdavys prastovos metu neturi galimybės pasiūlyti darbuotojui DK 195 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus atitinkantį kitą darbą (jo nėra), tai darbuotojui pagal DK 195 straipsnio 1 dalį mokamas ne mažesnis nei Vyriausybės nustatytas atlygis, ir šios nuostatos kasatorius laikėsi.

2. Dėl DK 122 straipsnio 2 dalies taikymo. Vyriausiojo buhalterio, buhalterio ir programuotojo darbas reikalauja specialaus išsilavinimo. Ieškovas, turintis teisinį išsilavinimą, dirbęs gamybinio padalinio vadovo pavaduotoju ir gamybos rengimo vadovu, neturėdamas specialaus išsilavinimo negalėtų per du įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą mėnesius įgyti kito specialaus išsilavinimo ir pradėti tinkamai vykdyti kurią nors iš nurodytų pareigų (CPK 182 straipsnis). Byloje pateikta duomenų, kad nuo 2003 m. lapkričio 6 d. iki 2004 m. sausio 5 d. kasatorius negalėjo ieškovui pasiūlyti darbo pagal jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai; kolegija netinkamai įvertino šiuos duomenis. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje R. K. v. AB,,Vakarų laivų remontas”, bylos Nr. 3K-3-280/2002, esant prastovai darbdavys neprivalo siūlyti kito darbo.

3. Dėl DK 138 straipsnio taikymo. Kolegija nepagrįstai nustatė, kad kasatoriaus įmonė buvo reorganizuota. Iki 2003 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Akcinių bendrovių įstatymo 63 straipsnis, kuriame buvo numatyti bendrovės reorganizavimo būdai, iš dalies prieštaravo CK 2.97 straipsniui. Nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos Akcinių bendrovių įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad bendrovės reorganizuojamos CK nustatytais būdais. Byloje įrodyta, kad AB „Vakarų laivų gamykla“ nebuvo reorganizuota, t. y. nebuvo išskaidyta; jos teisės, pareigos ir turtas nebuvo perduoti kitoms bendrovėms (CK 2.95 straipsnio 2 dalis). Dukterinės įmonės buvo įsteigtos arba įsigytos vadovaujantis iki 2003 m. gruodžio 31 d. galiojusio Akcinių bendrovių įstatymo 35 straipsnio 6 dalies 1 punktu. Kadangi bendrovė nebuvo reorganizuota, tai AB „Vakarų laivų gamykla“ darbuotojų darbo santykiai, tarp jų ir ieškovo darbo santykiai, negalėjo tęstis naujai įsteigtose dukterinėse įmonėse. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. K. v. AB,,Vakarų laivų remontas”, bylos Nr. 3K-3-280/2002, nurodyta, kad darbo vietos panaikinimas yra viena iš objektyvių priežasčių, dėl kurios darbdavys gali neduoti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo. Įstatymas nenumato objektyvių prastovos ne dėl darbuotojo kaltės priežasčių sąrašo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas P. S. prašo palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimą, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad byloje nustatyta, jog AB „Vakarų laivų gamykla“ nesiūlė ieškovui kito darbo, nors šis darbas ir buvo, nesiaiškino, ar ieškovas esamą darbą galėtų dirbti, todėl kolegija pagrįstai nusprendė, kad atsakovas (kasatorius) privalėjo mokėti ieškovui DK 195 straipsnio 3 dalyje numatytą 2/3 vidutinio valandinio darbo užmokesčio, buvusio iki prastovos, darbo užmokestį (DK 122 straipsnio 2 dalis). Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad ginčo atveju yra reikšmingas tik išsilavinimas, tačiau DK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog siūlomas darbas prastovos metu parenkamas atsižvelgiant į profesiją, specialybę ir kvalifikaciją. Kasatorius neįrodė, kad buvo sprendžiamas klausimas, ar ieškovas galėtų dirbti kitą darbą, todėl kolegija pagrįstai konstatavo, kad atsakovas (kasatorius) ieškovui darbo užmokestį už prastovą mokėjo pažeisdamas DK 195 straipsnio nuostatas. Byloje taip pat įrodyta, kad atsakovas vykdė reorganizaciją (DK 138 straipsnis).

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

Nuo 2003 m. lapkričio 10 d. iki atleidimo iš darbo - 2004 m. sausio 5 d. - ieškovas (darbuotojas) buvo prastovoje ne dėl darbuotojo kaltės ir jam buvo mokamas Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis. Ieškovui esant prastovoje, atsakovas priėmė į darbą tris naujus darbuotojus, tačiau nesiaiškino ieškovo sugebėjimo dirbti tuos darbus ir nė vieno iš šių ieškovui nepasiūlė.

V. Kasacinio teismo argumentai

Kolegija nepripažįsta pagrįstais kasatoriaus argumentų dėl netinkamo DK 122, 195 straipsnių aiškinimo ir taikymo šioje byloje, todėl sprendžia, kad yra pagrindas sutikti su apeliacinės instancijos teismo sprendimu. Konstatavus DK 122, 195 straipsnių pažeidimą, atsiskaitant su darbuotoju, ne dėl jo kaltės esančiu prastovoje, ir priteisiant jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, pažeistos darbuotojo teisės yra ginamos. Dėl to tampa neaktualūs ir nenagrinėtini kasatoriaus argumentai dėl AB „Vakarų laivų remonto gamykla“ struktūrinio pertvarkymo pobūdžio.

DK 122 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reglamentavimas, kaip sprendžiamas darbuotojo, esančio prastovoje, užimtumo klausimas. Šioje teisės normoje nustatyta darbuotojo, esančio prastovoje, perkėlimo į kitą darbą galimybė, kuri gali būti ir nesiejama su darbuotojo profesija, specialybe ir kvalifikacija. Tokia liberali, suteikianti pasirinkimo galimybę, užimtumo darbo vietoje reglamentacija atitinka tiek darbdavio, tiek darbuotojo interesus. DK 195 straipsnyje nustatytas mokėjimo už prastovos laiką reglamentavimas skatina darbdavį nagrinėti darbuotojo perkėlimo į kitą darbą galimybes. Darbdavys negali mokėti darbuotojui prastovos atveju Vyriausybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio už kiekvieną prastovos valandą, kai jis turi galimybę pasiūlyti darbuotojui prastovos atveju įmonėje esantį kitą darbą pagal jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai. Nepasiūlęs tokio darbo darbdavys privalo mokėti darbuotojo 2/3 vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos, atlyginimą, bet ne mažiau nei Vyriausybės patvirtintas minimalus valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą. Darbo santykių teisinio reglamentavimo principai, teisės normos, reglamentuojančios darbo teisių įgyvendinimą ir gynimą, be kitų, įtvirtina ir darbo teisės subjektų lygybės, laisvės pasirinkti darbą principus, pareigą veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nustato draudimą piktnaudžiauti savo teise (DK 2, 35 straipsniai). Atsakovo 2003 m. lapkričio 6 d. įsakyme Nr. 291, konkrečiai įsakymo 3.2 punkte, suformuluota nuostata, kad nesant darbo pagal profesiją, specialybę, kvalifikaciją darbuotojams mokamas Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis atlygis, pažeidė pirmiau paminėtus darbo santykių teisinio reglamentavimo principus, nes darbdavys vien savo nuožiūra, nederindamas su darbuotoju, netirdamas jo kvalifikacinių gebėjimų ir taip suvaržydamas jo laisvę pasirinkti darbą, prisiskyrė sau teisę nuspręsti, kad nėra darbo pagal prastovoje esančio darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, ir nusprendė esamo darbo darbuotojui nesiūlyti. Byloje nustatyta, kad ieškovo prastovos metu pas atsakovą į darbą buvo priimti trys nauji darbuotojai, tačiau, nustatyta, atsakovas ieškovui nepasiūlė esamo darbo, ieškovo pasiruošimo ir gebėjimo dirbti kurioje nors pareigybėje, į kurias buvo priimti nauji darbuotojai, netyrė ir atitinkamai pažeidė DK 195 straipsnio 3 dalyje nustatytą nuostatą. Konstatavus minėtą pažeidimą buvo pagrindas patenkinti ieškovo reikalavimą ir pripažinti jo teisę į 2/3 vidutinio valandinio darbo užmokesčių dydžio, buvusio iki prastovos, atlyginimą.

Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja nesant pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Virgilijus Grabinskas

Juozas Šerkšnas