Civilinė byla Nr. 3K-3-316/2006
Procesinio sprendimo kategorija 11.9.3 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Broniaus Pupkovo (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. N. (I. N.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. N. ieškinį atsakovui Ignalinos valstybinės atominės elektrinės darbininkų sąjungai dėl grąžinimo į darbą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas nurodė, kad dirbo Ignalinos valstybinės atominės elektrinės darbininkų sąjungoje teisininku. 2004 m. lapkričio 12 d. ieškovas buvo atleistas iš darbo vadovaujantis DK 127 straipsnio 1 punktu (darbuotojo pareiškimu). Ieškovas teigė, kad jis neišreiškė valios savo noru išeiti iš darbo, o pareiškimas, pateiktas svarstyti atsakovo tarybos prezidiumui, buvo seniai rašytas juodraštis. Ieškovas teigė, kad atleidimas iš darbo yra neteisėtas taip pat dėl to, kad darbo sutarties nutraukimas buvo įformintas praėjus daugiau nei keturiolikai dienų, t. y. 2004 m. lapkričio 12 d. Be to, 2004 m. lapkričio 12 d. ieškovas pateikė atsakovui raštą, kuriame nurodė, kad atšaukia prašymą dėl atleidimo iš darbo, tačiau šis jo netenkino.
Ieškovas I. N. teismo prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti į ankstesnį darbą - Ignalinos valstybinės atominės elektrinės darbininkų sąjungos teisininko pareigas - skubos tvarka ir priteisti jam iš atsakovo atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant po 70,75 Lt už vieną darbo dieną iki 2005 m. balandžio 28 d.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Visagino miesto apylinkės teismas 2005 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino I. N. atleidimą iš Ignalinos atominės elektrinės darbininkų sąjungos neteisėtu ir grąžino jį į darbą skubos tvarka; priteisė iš atsakovo ieškovo naudai vidutinį darbo atlyginimą už priverstinę pravaikštą, skaičiuojant po 70,31 Lt už darbo dieną nuo 2004 m. lapkričio 13 d. iki sprendimo paskelbimo dienos, iš viso 11882,39 Lt, o vėliau iki visiško teismo sprendimo įvykdymo po 70,31 Lt už kiekvieną darbo dieną.
Teismas nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovas 2004 m. spalio 28 d. padavė atsakovui prašymą dėl atleidimo iš darbo, taip išreikšdamas savo valią nutraukti darbo sutartį. Teismas nustatė, kad ieškovas 2004 m. lapkričio 12 d., praėjus keturiolikos dienų laikotarpiui, visą darbo dieną dirbo, naujo pareiškimo dėl atleidimo nepadavė. Ieškovas 2004 m. lapkričio 12 d. registruotu laišku išsiuntė darbdaviui (atsakovui) pareiškimą, kuriuo atšaukė savo prašymą atleisti jį iš darbo. Atsakovas užpildė darbo laiko apskaitos lapą, pažymėdamas, kad I. N. 2004 m. lapkričio 12 d. visą darbo dieną dirbo. Darbdavys netenkino darbuotojo prašymo atleisti jį iš darbo, o jį atleido penkioliktą dieną po pareiškimo padavimo dienos, ir taip pažeidė 14 dienų įspėjamąjį terminą. Teismas konstatavo, kad tuomet, kai įspėjimo terminas pasibaigė, o darbo sutartis nebuvo nutraukta, darbuotojas tęsia darbą ir nereikalauja jo nutraukti, laikoma, kad darbo sutarties galiojimo laikas yra pratęstas ir darbuotojo atleidimas galimas tik esant kitam jo prašymui atleisti jį iš darbo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimu Visagino miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 15 d. sprendimą panaikino. Teisėjų kolegija ieškinį atmetė.
Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindų konstatuoti, kad ieškovas I. N. 2004 m. lapkričio 12 d. buvo neteisėtai ir nepagrįstai atleistas iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį.
Teismas vadovaudamasis Darbininkų sąjungos prezidiumo 2004 m. lapkričio 11 d. protokolu Nr. 6 nustatė, kad 2004 m. lapkričio 11 d., t. y. paskutiniąją įspėjimo dieną (keturioliktą dieną) atsakovas svarstė I. N. prašymą dėl atleidimo iš darbo ir nusprendė jį tenkinti. Taigi atsakovas pradėjo atleidimo iš darbo procedūrą. Ieškovui buvo žinomas atsakovo sprendimas dėl jo atleidimo iš darbo, nes jis posėdyje dalyvavo. Atsakovas, praėjus keturioliktai dienai, baigė atleidimo iš darbo procedūrą, t. y. 2004 m. lapkričio 12 d. įformino darbo sutarties nutraukimą. Teismo nuomone, tai, kad penkiolikta diena yra pažymėta kaip darbo diena, negali būti vertinama kaip darbo sutarties pratęsimas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas I. N. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir palikti galioti Visagino miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 15 d. sprendimą. Kasacinį skundą jis grindžia šiais argumentais:
Teismas padarė subjektyvią išvadą, kad neva kasatorius asmeniškai ir geranoriškai 2004 m. spalio 28 d. įteikė atsakovui prašymą dėl atleidimo iš darbo ir kad šį faktą patvirtina byloje esanti medžiaga. Teismas nepaneigė kasatoriaus paaiškinimo, kad šis prašymas buvo parašytas 2001 metais dėl bandymo likviduoti profsąjungą. Šį faktą patvirtino liudytoja A. J. (b. l. 38-40), taip pat IAE DS konferencijos 2001 m. liepos 28 d. protokolas Nr. 5 (b. l. 54).
Teismas peržengė nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, nes faktiškai pratęsė įspėjimo termino, nustatyto DK 127 straipsnyje, galiojimą, nors to atsakovas neprašė. Taip buvo padarytas CPK 320 straipsnio 1 dalies pažeidimas.
Teismas neatkreipė dėmesio į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1996 m. nutarimo Nr. 42 15 punktą, kuriame nurodyta: „...jeigu nustatoma, kad rašytinio pareiškimo negauta arba išgautas prieš jo valią, darbuotojas grąžinamas į darbą arba atleidimas pripažįstamas neteisėtu. Jeigu pasibaigus įspėjimo terminui darbdavys neįformino atleidimo, o darbuotojas dirba – darbo sutartis tęsiasi.” 2005 m. lapkričio 12 d. kasatorius dirbo visą darbo dieną, tai pažymėtina darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, kuris yra byloje.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, nurodydamas, kad kasacinis skundas yra grindžiamas tik faktiniais bylos argumentais.
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų nustatytos faktinės aplinkybės
Ieškovas I. N. 2004 m. spalio 28 d. pateikė atsakovui Ignalinos valstybinės atominės elektrinės darbininkų sąjungai pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo vadovaujantis DK 127 straipsnio 1 dalimi. Praėjus keturiolikos dienų laikotarpiui, darbdavys privalėjo įforminti atleidimą iš darbo. 2004 m. lapkričio 11 d. vykusiame prezidiumo posėdyje, atsakovas svarstė I. N. prašymą dėl atleidimo iš darbo ir nusprendė jį tenkinti. Darbo sutarties nutraukimas įformintas 2004 m. lapkričio 12 d.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio skundo argumentai yra susiję su DK 127 straipsnio 1 dalies taikymu ir aiškinimu. Su jais kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka.
DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju.
Byloje nustatyta, kad ieškovas (kasatorius) 2004 m. spalio 28 d. pateikė atsakovui (darbdaviui) pareiškimą, prašydamas atleisti jį iš darbo. Čia pat jis nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų atleistas nuo 2004 m. lapkričio 12 d. Atsakovas šį pareiškimą užregistravo ir 2004 m. lapkričio 11 d., Ignalinos atominės elektrinės darbininkų sąjungos prezidiumo posėdyje, šį klausimą apsvarstė. Protokolo 3 punkte nurodyta, kad prezidiumo nariai patenkino I. N. prašymą atleisti jį iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį nuo 2004 m. lapkričio 12 d. Vadovaujantis ieškovo prašymu ir prezidiumo posėdžio nutarimu, 2004 m. lapkričio 12 d. ir buvo įformintas I. N. atleidimas iš darbo. Atleidimo iš darbo procedūroje jokių įstatymo pažeidimų nenustatyta. Kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad prezidiumo posėdyje dalyvavo ir pats ieškovas, todėl jam buvo žinoma, kad jis nuo 2004 m. lapkričio 12 d. atleistas iš darbo. Tai, kad šią dieną ieškovas atvyko į darbą ir, kaip teismo posėdžio metu aiškino, tą dieną dirbo, nesuponuoja išvados, kad darbo sutartis nebuvo nutraukta, nes darbuotojas tęsė darbą. Juolab kad šią dieną ir buvo įformintas atleidimas iš darbo. Ieškovas, kaip posėdžio dalyvis, žinojo ir tam neprieštaravo, kad kitą dieną, t. y. 2004 m. lapkričio 12 d., jis bus atleistas.
Nepagrįstas yra kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas pratęsė įspėjimo terminą ir taip išėjo už ieškinio ribų. Pagal rašytinių įrodymų seką visiškai aišku ir suprantama, kad įspėjimo termino atsakovas nepažeidė. Kasatorius teigia, kad paskutinė jo darbo diena buvo lapkričio 11 d. ir kad būtent šią dieną jis turėjo būti atleistas, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šią dieną jis ir buvo atleistas, prezidiumo nariams posėdyje priėmus tokį nutarimą. Tai, kad įforminimo procedūra buvo atlikta 2004 m. lapkričio 12 d., neparodo jokio įstatymo pažeidimo, nes, viena vertus, pats ieškovas prašyme nurodė šią datą (taigi buvo atsižvelgta į jo norus), antra vertus, darbo laikui pasibaigus, atsakovas neturėjo techninės galimybės įforminti atleidimo.
Aplinkybių, kad prašymas dėl atleidimo iš darbo buvo rašytas prieš jo valią, ieškovas neįrodė. Kolegija visiškai sutinka su apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškimas dėl atleidimo iš darbo buvo rašytas ieškovo gimtąja (rusų) kalba, klausimas dėl atleidimo iš darbo buvo sprendžiamas viešai, dalyvaujant pačiam ieškovui. Aptartos aplinkybės nesuponuoja išvados, kad ieškovas (kasatorius) kreipėsi į darbdavį atleisti jį iš darbo prieš savo valią.
DK 35 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Nors kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti vieną ar kitą jam labiausiai priimtiną elgesio variantą, tačiau, rinkdamasis jam labiausiai priimtiną elgesio variantą, asmuo negali pažeisti kito asmens teisių ir turi prisiimti galimus neigiamus tokio pasirinkimo padarinius. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas turėjo galimybę pasirinkti: jis galėjo laukti, kol bus atleistas iš darbo, arba galėjo atšaukti savo pareiškimą vadovaujantis DK 127 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu. Nustatyta, kad ieškovas tik 2004 m. lapkričio 12 d., t. y. po to, kai darbdavys jau buvo patenkinęs jo prašymą dėl atleidimo iš darbo, raštu išsiuntė jam prašymą pareiškimą atšaukti. Tokie ieškovo veiksmai patvirtina, kad jis veikė neracionaliai ir neprotingai, todėl turi prisiimti tokio savo elgesio padarinius. Vadovaujantis DK 127 straipsnio 1 dalimi, ieškovas atleistas iš darbo teisėtai ir pagrįstai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Algis Norkūnas
Bronius Pupkovas
