Civilinė byla Nr. 3K-3-318/2006
Procesinio sprendimo kategorijos:
30.2; 119.1 (S)“
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Broniaus Pupkovo,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Pajūrio gausa“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Pajūrio gausa“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas nurodė, kad jis nuosavybės teise valdo stiklo taros supirktuvę, esančią Klaipėdoje, J. Karoso g. 21a. Jis negali įregistruoti statinio nekilnojamojo turto registre, nes šis nėra suformuotas kaip atskiras objektas. Pareiškėjui statinį 1995 m. balandžio 5 d. perdavė valstybinė maisto prekybos įmonė „Gausa“, priėmimo-perdavimo akte statinys įvardytas paviljonu. Jokių šio statinio nuosavybės teisės dokumentų pareiškėjui nebuvo perduota. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės juridinio fakto nustatymo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2003 m. spalio 10 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad stiklo taros supirktuvę nuosavybės teise valdo pareiškėjas. Nustačius juridinį faktą dėl nuosavybės teisės, pareiškėjas kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl šio nekilnojamojo daikto įregistravimo. VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti stiklo taros supirktuvę, nurodydamas, kad šis nekilnojamasis daiktas nėra suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas. Pareiškėjai kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją dėl atskiro nekilnojamojo turto objekto suformavimo. Jam buvo atsakyta, kad, norint suformuoti nekilnojamojo turto objektą, būtinas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Tokio akto pareiškėjas neturi. Pareiškėjas mano, kad stiklo taros supirktuvė yra suformuota kaip nekilnojamojo turto objektas, nes nuo 1975 metų statinys naudojamas pagal tiesioginę paskirtį, 1992 m. rugpjūčio 18 d. atlikta statinio teisinė inventorizacija, sudaryta nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla. Tam, kad pareiškėjas galėtų stiklo taros supirktuvę įregistruoti nekilnojamojo turto registre, reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad stiklo taros supirktuvė yra suformuota kaip nekilnojamojo turto objektas.
Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad stiklo taros supirktuvė, esanti Klaipėdoje, J. Karoso g. 21a, plane pažymėta Nr. 1E1ž, statybos metai – 1975, nuosavybės teise valdoma UAB „Pajūrio gausa“, yra suformuota kaip nekilnojamojo turto objektas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškimą patenkino.
Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 10 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ginčo stiklo taros supirktuvę nuosavybės teise valdo pareiškėjas UAB „Pajūrio gausa“. Juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas tam, kad būtų galima suformuoti nekilnojamojo turto objektą. Šio teismo sprendimo pagrindu pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymu įregistruoti stiklo taros supirktuvę nekilnojamojo turto registre. Jo prašymas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad teismo sprendimas nėra statybos teisėtumą nustatantis dokumentas, kurio pagrindu gali būti atliktas nekilnojamojo daikto registravimas. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2004 m. kovo 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2003 m. spalio 21 d. sprendimo. Teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2003 m. spalio 10 d. sprendimu nustatė juridinį faktą dėl nuosavybės teisės, tačiau savaime nesuformavo nekilnojamojo turto objekto. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. birželio 29 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2004 m. kovo 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, būdamas nekilnojamojo daikto savininkas, negali jo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, nes statinys nėra suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas. Neįregistravus daikto, pareiškėjai negali sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties. VĮ Registrų centras atsisako registruoti šį turtą, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio l dalimi, nustatančia, kad statinio, kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, suformavimą patvirtina nustatyta tvarka išduotas statinių priėmimo naudoti aktas. Pareiškėjui toks aktas turto priėmimo perdavimo metu nebuvo pateiktas. Tai, kad dokumentai nėra saugomi Klaipėdos miesto savivaldybės archyve, Klaipėdos apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus archyve bei Klaipėdos apskrities archyve, patvirtina šių įstaigų pateiktos pažymos. Pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisės įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą ne dėl to, kad nesilaiko įstatymų nustatytos tarkos, bet dėl to, kad faktiškai tokia tvarka negali pasinaudoti. Pareiškėjas tinkamai pasinaudojo savo subjektine teise kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, nes jis negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Teismas taip pat nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai formuojami statiniai, kuriems statyti įstatymų nustatyta tvarka nebuvo išduoti leidimai, statiniai pastatyti tada, kai šių reikalavimų nebuvo, statinių savininkai nekilnojamojo turto registrui pateikia nuosavybės ar valdymo teisę patvirtinančius dokumentus. Šiuo atveju nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas yra Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 10 d. sprendimas. Įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad duomenys apie statinius į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi ir pagal teismo sprendimus dėl nekilnojamojo turto objekto formavimo. Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtinto Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo 8 punkte nurodyta, kad senų statinių valdytojai, neturintys reikiamų dokumentų, būtinų registruojant seną statinį ir daiktines teises į jį, registro tvarkytojui pateikia turimus dokumentus ir atitinkamą teismo sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo. Teismas patenkino pareiškėjo pareiškimą vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir nurodė, kad prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tam, kad pareiškėjas įgyvendintų savo teisę įregistruoti nekilnojamąjį daiktą nekilnojamojo turo registre.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą, 2005 m. spalio 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliko nenagrinėtą.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad pastatai ir daiktinės teisės į juos nekilnojamojo turto registre registruojami laikantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatų. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą nekilnojamojo turto registre gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, tik įregistravus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, gali būti registruojamos kitos daiktinės teisės į daiktą, tų teisių suvaržymai, juridiniai faktai. Ginčo objektui yra atlikti kadastriniai matavimai ir surinkti kadastriniai duomenys, tačiau jis nėra suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas ir nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostata darytina išvada, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti tada, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Inventorizacinės bylos sudarymas nereiškia nekilnojamojo turto suformavimo ir(ar) jo įregistravimo. Pareiškėjui nepateikus būtinų dokumentų ar įrodymų, patvirtinančių faktą, kad jam nereikėjo leidimų statiniui, suformuoti šio statinio kaip nekilnojamojo turto objekto negalima. Kadangi galiojančiais teisės aktais yra nustatyta nekilnojamojo turto objektų formavimo tvarka, tai pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pirmosios instancijos teismas patenkino nepagrįstai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, esant tokiam įstatyminiam reglamentavimui, negalima tenkinti pareiškimo ir tuo pagrindu, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas nuosavybės teisės juridinis faktas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į atitinkamus viešojo administravimo subjektus dėl šio klausimo sprendimo. Kadangi pareiškėjas nepasinaudojo ginčo sprendimo ne teismine tvarka galimybę, tai pareiškimas paliekamas nenagrinėtas.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasatorius nurodė šiuos argumentus:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 296 straipsnį, nustatantį pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos civilinėje byloje Nr. 3K-3-709/2001.
CPK 296 straipsnyje nenumatyta galimybė palikti nenagrinėtus pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nes įstatymai nenustato ypatingos teisenos bylų išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Šios bylos pagrindas ir dalykas yra juridinio fakto nustatymas apie jau buvusius faktus, kurių pareiškėjas kitais būdais negali įrodyti. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinį faktą, kad stiklo taros supirktuvė po pastatymo jau buvo suformuota kaip nekilnojamojo turto objektas, t. y. pripažinta tinkama naudoti, tačiau tai įrodantys dokumentai neišsaugoti. Teisėjų kolegija motyvavo, kad pareiškėjas dar gali pasinaudoti išankstine neteismine bylos sprendimo tvarka, tačiau nenurodė, kokios teisės normos leidžia juridinį faktą nustatyti neteismine tvarka.
2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, netinkamai taikė CPK 445 straipsnį.
Teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų atkurti arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas negali pasinaudoti įstatymo nustatyta tvarka, reglamentuojančia nekilnojamojo turto registravimą, nes, perimant iš ankstesnio savininko stiklo taros supirktuvę, jam nebuvo perduoti šio objekto dokumentai, tarp jų ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, ir kad šio akto nėra archyvuose. Byloje taip pat nustatyta, kad objektas nuo 1975 metų naudojamas pagal paskirtį, tam buvo gauti reikalingi leidimai, tai įrodo, kad jis įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas tinkamu naudoti. Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė šių nustatytų aplinkybių, nevertino byloje surinktų įrodymų, taip pažeidė CPK 185 straipsnį.
Tam, kad šiuo metu stiklo taros supirktuvę dar kartą suformuoti kaip nekilnojamojo turo objektą, būtina gauti statybos leidimą, o šis neišduodamas tol, kol nesudaryta žemės nuomos sutartis. Šios sutarties pareiškėjas negali sudaryti, nes neįregistruota šiame sklype esanti stiklo taros supirktuvė. Jos įregistruoti jis negali, nes neišsaugotas pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Tai –uždaras ratas. Pirmosios instancijos teismas priėmė protingą ir teisingą sprendimą, nes kitų teisinių galimybių, leidžiančių įgyvendinti savininko teises, nėra. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu nesuformavo nekilnojamojo turto objekto, bet nustatė juridinį faktą, kad pastatas po pastatymo jau yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas, tačiau neišsaugoti tai įrodantys dokumentai.
Atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Palikdamas pareiškimą nenagrinėtą pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą (jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka) teismas privalo nutartyje nurodyti įstatymą, nustatantį išankstinio bylos sprendimo ne teisme privalomąją tvarką. Išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos nustatymas susijęs su asmens teisės į teismą įgyvendinimu, todėl gali būti reglamentuojamas tik įstatymo.
Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti tada, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka yra priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Tai šiuo metu galiojanti įstatymo nuostata, kuri taikoma formuojant nekilnojamojo turto kadastro objektus. Pareiškėjai pareiškė prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad kaip kadastrinis objektas jau buvo suformuotas nekilnojamojo turto kadastro objektas – dar 1975 m. 100 proc. pastatytas ir nuo to laiko eksploatuojamas statinys, kuris 1992 m. buvo techniškai inventorizuotas, nuosavybės teise priklausęs valstybei ir 1994 m. privatizuotas, dėl kurio valdymo nuosavybės teise yra priimtas ir įsiteisėjęs 2003 m. spalio 10 d. teismo sprendimas, ir pastatas šiuo metu teisiškai neįregistruotas.
Byloje teismas nesprendė dėl kadastrinio objekto suformavimo, bet turėjo spręsti, ar egzistuoja faktas, kad teisiniai ir faktiniai duomenys apie nekilnojamojo turto kadastro objektą jau buvo surinkti ir įforminti teisės aktų nustatyta tvarka. Faktiniai duomenys apie pastatą – tai duomenys apie pastato kiekybines ir kokybines charakteristikas, o teisiniai duomenys – tai faktinės informacijos įforminimas pagal to meto teisės aktų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo nurodyti teisiniai reikalavimai ir procedūros yra kadastro objekto formavimo teisinė tvarka, bet ne juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ikiteisminė privalomoji tvarka. Kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė ir iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus. Dėl to gali kilti klausimas, kad tai iš viso teisme nenagrinėtinas klausimas ir byla turėtų būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Tačiau pareiškėjas mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos tuo, kad Registrų centre, kadastrą tvarkančioje įstaigoje ir administraciniame teisme, t. y. valdžios institucijose plačiąja prasme, ginčijamas jau įvykęs faktas, kuriam patvirtinti jis neturi išlikusių dokumentų, jog atitinkamu laiku neprieštaraujant įstatymams buvo sukurtas nekilnojamojo turto objektas, kuris pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus kaip nekilnojamasis turtas buvo suformuotas. Pareiškėjas įrodė, kad administracinės institucijos ir ginčus dėl jų veiksmų nagrinėjantys administraciniai teismai nepripažįsta kadastro objekto suformavimo, nes pareiškėjas neturi pagal dabar galiojančius įstatymus reikalaujamų dokumentų, kurie privatizavimo metu jam neperduoti, neišlikę ir atitinkamose valstybės institucijose jų nėra. Tai – leidimai statybai, statinio priėmimo naudoti ir tinkamumo naudoti aktai. Kaip savo teisių gynimą jis pasirinko juridinę reikšmę turinčio fakto pripažinimą.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), nuo faktų turi priklausyti asmenų teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Tokių faktų sąrašas nėra išsamiai išvardytas įstatyme (CPK 444 straipsnio 9 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas, kad kadastrinis objektas buvo suformuotas, gali būti nustatomas, jeigu reikalavimas šias sąlygas atitinka, t. y. pareiškėjas kita tvarka negali gauti dokumentų arba jie prarasti, faktas sukels teisinių padarinių, nėra nustatyta kita tvarka tokiam faktui nustatyti (bet ne kadastriniam objektui formuoti).
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareikštas prašymas šiuos reikalavimus atitinka, todėl gali būti nagrinėjamas teisme. Svarstant, ar pareiškėjo nurodyti veiksmai ir aplinkybės atitinka įstatymą, turi būti vadovaujamasi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatomis dėl anksčiau suformuotų nekilnojamojo turto objektų duomenų juridinio statuso. Šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto kadastro duomenys, įrašyti techninės inventorizacijos bylose, lieka galioti iki jų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir į jį perrašomi kadastro nuostatų nustatyta tvarka ir per nuostatuose nustatytus terminus. Byloje pateikta kadastro byla, kuri rodo, kad kadastro duomenys surinkti ir įrašyti techninės inventorizacijos byloje. Jeigu duomenys neperrašomi, tai institucijos neveikimas – šių duomenų nepagrįstas neperkėlimas į kadastro duomenų bazes per nustatytą laiką - gali būti vertinamas kaip savininko nuosavybės teisės pažeidimas ir teismo turi būti ginamas. Atsisakymas nagrinėti ir pripažinti prašomą faktą, jei jis pagrįstas faktiniais duomenimis, kai nėra įrodymų dėl neteisėtos ar savavališkos statybos, reikštų savininko pažeistų nuosavybės teisių negynimą teisme. Kadangi klausimas apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtas iš esmės, o pareiškimas paliktas nenagrinėtas, tai byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnis taikytas be pagrindo, o taikyti CPK 293 straipsnio1 punktą nėra pagrindo, nes byla gali būti susijusi su savininko nuosavybės teisės gynimu ir todėl nagrinėtina teisme.
Byloje taikomos atitinkamų veiksmų atlikimo metu galiojusios Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatos ar kiti tuo metu galioję teisės aktai.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas įsigaliojo 2001 m. sausio 1 d. ir pradinėje įstatymo redakcijoje buvo nustatyta tuometinė nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka (11 straipsnis) ir anksčiau suformuotų nekilnojamojo turto objektų duomenų juridinis statusas (40 straipsnis). Minėto įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad nebaigti formuoti nekilnojamojo turto kadastro objektai turi būti baigti formuoti pagal šį įsigaliojusį įstatymą. Byloje turi būti nustatyta, buvo suformuotas šis objektas įstatymo įsigaliojimo metu ar dar ne, taip pat kokia institucija ir kokius veiksmus turėjo atlikti pradėto, bet nebaigto formuoti objekto suformavimui.
Pagal minėto įstatymo 11 straipsnio 4 dalį statiniai, kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, baigiami formuoti jų duomenų įrašymu į Nekilnojamojo turto kadastrą. Nekilnojamojo turto kadastro duomenys – tai tekstiniai grafiniai ir kitokie faktinio pobūdžio duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo turto kiekybines bei kokybines savybes. Jie buvo renkami statinio techninio inventorizavimo būdu, atliekant matavimus, skaičiavimus ir kitus techninio pobūdžio veiksmus, po to juos įrašant į kadastro (iki jo įsteigimo – inventorizavimo biurų) duomenų bazę. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies pradinėje redakcijoje, galiojusioje iki 2004 m. sausio 1 d., nustatyta, kad kai kaip atskiri objektai formuojami statiniai, kuriems statyti ar kitaip pertvarkyti įstatymų nustatyta tvarka nebuvo išduoti leidimai, tie statiniai pastatyti tada, kai šių reikalavimų nebuvo, arba tokie leidimai pagal įstatymus nebūtini, statinių savininkai ar juridiniai asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą patikėjimo teise, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui pateikia nuosavybės teisę ar valdymo teisę patvirtinančius dokumentus. Pažymėtina, kad nuosavybės teisę į statinius patvirtinančiais dokumentais yra privatizavimo sandoriai ir teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl pastato valdymo nuosavybės teise.
Taikydami šias teisines nuostatas ir remdamiesi faktinėmis bylos aplinkybes teismai turi spręsti, ar pareiškėjo reikalavimai pagrįsti. Pažymėtina, kad pareiškėjui nekilnojamojo turto objekto savininko teisės yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o subjektinė nuosavybės teisė neegzistuoja be nuosavybės teisės objekto.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Klaipėdos apygardos teismui apeliacine tvarka.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Algis Norkūnas
Bronius Pupkovas
