Dėl draudimo išmokos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-315/2006

Procesinio sprendimo kategorija

73.2.5.5 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko, Janinos Stripeikienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. E. ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo; tretieji asmenys – K. P., UAB „NORD/LB lizingas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė G. E. kreipėsi su ieškiniu dėl 23 810 Lt draudimo išmokos, 654,77 Lt delspinigių bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 300 Lt nuostolių už autoekspertų biuro paslaugas priteisimo naudos gavėjo UAB „NORD/LB lizingas“ naudai iš atsakovo. Ieškovė nurodė, kad su UAB „NORD/LB lizingas“ ji sudarė išperkamosios nuomos sutartį dėl automobilio BMW 318, o vėliau – 2003 m. birželio 11 d. su UAB „NORD/LB draudimas“ (vėlesnis pavadinimas – UAB DK „PZU Baltija“, dabartinis – UAB DK „PZU Lietuva“) sudarė šio automobilio draudimo sutartį, kuria apdraudė automobilį nuo šių rizikų: avarija, stichinė nelaimė, nelaimingi įvykiai, vagystė, trečiųjų asmenų tyčinė veikla. 2004 m. balandžio 24 d. automobilį panaudos sutarties pagrindu vairavusi K. P., nesuvaldžiusi jo, atsitrenkė į apsaugos tvorelę ir apgadino. Draudimo bendrovė atsisakė atlyginti žalą, nurodydama, kad pagal sudarytą draudimo sutartį draudiminė apsauga negalioja asmeniui, kurio vairavimo stažas yra mažesnis nei ketveri metai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad draudimo sutartimi šalys sutarė dėl draudiminės apsaugos su sąlyga, kad vairuotojo stažas – daugiau kaip ketveri metai. Autoavarijos metu automobilį vairavusios K. P. vairavimo stažas buvo mažesnis nei ketveri metai. Apdraustąjį automobilį perdavus vairuoti K. P., padidėjo draudimo rizika, todėl ieškovė apie tai privalėjo pranešti draudikui. To nepadariusi, ji nesuteikė draudikui visos žinomos informacijos apie aplinkybes, galinčias turėti įtakos draudiminio įvykio tikimybei, nuostolių dydžiui. Teismas laikė, kad draudikas neprisiėmė atsakomybės dėl 2004 m. balandžio 24 d. atsiradusios žalos atlyginimo. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovė sudarė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią valdė ir naudojosi automobiliu BMW 318, tačiau jo savo nuosavybėn nebuvo įgijusi. Automobilio savininkas UAB „NORD/LB lizingas“, šioje byloje įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškė savarankiškų reikalavimų. Ieškovė neįrodė aplinkybių, kad yra pažeista jos teisė ar įstatymų saugomas interesas, nepateikė motyvuoto prašymo dėl pradinio ieškovo pakeitimo tinkamu nenutraukiant bylos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikino ir ieškinį iš dalies tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovo UAB DK „PZU Baltija“ 22 182,60 Lt draudimo išmokos, 300 Lt ekspertizės akto surašymo išlaidų ir 6 procentų metines palūkanas nuo 2004 m. rugpjūčio 25 d. iki visiško sprendimo įvykdymo už priteistą sumą; ieškinio dalį dėl delspinigių priteisimo atmetė. Kolegija nurodė, kad draudimo sutartis sudaroma standartinių sutarties sąlygų - draudimo rūšies taisyklių – pagrindu prisijungimo būdu. Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti numatyti draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai, kurie yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o kilus abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Kolegija konstatavo, kad Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 007 (toliau – draudimo taisyklės) keitėsi. Draudimo polise nenurodyta, kokios redakcijos draudimo taisykles gavo ieškovė. Vairavimo stažas draudimo polise yra nurodytas grafoje virš draudimo rizikų, todėl, nepaaiškinus, kas yra draudimo rizikos padidėjimas, asmeniui tai pačiam žinoti yra sudėtinga. Kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, draudimo sutarties sąlygas aiškino ieškovės, kaip šalies, sudariusios sutartį prisijungimo būdu, naudai. Kolegija konstatavo, kad ieškovei nebuvo tinkamai išaiškinta vairavimo stažo įtaka rizikos padidėjimui, todėl sprendė, kad įvykis yra draudiminis, ir pažymėjo, kad šioje byloje nenustatyta CK 6.1014 straipsnyje išvardytų sąlygų, kurioms esant draudikas yra atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB DK „PZU Lietuva” prašo: panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 23 d. sprendimą; priteisti iš ieškovo atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

1. CK 6.993 straipsnyje nustatyta, kad esminėmis aplinkybėmis, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, pripažįstamos aplinkybės, įvardytos standartinėse draudimo sutarties sąlygose. Draudimo taisyklių 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos esminės aplinkybės: galimi transporto priemonės naudotojai, vairuotojų stažas, aplinkybės, apie kurias draudikas raštu prašė draudėjo suteikti informaciją ir kitos. Draudimo sutarties šalys privalo atskleisti viena kitai esminę reikšmę turinčią informaciją, galinčią turėti įtakos šios sutarties sudarymui ir jos sąlygų nustatymui. Ieškovė, prieš perduodama apdraustą automobilį panaudos teise trečiajam asmeniui, turėjo įsitikinti, ar automobilio vairuotojas atitinka draudimo sutartyje draudikui deklaruotą riziką. Atsakomybę už rizikos padidėjimą ir nepranešimą draudimo kompanijai turi prisiimti draudėja. Draudikas, tinkamai informuotas apie rizikos pasikeitimą, turėtų galimybę prisiimti pasikeitusią riziką ir pakeisti draudimo sutarties sąlygas, padidinti įmoką arba atsisakyti sutarties pakeitimo.

2. Draudėjas turi teisę pasirinkti galimas rizikas ir draudiminės apsaugos suvaržymą. Įvykis, atitinkantis draudiminės apsaugos suvaržymo sąlygas, nėra nedraudiminis, tačiau tokiu atveju draudiminė apsauga negalioja. Apeliacinės instancijos teismas įvykį, esant tokiam suvaržymui, nepagrįstai įvardijo kaip nedraudiminį.

3. Draudimo įmoka yra prisiimtos rizikos ekvivalentas pinigais. Rizikos draudimas be ieškovės pasirinkto suvaržymo būtų kainavęs 20 proc., t. y. 358 Lt daugiau. Kadangi draudėja šios sumos nesumokėjo, tai draudikas neprisiėmė atsakomybės dėl atitinkamos žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir dėl jų nepasisakė. Draudėja, reikalaudama draudiko atlyginti žalą, kurios rizika nebuvo apdrausta ir už tai nesumokėta draudimo įmoka, elgiasi nesąžiningai.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė G. E. prašo jį atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą ir savo prašymą motyvuoja tokiais argumentais:

Atsakovas neįrodė, kad draudimo sutarties sudarymo metu įteikė ieškovei tuo metu galiojusios redakcijos draudimo taisykles. Kokios redakcijos taisyklės buvo įteiktos, nustatyti neįmanoma. Pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį sutarties sąlygos visais atvejais turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą priėmė, remdamasis teisingai nustatyta aplinkybe, kad ieškovei nebuvo tinkamai išaiškinta apie rizikos padidėjimą automobilio vairuotojui turint mažesnį nei ketveri metai vairavimo stažą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos šalių draudimo sutarties sudarymo metu galiojusios Draudimo įstatymo redakcijos 4 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad savanoriškasis draudimas vykdomas draudėjo ir draudimo įmonės susitarimu, patvirtintu draudimo sutartimi. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudimo liudijimas (polisas) (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 12 punktas). Draudimo polise nurodomos pagrindinės draudimo sutarties sąlygos. Šios sąlygos gali būti detalizuojamos, taip pat papildomos atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse, kurios yra draudimo sutarties sudėtinė dalis. Draudėjas su jomis susipažįsta ir tai patvirtina pasirašydamas polisą. Pažymėtina, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis. Šios sutartį individualizuojančios sąlygos priklauso nuo draudėjo pasirinkimo neišeinant už tam tikrų įstatymo ir draudiko nustatytų ribų. Nuo draudimo apsaugos apimties (sutarties galiojimo termino ir teritorijos, kitų sąlygų) pasirinkimo priklauso draudikui mokamo atlyginimo už prisiimtus įsipareigojimus – draudimo įmokos – dydis. Papildomos įmokos nesumokėjimas patvirtina, kad šalys nesusitarė dėl didesnės rizikos draudimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad draudikas iš galimų pasirinkti draudimo apsaugos apimtį nustatančių sąlygų pasirinko drausti automobilį vienerių metų terminui, draudimo rizikų sąrašą, sutarties galiojimo teritoriją – Lietuva, Europa, vairavimo stažą – daugiau nei ketveri metai. Draudimo apsauga galioja tik sutartomis sąlygomis, todėl jei įvykis neatitinka sutarties sąlygų, draudimo išmoka nemokama. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė, nemokėdama papildomos 358 Lt įmokos, atsisakė apdrausti vairuotojo, turinčio iki ketverių metų vairavimo stažą, žalos padarymo riziką. Apeliacinės instancijos teismas nepripažino, kad šie faktai patvirtina, jog draudimo sutarties šalys susitarė dėl draudiminės apsaugos, kurios taikymą lemia ir kitų sutarties sąlygų laikymasis. Kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai nebuvo apdrausta vairuotojo, turinčio iki ketverių metų vairavimo stažą, žalos automobiliui padarymo rizika, draudikui neatsiranda pareiga mokėti draudimo išmoką, nes tokia rizika nepatenka į šios konkrečios draudimo sutarties dalyką. Informavimo apie prisijungimo būdu sudarytų sutarčių standartines sąlygas problema šioje nagrinėjamoje byloje neiškyla, nes šios sąlygos taikomos tų rizikų draudimui, dėl kurių buvo sudaryta draudimo sutartis. Jeigu vairuotojo iki ketverių metų vairavimo stažo žalos padarymo rizika apskritai nebuvo apdrausta, tai nereikia ir informuoti draudiką apie aplinkybes, lemiančias tokios rizikos padidėjimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo draudiko pareigą informuoti apie standartines draudimo sutarties sąlygas, neatsižvelgdamas į faktą, kad neapdraus atitinkamos rizikos, tokia pareiga draudikui neatsiranda CK 6.990, 6.992, 6.993 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 23 d. sprendimą.

Priteisti UAB DK „PZU Lietuva“ iš G. E. 838,74 Lt žyminio mokesčio.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Teodora Staugaitienė

Virgilijus Grabinskas

Janina Stripeikienė