Civilinė byla Nr. e2YT-3030-1167/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34443-2025-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.6.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Adomaitytė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. S. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėja K. S. S. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelis B. B. (B. B.; B. B.; B. B.; B. B.), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Pareikštą prašymą pareiškėja grindžia tokiais esminiais argumentais:
1.1. Pareiškėja Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Pareiškėja prašyme nurodė bei Migracijos departamentui pateikė turimus dokumentus, patvirtinančius, jog pareiškėjos senelis B. B. (B. B.; B. B.; B. B.; B. B.), gim. (duomenys neskelbtini) Kuršėnuose, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę bei išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Migracijos departamentas 2025 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą, kuriuo konstatuota, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nėra pakankami patvirtinti, kad pareiškėjos senelis iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis.
1.2. Pareiškėja yra B. B. vaikaitė. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjos gimimo liudijimas, išduotas Pietų Afrikoje, kuriame nurodyta, jog pareiškėjos motina yra N. B., gimusi (duomenys neskelbtini) Pietų Afrikoje; pareiškėjos ir D. S. santuokos liudijimas, išduotas Pietų Afrikoje, kuriuo patvirtinamas pareiškėjos pavardės pasikeitimas iš mergautinės pavardės „E.“ į santuokinę pavardę „S.“; pareiškėjos motinos N. B. gimimo liudijimas, išduotas Pietų Afrikoje, kuriame nurodoma, kad N. B. tėvas yra B. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje.
1.3. Juridinę reikšmę turinčio fakto, jog pareiškėjos senelis iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, nustatymas suteiktų pareiškėjai subjektinę teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėja neturi dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, ir negali jų gauti ne teismo tvarka. Siekdama surinkti dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjos senelis turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., pareiškėja kreipėsi į Lietuvos valstybės archyvus, tačiau archyvai pateikė atsakymus, jog archyvų fonduose dokumentų apie pareiškėjos senelio bei jo tėvų Z. B. (B.; B.) ir H. (Ch.) B. (B.; B.) gyvenimą Lietuvoje ir pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. pagal pateiktus duomenis nerasta. Kiti pareiškėjos turimi ir Migracijos departamentui pateikti dokumentai nebuvo pakankami nustatyti, kad pareiškėjos senelis iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis bei priimti sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pareiškėjai atkūrimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja neturi kitų galimybių ne teismo tvarka patvirtinti fakto, kad jos senelis iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis.
1.4. Pareiškėjos senelis gimė ir gyveno Lietuvoje. Pareiškėjos senelio turėta Lietuvos Respublikos pilietybė nurodyta Pietų Afrikos natūralizacijos liudijime, Vokietijos Federacijos Hamburgo archyvo išduotoje pažymoje. Pateikiami duomenys apie pareiškėjo senelio broliui M. B. išduotą Lietuvos Respublikos užsienio pasą, duomenys apie tai, kad pareiškėjo senelio tėvas Z. B. turėjo rinkimų teisę į Seimą, papildomai patvirtina, kad pareiškėjos senelis, kaip ir jo brolis bei tėvas, buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Pateikti įrodymai atitinka leistinumo reikalavimus bei nuosekliai patvirtina bylai reikšmingas aplinkybes, todėl yra pakankami juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, kad pareiškėjos senelis B. B. (B. B.; B. B.; B. B.; B. B.), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis.
2. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
k o n s t a t u o j a :
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
3. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
4. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kuri siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 7 straipsnio 4 punktą ir 9 straipsnio 2 dalį, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelis iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis.
5. Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.
6. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (t. y. Migracijos departamentas) konstatuoja, jog nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.
7. Teismo vertinimu, pareiškėja tinkamai pagrindė, kad negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
8. Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas Pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatyme nustatyta tvarka (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).
9. Tai, kad pareiškėja yra B. B. vaikaitė, patvirtina į bylą pateikti šie duomenys: 1) pareiškėjos gimimo liudijimas, išduotas (duomenys neskelbtini) Pietų Afrikos Respublikoje, kuriame nurodyta, jog pareiškėjos motina yra N. B., gimusi (duomenys neskelbtini) Pietų Afrikos Respublikoje, tėvas – S. S. E., gimęs (duomenys neskelbtini); 2) pareiškėjos motinos N. B. gimimo liudijimas, išduotas (duomenys neskelbtini) Pietų Afrikos Respublikoje, kuriame nurodoma, kad N. B. tėvas yra B. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje; 3) pareiškėjos ir D. S. santuokos liudijimas (tapatybės dokumentas), išduotas Pietų Afrikos Respublikoje, iš kurio matyti, kad pareiškėja pasikeitę pavardę iš mergautinės pavardės „E.“ į santuokinę pavardę „S.“.
10. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nustatinėjant teismo sprendimo 6 punkte aptartą juridinį faktą, yra reikšmingos trys aplinkybės: 1) ar asmuo išvyko (buvo ištremtas) iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.; 2) ar asmuo buvo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę (buvo laikomas Lietuvos Respublikos piliečiu) pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki 1940 m. birželio 15 d.; 3) ar pagal iki 1940 m. birželio 15 d. galiojusį teisinį reglamentavimą šis asmuo nebuvo Lietuvos Respublikos pilietybės netekęs dėl savo valingų veiksmų (ar neveikimo) iki 1940 m. birželio 15 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM5LTcwMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-239-701/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-239-701/2021">e3K-3-239-701/2021</a>).
11. Pareiškėja, įrodinėdama aptarto juridinę reikšmę turinčio fakto egzistavimą, pateikė tokius rašytinius įrodymus:
11.1. 2024 m. gegužės 27 d. Pietų Afrikoje išduota natūralizacijos pažyma, kurioje nurodyta, kad B. B. (anksčiau B. B.) gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvoje. Jo pilietybė – Lietuvos. Taip pat pažymoje nurodyti jo tėvų vardai ir pavardės: Z. B. ir H. G., tėvų pilietybės – Lietuvos.
11.2. Vokietijos Federacijos Hamburgo valstybinio archyvo 2025 m. gegužės 23 d. išduota pažyma – ištrauka iš Hamburgo laivų keleivių sąrašų, iš kurio matyti, kad pareiškėjos senelis B. B., būdamas 16 metų amžiaus, turintis Lietuvos pilietybę, (duomenys neskelbtini) išvyko į Keiptauną (Pietų Afrikos Respublika) iš Hamburgo, Vokietijos.
11.3. M. B. Lietuvos Respublikos užsienio pasas Nr. 30, kuriame nurodoma, kad M. B. gimė (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini) jo gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Paso skiltyje „dokumentai, kuriais pasirėmus pasas duotas“ nurodoma, kad Lietuvos Respublikos užsienio pasas M. B. išduotas remiantis vidaus pasu, išduotu (duomenys neskelbtini) valsč. viršaičio 1931 metais.
11.4. 1991 m. sausio 29 d. Pietų Afrikos Respublikos Vidaus reikalų departamento išduotas B. B. Pietų Afrikos Respublikos pasas, kuriame nurodoma, jog B. B. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje;
11.5. Kartu su Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2024 m. kovo 29 d. pažyma Nr. R4-1603 „Dėl duomenų apie Z. B. pateikimo“ pateikta Švietimo ministerijos archyviniame fonde, rabinų rinkimų ir tvirtinimo dokumentų 1935–1940 m. byloje esančio sąrašo „(duomenys neskelbtini) miestelio ir valsčiaus ribose gyvenančių žydų tautybės gyventojų vyrų, kurie (duomenys neskelbtini) m. buvo įrašyti į rinkimų sąrašus ir turėjo teisę rinkti į Seimą“ ištraukos kopija, iš kurios matyti, kad į šį sąrašą įrašytas Z. B., kurio gyvenamoji vieta nurodoma (duomenys neskelbtini) kaimas.
12. Teismas pirmiau išvardytus rašytinius įrodymus vertina vadovaudamasis kasacinio teismo praktikoje suformuotomis įrodinėjimo taisyklėmis, kurios taikomos bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Pirma, bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra naudojami netiesioginiai įrodymai, kas nulemia neišvengiamą prielaidų darymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM5LTcwMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-239-701/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-239-701/2021">e3K-3-239-701/2021</a>). Antra, teismo padaryta prielaida turi būti motyvuota, t. y. ji turi būti pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-36-340/2009 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Trečia, vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti juridinį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUtNjk1LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-35-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-35-695/2018">e3K-3-35-695/2018</a>, 29 punktas).
13. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos senelio pilietybės turėjimo, aktualus yra 1919 m. sausio 9 d. Laikinasis įstatymas apie Lietuvos pilietybę. Šio įstatymo 1 straipsnyje buvo nustatyta, kad Lietuvos piliečiais laikomi: „1) asmenys, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno, ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena; 2) nurodytųjų pirmame punkte asmenų vaikai, kurie, kad ir negyveno visuomet Lietuvoje, bet grįžo jon gyventi; 3) asmenys, kurie iki 1914 metų ne mažiau kaip dešimtį metų Lietuvoje gyveno ir turėjo: a) arba nuosavą nekilnojamąjį turtą; b) arba nuolatinį darbą; 4) Lietuvos piliečio vaikai; 5) jo pati arba našlė; 6) Lietuvos netekėjusios pilietės vaikai, jei jie nepriimti svetimšalio jo vaikais, ir 7) svetimšaliai, naujai priimti Lietuvos piliečiais“.
14. Be to, 1919 m. gruodžio 23 d. buvo priimti Pasų įstatai (VŽ 1919 m. gruodžio 23 d. Nr. 18/218). Šių įstatų 2 straipsnyje buvo numatyta, kad „kiekvienas Lietuvos pilietis ar pilietė per 17 metų amžiaus privalo turėti pasą“, o pagal šių įstatų 3 straipsnį „mažamečiai ligi 17 metų amžiaus įrašomi į tėvo arba į motinos pasą; tėvams ar globėjams tinkant, mažamečiai nuo 12 ligi 17 metų amžiaus turi teises gauti ir atskirą sau pasą“.
15. Teismas iš šio teismo sprendimo 11 punkte išvardytų rašytinių įrodymų nustatė, jog pareiškėjos senelis B. B. (B. B.; B. B.; B. B.; B. B.) gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvoje. Tai, kad pareiškėjos senelis turėjo Lietuvos pilietybę, patvirtina įrašai apie jo pilietybę Pietų Afrikos natūralizacijos liudijime bei ištraukoje iš Hamburgo laivų keleivių sąrašų. Pažymėtina, kad natūralizacijos liudijime yra pateikta informacija ne tik apie patį pareiškėjos senelį, bet ir apie jo tėvus (nurodoma, kad B. B. (anksčiau B. B.) gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvoje; pilietybė – Lietuvos; tėvai yra Z. B. ir H. G., tėvų pilietybė – Lietuvos). Pareiškėjos senelio tėvas Z. B. (duomenys neskelbtini) turėjo rinkimų teisę į Seimą, kas taip pat leidžia daryti prielaidą, kad jis buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Pareiškėjos senelio broliui M. B. (duomenys neskelbtini) metais buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas, kuriam tuo metu buvo 14–15 metų (iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad jis gimė (duomenys neskelbtini)), taigi, manytina, kad jo pilietybė buvo nustatyta pagal tėvų pilietybę, ir, tikėtina, kad jis, būdamas nepilnametis, buvo įtrauktas į vieno iš tėvų Lietuvos pasą (Pasų įstatų 3 straipsnis). Atitinkamai, pareiškėjos senelis, kuris, kaip nustatyta, buvo jaunesnis trejais metais už savo brolį (pareiškėjos senelis gimė (duomenys neskelbtini), jo brolis – (duomenys neskelbtini)), būdamas nepilnametis ir savarankiškai negalėdamas spręsti dėl savo Lietuvos Respublikos pilietybės statuso, Lietuvos Respublikos piliečiu taip pat tapo pagal įstatymą, kaip Lietuvos Respublikos piliečio vaikas. Taigi, teismas įvertinęs pastarąsias aplinkybes, daro labiausiai tikėtiną prielaidą, kad B. B., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis.
16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pakankamą pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – pareiškėjos senelis B. B. (dar žinomas kaip B. B.; B. B.; B. B.; B. B.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).
17. Teismas juridinę reikšmę turintį faktą nustatė tam, kad pareiškėja galėtų atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę (CPK 448 straipsnio 1 dalis, Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punktas, 9 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 442–443 straipsniais, 445–448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos K. S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), senelis B. B. (B. B.; B. B.; B. B.; B. B.), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos K. S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Renata Adomaitytė
