Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-382-1217/2026
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00222-2026-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9.; 21.10.1; 21.10.4.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2026 m. kovo 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė,
sekretoriaujant Agatai Bartoševič,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2026 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Teismas
n u s t a t ė :
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) 2026 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – nutarimas) V. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje, už tai jam paskirta 700 eurų dydžio bauda.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. vasario 5 d. gautas atsakomybėn patraukto V. K. (toliau ir – pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma panaikinti priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde teigiama, jog pareiškėjui paskambino VMI darbuotoju prisistatęs asmuo ir paaiškino, jog jis privalo pateikti deklaracijas. VMNI darbuotojui buvo paaiškinta, jog sodininkų bendrijos pirmininku jis nėra nuo 2020 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo panaikinti SB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo nutarimai, kurių pagrindu jis buvo išrinktas valdybos pirmininku. Kadangi jis jau daugiau nei 5 metus nėra šios bendrijos pirmininku, mano, jog pareigos teikti bendrijos vardu dokumentus, jis neturi.
Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Institucija prašo palikti nutarimą nepakeistu. Atsiliepime nurodoma, jog Mokesčių mokėtojų registro duomenimis V. K. sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku buvo nuo 2018 m. sausio 22 d. iki 2025 m. lapkričio 21 d. 2025 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjui, kaip sodininkų bendrijos pirmininkui, buvo išsiųstas nurodymas pateikti jame išvardintus dokumentus, kuris buvo išsiųstas e. paštu (duomenys neskelbtini), taip pat per Mano VMI 2025 m. spalio 15 d. buvo išsiųstas kvietimas administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Pareiškėjui neatvykus, jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuris buvo įteiktas per Mano VMI bei papildomai išsiųstas e. paštu. Administracinio nusižengimo protokolas buvo perskaitytas 2025 m. spalio 31 d., tačiau jokių paaiškinimų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė, administracinio nusižengimo nagrinėjime dalyvauti nepageidavo. LR Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. K. nurodė, jog 2026 m. sausio 7 d. buvo gautas nutarimas paskirti jam baudą kaip sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovui. Kokių ten dokumentų pateikimas ar nepateikimas nebuvo atliktas šiuo atveju, nėra skirtumo. Situacija tokia – sodininkų bendrijos vadovu jis nebėra nuo 2020 m. sausio mėnesio arba nuo lapkričio 25 d. – jau tikrai. Situacija absurdiška, VMI nenori matyti ir girdėti. Rugsėjo mėnesį jam paskambino iš VMI ir paminėjo, kad sodininkų bendrija nepateikė ataskaitų. Jam buvo nurodyta, kad jis nebėra pirmininkas ir tų deklaracijų teikti negali. VMI atstovas jį bandė įkalbėti, kad tai nieko nereiškia ir kad jam reikia tik pasirašyti. VMI atstovui buvo gražiai išaiškinta, kad daug metų jis nėra pirmininkas ir nurodytos į teismo nutartys, kur yra pripažinta, kad susirinkimas, kuriame jis 2017 m. buvo išrinktas DB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, pripažintas negaliojančiu. Nuo to laiko, kai įsiteisėjo ta nutartis, jis negalėjo atlikti jokių veiksmų – jų ir neatliko. VMI vis tiek reikia kažkokios aukos, kad kažką surašyti. Žino, kad šiuo metu sodininkų bendrija neturi jokio pirmininko - niekas nenori būti išrinktu, neorganizuoja susirinkimų. Bendrijai nėra būtina turėti kažkokį vadovą, jeigu jos vykdoma veikla eina. Spėja, kad jam buvo surašytas protokolas – o ne kažkam kitam – todėl, kad Registrų centro duomenų bazėje 2017 m. buvo įvesta jo pavardė kartu su kitais valdybos nariais, kad yra valdyba ir kad jis pirmininkas. Dabar tų duomenų, jau nebūdamas pirmininku, pakeisti jis negali. Juos pakeisti turi naujai išrinkta valdyba ir pirmininkas. Kadangi jokių rinkimų nebuvo – taip ir nutiko. Skunde nurodė, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 20202 m. sausio 17 d. šio teismo nutartimi sodininkų bendrijos 2017 m. rugsėjo 9 d. susirinkimas pripažintas negaliojančiu. Panaikintos visos priimtos nutartys. Šitas sprendimas buvo apskųstas. Jis turi tik Šiaulių apygardos teismo lapkričio 25 d. nutartį, kur yra pakartojama, kad tas 2017 m. rugsėjo 9 d. susirinkimas pripažintas negaliojančiu ir paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. sprendimas. Nei galimybės, nei teisės – nieko neturi nei teikti kažką bendrijos vardu, nei pakeisti duomenų, kuriuos turi keisti naujai išrinkta valdyba ir pirmininkas. Šiuo atveju jam labiausiai yra žmogiškai nemalonu, kad VMI nenori girdėti ir suprasti. Nutartį VMI, jis, berods, buvo nusiuntęs – jie vis tiek rašo, kad turi teikti deklaracijas. Bendrijos pirmininku jis buvo, kol teismo sprendimu susirinkimas nebuvo pripažintas neteisėtu, t. y. nuo 2017 m. iki 2020 m. sausio mėnesio. Neprisimena, ar vykdė sodininkų bendrijos pirmininko pareigas iki Šiaulių teismo nutarties įsiteisėjimo. Bendrijos dokumentų niekam neperdavė, kadangi nėra išrinkto jokio naujo pirmininko. Kai jis buvo išrinktas, jam buvęs pirmininkas taip pat jokių dokumentų neperdavė. Buvęs pirmininkas, su kuriuo jie 20 metų teisiasi – jis buvo pirmininku nuo 2008 m. iki 2010 m. 2013 m. taip pat Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas sprendimas susirinkimu panaikinti, kai buvęs pirmininkas buvo išrinktas. Nuo 2013 m. iki 2017 m. sodininkų bendrijoje nebuvo pirmininko. 2017 m. jis tapo pirmininku. Susirinkimą organizavo bendrijos nariai. Jis taip pat buvo narys. Šiuo metu jis irgi yra bendrijos narys.
Prieš tuos rinkimus buvo renkami parašai, bet kadangi valdybos tuo metu nebuvo – nebuvo kam įteikti, kad būtų suorganizuotas susirinkimas. Praėjus nustatytam laikui buvo patalpinti skelbimai net keliuose laikraščiuose ir sušauktas tas susirinkimas. Ir to susirinkimo metu buvo išrinkta valdyba, o jis pirmininku. Kreipėsi į buvusį pirmininką dėl bendrijos dokumentų perdavimo, bet jam nieko neperdavė, nebendravo. Bendravo tik teisme, kadangi jis išvis nesutiko su rinkimais ir padavė ieškinį teisme dėl nepripažinimo. Jis įrodė teisme, kad susirinkimas, kuriuo jis buvo išrinktas pirmininku, – neteisėtas. Iš esmės bendrija pripažintų susirinkimų neturi nuo 2010 m. Bendrijos pirmininku ir VMI atstovu jis pats įsiregistravo, kai buvo išrinktas. Kai tas susirinkimas buvo pripažintas neteisėtu – neprisimena, ar jis ėmėsi veiksmų, kad informuotų mokesčių administratorių, kad negali būti atstovu. Jam iki šiol į paštą siunčia VMI pranešimus. A. S. – senas žmogus, su kompiuteriais nebendrauja, jis nežino, ką daryti. Pats jis irgi VMI negali nieko nurodyti, kadangi nėra pirmininkas. O A. S. nežino, ką daryti, be to, jis irgi nėra pirmininkas – jis nelegaliai pirmininkauja. Jis, klastodamas dokumentus, teigia, kad jis yra pirmininkas. Nutartyje yra panaikintas 2017 m. susirinkimas. Tačiau niekas naujas irgi nėra paskirtas. Bendrijos susirinkimas nebuvo organizuotas narių. Kai tas susirinkimas buvo pripažintas neteisėtu – jis informavo ir Sodrą, ir VMI apie tokį procesinį sprendimą ir nurodė, kad jie jam nieko nebesiųstų, kadangi jam tai nebeaktualu. Ir skambino, ir rašė. Institucijų atstovai jam pasakė, kad kol naujas pirmininkas neišrinktas, todėl pranešimus siųs jam, kadangi jie negali visiškai niekam jų nesiųsti. Ir nurodė, kad taip yra tik dėl kompiuterių sistemos. Kai gaus naują paštą jo pateiktas e. pašto adresas nustos siųsti. Jis kasmet VMI siunčia tą nutartį, nurodo, kad nėra pirmininkas ir niekaip negali atsikratyti šio dalyko. Matė, kad kažkoks įgaliotas asmuo Šiaulių apygardos teismo nutartį įkėlė 2025 m. gruodžio mėnesį. Ir ten kažkas įkelta kaip atstovas, bet apie jokį susirinkimą duomenų nėra. Naujo susirinkimo jis neorganizavo ir neplanuoja to daryti. Nenori šiuose dalykuose jau dalyvauti. S. akyse jis yra priešas. S. nori ir skelbiasi, kad yra pirmininkas – tai jo fantazija, jo niekas nerinko. Todėl, kai kažkas suorganizuoja susirinkimą – jis ateina ir pradeda visus kaltinti, sakyti, kad susirinkimas neteisėtas. Jo visi bijo, todėl niekas nenori to organizuoti. Susirinkimą, kad sukviesti – vieno asmens neužtenka. Reikia surinkti 30 parašų per mėnesio laiką, kad sukviesti susirinkimą. Jeigu jis tai pradeda daryti, organizuoti – ponas A. S. eina per visus ir pradeda jį šmeižti, nuteikinėti prieš jį žmones. Jis negali nieko padaryti, kad man VMI nesiųstų jam tų pranešimų. O susirinkimo organizavimas jam kainuoja labai daug nervų. Prašo VMI sprendimą ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikinti kaip neteisėtą, neturintį pagrindo. Jis nėra asmuo, kuriam turi būti surašytas šis sprendimas.
Skundas tenkintinas
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTMwLTY5OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-30-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-30-699/2017">2AT-30-699/2017</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTEwLTY5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-10-693/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-10-693/2018">2AT-10-693/2018</a>).
ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams ir visuomeniniais pagrindais veikiantiems aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pagalbininkams – neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams – įgyvendinant jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas, išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SDĮ) 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrijos organai yra: 1) bendrijos narių susirinkimas; 2) vienasmenis – tik bendrijos pirmininkas arba kolegialus – bendrijos valdyba. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, jog sodininkų bendrijos (toliau – SB) „(duomenys neskelbtini)“ vardu veikia valdyba (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija, 7.1 punktas).
SDĮ 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrijos valdymo organo narius iš bendrijos narių renka bendrijų narių susirinkimas bendrijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Vietoj atsistatydinusių ar atšauktų bendrijos valdybos narių kiekvienas valdybos narys renkamas tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Valdymo organų narių kadencijų skaičius neribojamas. Šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu bendrijos valdymo organas yra bendrijos valdyba, jos narių skaičių nustato bendrijos įstatai. Bendrijos valdyba veikia pagal bendrijos narių susirinkimo patvirtintą darbo reglamentą. Bendrijos valdybos veiklai vadovauja jos pirmininkas (SDĮ 17 straipsnio 3 dalis). Pirmininką iš valdybos narių renka bendrijos narių susirinkimas (SDĮ 17 straipsnio 4 dalis).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinus SB „(duomenys neskelbtini)“ narių 2017 m. rugsėjo 9 d. susirinkimą neteisėtu bei jo metu priimtus sprendimus negaliojančiai (kada pareiškėjas buvo išrinktas valdybos pirmininku), susidarė situacija, jog bendrija liko be valdymo organo. SDĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog bendrijos valdybos organas bendrijos dokumentus ir duomenis pateikia juridinių asmenų registrui. Sutiktina su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentais, kad jam nebūnant sodininkų bendrijos valdybos pirmininku, jis neturėjo teisės pakeisti įrašų Juridinių asmenų registre. Pripažinus bendrijos visuotinio narių susirinkimo metu priimtus nutarimus negaliojančiais, pareiškėjas neturėjo teisės keisti įrašų Juridinių asmenų registre.
Iš VMI pateiktų duomenų nustatyta, kad valstybės registrų duomenų bazėse 2025 m. rugsėjo 18 d. (nurodymo siuntimo metu) bei 2025 m. spalio 29 d. (Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu) pareiškėjas buvo laikomas atsakingu už bendrijos veiklą asmeniui ir todėl jam buvo surašytas Administracinių nusižengimų protokolas. Pareiškėjas nurodė, jog kasmet gauna pranešimus apie pareigą pateikti įvairius dokumentus bendrijos vardu. Pareiškėjas pripažino, jog tiek siunčiamus Sodros, tiek VMI pranešimus gauna ir juos mato, tačiau nebūdamas valdybos pirmininku, juos ignoruoja.
Pareiškėjo teigimu jis ne kartą informavo tiek Sodrą, tiek VMI apie tai, kad jis nebėra atsakingas už bendrijos veiklą asmuo, tačiau tokių duomenų byloje pateikta nėra pateikta. Tokių duomenų nebuvimas, nei patvirtina, nei paneigia pareiškėjo žodžius dėl atsakingų institucijų informavimo, tačiau jokių būdu nepadaro pareiškėjo atsakingo už bendrijos dokumentų pateikimą. Taigi aplinkybės, kad pareiškėjas daugiau nei 5 metus nebūdamas valdybos pirmininku, nepasirūpino savo kontaktinių duomenų pašalinimu iš valstybės registrų ir toliau liko įregistruotu atsakingu asmeniu, nesuteikia jam pareigos vykdyti bendrijos pirmininko įgaliojimų. Juo labiau, kad tokių duomenų pakeitimą turi inicijuoti bendrijos valdymo organas.
Iš byloje esančio 2026 m. kovo 4 d. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad valdybos pirmininku nuo 2013 m. spalio 24 d. yra A. S. Duomenys įregistruoti 2025 m. lapkričio 25 d., t. y. jau po Administracinio nusižengimo protokolo surašymo pareiškėjui. Tačiau duomenys buvo įregistruoti ir oficialiai paskelbti iki skundžiamo nutarimo priėmimo. Taigi aptartos aplinkybės rodo, jog neginčytinai nuo 2013 m. spalio 24 d. A. S. yra valdybos pirmininku ir įgaliotu asmeniu. Aplinkybė, kad A. S. nuo 2020 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo neįregistravo valdymo organo pakeitimų Juridinių asmenų registre, nesuteikia pareiškėjui teisės veikti bendrijos vardu, juo labiau prievolės vykdyti valstybės institucijų nurodymus.
Analogiškai šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtina ir pats V. K., kartu nurodydamas, kad nuo 2020 m. sprendimo priėmimo daugiau jis pirmininku nebuvo, o jo įgaliojimai yra seniai pasibaigę. Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių tokią nurodytą aplinkybę.
Institucijos nurodytos aplinkybės, kad V. K. reagavo į jų siunčiamus el. laiškus, nereiškia, kad jam yra suteikti įgaliojimai veikti kaip pirmininkui. Pareiškėjas nurodė, jog nėra galimybės jam išsiregistruoti iš valdybos pirmininkų, kadangi tą turi padaryti naujas valdybos pirmininkas. Tai, kad buvo pradėta administracinių nusižengimų teisena niekaip nepatvirtina ir tuo labiau nepreziumuoja V. K. kaip pirmininko įgaliojimų, nes pati teisena negali būti kaltės įrodymu.
Šiuo konkrečiu atveju ANK 505 straipsnio 1 dalies prasme pareiga vykdyti reikalavimus kyla ne bet kokiam fiziniam asmeniui ar bendrijos nariui, o bendrijos pirmininkui. Pareiga įrodyti, jog V.K. yra bendrijos pirmininkas, tenka Institucijai. Tačiau byloje ištirti įrodymai nepatvirtina, jog pastarasis tebėra bendrijos pirmininkas. Tai, kad laiku nebuvo išviešinti duomenys apie V. K., kaip valdybos pirmininko, įgaliojimų pabaigą, ši aplinkybė nesuponuoja išvados ir neįgalioja jo veikti kaip bendrijos pirmininką. Kadangi V. K. nėra subjektas ANK 505 straipsnio 1 dalies prasme, todėl nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r ė :
administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. skundą tenkinti.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2026 m. sausio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną V. K. atžvilgiu nutraukti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Laura Kaupelė
