Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. e2-8034-964/2026

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01026-2026-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;

(S)

2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė, veikdama Klaipėdos apylinkės teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovei V. M. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1. Ieškovė AB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės V. M. 334,72 Eur negrąžintos kredito dalies, 13,71 Eur palūkanų, 8,20 Eur tarpininkavimo mokesčio, 10 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)), už negrąžintą kredito dalį pagal vartojimo kredito sutarties mokėjimų grafiką ir neviršijant 41,92 Eur sumos, 2 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė AB „NEO Finance“ nurodė, kad šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė atsakovei suteikė 500 Eur dydžio kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 137,20 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 10 proc.), 95,58 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2028-07-22.

3. Ieškovės teigimu, atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, dėl ko ieškovė (duomenys neskelbtini) pranešimu nuo (duomenys neskelbtini) su ja sutartį nutraukė. Per pranešime apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo atsakovė nepadengė ir liko skolinga 334,72 Eur negrąžintos kredito dalies, 13,71 Eur, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)) ir 8,20 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)). Taip pat iš atsakovės priteistinos ir negautos pajamos, delspinigiai, palūkanos.

4. (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko, skolos fakto neginčijo, tačiau prašė suteikti galimybę skolą mokėti dalimis. Paaiškino, kad jos finansinė padėtis sudėtinga, moka išlaikymą vaikui.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026-02-13 nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2026-03-10 10 val., atsakovei pasiūlant iki 2026-03-02 pateikti prašymą dėl skolos mokėjimo dalimis pagrindžiančius įrodymus (įrodymus dėl sunkios turtinės padėties, t. y. pajamų, turto, turimų įsipareigojimų ir jų dydžio), o ieškovei - iki teismo posėdžio pateikti nuomonę dėl atsakovės prašymo išdėstyti skolos mokėjimą.

6. (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis, kad ji kreditoriui yra skolinga ir pagal kitas vartojimo kredito sutartis. Nurodė, kad nekilnojamojo, kilnojamojo turo neturi, gyvena nuomojamame būste, į darbą (duomenys neskelbtini) dėl pigesnės būsto nuomos važinėja iš (duomenys neskelbtini), tačiau dėl to patiria transporto išlaidas. Gauna (duomenys neskelbtini) darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių), iš kurio 120 Eur skiria (duomenys neskelbtini), 66 Eur telefonui ir paslaugoms „Bitė“ tinkle, 32,27 Eur - už televizorių, 250 Eur būsto nuomai su mokesčiais.

7. Ieškovė AB „NEO Finance“ pateikė pranešimą, kad su atsakovės prašymu išdėstyti skolos mokėjimą dalimis nesutinka, kadangi atsakovė iki teisminio proceso pradžios vengė kontakto su ieškovu dėl galimybės skolą mokėti geranoriškai, į skambučius neatsiliepė ir papildomų įmokų savo iniciatyva neatliko.

Ieškinys tenkintinas

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškinį pripažįsta (jo neginčija), todėl teismas konstatuoja, kad yra pagrindas baigti bylos nagrinėjimą iš esmės ir priimti teismo sprendimą, surašant sutrumpintus motyvus.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė atsakovei suteikė 500 Eur dydžio kreditą (pervesta (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini)) 60 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 137,20 Eur palūkanas (metinių palūkanų norma 10 proc.), 95,58 Eur tarpininkavimo mokestį. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovė (duomenys neskelbtini) pranešimu nuo (duomenys neskelbtini) nutraukė vartojimo kredito sutartį su atsakove. Duomenų, kad atsakovė iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaičiusi su ieškove ar ginčijusi vartojimo kredito sutarties nutraukimą, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl 334,72 Eur negrąžintos kredito dalies priteisimo

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

11. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovė ieškovei liko skolinga 334,72 Eur negrąžinto vartojimo kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų prievolę įvykdžiusi tinkamai, ginčijusi skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovės ieškovei priteisiama 334,72 Eur negrąžinto vartojimo kredito.

Dėl 13,71 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos

12. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 13,71 Eur pelno (mokėjimo) palūkanas, paskaičiuotas iki (duomenys neskelbtini), t. y. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.

13. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-98/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-98/2014">3K-3-98/2014</a>). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Taip pat kasacinis teismas pažymėjęs, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452).

14. Nors ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus tuo atveju, jeigu kitaip nustatyta paskolos sutartyje, kita vertus aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctNzUtODIzLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-75-823/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-75-823/2020">e3K-7-75-823/2020</a>). Kasacinis teismas taip pat išaiškinęs, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

15. Pažymėtina, jog aukščiau nurodyti kasacinio teismo pateikti išaiškinimai minėtoje nutartyje su atitinkamais pakeitimais taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams, kadangi jokie teisės aktai nenustato specifinių vartojimo kredito sutarties nutraukimo padarinių. Todėl, vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).

16. Pagal tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties specialiąsias sąlygas atsakovė įsipareigojo mokėti vartojimo kredito sutartyje numatytas 10 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygas kreditą ir palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki (duomenys neskelbtini). Vartojimo kredito sutartį nutraukus (duomenys neskelbtini), ieškovė paskaičiavo mokėtinas 13,71 Eur mokėjimo palūkanas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, todėl toks reikalavimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio praktiką, yra pagrįstas, taigi tenkinamas.

Dėl 8,20 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini))

17. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 8,20 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)).

18. Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkto, jame numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai Vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis Bendrovei už Bendrovės teikiamas tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus paslaugas (įskaitant, bet neapsiribojant, už Vartojimo kredito gavėjo duomenų surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų apdorojimą ir įvertinimą, taip pat už Vartojimo kredito paraiškos nagrinėjimą bei visų su Sutartimi susijusių dokumentų parengimą ir įforminimą), mokamas iki visiško įsipareigojimų pagal Vartojimo kredito sutartį įvykdymo. Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.3.1 punkte nurodyta tvarka, o konkretus Tarpininkavimo mokesčio dydis nurodomas Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose.

19. Iš minėtame vartojimo kredito sutarties punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad šis mokestis savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Kadangi tarpininkavimo mokestis tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų įvykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės reikalavimas dėl 8,20 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)) tenkinamas.

Dėl 10 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)), už negrąžintą kredito dalį pagal vartojimo kredito sutarties mokėjimų grafiką ir neviršijant 41,92 Eur sumos

20. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctNzUtODIzLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-75-823/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-75-823/2020">e3K-7-75-823/2020</a> pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas šia nurodyta nutartimi išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctNzUtODIzLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-75-823/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-75-823/2020">e3K-7-75-823/2020</a>, 52 punktas).

21. Vadovaujantis minėtais išaiškinimais, išplėstinė teisėjų kolegija nutarties 54 punkte suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

22. Kaip minėta nurodytoje teismų praktikoje, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, taip pat ir reikalauti priteisti jo negautas pajamas. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

23. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Tačiau pažymėtina, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – nagrinėjamu atveju 10 proc.), nuo visos negrąžintos vartojimo kredito sumos, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, apskaičiuotas taikant mokėjimo palūkanų procentinį dydį, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

24. Vis dėlto, iš byloje esančių vartojimo kredito sutarties Specialiųjų sąlygų matyti, jog šalys sutarė dėl konkrečios palūkanų normos (10 proc.) ir aiškiai apibrėžė palūkanų dydį, kurį atsakovė turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį (137,20 Eur). Taigi, įvertinus tai, kad pagal vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.12 ir 1.13 punktus įmokos turėjo būti mokamos kas mėnesį, atsižvelgiant į standartinėje informacijoje pateiktą grafiką, teismas sprendžia, jog ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti prašomas priteisti negautas pajamas (kurios vertintinos kaip mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismo vertinimu, nuostoliai negautų pajamų forma turi būti paskaičiuoti konkrečia pinigų suma, atspindinčia jų realumą, t. y. jei vartojimo kredito sutartis būtų atsakovės tinkamai vykdoma, per laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)), ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti likusią atsakovės pagal šalių sutartą grafiką mokėtiną palūkanų sumą – 41,92 Eur. Taigi, ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas – ieškovei priteisiami jos prašomi 41,92 Eur dydžio nuostoliai (negautos pajamos). Teismas pažymi, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTM1OS0zNjgvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-359-368/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-359-368/2022">e2A-359-368/2022</a>).

Dėl 2 Eur delspinigių priteisimo

25. Kaip minėta, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2 Eur delspinigių. Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte šalys susitarė, kad, vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal sutartį, bendrovė turi teisę taikyti 0,05 proc. dydžio netesybas (delspinigius) už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 kalendorinių dienų. Ši delspinigių norma neviršija nustatytos Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje normos. Ieškovė už uždelstą atsiskaityti laikotarpį (180 dienų) paskaičiavo atsakovei 2 Eur delspinigių. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, 6.256 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 1 dalimi, vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punktu, ieškovei iš atsakovės priteisiami 2 Eur delspinigių.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

26. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo iš jos priteistos sumos (400,55 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026-01-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl skolos mokėjimo išdėstymo

27. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsakovė prašo išdėstyti skolos mokėjimą.

28. Klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Tuo metu savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo (CPK 178 straipsnis).

29. Nagrinėjamu atveju atsakovės pateikti dokumentai patvirtina, kad jos pajamas sudaro (duomenys neskelbtini) (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad faktiškai atsakovė gauna vidutinį (duomenys neskelbtini) darbo užmokestį, atskaičius mokesčius. Iš jo ji 120 Eur turi skirti (duomenys neskelbtini). Taip pat bylos duomenimis ji su kitu asmeniu nuomojasi butą, kurio nuoma kas mėnesį kainuoja 300 Eur (padalijus dviems – po 150 Eur), tačiau prie to dar reikia pridėti mokesčius, todėl, tikėtina, kad už būstą iš viso atsakovė moka 200-250 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad ji turi ir kitų įsipareigojimų. Tai rodo, kad jos turtinė padėtis nesudaro galimybės jai sumokėti visą priteistą sumą iš karto, todėl yra pagrindas prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti, juo labiau, kad ieškovė nenurodė, kaip skolos mokėjimo išdėstymas pažeis jos interesus, jei išdėstymas bus taikomas neilgam laikui. Teismo vertinimu abiejų šalių interesus užtikrins sprendimo vykdymo išdėstymas 5 mėnesiams, atsakovei mokant kas mėnesį po 80,11 Eur (400,55/5). Ieškovės interesus mokant skolą dalimis per 5 mėnesius užtikrins priteistos procesinės palūkanos.

30. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad atsakovė iki teisminio proceso pradžios vengė kontakto su ieškove dėl galimybės skolą mokėti geranoriškai, į skambučius neatsiliepė ir papildomų įmokų savo iniciatyva neatliko, todėl prašymas dėl skolos mokėjimo išdėstymo turi būti atmestas. Bylos duomenimis atsakovė iš ieškovės pasiskolino 500 Eur ir dalį skolos jau grąžino (priteisiama 334,72 Eur likusio nesumokėto kredito). Be to, gaunamas darbo užmokestis rodo, kad ji gauna nuolatines pajamas ir skolą sumokėti gali, tačiau ne visą iš karto. Netenkinus prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atsakovės turtinė padėtis iš esmės pablogėtų ir skolos mokėjimas taptų dar sunkiau įgyvendinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

31. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 23 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur procesinių dokumentų rengimo išlaidos, iš viso 144 Eur.

32. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 6,19 Eur. Jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nauja redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl valstybei nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284, 259, 285-287 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei AB „NEO Finance“, j. a. k. 303225546, iš atsakovės V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 334,72 Eur (tris šimtus trisdešimt keturis eurus 72 ct) negrąžinto kredito, 13,71 Eur (trylika eurų 71 ct) palūkanų (iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 8,20 Eur (aštuonis eurus 20 ct) tarpininkavimo mokesčio, 41,92 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 92 ct) negautų pajamų, 2 Eur (du eurus) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (400,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2026-01-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 144 Eur (šimtą keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti.

Išdėstyti sprendimu priteistos 400,55 Eur skolos mokėjimą lygiomis dalimis 5-iems mėnesiams, įpareigojant atsakovę kas mėnesį nuo teismo spendimo įsiteisėjimo iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos sumokėti po 80,11 Eur skolos ieškovei, kartu sumokant ir tai dienai tenkančias procesines palūkanas. Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Šiškienė