Dėl to, kad ji 2023 m. sausio 11 d. apie 12.50 val

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-8-495/2024

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00471-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.13.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio viršininko funkcijas, Vlado Miliaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Policijoje per ePolicija.lt platformą 2023 m. sausio 11 d. buvo gautas pareiškėjos A. L. pranešimas apie tai, kad 2023 m. sausio 11 d. 12.50 val. Vilniuje, Visorių g. 6A, name esančiuose garažuose stovintis baltos spalvos automobilis „Subaru“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) trukdo kitiems gyventojams įvažiuoti į garažus (išvažiuoti iš jų), taip pažeidžiami Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.1 punkto reikalavimai, kartu pažeidžiami priešgaisriniai reikalavimai bendrose garažų patalpose.

2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriuje 2023 m. sausio 19 d. J. N. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-2918-2023 dėl to, kad ji 2023 m. sausio 11 d. apie 12.50 val. Vilniuje, Visorių g. 6A, vairavo automobilį „Subaru Impreza“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), sustojo ir paliko jį stovėti taip, kad stovintis automobilis trukdė kitų transporto priemonių eismui, taip pažeidė KET 150.10 punktą ir padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą.

3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos A. Gusienės 2023 m. kovo 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal minėtą A. L. pareiškimą, nutraukta, nustačius, kad J. N. veiksmuose nėra ANK 417 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymių.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjos J. N. skundas netenkintas. Paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 15 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną J. N. Be to, ištaisyta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 15 d. nutarime padaryta rašymo apsirikimo klaida. Pareiškėjos prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo priteisimo patenkintas iš dalies ir priteista J. N. 104,06 Eur iš valstybės jos patirtų proceso išlaidų atlyginimo.

5. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotojo atstovo V. Miliaus, prašiusio panaikinti apylinkės teismo sprendimo dalį dėl proceso išlaidų atlyginimo priteisimo, bei J. N., prašiusios panaikinti apylinkės teismo sprendimą, perduoti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui ir priteisti likusią nepriteistą (151,44 Eur) sumą jos patirtų proceso išlaidų, apeliaciniai skundai atmesti.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio viršininko funkcijas, V. Miliaus prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atliekantis viršininko funkcijas, V. Milius prašo teismo: 1) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartį ir nepriteisti J. N. proceso išlaidų atlyginimo iš valstybės arba 2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Pareiškėjas nurodo:

7.1. Negalima tokia teisinė situacija, kai Institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą ir priėmusi teisėtą bei pagrįstą sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, yra įpareigojama atlyginti proceso išlaidas asmeniui, kuriam buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarime buvo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Iš minėto nutarimo matyti, kad ne dėl visų sprendimų nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, gali būti priteisiama atlyginti būtinąsias bylinėjimosi išlaidas, o tik dėl tų išlaidų, kurios buvo patirtos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme ir teismui priimant sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties.

7.2. Be to, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, bylinėjimosi išlaidos, taip pat ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255-746, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šioje byloje proceso išlaidų atlyginimas iš valstybės buvo priteistas nepaisant to, kad teismai pripažino, jog Institucija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, o pateiktu skundu pareiškėja iš esmės prašė priimti tokį patį sprendimą, kokį jau buvo priėmusi Institucija.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

8. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio viršininko funkcijas, V. Miliaus prašymas netenkintinas.

Dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo priteisimo

9. Byloje kilęs ginčas dėl to, ar galimas byloje dalyvavusio advokato ar jo padėjėjo ir kitų išlaidų, teismo pripažintų proceso išlaidomis, atlyginimo priteisimas asmeniui, kai jam administracinė teisena nutraukta ne teisminio bylos nagrinėjimo metu, bet Institucijos (pareigūno) sprendimu, nenustačius administracinio nusižengimo požymių (ANK 5651 straipsnio 1 punktas).

10. Pirmiausia pažymėtina tai, kad Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Ši konstitucinė nuostata detalizuota tiek ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte, kuriame nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę į teisinę advokato ar kito įgalioto atstovo pagalbą, tiek ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 8 dalyje, kuriose įtvirtinta įtariamojo, kaltinamojo teisė turėti gynėją. Tai reiškia, kad asmuo, kuris realizuoja konstitucinę teisę gintis naudojantis teisine advokato pagalba, taip pat ir administracinių nusižengimų bylų procese, dėl to gali patirti išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-6-303/2021). Tokia išvada atitinka ir šiuo klausimu formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką. EŽTT sprendime byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir 14620/18) buvo nustatytas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisės į teisingą bylos nagrinėjimą) pažeidimas, kai nacionaliniai teismai, atsisakydami atlyginti pareiškėjų administracinio teisės pažeidimo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, sudarė kliūtis pareiškėjams tinkamai realizuoti savo teisę kreiptis į teismą.

11. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo ANK 589 straipsnyje nurodyti pareigūnai. Pareigūnai tyrimą gali pradėti patys arba pagal kitų asmenų pranešimą (ANK 590 straipsnio 1, 2 dalys). Visais atvejais, kada yra pradėta administracinio nusižengimo teisena, institucija (pareigūnai) atlieka tyrimą, kad būtų išsiaiškinta, ar tikrai veikoje egzistuoja atitinkamo administracinio nusižengimo požymiai ir kas šį nusižengimą padarė. Tais atvejais, kai, atlikus tyrimą ir įvertinus visas aplinkybes, nenustatomi administracinio nusižengimo požymiai, institucijos (pareigūnai) priima sprendimą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti ANK 5651 straipsnio 1 punkto pagrindu (kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių) ir toks asmuo įgyja teisę į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės.

12. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą reglamentuojančio ANK 666 straipsnio 1 dalyje (2022 m. balandžio 12 d. įstatymo Nr. XIV-1012 redakcija, galiojanti nuo 2022 metų gegužės 1 d.) nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos BPK nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje (2023 m. gegužės 11 d. įstatymo Nr. XIV-1947 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) nustatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 5651 straipsnio 1 punktą (iki 2023 m. gegužės 11 d. įstatymo galiojęs ANK 591 straipsnis), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

13. Proceso išlaidos ir jų atlyginimas BPK reglamentuotas VIII skyriuje. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis). BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal formuojamą teismų praktiką, proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021, 2AT-80-594/2022).

14. Nagrinėjamoje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriuje pagal pareiškėjos skundą J. N. buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, 2023 m. sausio 19 d. jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji paliko stovėti automobilį name esančiuose garažuose taip, kad šis trukdė kitų transporto priemonių eismui, ir taip pažeidė KET 150.10 punktą. Institucijai tiriant galimai padarytą J. N. administracinį nusižengimą, ji aktyviai gynėsi nuo nurodytame protokole jai suformuluoto kaltinimo, teikė paaiškinimus, prašymus, dalyvavo Institucijoje vykusiame žodiniame procese, kreipėsi į advokatę teisinės pagalbos. Institucija, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, nustatė, kad J. N. veika neturi administracinio nusižengimo požymių, ir jai administracinio nusižengimo teiseną nutraukė tuo metu galiojusio ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu.

15. J. N. minėtą Institucijos nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, be kita ko, skundu prašydama priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi J. N. skundas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo patenkintas iš dalies ir priteista J. N. iš valstybės 100 Eur išlaidų už advokato paslaugas bei 4,06 Eur proceso išlaidų (iš viso 104,06 Eur) atlyginimo. Šiuo sprendimu apylinkės teismas priteisė atlyginti J. N. patirtas bylinėjimosi išlaidas tik ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Kita prašymo dalis (dėl patirtų išlaidų pagal jos skundą bylą nagrinėjant apylinkės teisme) buvo atmesta, motyvuojant tuo, kad savo skundu ji skundė jai palankų Institucijos priimtą sprendimą, t. y. siekė to paties rezultato, kuris jau buvo priimtas Institucijos nutarimu, todėl tokios bylinėjimosi išlaidos nebuvo būtinos.

16. Minėtas apylinkės teismo sprendimas buvo apskųstas Institucijos atstovo ir J. N., kuriai administracinio nusižengimo teisena nutraukta, Vilniaus apygardos teismui, tačiau 2023 m. liepos 10 d. nutartimi apeliaciniai skundai buvo atmesti. Apygardos teismas pritarė apylinkės teismo nutartyje išdėstytiems argumentams, kad nėra pagrindo J. N. teisminio nagrinėjimo metu turėtas bylinėjimosi išlaidas pripažinti būtinosiomis ir priteisti jų atlyginimą iš valstybės Be kita ko, atsakydamas į Institucijos skundo argumentus, apygardos teismas nutartyje konstatavo, jog J. N. pagrįstai, vadovaujantis ANK 666 straipsnio nuostatomis, buvo priteistos atlyginti iš valstybės jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant neteisminėje stadijoje (nutarties 12–15 punktai).

17. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamuose teismų sprendimuose išdėstytiems argumentams dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo J. N. Byloje nustatyta, kad J. N. patyrė ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje bylinėjimosi išlaidų, į kurių atlyginimą jį turėjo teisę. Kartu pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo stadija (administracinio nusižengimo tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo stadija) negali apriboti asmens, kuriam pradėta administracinio nusižengimo teisena, įstatymu suteiktų procesinių teisių, taip pat ir teisės pasirinkti atstovą bei gintis, o patyrus dėl to pagrįstų išlaidų, gauti tokių išlaidų kompensavimą įstatymo nustatyta tvarka. Todėl asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta ANK 5651 straipsnio 1 punkto pagrindu, turi būti iš valstybės atlygintos ir administracinio nusižengimo tyrimo stadijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos.

18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad teisės normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą tiriant ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, šioje byloje pažeistos nebuvo, esminių materialios ar proceso teisės pažeidimų nepadaryta, todėl tenkinti pareiškėjo prašymą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Artūras Pažarskis

Daiva Pranytė-Zalieckienė