Dėl teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir atleidimą nuo įrodinėjimo (prejudiciniai faktai), aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-21-421/2024

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00096-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.8.2; 3.2.4.11.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno (pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Panevėžio stiklas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Italiana LT“ ir akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinius atsakovei akcinei bendrovei „Panevėžio stiklas“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir atleidimą nuo įrodinėjimo (prejudiciniai faktai), aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė UAB „Italiana LT“ (toliau – ir pirmoji ieškovė, bendrovė „Italiana“) prašė teismo priteisti iš atsakovės 415 627,53 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Pirmoji ieškovė nurodė, kad pagal su užsienio bendrove „Kopparbergs Bryggeri AB“ (toliau – ir bendrovė „Kopparbergs“) sudarytą sutartį teikė sidro išpilstymo į butelius ir pakavimo paslaugas (bendrovė „Kopparbergs“ pristatydavo sidrą, ieškovė pateikdavo butelius, išpilstydavo į juos sidrą ir supakuodavo). Šiam tikslui naudoti skaidraus stiklo buteliai, kurių dizainą pasirinko bendrovė „Kopparbergs“, o jų nuosavybė priklausė AB „Panevėžio stiklas“ įmonių grupei. Kilus pirmosios ieškovės ir bendrovės „Kopparbergs“ ginčui, ši bendrovė atsisakė sumokėti už dalį paimtos ir dalį nepaimtos produkcijos, taip pat paimti dalį jau pagamintos produkcijos ir atšaukė kitus pateiktus vykdyti užsakymus. Pirmoji ieškovė pareiškė ieškinį bendrovei „Kopparbergs“ dėl paslaugų apmokėjimo ir žalos, patirtos dėl jau nupirktų ir nepanaudotų žaliavų, bendrovei „Kopparbergs“ atsisakius vykdyti pateiktus užsakymus, atlyginimo. Bendrovė „Kopparbergs“ pareiškė priešieškinį, kuriuo pareikalavo, kad pirmoji ieškovė atlygintų nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės butelių tiekimo, nes nenustatytas skaičius sidro butelių, nugabentų į Jungtinę Karalystę ir prekybos centrus, sprogo pas galutinius gavėjus (pirkėjus, prekybos centruose įsigijusius šio sidro), todėl visą produkciją teko atšaukti iš rinkos ir sunaikinti. Bendrovės „Kopparbergs“ teigimu, taip nutiko dėl netinkamos kokybės butelių, kurie turėjo neleistinų defektų – siūlių, inkliuzų ir pan. Kauno apygardos teisme, Lietuvos apeliaciniame teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo nagrinėjama byla (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00350-2018-5) (toliau – ir susijusi byla), joje priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad už netinkamos kokybės produkciją (butelius) atsakinga atsakovė. Pirmoji ieškovė prašo priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą (atėmus 58 000 Eur draudimo išmoką), kurį sudaro: susijusioje byloje likusi nepriteista pirmajai ieškovei skolos suma – 64 357,53 Eur; palūkanos (10,19 proc.) už nepriteistą skolos sumą – 22 692,59 Eur; likusi nepriteista delspinigių suma – 11 713,07 Eur; palūkanos (10,19 proc. dydžio) už nepriteistą delspinigių sumą – 4130,05 Eur; priteista atlyginti ir atlyginta žala – 211 381,79 Eur; priteistos palūkanos (10,41 proc.) už 59 985,81 Eur žalos atlyginimo bendrovei „Kopparbergs“ sumą; dėl analogiškos išpilstymo paslaugos, užsakytos Belgijos įmonėje „Konings NV“, pabrangimo sąnaudų priteista 5565,06 Eur suma; palūkanos (10,41 proc.) už 5565,06 Eur sumą – 1837,96 Eur; priteistos atlyginti bendrovės „Kopparbergs“ bylinėjimosi išlaidos – 57 978,50 Eur; pirmajai ieškovei nepriteistos atlyginti bylinėjimosi išlaidos – 33 985,17 Eur.

4. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir antroji ieškovė) prašė teismo priteisti iš atsakovės 58 000 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5. Antroji ieškovė nurodė, kad susijusioje byloje iš pirmosios ieškovės bendrovės „Kopparbergs“ naudai priteista 211 381,79 Eur nuostolių atlyginimo. Teismų nustatyta, kad žala atsirado dėl nekokybiškos stiklinės taros (butelių), taip pat dėl to, kad bendrovė „Kopparbergs“ netinkamai transportavo produkciją, nesilaikė saugumo instrukcijų, dėl to buteliai buvo pažeisti. Taigi įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta, kad abi ginčo šalys – pirmoji ieškovė ir bendrovė „Kopparbergs“ – atsakingos už tai, kad buteliai dužo pas galutinius vartotojus arba prekybos vietose, ir atsakomybė joms paskirstyta per pusę. Antroji ieškovė, civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu kompensuodama padarytą žalą, sumokėjo bendrovei „Kopparbergs“ 58 000 Eur dydžio draudimo išmoką, neviršydama draudimo sutartyje nustatytos draudimo sumos. Abi ieškovės, atlyginusios bendrovei „Kopparbergs“ padarytą žalą, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. sausio 4 d. sprendimu ieškovių ieškinius patenkino visiškai, išdėstė priteistų sumų įvykdymą lygiomis dalimis 36 mėnesiams.

7. Teismas nurodė, kad pirmoji ieškovė pareikštą reikalavimą grindžia tiek regreso, tiek sutartinės atsakomybės normomis. Ji nesiekia ginti savo pažeistų teisių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio pagrindu, nes vertina, kad dėl netinkamai atsakovės atliktų darbų patyrė nuostolių.

8. Susijusioje byloje, kurioje atsakovė dalyvavo kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, priimtuose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad: bendrovės „Italiana“ perduotos prekės bendrovei „Kopparbergs“ buvo nekokybiškos dėl abiejų šalių kaltės, kurios dydis procentine išraiška yra vienodas (po 50 proc.); butelių dužimo (sproginėjimo) priežastys buvo dvi – netinkamas jų transportavimas, už kurį atsakinga bendrovė „Kopparbergs“, ir netinkamos kokybės buteliai dėl jų gamybos metu atsiradusių defektų (inkliuzų, gilios V formos siūlės butelio dugne, išankstinių įtrūkių). Priešingai nei teigia atsakovė, susijusioje byloje buvo sprendžiamas butelių kokybės klausimas. Viena iš bendrovės „Kopparbergs“ įrodinėtų aplinkybių buvo tai, kad jos produkcija (alkoholinis gėrimas) buvo išpilstyta į nekokybiškus butelius, kurie vėliau pradėjo sproginėti pas vartotojus, dėl to visą produkciją teko išimti iš prekybos ir sunaikinti. Teismas konstatavo, kad šios aplinkybės yra prejudiciniai faktai, ir butelių sproginėjimo priežasčių nagrinėjamoje byloje iš naujo nenustatinėjo. Teismas pažymėjo, kad atsakovės ir bendrovės „Italiana“ argumentai dėl butelių kokybės buvo atmesti nurodant, jog pateikti įrodymai – sertifikatai, Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštai – tokios aplinkybės nepatvirtina, be to, tarnyba vertino tik tai, ar stiklo butelių gamybos procesas atitinka standartus.

9. Teismas laikė, kad susijusioje byloje nustatyti prejudiciniai faktai ir teismų išvados patvirtina atsakovės neteisėtus veiksmus, pagaminant netinkamos kokybės butelius, kaip civilinės atsakomybės sąlygą. Atsakovės argumentai dėl pagal standartus leistinų gaminio nukrypimų ir galimo partijos defektyvumo procento taip pat buvo nagrinėti šiose bylose – kasacinis teismas konstatavo, jog tam, kad buteliai atitiktų įprastus reikalavimus ir turėtų įprastai reikalaujamas savybes, jie turėjo, be kita ko, protingą terminą, ne trumpesnį nei išpilstytos produkcijos galiojimo terminas, būti atsparūs reikalaujamam vidiniam slėgiui, sandarūs, patvarūs, saugūs; tačiau nustatyta, kad dalis butelių sudužo (susprogo) dėl gamybos metu atsiradusių defektų, būtent kurie buvo butelių sudužimo (susprogimo) priežastis; tai reiškia, kad dalis butelių neatitiko įprastų tokios paskirties buteliams keliamų reikalavimų, neturėjo įprastai reikalaujamų savybių ir nebuvo tinkami naudoti pagal paskirtį protingą terminą; atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su leistinu gamybos partijos defektyvumo procentu, nepaneigia gaminio saugumo reikalavimų, o atsakovė nenurodė jokių konkrečių tarptautinių ar nacionalinių teisės aktų nuostatų, taip pat minimų standartų nuostatų, leidžiančių atitinkamai nesaugių produktų pateikimo į maisto produktų rinką aplinkybes ar procentą; vien tai, kad standartai gali nustatyti atitinkamas ribas produkcijos kokybei, savaime nepatvirtina tokios produkcijos atitikties saugumo ir tinkamumo naudoti reikalavimams maisto produktų segmente, kuriame yra nustatyti patys aukščiausi vartotojų teisių apsaugos reikalavimai; net vienas sidro butelio savaiminio sprogimo faktas gali sukelti vartotojų sveikatai labai žymias neigiamas pasekmes, dėl ko vartotojams sumokėtinos žalų atlyginimo sumos būtų neabejotinai didelės.

10. Teismas laikė nepagrįstu atsakovės argumentą, kad dalies butelių pažeidimai galėjo atsirasti ir dėl ieškovės bendrovės „Italiana“ veiksmų pilstymo, pakrovimo ir iškrovimo procese ar laikymo netinkamomis sąlygomis. Tokių aplinkybių nenustatyta ir įrodymų nepateikta. Bendrovė „Italiana“ bylos nagrinėjimo metu teikė įrodymus, siekdama pagrįsti teiginį, jog jos gamybos procesai buvo tinkami, kokybiški, veiksmingai prižiūrimi, todėl butelių pažeidimai negalėjo atsirasti pilstymo procese. Atsakovė nesiekė paneigti šių įrodymų ir neteikė jokių konkrečių duomenų, leidžiančių jais abejoti. Priešingai, atsakovė pripažino, kad, gavusi informaciją apie sproginėjančius butelius, nusipirko butelių kontrolės mašiną ir po jos įsigijimo nenustatyta butelių savaiminio sprogimo faktų. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju egzistuoja vien atsakovės neteisėti veiksmai.

11. Įvertinęs ieškovės kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus teismas konstatavo, kad ieškovės bendrovės „Italiana“ reikalaujamos priteisti sumos yra realios, pagrįstos ir patirtos būtent dėl to, kad atsakovė tiekė netinkamos kokybės butelius, kurių pašalinimo iš rinkos, produkcijos pilstymo paslaugos, užsakymo iš kito subjekto bei butelių dužimo priežasčių nustatymo pasekmės sukėlė nuostolių ir trūkumų šalinimo išlaidų. Taigi, šiuo atveju yra nustatytos ir likusios atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – nuostoliai ir priežastinis ryšys.

12. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės argumento, kad ji gali atlyginti žalą, patirtą tik dėl netinkamų butelių, ar šiuos butelius pakeisti, pažymėjo, jog susijusioje byloje teismai, atmesdami argumentus dėl neva nepagrįstai iš rinkos pašalintos visos produkcijos, konstatavo, kad maisto produktų gamybos ir platinimo pramonėje visiškai nesvarbu, ar nesaugi yra visa produkcija, ar tik nežinoma jos dalis – produktus vartotojams tiekiantys gamintojai, platintojai neturi teisės spekuliuoti žmonių sveikata ir rizikuoti tikėdamiesi, kad galbūt dalis prekyboje esančių gaminių nėra pavojingi; nesvarbu, ar dalis bendrovės „Italiana“ pagamintos produkcijos galėjo būti saugi, nes produkcijai atšaukti užteko įrodyti aplinkybę, kad tik dalis jau patekusių į rinką ar turimų parduoti joje butelių buvo nesaugūs. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į aplinkybę, kad šioje byloje nėra nagrinėjamas ginčas dėl bendrovės „Kopparbergs“ veiksmų ir jų pagrįstumo, teismas atsakovės argumentus dėl nepagrįsto visos produkcijos pašalinimo iš rinkos atmetė kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad atsakovė, reikalaudama nustatyti ir jai perduoti tik brokuotus butelius, už kuriuos ji sutinka atlyginti, savo kaip gamintojos pareigos užtikrinti visos produkcijos kokybę nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad būtent ji pati neužtikrino kiekvieno butelio tinkamumo naudoti ir saugumo, taip pat nors dalyvavo ikiteisminiame procese dėl butelių sprogimo priežasčių nustatymo, nesiėmė veiksmų, leidžiančių nustatyti ir įvertinti konkretų nesaugių butelių skaičių.

13. Spręsdamas dėl antrosios ieškovės ieškinio reikalavimų teismas nurodė, kad ji buvo apdraudusi bendrovės „Italiana“ civilinę atsakomybę verslo civilinės atsakomybės ir bendrosios civilinės atsakomybės draudimu ir kompensavo padarytą žalą, išmokėdama bendrovei „Kopparbergs“ 58 000 Eur draudimo išmoką. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatavus, kad iš ieškovės bendrovės „Italiana“ nuostolių ir trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimas buvo priteistas dėl to, kad atsakovė tiekė netinkamos kokybės butelius, nustačius, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovės bendrovės „Italiana“ kaltę dėl butelių broko, antroji ieškovė faktiškai atlygino kito asmens padarytą žalą (CK 6.280 straipsnio 1 dalis), todėl pagrįstai reiškia regresinį reikalavimą. Antroji ieškovė išmokėjo visą sutartyje nustatytą didžiausią draudimo išmoką, todėl nėra pagrindo vertinti, kad ji savo, kaip draudikės, pareigas vykdė netinkamai ir dėl to yra pagrindas sumažinti prašomą priteisti sumą.

14. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovių ir atsakovės apeliacinius skundus, 2023 m. birželio 8 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 4 d. sprendimą pakeitė, naujai išdėstė jo rezoliucinę dalį – ieškovės UAB „Italiana LT“ ieškinį patenkino iš dalies, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį – visiškai; priteisė ieškovei UAB „Italiana LT“ iš atsakovės 223 304,38 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4931,24 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 58 000 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1665 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; panaikino teismo sprendimo dalį, kuria išspręstas sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimas, ir iš atsakovės ieškovėms priteistų sumų įvykdymą išdėstė lygiomis dalimis 36 mėnesių laikotarpiui; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

15. Kolegija nurodė, kad nors šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, nėra ginčo, kad pirmąją ieškovę ir atsakovę siejo rangos sutartiniai teisiniai santykiai. Pirmosios ieškovės reikalavimas nepriskirtinas prie reikalavimų, kylančių dėl atliktų darbų trūkumų. CK 6.665 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytinos. Reikalavimą kolegija kvalifikavo kaip reikalavimą dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, kurį ieškovė grindė aplinkybe, kad atsakovė neįvykdė savo prievolės pateikti tinkamos kokybės ir saugius butelius (ją įvykdė netinkamai).

16. Atsakovės argumentus, kad susijusioje byloje butelių kokybės klausimas nespręstas, šioje byloje teismai turėjo nustatyti, kokia apimtimi atsakovė neįvykdė sutartinės prievolės (ar ją įvykdė netinkamai), tačiau nekokybiškų butelių konkretus skaičius nenustatytas (neįrodytas), kolegija atmetė nurodydama, kad teismai susijusioje byloje nagrinėjo aplinkybes dėl atsakovės pagamintų butelių, į kuriuos pirmoji ieškovė išpilstė sidrą, kokybės. Kasacinis teismas konstatavo, kad nustatę, jog dalis butelių sudužo (susprogo) dėl jų broko gamybos metu (inkliuzų, gilios V formos siūlės butelio dugne, išankstinių įtrūkių ir kt.), teismai padarė pagrįstą išvadą, jog dalis į Jungtinę Karalystę išgabentų butelių, į kuriuos buvo išpilstytas sidras, buvo nekokybiški. Teismai konstatavo, kad prekės (buteliai) tapo nekokybiškos dėl abiejų šalių netinkamų veiksmų. Įvertinę butelių dužimo priežastis, teismai priėjo prie išvados, kad buteliai pas vartotojus dužo ir dėl jų broko, atsiradusio gamybos metu, ir dėl jų pažeidimų, atsiradusių transportavimo metu, todėl civilinę atsakomybę tarp bendrovių „Italiana“ ir „Kopparbergs“ paskirstė lygiomis dalimis. Atsakovė susijusioje byloje buvo aktyvi teismo proceso dalyvė, ji ginčijo teismų išvadas dėl butelių broko (nekokybiškumo), savo argumentus grindė gamybos standartais ir juose nustatytais leistinais nuokrypiais, galimu pagamintos partijos defektyvumo procentu, tačiau teismai tokius argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Taigi susijusioje byloje įrodinėjimo dalyko dalis buvo atsakovės pagamintų butelių kokybės ir jų dužimo (sprogimo) priežasčių nustatymas.

17. Kolegija nurodė, kad, susijusioje civilinėje byloje teismams konstatavus, jog atsakovės pagaminti buteliai neatitiko įprastų tokios paskirties buteliams keliamų reikalavimų, neturėjo įprastai reikalaujamų savybių ir nebuvo tinkami naudoti pagal paskirtį protingą terminą, kad dalis butelių sudužo (susprogo) dėl jų broko gamybos metu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiomis aplinkybėmis, kaip turinčiomis prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

18. Susijusioje byloje nustatyta, kad butelių, į kuriuos bendrovė „Italiana“ išpilstė sidrą, dalis sprogo (sudužo) dėl butelių kokybės trūkumų, atsiradusių jų gamybos proceso metu, ir dėl užsakovės bendrovės „Kopparbergs“ netinkamai vykdyto transportavimo. Jokių kitų aplinkybių, nulėmusių butelių dalies savaiminį dužimą (sproginėjimą), nenustatyta. Kolegija nurodė, kad aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog butelių kokybė buvo netinkama ne tik dėl jų gamybos broko, bet ir dėl pirmosios ieškovės netinkamai atliktų išpilstymo, pakrovimo ir iškrovimo veiksmų ar produkcijos laikymo netinkamomis sąlygomis, atsakovė neįrodė (neįrodinėjo) ir šioje byloje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamo ginčo atveju nustatyti tik atsakovės neteisėti veiksmai pagaminant netinkamos kokybės butelius, kaip civilinės atsakomybės sąlyga.

19. Kolegija atsižvelgė į tai, kad susijusioje byloje teismai atmetė pirmosios ieškovės ir atsakovės argumentus, jog bendrovė „Kopparbergs“ nesiėmė jokių veiksmų žalai sumažinti ir pati sukėlė sau nuostolius, kuriuos prašo atlyginti, nes produkciją atšaukė pernelyg skubotai ir vienašališkai nusprendė sunaikinti ją visą, nors produkciją buvo galima parduoti kitose rinkose. Teismai nurodė, kad paaiškėjus, jog į rinką pateko nekokybiška ir vartotojams nesaugi produkcija, bendrovė „Kopparbergs“ pagrįstai ir laiku priėmė sprendimą pašalinti ją visą iš rinkos. Tiksliai nustatyti, kiek produkcijos buvo kokybiškos, o kiek – ne, nebuvo galimybės. Kolegija pažymėjo, kad atsakovė, paėmusi dužusį butelį, turėjo galimybę jį ištirti ir jo dužimo priežasčių analizę pateikti teismui, tačiau to nepadarė. Kolegija atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, susijusius su nekokybiškų butelių skaičiaus nustatymu ir iš rinkos be pagrindo pašalinta visa produkcija. Atsakovė, reikalaudama nustatyti nekokybiškų (brokuotų) butelių skaičių, neįvertino savo, kaip gamintojos, pareigos užtikrinti visos produkcijos kokybę ir neatsižvelgė į tai, jog būtent ji pati neužtikrino kiekvieno butelio tinkamumo naudoti ir jo saugumo vartotojams. Be to, atsakovė, nors ir dalyvavo aiškinantis butelių sprogimo priežastis, tačiau nesiėmė veiksmų tam, kad būtų nustatytas konkretus nesaugių (nekokybiškų) butelių skaičius. Kolegijos nuomone, atsakovė turėjo pakankamai laiko ir galimybių tinkamai surinkti įrodymus, tačiau šių veiksmų neatliko, todėl jai tenka neigiami tokio neveikimo padariniai – ji neturi įrodymų savo pozicijai dėl tinkamos pagamintų butelių kokybės pagrįsti.

20. Kolegija atmetė kaip nepagrįstus pirmosios ieškovės reikalavimus priteisti iš atsakovės kaip nuostolius 22 692,59 Eur palūkanas už nepriteistą skolos sumą, 11 713,07 Eur susijusioje byloje nepriteistą delspinigių dalį, 4130,05 Eur palūkanas už nepriteistą delspinigių sumą, 59 985,81 Eur procesines palūkanas už bendrovei „Kopparbergs“ priteistą nuostolių atlyginimo sumą, 1837,96 Eur procesines palūkanas už susijusioje civilinėje byloje bendrovės „Kopparbergs“ naudai priteistą analogiškos išpilstymo paslaugos pabrangimo išlaidų sumą, nes nenustatė būtinųjų sąlygų visumos atsakovės civilinei atsakomybei už įvardytus nuostolius kilti (neteisėtų veiksmų ir (ar) priežastinio ryšio). Kolegija taip pat konstatavo, kad susijusioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dalies atlyginimas jai toje byloje nepriteistas, nulėmė asmeninis pirmosios ieškovės pasirinkimas. Atsakovė negali būti atsakinga už ieškovės nuostolius dėl susijusioje byloje neatlygintų bylinėjimosi išlaidų, nes šie nuostoliai yra savarankiškų pirmosios ieškovės veiksmų (sprendimų), atliktų sutartiniuose santykiuose su bendrove „Kopparbergs“, padarinys.

21. Kolegija padarė išvadą, kad pirmosios ieškovės įrodyta ir pagrįstai iš atsakovės reikalaujama žala (nuostoliais) yra: susijusioje civilinėje byloje likusi nepriteista iš bendrovės „Kopparbergs“ skolos suma – 64 357,53 Eur; iš pirmosios ieškovės bendrovei „Kopparbergs“ priteista atlyginti ir ieškovės atlyginta žalos (nuostolių) suma – 211 381,79 Eur; analogiškos išpilstymo paslaugos, užsakytos Belgijos įmonėje „Konings NV“, pabrangimo išlaidos – 5565,06 Eur; iš viso – 281 304,38 Eur. Atsižvelgus į tai, kad antroji ieškovė civilinės atsakomybės draudimo sutarties, sudarytos su pirmąja ieškove, pagrindu sumokėjo bendrovei „Kopparbergs“ 58 000 Eur dydžio draudimo išmoką, pirmosios ieškovės nagrinėjamoje byloje įrodytais ir jai atlygintinais nuostoliais, atsiradusiais dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, susijusių su neužtikrinta butelių kokybe, pripažintina 223 304,38 Eur suma.

22. Kolegija vertino, kad, esant įrodytiems atsakovės neteisėtiems veiksmams pagaminant netinkamos kokybės butelius, kaip civilinės atsakomybės sąlygai, antroji ieškovė pagrįstai reiškia reikalavimą subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 straipsnis) priteisti 58 000 Eur žalos atlyginimą iš atsakovės, kaip iš asmens, dėl kurio neteisėtų veiksmų ir atsirado tokia žala.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

23. Kasaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 8 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovės ieškovei UAB „Italiana LT“ priteistas 223 304,38 Eur nuostolių atlyginimas, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ – 58 000 Eur nuostolių atlyginimas, ir priteisti ieškovėms atitinkamai 111 652,19 Eur ir 29 000 Eur. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, nepagrįstai kaip prejudicinėmis rėmėsi tik dalimi susijusioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad susijusioje byloje buvo nustatyti ir prejudiciniai faktai, kad tik dalis butelių pas vartotojus sudužo dėl jų broko gamybos metu; pažeidimai galėjo būti padaryti tiek butelių gamybos procese, tiek sidro išpilstymo į juos grandinėje (dalies butelių dužimo priežastys atsirado tuomet, kai pagaminti buteliai dėl grubaus kontakto patyrė išorinių pažeidimų).

23.2. Susijusioje byloje nenustatyta, kuriame – gamybos ar sidro išpilstymo į butelius – procese buteliai galėjo patirti neleistiną kontaktą, koks kokybės pažeidimų procentas teko būtent butelių gamybos procese. Bendrovė „Italiana“, vykdydama sutartį su bendrove „Kopparbergs“, atliko butelių transportavimo, sidro pilstymo į butelius, butelių pakavimo, pakrovimo ir iškrovimo darbus, todėl šioje darbų grandinėje galėjo būti padaryti visi susijusioje byloje nustatyti po butelių gamybos atsiradę butelių pažeidimai dėl grubaus kontakto.

23.3. Teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad ginčo nagrinėjamoje byloje nustatyti vien atsakovės neteisėti veiksmai pagaminant netinkamos kokybės butelius ir nenustatyta jokių kitų aplinkybių, nulėmusių butelių dalies savaiminį dužimą. Neįrodyta atsakovės kaltė dėl visos atsiradusios žalos, todėl jai nepagrįstai perkelta visa atsakomybė.

23.4. Esant nustatytiems prejudiciniams faktams, kad buteliai sprogo (dužo) dėl defektų jų gamybos procese, taip pat sidro išpilstymo į butelius grandinėje ir transportavimo metu, ir nesant nustatytų faktų, kokia dalis teko (galėjo tekti) nekokybiškų butelių skaičiui (procentui) gamybos procese ir sidro išpilstymo į butelius grandinėje, taigi bendrovei „Italiana“ negalint tiksliai įrodyti žalos dydžio, už kurį atsakomybė turi tekti atsakovei, teismas žalos dydį turi nustatyti, vadovaudamasis CK 6.296 straipsnio nuostatomis. Ieškovėms ir atsakovei turi būti taikoma solidarioji atsakomybė ir apeliacinės instancijos teismo priteistos sumos mažintinos per pusę.

24. Pirmoji ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

24.1. Atsakovė kasaciniame skunde kelia fakto klausimus dėl butelių dužimo priežasčių, nepagrįstai nurodo, kad susijusioje byloje nustatytas prejudicinis faktas, kurio neįvertino teismas, kad dalies butelių dužimo priežastys atsirado tuomet, kai pagaminti buteliai dėl grubaus kontakto patyrė išorinių pažeidimų, t. y. dėl sidro išpilstymo į butelius grandinėje padarytų pažeidimų. Susijusioje byloje nustatyta, kad dalis butelių sudužo dėl kokybės trūkumų, atsiradusių gamybos procese, ir dėl užsakovės netinkamai vykdyto transportavimo; jokių kitų aplinkybių, nulėmusių butelių dalies savaiminį dužimą, nenustatyta. Išsamiai ištyrus susijusios bylos duomenis apie bendrovės „Italiana“ gamybos procesus, nustatyta jų atitiktis kokybės reikalavimams, jokių trūkumų, dėl kurių būtų galėję atsirasti butelių pažeidimų ir formuotis dužimo priežastys, nenustatyta; konstatuota, kad įrodymų, kurie patvirtintų, kurioje gamybos proceso ar sidro išpilstymo į butelius grandinėje buteliai patyrė neleistiną kontaktą, bendrovė „Kopparbergs“ nepateikė; nėra pagrindo išvadai, kad butelių dužimo priežastis buvo grubus kontaktas su metaliniu paviršiumi. Taigi nuo bendrovės „Italiana“ priklausančių priežasčių buteliai pas vartotojus savaime dužti negalėjo. Bendrovės „Kopparbergs“ perduota produkcija buvo atšaukta iš prekybos ir sunaikinta dėl nuo pirmosios ieškovės nepriklausančių priežasčių. Atsakovė nepagrįstai neigia susijusioje byloje nustatytas butelių sprogimo priežastis.

24.2. Atsakovė reiškia naują reikalavimą dėl solidariosios atsakomybės taikymo, remiantis CK 6.296 straipsnio nuostatomis. Kadangi bendrovės „Italiana“ neteisėti veiksmai nenustatyti, nėra pagrindo spręsti dėl pirmosios ieškovės solidariosios atsakomybės.

25. Antroji ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

25.1. atsakovė nepagrįstai kvestionuoja teismų išvadas dėl įrodytos atsakovės kaltės;

25.2. apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino visus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes;

25.3. susijusioje byloje nustatyta, kad būtent atsakovė pagamino ir pateikė ieškovei bendrovei „Italiana“ nekokybiškus butelius, už kurių kokybę pagal sutartį su bendrove „Kopparbergs“ buvo atsakinga pirmoji ieškovė. Nustatyta 50 proc. pirmosios ieškovės sutartinė atsakomybė nesuponuoja atsakovės atleidimo nuo atsakomybės už pagamintus netinkamos kokybės butelius. Antroji ieškovė, kaip teisingai konstatavo teismai, pagrįstai, atlyginusi žalą bendrovei „Kopparbergs“, už kurią atsakomybė teko pirmajai ieškovei, pareiškė reikalavimą atsakovei, dėl kurios neteisėtų veiksmų tokia žala atsirado;

25.4. atsakovė šios bylos nagrinėjimo procese teismams neteikė įrodymų, kokiomis dalimis turėtų būti paskirstyta atsakomybė. Atsakovė, nors dalyvavo aiškinantis butelių sprogimo priežastis, nesiėmė veiksmų tam, kad būtų nustatytas konkretus nekokybiškų butelių skaičius, nors turėjo tokią galimybę, todėl jai ir tenka neigiami neveikimo padariniai, kaip teisingai konstatuota teismo skundžiamoje nutartyje.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl prejudicinius faktus reglamentuojančių teisės normų taikymo ir atsakovės civilinės atsakomybės

26. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Tačiau tam tikrais proceso teisės normose reglamentuojamais atvejais šalys yra atleidžiamos nuo įrodinėjimo pareigos.

27. CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje aiškinant nurodytas proceso teisės normas suformuluotos tokios esminės nuostatos: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

29. Kasacinis teismas dėl teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisinės galios yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje. Tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 16 punktą).

30. Išvadas apie tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą teismas padaro, išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, bylą nagrinėjantis teismas, be kita ko, turi įsitikinti, ar yra prejudicinių faktų, reikšmingų sprendžiant konkretų ginčą.

31. Šioje kasacinėje byloje keliamas klausimas dėl atsakomybės už žalą padalijimo tarp ieškovės „Italiana“ ir atsakovės AB „Panevėžio stiklas“, esant situacijai, kai iš ieškovės „Italiana“ kitoje (susijusioje) byloje buvo priteistas žalos atlyginimas (211 381,79 Eur) ir nuostolių dėl sidro išpilstymo paslaugos pabrangimo atlyginimas (5565,06 Eur) su ja sutartiniais santykiais susijusiai bendrovei „Kopparbergs“, o iš šios ieškovei „Italiana“ nepriteista dalis (pusė) jos reikalautos skolos už jau patiektas prekes (64 357,53 Eur), teismams konstatavus, kad ieškovė „Italiana“ turėjo užtikrinti prekės – savo į butelius išpilstyto sidro – kokybę, taigi ir taros (prekės dalies) kokybę, tačiau buvo patiekta prekė, kuri (dalis) neatitiko kokybės reikalavimo, buvo nesaugi vartotojams ir dėl to produkcija turėjo būti atšaukta (pašalinta) iš rinkos.

32. Atsakovė AB „Panevėžio stiklas“ nesutinka, kad ji viena turi prisiimti atsakomybę už visą apeliacinės instancijos teismo skundžiamoje nutartyje konstatuotą ieškovės „Italiana“ įrodytą žalą (281 304,38 Eur). Ji teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles – netinkamai įvertino (ne visus reikšmingus) prejudicinius faktus, nustatytus susijusioje byloje. Žala dėl nekokybiškos prekės (į atsakovės pagamintus butelius ieškovės išpilstyto sidro), tikėtina, atsirado buteliams dužus (sprogus) ne vien dėl to, kad atsakovė pagamino nekokybišką tarą (butelius), bet ir dėl pažeidimų po pagaminimo – dėl pačios ieškovės „Italiana“ veiksmų sidro išpilstymo į butelius, prekės pakavimo, pakrovimo ir iškrovimo procese. Teismai nepagrįstai neįvertino šio susijusioje byloje nustatyto prejudicinio fakto.

33. Taigi kasaciniame skunde pateikiami argumentai dėl netinkamo prejudicinius faktus reglamentuojančių teisės normų taikymo, dėl to, atsakovės įsitikinimu, buvo padarytos nepagrįstos teismo išvados ir civilinė atsakomybė nepagrįstai pritaikyta vien atsakovei.

34. Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ieškinį ieškovė „Italiana“ grindė susijusioje byloje, kurioje atsakovė dalyvavo kaip trečiasis asmuo, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl nekokybiškų butelių, kuriuos ieškovė „Italiana“ įsigijo iš AB „Panevėžio stiklas“ ir į juos pilstė alkoholinį gėrimą, bei butelių dužimo priežasčių. Ieškovė pažymėjo, kad nesaugaus prekės transportavimo, kurį atliko bendrovė „Kopparbergs“, veiksnys susijusioje byloje priteisiant žalos atlyginimą iš ieškovės jau buvo įvertintas, taigi šioje byloje už visą žalą atsakinga vien atsakovė, nes ji gamino butelius ir buvo nustatyti butelių defektai, kurie buvo (dalies) butelių dužimo priežastis, būtent gamybos procese. Taigi atsakovė, kaip butelių gamintoja, turi atlyginti ieškovei žalą, nes ieškovė ją bendrovei „Kopparbergs“ atlygino iš esmės už atsakovę ir patyrė būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

35. Šią civilinę bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad butelių dužimo (sproginėjimo) priežasčių nenustato iš naujo, jos nustatytos susijusioje byloje, kurioje konstatuota, kad butelių dužimo priežastys buvo dvi – netinkama butelių kokybė dėl defektų jų gamybos metu, už tai pagal sutartį su bendrove „Kopparbergs“ atsakinga ieškovė „Italiana“, ir dėl pažeidimų, kurie atsirado pačiai užsakovei bendrovei „Kopparbergs“ nesaugiai transportuojant prekes. Brokuoti buteliai buvo pagaminti ir ieškovei „Italiana“ perduoti AB „Panevėžio stiklas“. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad dalies butelių pažeidimų galėjo atsirasti ir dėl ieškovės „Italiana“ veiksmų sidro pilstymo, pakrovimo ir iškrovimo procese, konstatavo, kad tokių aplinkybių nenustatyta ir įrodymų nepateikta. Teismas pažymėjo, kad ieškovė „Italiana“ nagrinėjamoje byloje teikė įrodymus, pagrindžiančius jos gamybos procesų tinkamumą, teiginių, kad butelių pažeidimų negalėjo atsirasti sidro išpilstymo procese, pagrįstumą, o atsakovė nesiekė paneigti ieškovės pateiktų įrodymų, neteikė duomenų, kurie leistų jais suabejoti. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju nustatyti vien atsakovės neteisėti veiksmai, taip pat kitos jos civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti ir ieškovės „Italiana“ kaltę dėl netinkamos kokybės butelių. Teismas nurodė, kad nors atsakovė sutinka atlyginti žalą tik už konkrečius brokuotus butelius, tačiau ikiteisminiame procese turėdama tokią galimybę neatliko veiksmų, kurie leistų nustatyti tikslų nesaugių butelių skaičių. Susijusioje byloje konstatuota ir, teismo vertinimu, nekvestionuotina, kad bendrovės „Kopparbergs“ sprendimas, nustačius vartotojams nesaugių butelių faktą, pašalinti iš rinkos visą produkciją buvo pagrįstas.

36. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatavo, kad susijusioje byloje įrodinėjimo dalykas buvo AB „Panevėžio stiklas“ pagamintų butelių kokybė, taip pat jų dužimo priežastys. Nors šios bylos atsakovė susijusioje byloje ginčijo teismų išvadas dėl nekokybiškų butelių, argumentai teismų buvo atmesti. Nustatytos dvi butelių dužimo priežastys ir jokių kitų aplinkybių, lėmusių butelių savaiminį dužimą, nenustatyta. Teismas vertino, kad atsakovė ir nagrinėjamoje byloje neįrodė (neįrodinėjo), jog butelių kokybė buvo netinkama ne tik dėl jų gamybos broko, bet ir dėl ieškovės „Italiana“ netinkamai atliktų išpilstymo, pakrovimo ir iškrovimo veiksmų. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, reikalaudama nustatyti nekokybiškų (brokuotų) butelių skaičių, neįvertino savo, kaip gamintojos, pareigos užtikrinti visos produkcijos kokybę ir saugumą vartotojams, be to, turėdama galimybę ištirti dužusį butelį, pateikti teismui dužimo priežasčių analizę, to nepadarė, taip pat nesiėmė veiksmų konkrečiam nesaugių butelių skaičiui nustatyti, nors turėjo pakankamai laiko ir galimybių surinkti įrodymus.

37. Taigi teismai, spręsdami šioje byloje kilusį ginčą, be kita ko, rėmėsi susijusioje byloje teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nors atsakovė kasaciniame skunde argumentuoja, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes rėmėsi tik dalimi prejudicinių faktų – nepagrįstai neįvertino, kad nustatyta ir aplinkybė, jog butelių dužimą galėjo lemti, be kita ko, sidro išpilstymo į butelius procese padaryti pažeidimai, teisėjų kolegija neturi pagrindo šį argumentą laikyti teisiškai pagrįstu. Tokia išvada darytina atsižvelgus į susijusioje byloje teismų nagrinėto ginčo esmę, bylos nagrinėjimo dalyką, priimtų procesinių sprendimų turinį.

38. Susijusioje byloje priimtame Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendime nurodyta, kad bendrovės „Kopparbergs“ (atsakovės) priešieškinio kontekste bendrovės „Italiana“ (ieškovės) neteisėti veiksmai suprastini kaip atsakovės produkcijos išpilstymas į netinkamos kokybės butelius. Taigi atsakovė, reikšdama priešieškinį, turėjo įrodyti, kad buteliai pradėjo sproginėti dėl jų netinkamos kokybės, atsiradusios jų gamybos, sidro išpilstymo metu ar dėl netinkamo supakavimo. Teismas atmetė bendrovės „Kopparbergs“ argumentus, kad nepriklausomos stiklo ekspertizių laboratorijos „Glass Technology Services Ltd“ (GTS) ataskaitose nustatytą grubų kontaktą buteliai (dėl kurio jie sudužo) galėjo patirti po jų pagaminimo AB „Panevėžio stiklas“ ar pas ieškovę, konstatavo, kad atsakovė įrodymų, patvirtinančių, kurioje – gamybos proceso ar sidro išpilstymo į butelius – grandinėje buteliai patyrė neleistiną kontaktą, nepateikė. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad butelių gamybos procese po butelio suformavimo liejimo formoje ir atskyrimo nuo jos buteliui atvėsus AB „Panevėžio stiklas“ ir bendrovės „Italiana“ gamybos linijos veikė be kokybės sistemos trūkumų. Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus teismas padarė išvadą, kad grubų kontaktą, lėmusį vėlesnį dužimą, buteliai patyrė bendrovei „Kopparbergs“ transportuojant prekes.

39. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje susijusią bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, nurodyta, kad, sprendžiant tarp šalių (bendrovių „Italiana“ ir „Kopparbergs“) kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar buteliai pradėjo sproginėti (dužo) dėl jų netinkamos kokybės, atsiradusios gamybos metu, išpilstymo metu, ar netinkamo supakavimo (ieškovės atsakomybė), ar paminėtos pasekmės atsirado prekes (butelius su sidru) nesaugiai transportuojant (atsakovės „Kopparbergs“ atsakomybė). Remdamasis GTS dužusių butelių analizės ir bandymų ataskaitų išvadomis, teismas nustatė, kad dalies tirtų butelių silpninančios savybės buvo defektai, atsiradę gamybos metu. Už tai atsakomybė tenka bendrovei „Italiana“, kuri atsakinga už tinkamą išpilstymo paslaugų suteikimą, įskaitant ir kokybiškų butelių pateikimą. Paminėtos ataskaitos įrodo ir tai, kad dalis butelių pažeidimų atsirado po jų pagaminimo. Įvertinęs bylos duomenis teismas konstatavo, kad, transportuojant prekes, paletėms suvirtus ir išsiklaipius, buteliai galėjo patirti neleistiną mechaninį poveikį, todėl sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks kontaktas galėjo lemti butelių stiklo įskilas, kurios lėmė GTS nustatytą ir ataskaitose nurodytą butelių dužimą dėl patirto grubaus kontakto. Tyrimo imtis, kaip nurodė teismas, neleidžia spręsti dėl tikslių proporcijų, tenkančių butelių gamybos procesui ir transportavimui. Nustačius, kad prekės tapo nekokybiškos dėl abiejų šalių kaltės, civilinė atsakomybė šalims paskirstytina lygiomis dalimis.

40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas susijusioje byloje (Nr. e3K-3-58-701/2021) priimtoje 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje iš esmės vertino, ar teismams nagrinėjant bylą nebuvo padaryta sutarties (siejančios bendroves „Italiana“ ir „Kopparbergs“) aiškinimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Kasacinis teismas pripažino pagrįstomis teismų išvadas, konstatavo, kad dalis butelių, į kuriuos buvo išpilstyta bendrovės „Kopparbergs“ produkcija, neatitiko įprastų tokios paskirties buteliams keliamų reikalavimų, neturėjo įprastai reikalaujamų savybių ir nebuvo tinkami naudoti pagal paskirtį protingą terminą, taigi buvo nekokybiški; aplinkybę, kad dalis butelių buvo nekokybiški ne tik dėl defektų jų gamybos metu, bet buvo pažeisti ir dėl grubaus kontakto jų transportavimo metu, teismai nustatė įvertinę visus byloje surinktus įrodymus.

41. Apibendrindama kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad susijusioje byloje teismų nustatyti prejudiciniai faktai, kuriais ir rėmėsi teismai, spręsdami šioje byloje kilusį šalių ginčą, kad dalis butelių pas vartotojus dužo dėl broko jų gamybos metu, dalis – dėl pažeidimų prekės transportavimo metu, prekės tapo nekokybiškos ir dėl užsakovės „Kopparbergs“ ir dėl bendrovės „Italiana“ kaltės, bendrovė „Italiana“ nekokybiškus butelius pirko iš AB „Panevėžio stiklas“ ir buvo už juos atsakinga sutartiniame santykyje su bendrove „Kopparbergs“. Susijusioje byloje nenustatyta, kad butelių pažeidimų atsirado sidro išpilstymo procese, nors teismai nurodė, kad tokia aplinkybė įėjo į bylos nagrinėjimo apimtį. Taigi bendrovei „Italiana“ atsakomybė susijusioje byloje pritaikyta vien už butelių broką jų gamybos metu, kas buvo viena iš dviejų butelių dužimo (sprogimo) priežasčių.

42. Atsakovė kasaciniame skunde argumentuoja, kad susijusioje byloje, be kitų, nustatyti prejudiciniai faktai, kad dalies butelių dužimo priežastys atsirado po butelių pagaminimo įvykus išoriniams pažeidimams dėl grubaus kontakto, tačiau GTS ataskaitose nenurodyta, kuriame gamybos procese ar sidro išpilstymo į butelius grandinėje buteliai galėjo patirti neleistiną kontaktą, taigi, atsakovė vertina, kad butelių dužimą galėjo lemti ir sidro išpilstymo procese padaryti pažeidimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad susijusioje byloje teismai tyrė atsakovės akcentuojamą grubaus kontakto po butelių pagaminimo aplinkybę. Minėta, kad susijusios bylos nagrinėjimo dalykas apėmė tiek butelių kokybės jų pagaminimo metu, tiek sidro išpilstymo bei prekių supakavimo metu vertinimą, taip pat prekių transportavimo saugumo vertinimą siekiant nustatyti butelių dužimo priežastis ir atsakingus asmenis to ginčo kontekste. Įvertinę GTS ataskaitų duomenis kartu su susijusios bylos duomenų visuma, teismai padarė išvadą, kad dalis butelių pas vartotojus sudužo dėl jų broko gamybos metu, dalis – dėl grubaus kontakto transportavimo metu. Teismai nekonstatavo, jog buteliai dužo ir dėl to, kad buvo pažeisti sidro išpilstymo procese, – tokia aplinkybė nenurodyta tarp butelių dužimo priežasčių. Ji teismų nenustatyta ir išnagrinėjus šioje byloje kilusį ginčą.

43. Pažymėtina, kad atsakovė kasaciniame skunde nenurodo teisinių argumentų, nekvestionuoja teismų išvados, jog, nagrinėjamoje byloje ieškovei teikiant įrodymus pozicijai, kad butelių pažeidimų negalėjo atsirasti sidro išpilstymo procese, pagrįsti, atsakovė neįrodė (neįrodinėjo), kad butelių kokybė buvo netinkama ir dėl ieškovės „Italiana“ kaltės – netinkamai atlikto išpilstymo, pakrovimo bei iškrovimo. Kasaciniame skunde atsakovė pateikia iš esmės vien deklaratyvius teiginius dėl ieškovės kaltės, nurodo, kad labai tikėtina, jog butelių pažeidimai dėl grubaus kontakto galėjo būti padaryti ieškovei „Italiana“ perėmus iš atsakovės įsigytus butelius. Minėta, kad už pažeidimus dėl grubaus kontakto susijusioje byloje atsakomybė teko būtent bendrovei „Kopparbergs“, konstatavus, kad užsakovė netinkamai vykdė prekės transportavimą.

44. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad susijusioje byloje bendrovei „Kopparbergs“ įrodinėjant, jog sidras buvo išpilstytas į nekokybiškus butelius, tiek bendrovė „Italiana“, tiek atsakovė AB „Panevėžio stiklas“ (dalyvavusi kaip trečiasis asmuo) laikėsi pozicijos, kad sidrą bendrovė „Italiana“ išpilstė į kokybiškus, saugius ir techninius reikalavimus atitinkančius butelius ir kad buteliai dužo dėl pačios bendrovės „Kopparbergs“ kaltės – buvo pažeisti dėl GTS ataskaitose nurodyto grubaus kontakto prekės transportavimo metu; AB „Panevėžio stiklas“ nurodė, kad, jos žiniomis, bendrovėje „Italiana“ taikoma veiksminga kokybės vadybos ir produkcijos saugos sistema. Tomis pačiomis GTS ataskaitomis nagrinėjamoje byloje atsakovė AB „Panevėžio stiklas“ remiasi įrodinėdama jau nebe bendrovės „Kopparbergs“ kaltę, kaip susijusioje byloje, o bendrovės „Italiana“ kaltę, argumentuodama, kad GTS ataskaitoje konstatuotos butelių dužimo priežastys, susiformavusios po butelių pagaminimo, tai priežastys, už kurias atsakinga Italiana.

45. Nors atsakovė kasaciniame skunde pateikia argumentus, jog susijusioje byloje nenustatyta, koks butelių kokybės pažeidimų procentas teko jų gamybos procesui, taigi atsakovei šioje byloje negali tekti visa atsakomybė, bendrovė „Italiana“ negali tiksliai įrodyti žalos, už kurią asakomybė turi tekti atsakovei, dydžio, teisėjų kolegija neturi pagrindo šiuos argumentus laikyti teisiškai pagrįstais. Susijusioje byloje nustačius prejudicinius faktus, kad atsakovės pagaminti buteliai turėjo defektų (buvo nekokybiški) ir kad būtent tai buvo dalies butelių dužimo priežastis, taip pat kad bendrovei „Italiana“ atsakomybė pritaikyta, nes ji pagal sutartį, sudarytą su bendrove „Kopparbergs“, buvo prisiėmusi atsakomybę už taros kokybę, nenustačius aplinkybės, kad buteliai galėjo būti pažeisti dėl bendrovės „Italiana“ kaltės, nėra pagrindo teigti, kad atsakovei tenkančios atsakomybės apimtis neaiški. Susijusioje byloje konstatuota aplinkybė, kad maisto produktų gamybos ir platinimo pramonėje yra visiškai nesvarbu, ar nesaugi tik dalis ar visa produkcija. Nei produktus vartotojams teikiantys gamintojai, nei platintojai neturi teisės rizikuoti žmonių sveikata, todėl bendrovė „Kopparbergs“, paaiškėjus, jog į rinką pateko nekokybiška ir nesaugi produkcija, pagrįstai ir laiku priėmė sprendimą ją visą pašalinti iš rinkos. Ši aplinkybė teisiškai reikšminga ir nagrinėjamoje byloje. Tai pagrįstai akcentavo apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir nurodė, kad atsakovė netinkamai vertina savo, kaip gamintojos, pareigą užtikrinti kiekvieno butelio saugumą vartotojams. Be to, teismų nustatyta, jog atsakovė, turėdama galimybę ir laiko, pati nesiėmė priemonių, kad surinktų įrodymus konkrečiam nesaugių butelių skaičiui nustatyti.

46. Atsakovė kasaciniame skunde nekvestionuoja apeliacinės instancijos teismo nustatytos žalos, kurią patyrė ieškovė „Italiana“, dydžio (tik argumentuoja dėl pagrindo priteistą žalos atlyginimą sumažinti per pusę), taip pat nepateikia išsamių teisinių argumentų, kad teismai būtų netinkamai taikę civilinės atsakomybės sąlygas reglamentuojančias normas. Teismams nenustačius, kad žala dėl netinkamos kokybės butelių kilo ir dėl ieškovės kaltės, atsakovei kasaciniame skunde neginčijant nustatyto atlygintinos žalos dydžio, teisėjų kolegija nusprendžia, jog nėra pagrindo mažinti ieškovei „Italiana“ iš atsakovės skundžiama nutartimi priteistą žalos atlyginimą. Šioje nutartyje padarytos išvados taip pat nesuponuoja pagrindo mažinti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės, kaip atsakingo už žalą asmens, subrogacijos pagrindu priteistą 58 000 Eur sumą (kurią bendrovės „Italiana“ civilinės atsakomybės draudikė išmokėjo tiesiogiai žalą patyrusiam asmeniui – bendrovei „Kopparbergs“).

Dėl bylos procesinės baigties

47. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė prejudicinius faktus reglamentuojančias teisės normas, įvertino visas susijusioje byloje nustatytas šiai bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes. Kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

49. Atsižvelgiant į šios bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme rezultatą (atsakovės kasacinis skundas atmestas), ieškovės neturi pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidų, atsakovės patirtų bylą nagrinėjant kasaciniame teisme.

50. Ieškovė „Italiana“ pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas 3162,46 Eur išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą apmokėti. Šios išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – Rekomendacijos) 2, 7, 8.14 punktų nuostatas, jų atlyginimas ieškovei priteistinas iš atsakovės.

51. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas 380 Eur išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą apmokėti. Šios išlaidos taip pat atitinka Rekomendacijų 2, 7, 8.14 punktų nuostatas, jų atlyginimas ieškovei priteistinas iš atsakovės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Italiana LT“ (j. a. k. 210725910) iš atsakovės akcinės bendrovės „Panevėžio stiklas“ (j. a. k. 147038795) 3162,46 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt du Eur 46 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) iš atsakovės akcinės bendrovės „Panevėžio stiklas“ (j. a. k. 147038795) 380 (tris šimtus aštuoniasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė