A. R. pagal BK 228 str., 184 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-50-628/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-7-00004-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.7.2.1; 1.2.19.4.1; 2.4.2.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. gynėjos advokatės Linos Balčiūnės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda, o pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, A. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1, 2 dalis, šios bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL (941,50 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Civilinei ieškovei valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Oro navigacija“ pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą ir klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 14 d. nutartis, kuria nuteistojo A. R. ir jo gynėjos advokatės Linos Balčiūnės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies – Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. nuosprendis pakeistas. Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalintos kai kurios pirmosios instancijos teismo įrodytomis pripažintos aplinkybės. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. R. nusikalstami veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria civilinei ieškovei VĮ „Oro navigacija“ pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą ir klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, ir priimtas naujas sprendimas – civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo civilinei ieškovei priteista 384 000 Eur turtinei žalai atlyginti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. R. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelę žalą patyrė valstybė, ir iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą. Teismas nustatė tokias faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes:

1.1. A. R., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – VĮ,,Oro navigacija“ generalinis direktorius, pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 3-979 patvirtintų VĮ,,Oro navigacija“ įstatų VI.29 punktą būdamas vienasmenis įmonės valdymo organas, pagal VI.32 punktą organizuodamas įmonės veiklą ir veikdamas įmonės vardu esant santykiams su kitais asmenimis, pagal VI.33 punktą turėdamas teisę vienvaldiškai be valdybos pritarimo sudaryti įmonės sandorius, kurių vertė be PVM ne didesnė kaip 3 000 000 Lt (868 860 Eur), pagal VI.34.1 punktą būdamas atsakingas už įmonės veiklos organizavimą, pagal VI.34.8 punktą būdamas atsakingas už įmonės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, organizuodamas įmonės veiklą būdamas atsakingas už įmonės tikslų, nustatytų tų pačių įstatų II.9.5 punkte, įgyvendinimą – įgyvendinti Europos Sąjungos bendro Europos dangaus koncepciją, pagal II.9.6 punktą privalėdamas užtikrinti Europos Sąjungos ir Europos saugios oro navigacijos organizacijos (Eurokontrolės) plėtros strategijų ir programų įgyvendinimą, siekdamas įvykdyti Europos Komisijos reglamento Nr. 29/2009 (toliau – ir Reglamentas Nr. 29/2009) reikalavimus koordinuotai diegti duomenų ryšio paslaugas, pagrįstas tiesioginiu duomenų perdavimu ryšiu oras–žemė iki 2015 m. vasario 5 d., darbo grupei „Dėl automatinio lakūno ir skrydžių vadovo duomenų perdavimo ryšio (CPDLC) diegimo“ 2013 m. spalio 15 d. tarnybiniu pranešimu Nr. T-831 pasiūlius priimtiniausią, alternatyvų ir ribotų galimybių CPDLC funkcijų diegimą AIMS (Automatizuotoje informacinėje meteorologinėje sistemoje) bei informavus, kad šis būdas bus tik laikinas sprendimas, nes CPDLC funkcijos privalomai turės būti naujoje ATM (Oro eismo valdymo) sistemoje, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, žinodamas, kad CPDLC funkcijų diegimas bus tik laikinas ir ribotų galimybių, kad ateityje CPDLC funkcijos privalomai turės būti naujoje ATM sistemoje, užrašydamas minėtame tarnybiniame pranešime vizą,,R. pritariu laikinam sprendimui“, davė rašytinį nurodymą darbo grupės vadovui M. R. vykdyti ribotų galimybių ir laikiną automatinio lakūno ir skrydžių vadovo duomenų perdavimo ryšio (CPDLC) diegimą.

1.2. Tęsdamas nusikalstamas veikas, A. R. savo parašu patvirtino 2014 metų turto įsigijimo ir skolinimosi planą, patvirtintą VĮ,,Oro navigacija“ valdybos 2014 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. VLN-3, kurio 1.2.4.4 punkte nurodytas įsigyti turtas – „Automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais diegimas (CPDLC)“ už 610 000 Lt (176 668,21 Eur) iš VĮ,,Oro navigacija“ lėšų, bendra projekto vertė – 900 000 Lt (260 658,01 Eur), o 2014 m. balandžio 24 įsakymu Nr. V-87 patvirtino Automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais diegimo (CPDLC) paslaugų (Air Ground Data Link System) techninius reikalavimus, kurių 2.19.3 punkte nurodyta, kad AGDL sistemos bandymai turi būti atlikti pagal jiems taikomus reikalavimus, išdėstytus dokumentuose ETSI EN 301 841-1 ir ETSI EN 303 214.

1.3. Tęsdamas nusikalstamas veikas, A. R., žinodamas, kad automatinio lakūno ir skrydžių vadovo duomenų perdavimo ryšio (CPDLC) diegimas yra laikinas ir ribotų galimybių, pasirašė 2014 m. birželio 16 d. sutartį Nr. S-81 su Suomijos Respublikoje registruota įmone,,NRPL Aero Oy“, atstovaujama A. Y. (A. Y.), dėl oro ir žemės duomenų (AGDL) sistemos pirkimo už 495 000 Eur.

1.4. Europos Komisijai 2015 m. gegužės 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/310 pratęsus duomenų ryšio paslaugų, pagrįstų tiesioginiu duomenų perdavimu ryšiu oras–žemė, diegimo terminą iki 2018 m. vasario 5 d., M. R. 2016 m. gegužės 16 d. tarnybiniu pranešimu Nr. T-432 dėl duomenų ryšio oras–žemė paslaugų diegimo rekomendavus tolesnius projekto sprendimo būdus, tarp jų – tęsti sistemos diegimą pagal supaprastintas bandymų procedūras, kurios neapima visų techniniuose reikalavimuose nurodytų bandymų pagal ETSI EN 301 841-1 ir ETSI EN 303 214 standartus, A. R., suprasdamas, kad, neatlikus minėtų bandymų pagal minėtus standartus, duomenų perdavimo ryšiu oras–žemė nebus galimybės naudotis pagal paskirtį, kaip buvo nustatyta techninėje specifikacijoje, nebus gautas Civilinės aviacijos administracijos leidimas eksploatuoti įrangą, užrašė minėtame tarnybiniame pranešime vizą,,R. siūlau p. 2 įgyvendink“, taip davė nurodymą toliau tęsti duomenų ryšio oras–žemė paslaugų diegimą.

1.5. A. R., žinodamas, kad įmonė,,NRPL Aero Oy“ negali atlikti įrangos bandymų pagal ETSI EN 301 841-1 ir ETSI EN 303 214 standartus, toliau tęsė nusikalstamas veikas ir pasirašė 2016 m. gegužės 25 d. papildomą susitarimą prie 2014 m. birželio 16 d. sutarties Nr. S-81 su šia įmone dėl oro ir žemės duomenų (AGDL) sistemos pirkimo. Šiuo susitarimu buvo pakeistas sutarties 1 priedas, sumažinant sutarties kainą iki 455 000 Eur, ir susitarta, kad bandymai bus atlikti pagal šalių suderintas procedūras.

1.6. Dėl šių A. R. veiksmų automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais sistema AGDLS pripažinta tinkama naudoti pradedant AGDLS bandomąją eksploataciją tik uždaru režimu. Tokiais veiksmais A. R. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 9 straipsnio 5 punktą, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 3-560 patvirtintų VĮ,,Oro navigacija“ generalinio direktoriaus pareigybės nuostatų V dalies 11.1 ir 11.3 punktus.

1.7. A. R., žinodamas, kad CPDLC funkcijų diegimas bus tik laikinas ir ateityje CPDLC funkcijos privalomai turės būti naujoje ATM sistemoje, pasirašė 2014 m. birželio 16 d. sutartį Nr. S-81 su įmone,,NRPL Aero Oy“ dėl oro ir žemės duomenų (AGDL) sistemos pirkimo, žinodamas, kad ši įmonė negali atlikti įrangos bandymų pagal ETSI EN 301 841-1 ir ETSI EN 303 214 standartus, dėl to nebus galimybės naudotis įranga pagal jos paskirtį, kaip buvo nurodyta techninėje specifikacijoje, nebus gautas Civilinės aviacijos administracijos leidimas eksploatuoti įrangą, taip pat pasirašė 2016 m. gegužės 25 d. papildomą susitarimą prie 2014 m. birželio 16 d. sutarties Nr. S-81 su įmone,,NRPL Aero Oy“, neefektyviai naudodamas VĮ,,Oro navigacija“ finansinius išteklius davė nurodymą apmokėti įmonės,,NRPL Aero Oy“ pateiktas 2014 m. birželio 18 d., 2015 m. sausio 21 d., 2015 m. spalio 16 d. ir 2016 m. liepos 6 d. sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas, iš viso 455 000 Eur, dėl to valstybė, kaip VĮ,,Oro navigacija“ savininkė, patyrė 455 000 Eur turtinės žalos, ši pinigų suma buvo iššvaistyta.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. R. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, susijusius su 2014 m. birželio 16 d. sutarties Nr. S-81 sudarymu, nuosprendyje išdėstė išvadas, nepagrįstas objektyviais bylos duomenimis, ir tai lėmė A. R. inkriminuotų veiksmų, kad jis tarnybiniame pranešime Nr. T-831 užrašė vizą,,R. pritariu laikinam sprendimui“, savo parašu patvirtino 2014 metų turto įsigijimo ir skolinimosi planą, 2014 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-87 patvirtino,,Automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais diegimo (CPDLC) paslaugų (Air Ground Data Link System) techninius reikalavimus“ bei pasirašė 2014 m. birželio 16 d. sutartį Nr. S-81 su „NRPL Aero OY“, nepagrįstą kriminalizavimą, todėl pirmiau nurodyti veiksmai iš A. R. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį pareikšto kaltinimo šalintini kaip neatitinkantys šių nusikaltimų sudėčių požymių.

3. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nustatytas A. R. padarytų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 184 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, aplinkybes ir išdėstė jas taip:

3.1. A. R.

3.2. Po to, M. R. 2016 m. gegužės 16 d. tarnybiniu pranešimu Nr. T-432 dėl duomenų ryšio oras–žemė paslaugų diegimo rekomendavus tolesnius projekto sprendimo būdus, tarp jų –sutartį nutraukti arba tęsti sistemos diegimą pagal supaprastintas bandymų procedūras, kurios neapima visų techniniuose reikalavimuose nustatytų bandymų pagal ETSI EN 301 841-1 ir ETSI EN 303 214 standartus, – A. R., suprasdamas, kad neatlikus minėtų bandymų pagal standartus, duomenų perdavimo ryšiu oras–žemė sistema nebus galimybės naudotis pagal paskirtį, kaip nustatyta techninėje specifikacijoje, todėl nebus gautas Civilinės aviacijos administracijos leidimas eksploatuoti įrangą Reglamentui įgyvendinti, minėtame tarnybiniame pranešime užrašė vizą,,R. siūlau p. 2 įgyvendink“ ir 2016 m. gegužės 25 d. pasirašė susitarimą, kuriuo pakeitė Sutarties 1 priedą – sumažino sutarties kainą iki 455 000 Eur ir susitarė, kad įrangos bandymai bus atlikti pagal šalių suderintas procedūras, neapimančias standartuose ETSI EN 301 841-1 ir ETSI EN 303 214 nustatytų techninių reikalavimų, nors žinojo, kad įmonė,,NRPL Aero Oy“ sutartyje nustatytu laiku iki 2015 m. birželio 23 d. įrangos nepateikė ir jos bandymų pagal ETSI EN 301 841-1 ir ETSI EN 303 214 standartus nebeatliks. Taip A. R. davė nurodymą toliau tęsti duomenų perdavimo ryšio oras–žemė paslaugų teikimo sistemos diegimą, nors automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais sistema AGDLS, išbandyta uždaru režimu, buvo tinkama naudoti tik mokymo tikslais.

3.3. Tokiais veiksmais A. R. pažeidė Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 9 straipsnio 5 punktą, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 3-560 patvirtintų VĮ,,Oro navigacija“ generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų V dalies 11.1 ir 11.3 papunkčius. Jis, žinodamas, kad skubus CPDLC funkcijų diegimas nebetikslingas, ateityje CPDLC funkcijos privalomai bus įdiegtos naujoje ATM sistemoje, prie 2014 m. birželio 16 d. sutarties Nr. S-81 su įmone,,NRPL Aero Oy“ dėl duomenų ryšio oras–žemė (AGDL) sistemos pirkimo pasirašė papildomus susitarimus, žinodamas, kad įmonė,,NRPL Aero Oy“ nebeatliks įrangos bandymų pagal ETSI EN 301 841-1 ir ETSI EN 303 214 standartus ir nebus galimybės naudotis įranga pagal jos paskirtį, nustatytą techninėje specifikacijoje, nebus tuo tikslu gautas Civilinės aviacijos administracijos leidimas eksploatuoti įrangą, taip davė nurodymą tęsti sutarties vykdymą ir apmokėti įmonės,,NRPL Aero Oy“ pateiktas 2014 m. birželio 18 d., 2015 m. sausio 21 d., 2015 m. spalio 16 d. ir 2016 m. liepos 6 d. sąskaitas faktūras už pakeistoje sutartyje nustatytas suteiktas paslaugas, o VĮ,, Oro navigacija“ darbuotojams vykdant direktoriaus nurodymą ir į įmonės,,NRPL Aero Oy“ sąskaitą pervedus iš viso 455 000 Eur, akivaizdžiai neefektyviai naudodamas VĮ,,Oro navigacija“ finansinius išteklius, tyčia, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, iššvaistė VĮ,,Oro navigacija“ jam patikėtą didelės vertės turtą ir šiai įmonei padarė 384 000 Eur dydžio turtinę žalą.

4. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš esmės neišsprendė klausimų dėl padarytos turtinės žalos dydžio ir pareikšto civilinio ieškinio, todėl, apeliacinės instancijos teismui šią žalą tinkamai apskaičiavus, iš dalies tenkintinas civilinės ieškovės VĮ „Oro navigacija“ pareikštas civilinis ieškinys – civilinei ieškovei iš A. R. priteistina 384 000 Eur turtinei žalai atlyginti.

5. Atsižvelgiant į 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus, A. R. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskirta nauja bausmė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Kasaciniu skundu nuteistojo A. R. gynėja advokatė L. Balčiūnė prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 14 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) tenkinti 2023 m. kovo 15 d. advokatės prašymą apeliacinės instancijos teismui dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginimo priteisimo. Kasatorė skunde nurodo:

6.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu civilinei ieškovei VĮ „Oro navigacija“ pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą ir klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, reglamentuojančias apeliacinio skundo ribas ir nustatančias draudimą priimti apelianto padėtį bloginantį sprendimą (lot. non reformatio in peius), nes sprendimą iš dalies tenkinti byloje pareikštą civilinį ieškinį priėmė nesant civilinės ieškovės ir prokuroro apeliacinių skundų, civilinės ieškovės atstovui aiškiai išreiškus poziciją, kad civilinio ieškinio išsprendimas apeliacinio proceso metu, nesant civilinės ieškovės apeliacinio skundo, pasunkintų nuteistojo padėtį. Pažeidžiant nuteistojo teisės būti išklausytam ir teisės į gynybą (BPK 7 ir 10 straipsniai) principus, buvo priimtas siurprizinis sprendimas, nes klausimas dėl civilinio ieškinio apeliacinės instancijos teismo posėdyje nebuvo nagrinėjamas. Draudimas priimti tokio pobūdžio sprendimus nustatytas tiek kasacinės instancijos teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Iš nuteistojo buvo atimta teisė gintis nuo pareikšto civilinio ieškinio pirmosios instancijos teisme ir galimybė reikalauti, kad teismo procesinis sprendimas dėl civilinio ieškinio būtų patikrintas aukštesnės instancijos teismo. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad visus argumentus dėl padarytos turtinės žalos dydžio A. R. galėjo pateikti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nepagrįstas, nes šiuos argumentus jis būtų galėjęs pateikti tik tuo atveju, jei būtų atliktas įrodymų tyrimas dėl civilinio ieškinio BPK nustatyta tvarka.

6.2. Apeliacinės instancijos teismas, pirmą kartą išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2021 m. vasario 26 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo A. R. paskirta galutinė laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė ir jos vykdymas atidėtas vieneriems metams, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nuteistasis skundė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir minėtą 2021 m. vasario 26 d. nutartį kasacine tvarka, tačiau šių sprendimų vykdymas nebuvo sustabdytas, taigi, įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo vykdomas įstatymo nustatyta tvarka. A. R. šiuo kasaciniu skundu skundžiamos apeliacinės instancijos teismo 2023 m. liepos 14 d. nutarties priėmimo metu jau buvo atlikęs visą jam paskirtą bausmę (bausmės vykdymas baigtas 2022 m. vasario mėn.), tačiau apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino ir pakeitė šią bausmę baudos bausme, taip pažeisdamas dvigubo nubaudimo draudimą (lot. non bis in idem).

6.3. Žemesnės instancijos teismai byloje nenustatė būtinų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 184 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties elementų – neteisėtų veiksmų, kaltės, nusikalstamos veikos padarinių ir priežastinio ryšio. Byloje privalėjo būti įvertintas faktas, kad sprendimą, su kuriuo siejama nuteistojo atsakomybė, jis priėmė ne vienvaldiškai, jo veiksmai buvo kontroliuojami tiek VĮ „Oro navigacija“ viduje, tiek ir išorinių šaltinių, taip pat tai, kad poreikį sudaryti kaltinime nurodytą sutartį lėmė ne nuteistojo interesai, o privalomi Europos Sąjungos lygiu nustatyti reikalavimai. Konkretaus tiekėjo pasirinkimą šiuo atveju lėmė ribotas VĮ „Oro navigacija“ biudžetas, o tai, kad įranga nebuvo išbandyta su orlaiviais, – faktas, kad yra planuojama naujo skrydžių valdymo centro statyba. Naujo reglamento priėmimas ir jame nurodytų reikalavimų įvykdymo termino atidėjimas, panaikinęs poreikį tęsti įgytos įrangos bandymus ne uždaru režimu ir pirkti papildomą įsigytos įrangos veikimą užtikrinsiančią programinę įrangą, buvo nuo nuteistojo nepriklausančios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad įsigyta įranga VĮ „Oro navigacija“ buvo nereikalinga, yra tik prielaida.

6.4. Byloje nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio, kad įsigyta įranga neatitiko jai keliamų reikalavimų. Tai, kad ji nebuvo panaudota visa apimtimi, lėmė objektyvios ir su A. R. veiksmais nesusijusios priežastys, vien ši aplinkybė negali būti laikoma įrodančia žalos faktą. Laikinas sprendimas buvo vienintelis priimtinas sprendimas, leidęs užtikrinti ES reikalavimus, neinvestuojant daug lėšų, atsižvelgiant į tai, kad buvo numatytas naujo skrydžių valdymo centro diegimas. Priimta ir pripažinta tinkama naudoti įranga buvo išbandyta tik uždaru režimu dėl to, kad siekiant ją naudoti visa apimtimi, buvo reikalingas visas kompleksas priemonių (įskaitant jos veikimą užtikrinančią programinę įrangą). Paaiškėjus, kad projekto įgyvendinimo terminas atidedamas ES mastu, ir vertinant tai, kad buvo planuojamas naujo skrydžių valdymo centro diegimas, kuriame visa apimtimi turėjo būti integruota ir CPDLC sistema, investicijos į papildomą programinę įrangą nebuvo tikslingos ir reikštų tik papildomas išlaidas VĮ „Oro navigacija“. Tokią išvadą patvirtina liudytojo VĮ „Oro navigacija“ specialisto I. Z. parodymai, VĮ „Oro navigacija“ 2018 m. kovo 9 d. ataskaita Nr. 10-296 „Dėl automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais sistemos diegimo projekto“, šio projekto darbo grupės 2016 m. gegužės 16 d. tarnybiniame pranešime Nr. T-432 pateiktos rekomendacijos.

6.5. Liudytojai M. R., N. M., A. P., M. G., A. K. nepaneigė fakto, kad įranga, atlikus bandymus atviru režimu, galėjo visiškai užtikrinti funkcijos žemė–oras vykdymą. Įrangos pripažinimo tinkama naudoti akte nurodyta, kad, siekiant įdiegti visiškai standartus ir reikalavimus atitinkančius CPDLC funkcionalumus, papildomai reikėtų įdiegti OLDI / FDPS sąsajas su skrydžių valdymo įranga, sąsajas su ATN, naudoti kitas atitinkamas technologijas. Tai patvirtina, kad įranga nebuvo netinkama naudoti, tiesiog buvo reikalingi papildomi techniniai sprendimai ir programinė įranga. VĮ „Oro navigacija“ specialistų komisijos 2018 m. kovo 9 d. išvadoje tik nurodyta, kad nebuvo atliktos visos bandymų procedūros, ir būtent dėl šios priežasties įranga negali būti naudojama pagal paskirtį, tačiau tai nereiškia, kad ji tam netinkama.

6.6. Tai, kad įranga nebuvo išbandyta, savaime neįrodo, kad ji nebuvo tinkama naudoti. 2022 m. rugsėjo 16 d. specialisto išvadą parengęs I. Z. nurodė, kad pagal savo technines savybes sistema galėjo užtikrinti tuos reikalavimus, kurių buvo siekiama, t. y. užtikrinti ryšį oras–žemė, pagal specifikaciją ir technines charakteristikas ji galėjo veikti. Minėtoje specialisto išvadoje, atsakant į klausimą, ar įranga atitiko 2009 m. sausio 16 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 23/2009 įgyvendinimo reikalavimus, taip pat nurodyta, kad netransliuojant duomenų į eterį, nebuvo galimybės išbandyti automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais funkcionalumų, kaip aprašyta ETSI EN 303 214 standarto 5 punkto reikalavimuose, bei „VDL Mode 2“ funkcionalumų, kaip nustatyta ETSI EN 301 841-1 standarto reikalavimuose. Atitinkamai nebuvo galima išbandyti, ar AGDL sistema atitinka Komisijos reglamento (EB) Nr. 29/2009 įgyvendinimo reikalavimus. Taip pat pažymėtina, kad byloje atliktos ekspertizės akte nurodyta, jog ekspertė negali atsakyti į klausimą, ar dėl įrangos naudojimo (nenaudojimo) įstaiga patyrė nuostolių, taigi nuteistojo pozicija, kad byloje nėra įrodymų, paneigiančių, jog įrangos faktinė vertė atitiko jos įsigijimo vertę, nepaneigta ir šiuo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas šias nuteistajam palankias aplinkybes ignoravo ir kilusių abejonių nesprendė jo naudai, kaip reikalauja baudžiamasis įstatymas.

6.7. Apeliacinės instancijos teismas padarė netinkamą išvadą dėl nuteistojo veiksmų po sutarties su įmone „NRPL Aero Oy“ sudarymo nusikalstamo pobūdžio ir netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su sutarties vėlesniais pakeitimais. Teismas nuteistojo veiksmų iki sutarties pakeitimų nevertino kaip nusikalstamų, todėl lieka neaišku, kodėl, spręsdamas dėl nusikalstama veika padarytos žalos dydžio, jis vertino visą sutarties kainą, o ne tik sumas, sumokėtas po sutarties pakeitimų. Sutartį nutraukus 2016 m. (t. y. nedelsiant po to, kai paaiškėjo, kad reglamento įgyvendinimo terminas atidedamas), priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, VĮ „Oro navigacija“ nebuvo jokio pagrindo tikėtis susigrąžinti visą pagal sutartį sumokėtą sumą. Termino įgyvendinti reglamentą pratęsimas neatleido VĮ „Oro navigacija“ nuo pareigos jį įgyvendinti, todėl, nutraukus sutartį, įmonė turėtų pasitelkti kitą tiekėją (tačiau kito pasirinkimo objektyviai nebuvo). Teismo teiginys, kad nuteistasis žinojo, jog įmonė „NRPL Aero Oy“ neįvykdys įsipareigojimų pagal sutartį, yra tik prielaida.

6.8. Teismas nevertino, kokią įtaką sutarties neįvykdymui galėjo turėti įmonės „NRPL Aero Oy“ veiksmai, kokia apimtimi nuteistasis galėjo (ir ar apskritai galėjo) daryti įtaką sutarties sąlygoms ar tam, kaip jas įvykdys ši įmonė. Jei sutartis būtų nutraukta, motyvuojant reglamento įgyvendinimo termino pratęsimu, tai nebūtų laikoma priežastimi, už kurią atsakingas tiekėjas, todėl nepagrįstas teismo teiginys, kad tokiu atveju VĮ „Oro navigacija“ būtų galėjusi atgauti visą pagal sutartį sumokėtą sumą. Tokią galimybę paneigia ir sutarties sąlygos, jas teismas aiškino netinkamai. Pagal sutarties 32 punktą, nutraukęs sutartį dėl priežasčių, už kurias nėra atsakingas tiekėjas, pirkėjas turi atsiskaityti už iki sutarties nutraukimo momento atliktus darbus (taigi pirkėjas turėtų sumokėti mažiausiai 247 500 Eur). Reglamento įgyvendinimo termino pratęsimas negalėjo būti laikomas nuo tiekėjo priklausančia aplinkybe, todėl VĮ „Oro navigacija“, nutraukdama sutartį 2015 m. vasario mėn., vis tiek būtų turėjusi susimokėti už iki to laiko atliktus darbus, o įrangos galimai taip ir nebūtų gavusi – toks variantas objektyviai negali būti vertinamas kaip mažiau nuostolingas VĮ „Oro navigacija“. Be to, sprendimas tęsti sutarties vykdymą buvo pasiūlytas ne vienvaldiškai nuteistojo. Liudytojas M. R., projekto vadovas, pritarė tokiam veiksmų planui, kai sumažinama sutarties kaina, o ne nutraukiama sutartis.

6.9. Iki 2015 m. vasario mėn. pradžios, kai buvo pratęstas reglamento įgyvendinimo terminas, tiekėjas jau buvo visiškai įvykdęs pirmąjį ir antrąjį sutarties etapus, taigi pirkėjas, tuo metu priėmęs sprendimą nutraukti sutartį, būtų turėjęs visiškai atsiskaityti už šiuos etapus (sumokėti 50 proc. projekto kainos), taip pat, priklausomai nuo atliktų trečiojo etapo darbų apimties, iš dalies atsiskaityti ir už šio etapo darbus, nes sutartyje nustatyti apmokėjimo etapai buvo susieti su darbų etapų pabaiga. Kai paaiškėjo, kad atidedamas reglamento įgyvendinimo terminas, įmonė „NRPL Aero Oy“ jau buvo atlikusi daugiau kaip 60 proc. darbų, t. y. du iš trijų darbų etapų. 2015 m. spalio 14-17 d. buvo atlikti išsamūs gamykliniai bandymai (AGDL FAT), o tai reiškia, kad 2015 m. spalio viduryje įranga jau buvo sukomplektuota ir paruošta įdiegti.

6.10. Pratęsus reglamento įgyvendinimo terminą, tiekėjo vėlavimas negalėjo būti traktuojamas kaip esminis sutarties pažeidimas, todėl sutartis, vadovaujantis jos 36 punktu, galėjo būti nutraukta tik šalių sutarimu suderinus jos nutraukimo sąlygas. Tokia sutarties nutraukimo sąlygų derinimo procedūra buvo inicijuota, tačiau tiekėjas nesutiko prisiimti atsakomybės ir nuostolių, susijusių su sutarties nutraukimu, ir atsisakė nutraukti sutartį VĮ „Oro navigacija“ palankiomis sąlygomis, todėl toks variantas buvo atmestas. Tiekėjas pasiūlė nutraukti sutartį, atsiskaitant už iki tol atliktus darbus (sumokant 297 000 Eur). Taigi VĮ „Oro navigacija“ objektyviai negalėjo susigrąžinti visų pagal sutartį sumokėtų sumų, kaip klaidingai nurodoma skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Sprendimas nebetęsti sutarties ir ją nutraukti būtų ekonomiškai nenaudingas VĮ „Oro navigacija“, nes įranga taip ir nebūtų buvusi sumontuota vietoje, nepaisant už ją sumokėtos ženklios pinigų sumos. Esamoje situacijoje sprendimas tęsti sutarties vykdymą VĮ „Oro navigacija“ interesus atitiko labiau, nei juos būtų atitikęs sprendimas nutraukti sutartį. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad 2022 m. rugsėjo 16 d. VĮ „Oro navigacija“ specialistų išvadoje nurodyta, jog papildomas 2016 m. gegužės 25 d. susitarimas Nr. S-81 (P) neturi įtakos sistemos veikimui ir funkcionalumams, negalėjo turėti poveikio bandymų procedūroms ir atitinkamai ETSI EN 303 214 ir ETSI EN 301 841-1 standartų bei Komisijos reglamento (EB) Nr. 29/2009 reikalavimams.

6.11. Byloje turėjo būti įvertinta ir VĮ „Oro navigacija“ veiklos specifika bei teisės aktų, reglamentuojančių jos biudžeto formavimą, ypatumai. Įmonės veiklai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. kovo 10 d. reglamentas Nr. 550/2004 dėl oro navigacijos paslaugų teikimo bendrame Europos danguje, jo 15 straipsnyje nustatyta, kad iš oro navigacijos paslaugų gali būti gaunama pakankamai pajamų, užtikrinančių pagrįstą turto grąžą, kuri padėtų užtikrinti investicijas į būtiną įrangos gerinimą. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. sausio 23 d. įsakymas „Dėl rinkliavų už naudojimąsi oro navigacijos paslaugomis Lietuvos Respublikos oro erdvėje mokėjimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustato, kad VĮ Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus įsakymais tvirtinamos naudojimosi oro uostais bendrosios sąlygos. Įrangos įsigijimo sąnaudos yra įtraukiamos į navigacines rinkliavas, taigi jos atlieka ir sąnaudų kompensavimo funkciją. Būtent taip įvyko ir byloje nagrinėjamu atveju, šias aplinkybes patvirtino liudytojas S. S.

6.12. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje taip pat nepagrįstai nurodoma, kad po sutarties sudarymo atlikti nuteistojo veiksmai buvo palankūs išimtinai įmonei „NRPL Aero Oy“ ir nepalankūs VĮ „Oro navigacija“. Nuosprendyje nurodoma, kad nuteistasis nepagrįstai nepriėmė įmonės „NRPL Aero Oy“ pasiūlymo nutraukti sutartį, sumokant 297 000 Eur, tačiau tokios teismo išvados nelogiškos, nes nutraukus sutartį VĮ „Oro navigacija“ nebūtų pateikta įranga (arba ji būtų pateikta ne visos sutartyje nurodytos komplektacijos). Žemesnės instancijos teismų išvada, kad sutarties nutraukimas būtų racionalus sprendimas, yra tik prielaida. Akivaizdu, kad tarp nuteistojo veiksmų ir žalos, jei tokia būtų įrodyta, nėra teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio, taip pat pažeidžiamas ultima ratio (paskutinė priemonė) principas ir nepagrįstai suteikiamas prioritetas veikų kriminalizavimui.

6.13. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis veikė piktavališkai, tyčia siekdamas pakenkti VĮ „Oro navigacija“ veiklai. Priešingai, visi jo veiksmai buvo nukreipti į siekį užtikrinti, kad jo vadovaujamos įmonės veikla atitiktų privalomus Europos Sąjungos nustatytus reikalavimus, o CPDLC funkcionalumo įsigijimas buvo privalomas pagal Europos Komisijos reglamento Nr. 29/2009 reikalavimus. Sutartis buvo sudaryta ir vykdoma VĮ „Oro navigacija“ interesais. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad civilinė ieškovė būtų siekusi ginti savo pažeistas teises, pasinaudodama civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Visa tai patvirtina ne tik kad nuteistojo veiksmuose nėra kaltės požymio, bet ir tai, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas jam yra neproporcingas ir reiškia draudžiamą plečiamąjį įstatymo aiškinimą.

6.14. Žemesnės instancijos teismai nepagrįstai, nukrypdami nuo teismų praktikos išaiškinimų ir ignoruodami įrodymus, nustatė didelės žalos ir didelės vertės požymius, būtinus baudžiamajai atsakomybei pagal BK 184 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį taikyti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad sutarties įvykdymo metu VĮ „Oro navigacija“ perduotos įrangos vertė atitiko nustatytą sutartyje. Negana to, pirmosios instancijos teismo išvados dėl žalos dydžio yra prieštaringos – nurodęs, kad tiksli sutarties pagrindu įgytos įrangos vertė yra neaiški, teismas kartu įžvelgė pagrindą inkriminuoti nuteistajam BK 184 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatytas didelės žalos kriterijus. Pažymėtina, kad teismas pripažino, jog duomenys apie įrangos vertę yra prieštaringi, ir remdamasis šia aplinkybe nesprendė civilinio ieškinio tenkinimo klausimo.

6.15. Nustatant įrangos, kurią VĮ „Oro navigacija“ nusprendė pasilikti ir kuri gali būti parduota aukcione, vertę (šios sumos atimtos iš civiliniu ieškiniu prašytos priteisti sumos), turėjo būti vertinama ne buhalteriniais dokumentais pagrįsta, o reali šios įrangos vertė. Iš turto perdavimo materialinėn atsakomybėn akto matyti, kad iki 2023 m. pabaigos ši įranga bet kokiu atveju būtų nusidėvėjusi iki 1 Eur vertės, todėl jei atliekant ekspertizę buvo remiamasi 2022 m. įrangos dalių verte (potencialia pardavimo aukcione kaina), akivaizdu, kad žalos dydis nustatytas netinkamai. Skaičiuoti nuteistojo padarytos žalos ar įmonės patirtų nuostolių dydį vadovaujantis 2022 m. duomenimis ir remtis po septynerių metų priimtais esamos įmonės vadovybės subjektyviais sprendimais dėl to, kokią įrangą pasilikti, yra nepagrįsta, ekspertės išvados dėl tariamų nuostolių dydžio yra neteisingos. Ekspertizės akto išvados dalis dėl VĮ „Oro navigacija“ nuostolių, patirtų įsigijus įrangą, dydžio paremta ne įrangos realios vertės neatitiktimi nurodytai įsigijimo dokumentuose, o vėliau priimtais įmonės vadovybės subjektyviais sprendimais susijusiais su įrangos likimu. Jiems neabejotinai turėjo įtakos ir faktas, kad yra statomas naujas skrydžių valdymo centras, kuriame įsigytos įrangos objektyviai nebus galimybės panaudoti. Ne A. R. priėmė sprendimus, kurią įrangos dalį pasilikti po to, kai buvo pastatytas naujas skrydžių valdymo centras, todėl skaičiuoti tariamų nuostolių dydį remiantis tuo, kad praėjus septyneriems metams po įrangos įsigijimo įmonėje priimtas sprendimas pasilikti būtent tokią įrangą, kokia buvo palikta, yra neteisinga. Byloje nėra jokių įrodymų, kad VĮ „Oro navigacija“ įsigytos įrangos vertė buvo ne tokia, kaip nurodyta jos perdavimo materialinėn atsakomybėn akte, taip pat nėra įrodymų, kad patį sandorį reikėtų vertinti kaip nuostolingą.

6.16. Byloje pateiktas VĮ „Oro navigacija“ 2020 m. gegužės 27 d. raštas, patvirtinantis, kad nenaudojama įranga iki rašto surašymo momento nėra pripažinta nereikalinga ir netinkama naudotis. Kiti įrodymai (sutarties pagrindu įgytos įrangos pripažinimo tinkama naudoti aktas, įrangos perdavimo materialinėn atsakomybėn aktas) patvirtina, kad įranga atitinka visus jai keliamus reikalavimus ir sutartyje įvardytą kainą, ją tinkama naudoti pripažino ne vienvaldiškai nuteistasis, o VĮ „Oro navigacija“ sudaryta speciali komisija. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. VĮ „Oro navigacija“ specialistų komisijos išvadoje nurodyta, jog įmonės „NRPL Aero Oy“ pateikta AGDL sistema susideda iš įvairių komponentų, todėl ji gali būti panaudota kaip atsarginės dalys, kitoms įmonės turimoms sistemoms, mokslinių tyrimų tikslais ar kitiems naudingiems tikslams. Tokios pat išvados nurodytos ir specialistų komisijos 2018 m. kovo 9 d. ataskaitoje Nr. 10-296 „Dėl Automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais sistemos diegimo projekto“. Liudytojas M. G. (buvęs civilinės ieškovės generalinis direktorius) nurodė, kad dalis iš įmonės „NRPL Aero Oy“ gautos įrangos yra pritaikyta radijo ryšiui Lietuvoje gerinti. Specialistų komisijos 2018 m. rugsėjo 6 d. ataskaitoje Nr. 10-1131 nustatyta, kad iškomplektuotą gautą įrangą galima panaudoti įmonės reikmėms.

6.17. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad įranga neatitiko jai keliamų reikalavimų, ji nebuvo išbandyta su orlaiviais, todėl ir nebuvo vertinama, ar ji atitiko reikalavimus. Sprendimą neišbandyti įrangos su orlaiviais lėmė faktas, kad yra planuojama naujo skrydžių valdymo centro, kuriame privalomai bus įdiegta CPDLC įranga, statyba, bei tai, kad tokie bandymai būtų pareikalavę papildomų VĮ „Oro navigacija“ išlaidų. Tai, kad objektyviai neįmanoma nustatyti, ar įranga atitiko visus jai keliamus reikalavimus, konstatuota 2022 m. rugsėjo 16 d. VĮ „Oro navigacija“ specialistų išvadoje, tačiau ją apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ignoravo. Liudytojai patvirtino, kad įrangos įsigijimas buvo tik viena dalis kompleksinių priemonių, būtinų CPDLC sistemos veikimui užtikrinti. Sutarties pagrindu įsigyta įranga nebuvo naudojama ne dėl to, kad neatitiko reikalavimų, bet dėl to, jog tam, kad ji veiktų visa apimtimi, buvo būtina įsigyti papildomą programinę įrangą, be to, buvo planuojamas naujo skrydžių valdymo centro, kuriame jau būtų integruota AGDL sistema (CPDLC funkcionalumas), atidarymas. Sprendimą nenaudoti įrangos lėmė su jos tolesniu diegimu susijusios išlaidos.

6.18. Vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiamas tariamo įrangos netinkamumo naudoti faktas, yra liudytojų parodymai, dalis jų turi būti vertinama kritiškai dėl konfliktinių nuteistojo ir konkretaus liudytojo santykių ar kitų priežasčių (pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tinkamu įrodymu laikė liudytojo G. M. parodymus, nes jo darbo santykiai su VĮ „Oro navigacija“ pasibaigė esant konfliktinei situacijai, teismas skyrė nepakankamą dėmesį šio liudytojo parodymų patikimumui įvertinti; nepagrįstai remtasi ir liudytojo A. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, šis liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai jam darė spaudimą duoti nuteistąjį kaltinančius parodymus). Nesant objektyvių įrodymų, kad įrangos vertė jos įsigijimo metu neatitiko sutartyje nurodytos vertės, kad ši įranga buvo nurašyta anksčiau nei nusidėvėjo pagal nustatytus normatyvus, vien faktas, kad ji nebuvo visiškai panaudota pagal pirminę paskirtį, neįrodo, kad ji neatitiko reikalavimų. Tai, kad nebuvo sprendžiama dėl įrangos nurašymo, taip pat patvirtina, kad įranga atitiko visus reikalavimus.

6.19. Byloje surinktiems įrodymams prieštarauja ir nelogiška laikytina skundžiamos nutarties išvada, kad nuteistojo padaryta žala laikytina sutartyje, sudarytoje tarp VĮ „Oro navigacija“ ir įmonės „NRPL Aero Oy“, nurodyta parduotos įrangos kaina, iš jos atėmus įrangos dalies, kurią VĮ „Oro navigacija“ nusprendė pasilikti ir kuri galėtų būti parduota aukcione, kainą. Tam, kad būtų objektyvus pagrindas teigti, jog padarytos žalos dydis yra būtent toks, turėjo būti nustatyta, kad perdavimo metu įrangos, kurios VĮ „Oro navigacija“ nusprendė nepasilikti ir kuri galimai nebus parduodama aukcione, vertė jos įsigijimo metu buvo lygi nuliui. Tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ši įranga turi tam tikrą vertę. Taigi byloje nebuvo tinkamai įrodytas nuteistajam inkriminuotas didelės vertės požymis. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad sutarties pagrindu perduota įranga turi tam tikrą vertę ir gali būti panaudojama kitai paskirčiai. Šie teiginiai nebuvo paneigti ir apeliacinės instancijos teisme. Žemesnės instancijos teismų išvados apie tai, kad įsigyta įranga, kuri nebuvo pasilikta ir jos neketinama parduoti aukcione, yra bevertė, grindžiamos tik liudytojų parodymais, neobjektyviai atliktos ekspertizės išvadomis ir prieštarauja rašytiniams įrodymams. Pažymėtina ir tai, kad 2016 m. rugpjūčio 5 d. VĮ „Oro navigacija“ generalinio direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija įrangos tinkamumui įvertinti. Komisijos nariams nurodyta, kad tuo atveju, jei vertinant produkto tinkamumą būtų nustatyta trūkumų, būtų pateiktos atitinkamos išvados ir rekomendacijos, tačiau išvadų, kad įranga bevertė, nereikalinga ar netinkama nebuvo pateikta.

6.20. Nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo veiksmais galėjo būti padaryta BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodyta didelė žala. Žemesnės instancijos teismai tinkamai nemotyvavo, kodėl jo veiksmuose įžvelgė didelės žalos požymį, ir taip pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką vien turtinės žalos dydis (jis šiuo atveju neįrodytas) negali būti pagrindas spręsti dėl didelės žalos buvimo ar nebuvimo kaltinamojo veiksmuose. Sutarties pagrindu buvo įsigyta VĮ „Oro navigacija“ veiklai būtina įranga, jos diegimas buvo privalomas pagal reglamentą, todėl neaišku, kokiu būdu nuteistasis pakenkė valstybės ar jos institucijų autoritetui ir kokius interesus pažeidė. Faktas, kad valstybinis kaltintojas neįrodė didelės žalos požymio, panaikina galimybę inkriminuoti nuteistajam BK 228 straipsnio 1 dalį, nes neįrodytas būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis. Kaltinimas nuteistajam formuluojamas, be kita ko, nurodant, kad jis suprato, jog neatlikus bandymų, kaip buvo nustatyta techninėje specifikacijoje, nebus gautas Civilinės aviacijos administracijos leidimas eksploatuoti įrangų, tačiau byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad tinkamumo naudoti pažymėjimai tokio tipo įrangai neišduodami, nes tokia pareiga nenustatyta teisės aktuose. Aplinkybė, kad tikslaus padarytos žalos dydžio objektyviai neįmanoma nustatyti, turėjo būti vertinama nuteistojo naudai.

7. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Rimas Juodis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

7.1. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai aptarė ir įvertino nuteistojo veiksmus. Nors vykdydamas savo pareigas A. R. gavo rekomendacijas, ataskaitas ir kitas nuomones, galutinį sprendimą dėl kaltinime nurodytos sutarties sudarymo bei vėlesnių papildomų susitarimų vienvaldiškai priėmė būtent jis. Byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad A. R. buvo informuotas apie tai, jog įmonė „NRPL Aero Oy“ laiku neįvykdys prisiimtų įsipareigojimų, o įmonės pasirinktame diegimo modelyje CPDLC HMI, OLDI funkcionalumų diegimas tapo nebeaktualus. Šie duomenys patvirtina nuteistojo kaltę.

7.2. Nesutiktina su kasacinio skundo teiginiu, kad byloje nebuvo tinkamai įrodyti nusikalstamos veikos padariniai bei priežastinis ryšys. Apeliacinės instancijos teismas detaliai aptarė dėl A. R. neteisėtų veiksmų atsiradusius padarinius – VĮ „Oro navigacija“ patirtus nuostolius. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai vertino, jog įranga negali būti naudojama pagal paskirtį, byloje surinkti duomenys suponuoja kitokias išvadas. Pagal VĮ „Oro navigacija“ poreikius įgyta įranga nėra tinkama naudoti, ji neatitinka sutarties sudarymo tikslų, todėl įgyta nepagrįstai. Šias aplinkybes A. R. suprato, tačiau nesiėmė jokių veiksmų šiai sutarčiai nutraukti, priešingai – davė nurodymą tęsti jos vykdymą ir apmokėti įmonės „NRPL Aero Oy“ pateiktas sąskaitas faktūras. Šiuos A. R. veiksmus apeliacinės instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip lėmusius turtinę žalą VĮ „Oro navigacija“. Teismas išsamiai pasisakė, dėl kokių priežasčių A. R. turėjo inicijuoti sutarties nutraukimą – tiekėjas nevykdė sutartyje nustatytų įsipareigojimų ir vėlavo atlikti sutartus darbus, t. y., pažeidė esminę sutarties sąlygą, dėl to A. R. įgijo teisę pabaigti sutartinius šalių santykius VĮ „Oro navigacija“ palankiausiomis sąlygomis (atgaunant visus sutarties vykdymo metu įmonei „NRPL Aero Oy“ sumokėtus pinigus) ir neturėjo jokių įsipareigojimų tęsti sutartinius santykius su savo prievolę pažeidusiu kontrahentu. Todėl kasacinio skundo argumentas, kad A. R. negalėjo inicijuoti vienašalio sutarties su įmone „NRPL Aero Oy“ nutraukimo, susigrąžindamas visą pagal sutartį sumokėtą sumą, yra nepagrįstas.

7.3. Priešingai, nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino padarytą didelę žalą ir išsamiai ją pagrindė baudžiamosios bylos duomenimis. Kasatorė teigia, kad perduotos įrangos vertė atitiko nustatytąją sutartyje, tačiau nuteistasis ir nėra kaltinamas tuo, kad sumokėjo nepagrįstai didelę kainą už įrangą. Jam inkriminuota, kad jis įgijo įrangą, kuri VĮ „Oro navigacija“ nebuvo reikalinga. Šiuo atveju nėra svarbu, kokia buvo įrangos vertė sutarties sudarymo metu ir ar ji atitiko sumokėtą kainą. Be to, vien tai, kad, siekiant sumažinti ekonominius nuostolius dėl nereikalingos įrangos įsigijimo, specialistų komisijos išvadoje buvo nustatyti būdai, kaip ją panaudoti alternatyviais tikslais, nepanaikina nuteistojo atsakomybės ir nemažina jo sukeltos žalos dydžio.

7.4. Nesutiktina ir su kasacinio skundo argumentu, kad, apeliacinės instancijos teismui iš dalies patenkinus byloje pareikštą civilinį ieškinį, buvo nepagrįstai pabloginta nuteistojo teisinė padėtis ir peržengtos apeliacinio skundo ribos. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti paliktas nenagrinėtas tik išimtiniais atvejais, be to, civilinei ieškovei priteista ženkliai mažesnė suma, nei buvo prašoma civiliniu ieškiniu. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, jeigu apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytųjų pirmosios instancijos teismo, apeliacinės instancijos teismui turi būti suteikta galimybė įvykdyti teisingumą ir priimti teisingą sprendimą baudžiamojoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad, civilinį ieškinį perdavus nagrinėti civilinio proceso tvarka, tęsiamas tas pats procesas, kuriame bet kokiu atveju vertinami baudžiamosios bylos duomenys dėl padarytos turtinės žalos dydžio, dėl jo visus savo argumentus A. R. galėjo pareikšti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad jo teisė į teisingą teismą buvo pažeista.

7.5. Kasacinės instancijos teismui panaikinus ankstesnę apeliacinės instancijos teismo nutartį šioje byloje, A. R. nebuvo jokio teisinio pagrindo vykdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Tokios praktikos laikytasi ir kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-285-976/2018. Atsižvelgiant į šią praktiką, nėra pagrindo teigti, kad buvo padarytas non bis in idem principo pažeidimas.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistojo A. R. gynėjos advokatės L. Balčiūnės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

9. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis, 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-244-788/2023).

10. Iš nuteistojo A. R. gynėjos kasacinio skundo turinio matyti, kad dalis jame dėstomų argumentų skirta žemesnės instancijos teismų atliktam įrodymų vertinimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms ginčyti: nesutinkama, kad A. R. vienvaldiškai priėmė sprendimą tęsti sutarties su įmone „NRPL Aero Oy“ vykdymą ir pasirašyti papildomus susitarimus su ja, o iš šios įmonės įsigyta įranga nebuvo tinkama naudoti pagal sutartyje įvardytą paskirtį; analizuojamos aplinkybės, susijusios su minėtos sutarties vykdymu, liudytojų VĮ „Oro navigacija“ darbuotojų parodymai, įmonės vidaus dokumentai ir kitaip, palankiai nuteistajam, interpretuojama jų reikšmė; kvestionuojamas tikslus apeliacinės instancijos teismo nustatytos A. R. veiksmais padarytos turtinės žalos dydis, liudytojų G. M. ir A. P. parodymų patikimumas. Ši kasacinio skundo dalis paliekama nenagrinėta, nes joje išdėstyti argumentai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, nusprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-P-135-648/2016, 2K-102-788/2021).

Dėl BK 184 straipsnio 3 dalies ir 228 straipsnio 1 dalies taikymo

11. Kasaciniame skunde teigiama, kad žemesnės instancijos teismai byloje nenustatė būtinų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 184 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties elementų – neteisėtų veiksmų, kaltės, padarinių ir priežastinio ryšio.

12. BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi, jeigu dėl to didelę žalą patyrė juridinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014).

13. Ne bet koks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojui prilyginto asmens elgesys pripažįstamas nusikalstama piktnaudžiavimo veika – baudžiamoji atsakomybė už tokį elgesį gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį, kuris yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189-1073/2019, 2K-7-9-976/2020, 2K-7-117-697/2023 ir kt.). Inkriminuojant turtinės žalos padarymą kaip BK 228 straipsnyje nustatytą nusikaltimo sudėties požymį, būtina nustatyti padarytą žalą, nurodytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje (tiesioginiai nuostoliai – turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negauta nauda ar negautos pajamos); taip pat konkretizuoti, kas ją realiai patyrė ir kokio dydžio ši turtinė žala yra. Didelė turtinė žala BK 228 straipsnio prasme siejama su žala, atitinkančia BK 190 straipsnyje nustatytos didelės turtinės žalos dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-976/2020). BK 190 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d.) nustatyta, kad turtinė žala yra didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą, t. y. 45 000 Eur.

14. BK 184 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d.) nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas iššvaistė jam patikėtą labai didelės vertės svetimą turtą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį (to paties įstatymo redakcija), turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, t. y. 45 000 Eur.

15. Nors sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai susiklosto civiliniai teisiniai santykiai, esant tam tikroms sąlygoms, jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius. Civilinių teisinių santykių ribos peržengiamos ir turto iššvaistymo požymių buvimas gali būti konstatuojamas, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-262/2013, 2K-518/2014, 2K-302-489/2017, 2K-215-303/2021).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytame A. R. nusikalstamų veikų aprašyme nurodyti jo veiksmai, sudarant papildomus susitarimus su įmone,,NRPL Aero Oy“ dėl duomenų ryšio oras–žemė sistemos pirkimo, atitinka turto iššvaistymo, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, požymius. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai šiuos veiksmus analizavo ir įvertino platesniame VĮ „Oro navigacija“ ir įmonės „NRPL Aero Oy“ sutartinių teisinių santykių kontekste.

17. Byloje nustatyta, kad 2009 m. sausio 16 d. Europos Komisijos reglamentu Nr. 29/2009 valstybės narės įpareigotos didinti skrydžių vadovų ir pilotų ryšio efektyvumą, papildant kalbinio ryšio kanalus duomenų perdavimu ryšiu oras–žemė, t. y. lakūno ir skrydžių vadovo duomenų perdavimo ryšiu (CPDLC). Pagal reglamento nuostatas, šis ryšys Lietuvoje, priskirtoje B grupės valstybėms, turėjo būti taikomas nuo 2015 m. vasario 5 d. bendrojo oro eismo skrydžiams. Už reglamento įgyvendinimą Lietuvoje tiesiogiai buvo atsakinga VĮ „Oro navigacija“. Jos vadovas A. R. 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu inicijavo procesus, reikalingus CPLDC įdiegti. Atsižvelgiant į ribotas įmonės finansines galimybes, artėjančią termino reglamentui įgyvendinti pabaigą, taip pat į tai, kad tuo metu jau buvo numatytos naujo įmonės administracinio ir regiono skrydžių valdymo pastato su integruota CPDLC funkcija statybos, priimtas laikinas sprendimas – CPDLC įdiegti sistemoje, atskiroje nuo pagrindinės skrydžių valdymo sistemos. 2014 m. birželio 16 d. VĮ „Oro navigacija“ sudarė sutartį su Suomijos Respublikoje registruota įmone,,NRPL Aero Oy“, ši įmonė įsipareigojo iki 2015 m. birželio 23 d. VĮ „Oro navigacija“ pristatyti oras–žemė duomenų ryšio sistemą, atitinkančią reglamento techninius reikalavimus, ją įdiegti, paleisti, įvykdyti personalo mokymus ir atlikti kitas sutarties prieduose nurodytas paslaugas. Tačiau jau po sutarties sudarymo 2015 m. vasario 26 d. Europos Komisija priėmė Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/310, kuriuo iš dalies pakeitė Reglamentą (EB) Nr. 29/2009 ir nustatė naują duomenų ryšio paslaugų privalomojo įdiegimo datą – 2018 m. vasario 5 d.

18. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atidėjus Reglamento (EB) Nr. 29/2009 įgyvendinimo terminą net trejiems metams ir esant pakankamam pagrindui manyti, kad iki tol jau veiks naujas skrydžių valdymo centras su integruota CPDLC sistema (persikraustymas į naujai pastatytą ir įrengtą pastatą buvo numatytas iki 2017 m. spalio mėn.), A. R. privalėjo įvertinti sutarties su įmone,,NRPL Aero Oy“ tęsimo tikslingumą ir naudą savo vadovaujamos įmonės interesams, juolab kad ši sutartis buvo sudaryta tik laikino sprendimo pagrindu, turint tikslą skubiai įdiegti CPDLC sistemą iki pirminės reglamentu nustatytos datos – 2015 m. vasario 5 d. Tolesni byloje nustatyti A. R. veiksmai žemesnės instancijos teismų argumentuotai ir įtikinamai pripažinti piktavališku veikimu prieš VĮ,,Oro navigacija“ interesus.

19. 2015 m. kovo 3 d. A. R. informavo įmonę „NRPL Aero Oy“ apie Reglamento (EB) Nr. 29/2009 įgyvendinimo termino atidėjimą ir nurodė, kad, pasikeitus aplinkybėms, tikslinga peržiūrėti sutarties sąlygas. 2015 m. balandžio 9 d. A. R. adresuotame rašte įmonės „NRPL Aero Oy“ generalinis direktorius A. J. nurodė, kad įmonė yra įvykdžiusi 60 proc. sutartyje nustatytų darbų ir pasiekė gamyklinių bandymų etapą, jie turi būti vykdomi 2015 m. balandžio mėnesį. Rašte taip pat nurodoma, kad atliktų darbų vertė yra 297 000 Eur, VĮ,,Oro navigacija“ yra sumokėjusi 247 500 Eur, sutarties nutraukimo atveju įmonė turėtų sumokėti dar 50 000 Eur, o įmonė,,NRPL Group Oy“ įsipareigotų perduoti sutarčiai vykdyti nupirktą techninę programinę įrangą. Remiantis šiuo raštu, kasaciniame skunde teigiama, kad sutarties nutraukimas buvo ekonomiškai nenaudingas VĮ,,Oro navigacija“ ir tolesnis jos vykdymas labiau atitiko įmonės interesus, tačiau šiame kontekste esminę reikšmę turi aplinkybė, kad įmonė,,NRPL Aero Oy“ dėl savo kaltės iki sutartyje nustatyto termino pabaigos (2015 m. birželio 23 d.) žadėtos oras–žemė duomenų ryšio sistemos taip ir nepristatė bei neįdiegė, neįvykdė kitų prisiimtų įsipareigojimų, t. y. pažeidė esminę sutarties sąlygą. Tokiu atveju sutarties šalis pagal Civilinio kodekso 6.62 straipsnio 2 dalies nuostatas turi teisę atsisakyti sutarties, reikalauti grąžinti visą sumokėtą pinigų sumą ir atlyginti dėl sutarties neįvykdymo patirtus nuostolius, tačiau A. R. be jokios pateisinamos priežasties šia galimybe nepasinaudojo. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad A. R. nustatytomis aplinkybėmis suprato, jog jo vadovaujama įmonė buvo palankioje padėtyje dėl kitos šalies sutarties nevykdymo ir dėl to galėjo išvengti nuostolių. Kasacinio skundo teiginys, kad pratęsus reglamento įgyvendinimo terminą tiekėjo vėlavimas negalėjo būti traktuojamas kaip esminis sutarties pažeidimas, yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais.

20. A. R. ne tik laiku nenutraukė civilinių teisinių santykių su įmone,,NRPL Aero Oy“, bet ir savo iniciatyva ieškojo būdų toliau tęsti VĮ „Oro navigacija“ finansiškai nenaudingą bendradarbiavimą su ja. Įmonė,,NRPL Aero Oy“ nepranešė apie priežastis, dėl kurių nesilaiko sutartyje nustatytų darbų atlikimo terminų, o A. R. šių priežasčių nesiaiškino, dėl to jokių pretenzijų įmonei nepareiškė ir 2016 m. sausio 13 d. pasirašė papildomą susitarimą, juo sutarties įvykdymo terminas pratęstas iki 2016 m. birželio 27 d. Šiam terminui artėjant link pabaigos tapo akivaizdu, kad įmonė,,NRPL Aero Oy“ vis tiek neįvykdys prisiimtų įsipareigojimų – įmonė nesilaikė darbų grafiko, nebebendravo su VĮ „Oro navigacija“ atstovais, taip pat paaiškėjo, kad ji negali atlikti būtinų įrangos bandymų pagal ETSI EN 301 841-1 ir ETSI EN 303 214 standartus, dėl to nebus galimybės naudotis įranga pagal jos paskirtį, nurodytą techninėje specifikacijoje. Apie šias problemas A. R. informavo tuometinis VĮ „Oro navigacija“ Skrydžių valdymo technologinių sistemų skyriaus viršininkas, darbo grupės CPDLC diegti vadovas M. R., šios problemos aptartos ir 2016 m. gegužės 3 d. VĮ „Oro navigacija“ direktorių pasitarime, jame nuspręsta kreiptis į įmonę „NRPL Aero Oy“ dėl netinkamo sutarties vykdymo.

21. Darbo grupės vardu M. R. 2016 m. gegužės 16 d. tarnybiniu pranešimu informavo A. R., kad, atsižvelgiant į Europos Komisijos reglamento Nr. 29/2009 pakeitimą, padarytą Komisijos 2015 m. vasario 26 d. įgyvendinimo reglamentu Nr. 2015/310, taip pat į aeronautikos telekomunikacinio tinklo, bendro Europos tinkle, centralizuotų paslaugų vystymo perspektyvas, VĮ „Oro navigacija“ vykdomas programas bei projektus, sutarties su įmone,,NRPL Aero Oy“ vykdymas nebėra aktualus. Darbo grupė nurodė šiuos galimus susiklosčiusios situacijos sprendimo būdus: 1) kviesti įmonės,,NRPL Aero Oy“ atstovus derybų dėl įrangos perdavimo įmonei ir sutarties nutraukimo; 2) tęsti sistemos diegimą pagal gautas derinti vietos bandymų procedūras su pastaba, kad šios vietos bandymų procedūros yra supaprastintos ir neapima visų techniniuose reikalavimuose bei standartuose nustatytų bandymų (bandymų su orlaivių įranga pagal ETSI EN 303 214 standartą, sistemos patikimumo, radijo ryšių padengimo bandymų, bandymų pagal ETSI EN 301 841-1 standartą ir kt.); 3) kviesti įmonės,,NRPL Aero Oy“ atstovus derybų dėl vietos bandymų priėmimo papildymo. Pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad pirmiau nurodytu tarnybiniu pranešimu darbo grupė akivaizdžiai teikė prioritetą sutarties su įmone,,NRPL Aero Oy“ nutraukimui, tačiau A. R., ir toliau veikdamas šios, o ne savo atstovaujamos įmonės naudai, priėmė kitą sprendimą – tęsti duomenų ryšio sistemos diegimą ir ją išbandyti pagal supaprastintas vietos bandymų procedūras, kurios neapima visų techniniuose reikalavimuose nustatytų bandymų realiomis sąlygomis su orlaiviais, todėl neatitinka reglamento reikalavimų ir negali būti naudojamos pagal tikslinę paskirtį. 2016 m. gegužės 25 d. VĮ „Oro navigacija“ ir įmonė,,NRPL Aero Oy“ pasirašė dar vieną papildomą susitarimą, kuriuo pakeitė sutarties 1 priedą – sumažino sutarties kainą iki 455 000 Eur ir, be kita ko, susitarė, kad įrangos bandymai bus atlikti pagal šalių suderintas procedūras, neapimančias standartuose ETSI EN 301 841-1 ir ETSI EN 303 214 nustatytų techninių reikalavimų.

22. Apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad A. R., būdamas VĮ „Oro navigacija“ generalinis direktorius, atsakingas už efektyvų jos finansinių išteklių naudojimą ir tinkamą jam priskirtų funkcijų atlikimą bei pareigų vykdymą, realiai nesvarstydamas galimybės nepratęsti sutarties ar ją nutraukti dėl įmonės „NRPL Aero Oy“ netinkamo jos vykdymo, o vėliau su šia įmone sudarydamas papildomus susitarimus (2016 m. sausio 13 d. ir 2016 m. gegužės 25 d.), žinodamas, kad VĮ „Oro navigacija“ perkama CPDLC sistema nebus panaudota pagal paskirtį ir įmonei yra nereikalinga, kad įmonė, toliau įgyvendindama tą patį funkcionalumą, turės mokėti du kartus, toliau tyčia tęsė išimtinai įmonei „NRPL Aero Oy“ naudingą bendradarbiavimą, siekdamas būtent ją, o ne VĮ,,Oro navigacija“ apsaugoti nuo didelių nuostolių. Tokiais savo veiksmais A. R. nebuvo lojalus VĮ „Oro navigacija“, elgėsi nesąžiningai ir neprotingai. Šiuo atveju civilinių teisinių santykių ribos buvo peržengtos ir A. R. veiksmų negalima pateisinti proporcinga ūkine rizika, šiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 9 straipsnio 5 punktą bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 3-560 patvirtintų VĮ,,Oro navigacija“ generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų V dalies 11.1 ir 11.3 papunkčius. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti nagrinėjamos bylos aplinkybių ir daryti priešingų išvadų. A. R. nusikalstamos veikos apeliacinės instancijos teismo teisingai įvertintos kaip didelės vertės turto iššvaistymas, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi.

23. Kaip minėta, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 3 dalį kyla tada, kai iššvaistyto turto vertė yra labai didelė, o pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – kai nustatomas didelės žalos požymis. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas šiuos nusikalstamų veikų požymius nustatytais, skundžiamos nutarties 72–73 ir 76–81 punktuose išdėstė tai pagrindžiančius motyvus. Įvertinęs tai, kad dalis VĮ „Oro navigacija“ pagal 2014 m. birželio 16 d. sutartį su įmone „NRPL Aero Oy“ įsigytos įrangos yra naudojama arba panaudota įmonės veikloje (36 252,93 Eur vertės), o dalį įrangos galima parduoti viešajame prekių aukcione (34 747,07 Eur vertės), apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėjų kolegijai abejonių nekeliančią išvadą, kad A. R., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, iššvaistė 384 000 Eur dydžio, t. y. labai didelės vertės, turtą. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas tinkamai motyvavo, kodėl ši turtinė žala laikytina didele žala BK 228 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste, ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų nepažeidė. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ir priežastinį ryšį tarp A. R. neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – didelės žalos.

24. Nepagrįstas ir kasacinio skundo argumentas dėl netinkamai atskleistos A. R. kaltės. Jo kaltės turinys argumentuotai įvertintas apeliacinės instancijos teismo nutarties 82 punkte. Teismas konstatavo, kad A. R. neabejotinai suprato, jog jis naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, veikia išimtinai įmonės „NRPL Aero Oy“ naudai, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų VĮ „Oro navigacija“ bus padaryta didelė turtinė žala, ir to siekė, todėl veikė tiesiogine tyčia. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas, be kita ko, ir į byloje nustatytą aplinkybę, kad A. R. su įmonės „NRPL Aero Oy“ vadovais siejo artimi asmeniniai santykiai.

25. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje nustatyti visi būtinieji BK 184 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų sudėtį sudarantys požymiai, todėl baudžiamasis įstatymas A. R. pritaikytas tinkamai.

Dėl kasaciniame skunde nurodomo esminio BPK 320 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatų pažeidimo

26. Kasatorė taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas šiurkščiai pažeidė BPK 320 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, nes sprendimą iš dalies tenkinti byloje pareikštą civilinį ieškinį priėmė nesant civilinės ieškovės ir prokuroro apeliacinių skundų.

27. Pagal BPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos tik tais atvejais, kai yra apeliacinių skundų, paduotų šio kodekso 313 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais, o to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti, be kita ko, nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo padėtis negali būti pabloginama daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Su šiomis nuostatomis yra susiję nagrinėjamai bylai aktualūs kasacinės instancijos teismo išaiškinimai, kad nuteistojo teisės skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus įgyvendinimo garantija yra non reformatio in peius principas, kuris iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokių neigiamų pasekmių – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas). Nagrinėjant bylą teismuose, non reformatio in peius principo turi būti laikomasi visose proceso stadijose. Taigi nagrinėjant bylą apeliacine, kasacine tvarka ar perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui nuteistojo padėtis negali būti bloginama, jei procesas tęsiamas paties nuteistojo iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84-489/2018, 2K-19-1073/2018, 2K-7-71-458/2020). Asmens, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas, padėtis yra pabloginama, inkriminavus naujas faktines aplinkybes, sunkinančias jo teisinę padėtį, perkvalifikavus nusikalstamą veiką į sunkesnę, sugriežtinus nuosprendžiu paskirtą bausmę, kartu su bausme paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę, nuteisus išteisintą asmenį ar asmenį, kuriam byla buvo nutraukta, priteisus didesnį nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą ir pan. (Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimas, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-511/2019).

28. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad VĮ „Oro navigacija“ pareikšto civilinio ieškinio dydis nėra aiškus, todėl pripažino jai teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl jo dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Apeliacine tvarka byla buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinį skundą, civilinė ieškovė ir prokuroras pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, taigi ir jo dalies dėl civilinio ieškinio išsprendimo, apeliacine tvarka neskundė. Apeliacinės instancijos teismas 2021 m. vasario 26 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė, tačiau išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje liko tinkamai nenustatyta galimai padaryta turtinė žala ir jos dydis, nepagrįstai šį klausimą perduodant spręsti BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

29. BPK 386 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad jei kasacinės instancijos teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį, byla turi būti nagrinėjama bendra tvarka. Kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą. Taigi apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas kasacinės instancijos teismo perduotą bylą, privalo atsižvelgti į tai, kokius esminius BPK pažeidimus nustatė kasacinės instancijos teismas, juos ištaisyti ir pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes priimti naują nuosprendį ar nutartį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-654/2023).

30. Iš naujo patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, atlikęs įrodymų tyrimą ir dar kartą išsamiai išanalizavęs visus byloje jau ištirtus įrodymus kartu su naujai gautais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas apskaičiavo A. R. veiksmais padarytą turtinę žalą (384 000 Eur) ir, iš dalies patenkinęs VĮ „Oro navigacija“ civilinį ieškinį, priteisė civilinei ieškovei šią pinigų sumą iš nuteistojo.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčiusioje procesinėje situacijoje apeliacinės instancijos teismo sprendimas iš dalies tenkinti byloje pareikštą civilinį ieškinį BPK 320 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatų nepažeidė.

32. Pažymėtina, kad pagal BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tačiau ir tokiais atvejais ieškinio dalis dėl žalos (taip pat ir neturtinės) atlyginimo paprastai išsprendžiama baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2009, 2K-343/2011 ir kt.).‏‏‎ ‏‏‎

33. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismo padarytą BPK 115 straipsnio 2 dalies taikymo klaidą ir būtinumą ją ištaisyti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka konstatavo kasacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismui ištaisius šią klaidą ir tiksliai apskaičiavus A. R. veiksmais padarytą turtinę žalą, civilinio ieškinio klausimas tinkamai, kaip nustatyta BPK 115 straipsnio 1 dalyje, išspręstas tame pačiame baudžiamajame procese. Taigi teisinis pagrindas (išimtinis atvejis) klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka byloje nenustatytas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nustatyti civilinės atsakomybės pagrindai, be kita ko įrodyta, kad VĮ „Oro navigacija“ buvo padaryta turtinė žala, taip pat konstatuoti visi nusikalstamų veikų – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė ir kaltininkui patikėto didelės vertės svetimo turto iššvaistymo požymiai. Taigi apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas VĮ „Oro navigacija“ civilinį ieškinį, nepadarė esminių BPK pažeidimų, nurodomų kasaciniame skunde. Kasaciniame skunde taip pat nepateikiama jokių teisinių argumentų, kodėl nuteistojo teisinė padėtis tokiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu buvo pabloginta, taip pažeidžiant non reformatio in peius principą.

Dėl kasaciniame skunde nurodomo non bis in idem principo pažeidimo

34. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, pirmą kartą išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo A. R. paskirta galutinė laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė ir jos vykdymas atidėtas vieneriems metams, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nuteistasis skundė žemesnės instancijos teismų sprendimus kasacine tvarka, tačiau jų vykdymas nebuvo sustabdytas, taigi, įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo vykdomas įstatymo nustatyta tvarka. Kasatorės vertinimu, A. R. šiuo kasaciniu skundu skundžiamos apeliacinės instancijos teismo 2023 m. liepos 14 d. nutarties priėmimo metu jau buvo atlikęs visą jam paskirtą bausmę (bausmės vykdymas baigtas 2022 m. vasario mėn.), tačiau apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino ir pakeitė šią bausmę baudos bausme, taip pažeisdamas dvigubo nubaudimo draudimą.

35. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas, įtvirtintas tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (EŽTT 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-686/2007, 2K-102/2008, 2K-7-68/2009).

36. Nagrinėjamoje byloje kasacinės instancijos teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria atmestas nuteistojo A. R. ir jo gynėjos apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo išnagrinėjęs bylą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus, A. R. nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismo kvalifikuotą pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir, įvertinęs bausmei paskirti reikšmingas aplinkybes, paskyrė jam naują bausmę – 250 MGL (9415 Eur) dydžio baudą (vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nuteistajam paskirta tokia pat galutinė subendrinta bausmė). Toks nuteistajam palankus nusikalstamos veikos perkvalifikavimas, paskiriant švelnesnės rūšies bausmę, nepažeidžia non bis in idem principo.

37. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-285-976/2018 faktiškai pasibaigęs laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpis, per kurį buvo vykdyti nuteistajai paskirti įpareigojimai, pripažintas teisiškai reikšminga aplinkybe parenkant ir paskiriant bausmę. Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo pirmiau nurodytoje byloje nustatytų. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-285-976/2018 nustatyta, kad faktiškai nuteistoji net ir po apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo jai buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė ir nustatytos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos, panaikinimo toliau vykdė teismo jai paskirtą įpareigojimą neišvykti už gyvenamos vietos ribų ilgiau kaip septynioms paroms iki pat bausmės vykdymo atidėjimo termino pasibaigimo, o valstybės institucijos šio įpareigojimo vykdymo nenutraukė, todėl ši aplinkybė turėjo būti įvertinta parenkant ir paskiriant bausmę. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atidėdamas A. R. paskirtos laisvės atėmimo dvejiems metams bausmės vykdymą, paskyrė jam tik baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą be jokių BK 75 straipsnio 2 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) nustatytų trunkamojo pobūdžio pareigų, taigi A. R. teisės nebuvo apribotos tokia apimtimi kaip nuteistosios baudžiamojoje byloje Nr. 2K-285-976/2018, kad būtų pagrindas į tai atsižvelgti parenkant ir paskiriant bausmę. Šiame kontekste pažymėtina, kad, skirdamas A. R. naują bausmę, apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, įvertino ir tai, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama antrą kartą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo A. R. gynėjos advokatės Linos Balčiūnės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Rima Ažubalytė

Sigita Jokimaitė