Dėl perkančiojo subjekto sprendimų, neatitinkančių Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo reikalavimų (pirkimo Nr. CVP IS 359383)

Civilinė byla Nr. e2-516-357/2018

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00022-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.35.; 3.1.7.6.; 3.2.3.2.; 3.2.3.8.; 3.2.6.1. (S)

2018 m. kovo 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliai – UAB) „Gensera“ ieškinį atsakovei UAB „Raseinių vandenys“ dėl neteisėtų viešųjų pirkimų sąlygų panaikinimo (pirkimo Nr. CVP IS 359383) ir pagal ieškovės UAB „Brosta“ ieškinį atsakovei UAB „Raseinių vandenys“ dėl perkančiojo subjekto sprendimų, neatitinkančių Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo reikalavimų (pirkimo Nr. CVP IS 359383), išvadą teikianti institucija byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba,

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Gensera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Raseinių vandenys“ dėl neteisėtų viešųjų pirkimų sąlygų panaikinimo (pirkimo Nr. CVP IS 359383), prašydama: panaikinti ekonominio naudingumo kriterijus: (T1) Rizikos valdymas; (T2) Darbų organizavimas; (T3) Aplinkosaugos priemonės ir atitinkamai patikslinti Pirkimo sąlygas (arba jas nutraukiant teismo sprendimu); priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Pateiktu ieškiniu ir dubliku nurodo, kad Pirkimo sąlygų 84 p. nustatyti pasiūlymų ekonominio naudingumo kriterijų T1, T2 ir T3 vertinimo tvarka bei jų aprašymai neatitinka Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Įstatymas) 29 str. 1 d. nurodyto imperatyvo, nes ekonominio naudingumo kriterijų T1, T2 ir T3 vertinimas nesuponuoja galimybės tiekėjų pasiūlymus vertinti vienodai, skaidriai, sąžiningai. Minėti kriterijai ir jų vertinimo tvarka taip pat neatitinka Įstatymo 64 str. 5 d. įtvirtintų pareigų, nes šių kriterijų vertinimo tvarkoje naudojamos sąvokos (nuostatos) leidžia itin subjektyviai atlikti vertinimą, ypač kai vertinimą atliks atsakovės komisijos nariai, žinantys pasiūlymus pateikusių tiekėjų pavadinimus, o taip pat vertinimo nuostatos, kuriomis nustatoma, kad nesurinkus atitinkamo balų skaičiaus pagal ginčo kriterijus tiekėjo pasiūlymas bus atmestas – neužtikrina tiekėjų lygiateisiškos konkurencijos ir neatitinka Įstatymo reikalavimų, nes tokios vertinimo taisyklės jokiame teisės akte nėra reglamentuotos ir šiam konkurso būdui netaikytinos.

Pirkimo sąlygų 84 p. nurodyta, kad tiekėjų pasiūlymai pagal ekonominio naudingumo kriterijų Ti, T2 ir T3 vertinimo aprašymus bus vertinami Pirkimo komisijos. Tai reiškia, kad komisijos nariai, žinodami pasiūlymus pateikusių tiekėjų pavadinimus ir turėdami galimą išankstinį nusistatymą vieno ar kito dalyvio atžvilgiu (arba priešingai - jausdami atitinkamam dalyviui palankumą) vertins tokio tiekėjo (dalyvio) pateiktus aprašymus, ne pagal nustatytą šių kriterijų vertinimo tvarką, o skirs ekonominio naudingumo balus pagal iš anksto turimą nuomonę.

Komisijos atlikto vertinimo skaidrumo nebus įmanoma patikrinti, nes vertinimo aprašymuose naudojamos frazės (paaiškinimai) leidžia komisijai įvertinti kiekvieno tiekėjo pasiūlymą taip, kaip komisijai atrodo „patogiau“ ir tokį vertinimą pagrįsti vien savo subjektyvia nuomone nieko papildomai neaiškinant net jei tiekėjo, kurio pasiūlymas pagal ginčo ekonominio naudingumo kriterijus, kokybės prasme ir turėjo gauti didesnį balų skaičių. Taigi, iš esmės ekonominio naudingumo kriterijų T1, T2 ir T3 vertinimo tvarkoje naudojamos sąvokos, jų paaiškinimai sudaro galimybę komisijai net ir geriausią (ekonomiškiausią ar tinkamiausiai aprašytą) pasiūlymą pateikusį tiekėją atmesti arba skirti tokiam tiekėjui mažesnį balų skaičių negu tam tiekėjui, kuris pateikė prastesnį pasiūlymą. Akivaizdu, kad tuo yra pažeidžiama Įstatymo 64 str. 5 d. įtvirtinta Atsakovės pareiga „Pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajam subjektui suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti.“, nes priešingai nei nurodytą Įstatymo normoje Atsakovė sau pasiliko itin plačią (iš esmės neribotą) diskreciją vertinti skirtingai net ir analogiškus ar lygiaverčius pasiūlymus pateikusių tiekėjų pasiūlymus. Atitinkamai 84 p. nustatyta ekonominio naudingumo kriterijų T1, T2 ir T3 vertinimo tvarka laikytina itin neskaidria ir neatitinkančia viešųjų pirkimų principų, ypač skaidrumo, o taip pat neužtikrina sąžiningos tiekėjų konkurencijos, todėl pažeidžiančia Įstatymo 29 str. 1 d. nustatytus imperatyvus.

Pirkimo dokumentų 84 p. pateiktoje ekonominio naudingumo kriterijaus T1 vertinimo aprašymo lentelėje nurodoma, „Jei pagal šį kriterijų tiekėjui skiriama 5 ir mažiau balų, laikoma, kad pasiūlymas yra netinkamas. Toks pasiūlymas atmetamas.“; ekonominio naudingumo kriterijaus T2 vertinimo aprašymo lentelėje nurodoma, „Jei pagal šį kriterijų tiekėjui skiriama 9 ir mažiau balų, laikoma, kad pasiūlymas yra netinkamas. Toks pasiūlymas atmetamas.“; ekonominio naudingumo kriterijaus T3 vertinimo aprašymo lentelėje nurodoma, „Jei pagal šį kriterijų tiekėjui skiriama 5 ir mažiau balų, laikoma, kad pasiūlymas yra netinkamas. Toks pasiūlymas atmetamas.“ Atsakovė minėtomis nuostatomis iš esmės apribojo veiksmingą tiekėjų konkurenciją daugiau, nei to reikia Pirkimo tikslui pasiekti, nes nustatė, kad tiekėjų, kurių pasiūlymai pagal vieną iš ekonominio naudingumo kriterijų T1, T2 ir T3 nesurinks nustatyto balų skaičiaus, pasiūlymai bus atmesti.

Atsakovė Pirkimo dokumentų 84 p. nustatė ekonominio naudingumo kriterijų T1, T2 ir T3 vertinimo aprašymus, kuriuose naudoja aptakius, neaiškius, dviprasmiškus ir pasirinkimo galimybę suteikiančius paaiškinimus ir formuluotes. Atsakovė itin subjektyviai, itin neaiškiai bei neskaidriai nustatė pasiūlymų ekonominio vertinimo kriterijų aprašymus, jais suteikė sau itin plačias pasirinkimo galimybes vertinant tiekėjų pasiūlymus, taip pat šie kriterijai neatitinka Įstatymo nuostatų, pažeidžia viešųjų pirkimų principus ir pagal tokius kriterijus negalima palyginti tiekėjų pasiūlymų, nes kriterijai yra kvalifikacijos, o ne ekonominio naudingumo reikalavimai. Dėl to šie kriterijai turi būti panaikinti.

Atsakovė UAB „Raseinių vandenys“pateiktu atsiliepimu ir tripliku prašo atmesti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad priešingai nei teigia ieškovė, Pirkimo sąlygų 84 p. nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo kriterijai ir jų aprašymai nesuteikia Perkančiajam subjektui neribotos pasirinkimo laisvės ir užtikrina veiksmingą tiekėjų konkurenciją, kadangi ieškovės ginčijamose Pirkimo sąlygose yra pateikti detalūs ir aiškūs ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo kriterijų aprašymai ir balų tiekėjų pasiūlymams skyrimo tvarka, Pirkimo sąlygose netgi yra paaiškintos naudojamos sąvokos. Todėl bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) tiekėjas gali vienodai suprasti bei aiškinti ieškovės ginčijamas Pirkimo sąlygas bei turi vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus, o Perkantysis subjektas, vertindamas tiekėjų pasiūlymus, privalės griežtai laikytis paskelbtų Pirkimo sąlygų ir negalės tiekėjų pasiūlymų įvertinti nelygiateisiškai, kadangi Pirkimo dalyviams galės būti skiriami tik tokie balai, kaip numatyta Pirkimo sąlygose.

Pagal Pirkimų įstatymo 64 str. pareigą įvertinti pasiūlymų atitiktį Pirkimo sąlygoms turi Perkantysis subjektas. Remiantis Pirkimų įstatymo 31 str., sprendimus dėl Pirkimo procedūrų priima būtent Pirkimo komisija (įskaitant ir sprendimus dėl pasiūlymų įvertinimo ir palyginimo), kuri veikia Perkančiojo subjekto vardu, ir padariniai dėl Pirkimo komisijos priimtų sprendimų kyla Perkančiajam subjektui. Nesutikdami su pasiūlymo įvertinimu, tiekėjai turi teisę apskųsti Perkančiojo subjekto sprendimą Pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, kartu nurodydami argumentus dėl nesutikimo su įvertinimu. Pirkimo komisijos nariais yra paskiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys, kurie nėra pripažinti pažeidę Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, bei yra raštu patvirtinę, kad jie nešališki tiekėjams (pasirašę nešališkumo deklaracijas), yra pasirašę konfidencialumo pasižadėjimus (Pirkimų įstatymo 33 str. 2 d.). Perkantysis subjektas imasi visų reikiamų priemonių siekiant užkirsti kelią galimų interesų konfliktų situacijų kilimui. Remiantis Pirkimų įstatymo 33 str. 3 d., jeigu perkantysis subjektas gauna pagrįstos informacijos apie tai, kad Pirkimo komisijos narys gali būti patekęs į interesų konflikto situaciją ir nenusišalino nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų priėmimo proceso Perkančiojo subjekto vadovas ar jo įgaliotasis atstovas sustabdo nurodyto asmens dalyvavimą su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų priėmimo procese ir atlieka to asmens su pirkimu susijusios veiklos patikrinimą, Perkantysis subjektas nustatęs, kad asmuo pateko į interesų konflikto situaciją, pašalina jį iš su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų priėmimo proceso ir įvertina, ar dėl nustatyto interesų konflikto neatsirado taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas tiekėjo pašalinimo pagrindas. Todėl priešingai, nei teigia ieškovė, aplinkybė, jog dalyvių pasiūlymus vertins Pirkimo komisija nesudaro jokio pagrindo neteisėtais laikyti Pirkimo sąlygų 84 p. nustatytus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo kriterijus.

Pirkimo sąlygų 84 punkte yra pateiktas detalus ir išsamus kiekvieno ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo kriterijaus aprašymas, yra pateikti naudojamų sąvokų, frazių, teiginių paaiškinimai. Perkantysis subjektas neturi aiškinti iš esmės kiekvieno Pirkimo sąlygose pavartoto žodžio reikšmės, pateikti ir aprašyti visus galimus situacijų sprendinius ar formas, kadangi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo kriterijai nebeturėtų prasmės kaip ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai ir turėtų būti įrašyti techninėje specifikacijoje. Todėl tiek Perkantysis subjektas, tiek tiekėjai privalo vadovautis Civilinio kodekso 1.9 str. 2 d. bei 6.193 str. ir Pirkimo sąlygas, jų turinį privalo aiškinti sistemiškai, atsižvelgiant į kitų Pirkimo sąlygų turinį, jų tarpusavio ryšį, įprastinę jų taikymo prasmę, atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus. Kadangi Pirkimo sąlygose labai aiškiai ir detaliai aprašyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo kriterijai T1-T3, nurodyta kokius dokumentus ir kokio turinio tiekėjai privalo pateikti, tiekėjai turi visiškai vienodas galimybes suprasti ir žinoti, kas ir kaip bus vertinama, kokios savybės yra svarbios rengiant ekonominio naudingumo įvertinimui pateikiamus dokumentus.

Šiuo Pirkimu yra perkami vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbai pagal parengtą techninį projektą (Pirkimo sąlygų 10 p.), techninis projektas - Pirkimo dokumentų dalis, todėl tiekėjams yra pateikta tiksli ir išsami informacija apie reikiamus atlikti statybos darbus. Todėl kiekvienas tiekėjas, besispecializuojantis perkamų darbų srityje, negali nežinoti ir negali nesuprasti tokių detalių ir konkrečių ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo kriterijų aprašymų bei negali nesuprasti kokio turinio Darbų atlikimo strategiją privaloma pateikti, siekiant maksimalaus įvertinimo. Ieškovės ieškinyje pateikiami išvedžiojimai, suformuluoti klausimai (jog neva ieškovė nesupranta ginčijamų aprašymų) tik rodo nesąžiningą elgesį, kadangi dirbtinai yra bandoma įtikinti teismą, kad ginčijami kriterijų aprašymai yra neva neaiškūs, tačiau tiekėjui, kuris specializuojasi perkamų darbų srityje tokių klausimų net nekyla.

Atsakovė negali ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo kokybinio kriterijaus aprašyme pateikti visus galimus sprendinius, variantus, būdus, kadangi Darbų atlikimo strategiją turi parengti pats tiekėjas ir savo parengtą strategiją pasiūlyti Perkančiajam subjektui. Tiekėjai privalo išnagrinėti paskelbtus Pirkimo dokumentus ir pagal juos paruošti Darbų atlikimo strategiją. Perkantysis subjektas neturi Pirkimo dokumentuose pateikti išaiškinimo koks darbų tvarkaraštis (darbų suplanavimas) turi pridėtinės vertės (duoda daugiausiai naudos). Pagal pateiktą aprašymą yra akivaizdu, jog tiekėjas, siekdamas gauti balą už Darbų tvarkaraštį, turi pateikti ne tik patį Darbų tvarkaraštį, bet ir siūlomų darbų etapiškumo pagrindimą. Taigi, iš pateikto aprašymo kiekvienam profesionalui yra aišku koks dokumentas ir kokio turinio turi būti pateiktas, siekiant gauti 1 balą.

Pirkimo sąlygų reikalavimai nepažeidžia jokių viešųjų pirkimų principų ar teisės aktų reikalavimų. Remiantis Pirkimų įstatymo 48 str., Perkančioji organizacija turi diskreciją Pirkimo sąlygose nustatyti minimalų balų skaičių, kurio nesurinkęs pasiūlymas būtų atmestas. Remiantis Pirkimų įstatymo 58 str., tiekėjo pasiūlymas negali būti nustatytas ekonomiškai naudingiausiu, jeigu pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, ir toks pasiūlymas privalo būti atmestas.

Išvadą teikianti institucija, Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad atsižvelgiant į nustatytus kriterijų parametrus, teigtina, kad nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai neparemti faktiniais duomenimis, o tik tiekėjo pasižadėjimais, t. y. Perkantysis subjektas minėtus kriterijus grindžia tik aprašomojo pobūdžio informacija (tikėtinais veiksniais, procesais ar prielaidomis), didesni balai pasiūlymams bus suteikiami iš esmės tiekėjo gebėjimui aiškiai, nuosekliai ir plačiai aprašyti numatomas sutarties vykdymo rizikas bei darbų organizavimą ir aplinkosaugos priemonių taikymą nustačius taršos šaltinius. Vykdant Pirkimo sutartis, tiek Perkantysis subjektas, tiek tiekėjas gali faktiškai nesusidurti su pasiūlyme išvardintomis rizikomis, darbų organizavimo poreikiu. Taigi faktiškas šių kriterijų vertinimas yra subjektyvus ir niekaip nepatikrinamas sutarties vykdymo ir kontrolės metu. Nustatyti kriterijai sietini ne su Pirkimo objekto pranašumu, o su Pirkimo sutarties vykdymu ir (ar) tiekėjo pasiruošimu sutarties vykdymui. Jie neatspindi potencialios ekonominės naudos, nėra objektyviai apskaičiuojami. Kita vertus balai, turintys svarią įtaką laimėtojo nustatymui, bus suteikiami pagal subjektyvų tiekėjų pasiūlymų vertinimą ir skirtingą tiekėjų ir Perkančioj o subjekto šių reikalavimų supratimą, tačiau faktiškai tiek Perkantysis subjektas, tiek tiekėjas gali su pasiūlymuose išvardintomis rizikomis, darbų organizavimo poreikiu nesusidurti. Taip pat neaišku, kodėl atitiktis konkrečiam kriterijui padalinta būtent į kelis lygmenis (parametrus).

Ekonominio naudingumo kriterijaus T1, T2 ir T3 parametrų formuluočių galimo dviprasmiškumo bei vertinamųjų sąvokų panašumo bei suteikiamos pernelyg didelės erdvės vertintojui pernelyg subjektyviai vertinti tiekėjų pasiūlymus, kyla grėsmė, kad galimai bus pažeisti Pirkimų įstatyme nustatyti principai. Tarnyba galimą realaus kriterijų vertinimo nebuvimą grindžia pernelyg subjektyviais pasiūlymo vertinimo parametrais: „Tarp nurodytų sutarties vykdymo metu galinčių kilti rizikų valdymo būdų ir priemonių jų nėra prieštaravimų“, „Specifišku bus laikomas toks tvarkaraštis, kuriame išskirti ir atskleisti objekto etapai išimtinai suteikiantys pridėtinės vertės“, „Efektyviu bus laikomas darbų tvarkaraštis, jei jame nurodytų ir išskirtų darbų etapų/procedūrų numatomi terminai atitinka darbų specifikos, aplinkybių, teisės aktų, visuotinai pripažintų standartų, tokiems darbams/procedūroms atlikti įprastus ir protingus terminus“, kaip tai bus nustatoma, kokie terminai protingi, proporcingi ir pan. Kyla klausimas, kaip Perkantysis subjektas įvertins, kokia darbų organizavimo schema „nekelia abejonių“, ar galės įvertinti, jog „neigiamai veikiami aplinkos komponentai (pateikta ir numatyta didžioji jų dalis) apima visus sutarties vykdymo etapus“. Pritarus pozicijai, kad pasiūlymo ekonominio naudingumo kriterijaus parametrų vertinimas yra pernelyg subjektyvus, kyla klausimas, ar kriterijų T1, T2 ir T3 skaidymas į kelis parametrus nėra dirbtinis, kadangi jie nėra objektyviai apskaičiuojami, neatspindi potencialios ekonominės naudos, todėl manytina, kad minėtiems kriterijams suteikti per dideli lyginamieji svoriai.

Perkantieji subjektai turėtų turėti pagrindžiančius dokumentus (pvz.: pirkimo paraiškoje, pirkimo komisijos posėdžio protokole, pirkimų organizatoriaus pildomuose ar kituose dokumentuose) dėl kokių priežasčių pasirinkti vieni ar kiti ekonomiškai naudingiausios pasiūlymo vertinimo kriterijai, jų parametrai, kodėl jiems suteikti vieni ar kiti lyginamieji svoriai, ir kokia jų įtaka perkamo objekto naudojimo efektyvumui bei potencialiai ekonominei naudai. Tokie pagrindimai galėtų remtis tam tikrais preliminariais skaičiavimais (pvz.: kiek darbų atlikimo termino sutrumpinimas, pavyzdžiui 1 ar 2 mėnesiais yra tikslingas ir ekonomiškai naudingesnis, lyginant su pasiūlyta mažesne darbų atlikimo kaina, bei proporcingas siekiamam tikslui).

Perkančiojo subjekto nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai yra galimi, trūkumas tas, kad Pirkimo dokumentuose nėra nustatyta, į ką bus atsižvelgiama ir kaip bus nustatyta, kokie vykdymo rizikos veiksniai pakankami ar ne, ar pateiktos visos rizikos valdymo priemonės bei būdai, ar darbo organizavimui trūksta pagrįstumo ir t.t., ar pateiktas darbų tvarkaraštis realus ir kokią iš to ekonominę naudą turi gauti perkantysis subjektas. Kitaip sakant perkantysis subjektas turi nurodyti savo poreikius tiekėjui, o ne vertinti, kaip tiekėjas supranta perkančiojo subjekto poreikius.Perkančiojo subjekto Pirkimo sutarties projekto nėra nustatyta, kaip Perkantysis subjektas kontroliuos tiekėjo aprašymuose nurodytų priemonių įgyvendinimą, t. y. nenustatytas kontrolės mechanizmas.

Pirkimo sąlygose nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai T1, T2, T3 ir neproporcingi jų lyginamieji svoriai, neužtikrina ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo pasirinkimo, jų vertinimas pagrįstas išskirtinai tiekėjo teksto turinio parengimu ir dalinai tiekėjo turimų techninių pajėgumų („Resursų valdymo plane pateikta ir nurodyta visa numatoma naudoti įranga“, „numatomi naudoti vis žmogiškieji ištekliai“), profesinės patirties („numatomi naudoti visi žmogiškieji ištekliai“) nurodymu, nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų parametrai neproporcingi ekonominei pasiūlymo naudai ir Pirkimo tikslo siekimui.

Ieškovė UAB „Brosta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Raseinių vandenys“ dėl perkančiojo subjekto sprendimų, neatitinkančių Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo reikalavimų (pirkimo Nr. CVP IS 359383), prašydama: pripažinti atsakovės Pirkimo sąlygų 84 punkto nuostatas prieštaraujančiomis Pirkimų įstatymo reikalavimams ir įtvirtintiems principams; pripažinti atsakovės nemotyvuotą sprendimą dėl ieškovės pateiktos Pretenzijos išnagrinėjimo neatitinkančiu Pirkimų įstatymo reikalavimų ir įtvirtintų principų ir jį panaikinti; pripažinti atsakovės sprendimus dėl Pirkimo sąlygų pakeitimo ir netinkamo Pirkimo sąlygų paaiškinimų viešinimo prieštaraujančiu Pirkimų įstatymo reikalavimams ir įtvirtintiems principams ir juos panaikinti; pripažinti, kad atsakovės neteisėti veiksmai buvo atlikti nustatant pirkimo sąlygas ir įpareigoti atsakovę nutraukti Pirkimo procedūras.

Pateiktu ieškiniu ir dubliku nurodo, kad atsakovė atsakyme į pateiktą pretenziją nurodė, jog atsakymai į tiekėjų klausimus ir visi Pirkimo dokumentų paaiškinimai buvo siunčiami (platinami) CVP IS susirašinėjimo priemonėmis, bet nepaskelbiami CVP IS. CVP IS susirašinėjimo priemonė yra tik viena iš CVP IS funkcijų, o susirašinėjimas (siuntimas) nėra tapatus paskelbimui, kaip to reikalauja Pirkimų įstatymo 49 str. 1 d. Perkantysis subjektas, apie nukeliamą pasiūlymų pateikimo terminą (2018 m. sausio 16 d.) CVP IS priemonėmis taip pat nepaskelbė tą pačią dieną kartu su kitais Pirkimo dokumentais, o skelbimą apie šį svarbų patikslinimą pateikė Viešųjų pirkimų tarnybai tik 2018 m. sausio 15 d., t. y., nelikus nei vienai dienai iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos.

Perkantysis subjektas paskelbęs Pirkimą, Pirkimo dokumentuose iš pradžių pateikė dviprasmiškas Pirkimo sąlygų nuostatas (vienoje Pirkimo dokumentų dalyje nurodydamas, kad galimas sutarties pratęsimas, skelbime apie Pirkimą nurodydamas, kad negalimas sutarties pratęsimas), vėliau atsakydamas į tiekėjų klausimus nurodė, kad pratęsimas galimas, bet nepatikslino skelbimo apie pirkimą (nors pagal Pirkimų įstatymo 48 str. 3 d. teisinga laikoma informacija, nurodyta skelbime apie pirkimą), o dar vėliau, išnagrinėjęs pateiktą pretenziją, Perkantysis subjektas nurodė, kad sutarties pratęsimas negalimas.

Pirkimo sąlygų keitimu kvalifikuojamos ir tokios situacijos, kai perkančioji organizacija savo iniciatyva ar paprašyta tiekėjo paaiškina (patikslina) pirkimo sąlygas (VPĮ 27 straipsnio 3, 4 dalys), iš esmės pakeisdama šių turinį, be to, tais atvejais, kai priima ir vertina pirkimo sąlygų neatitinkantį pasiūlymą ir pripažįsta jį laimėtoju, taip pat tada, kai sutarties sudarymo ar jos vykdymo metu keičia jos sąlygas. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė (Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-323/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-323/2009">3K-3-323/2009</a>). Kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai (Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-436/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-436/2011">3K-3-436/2011</a>).

Galimybė pratęsti darbų atlikimo terminą yra tiesiogiai susijusi ne tik su tiekėjo pateikiamu Darbų atlikimo grafiku, bet ir su Darbų tvarkaraščio vertinimu, tiekėjui įsivertinant aplinkybes susijusias su galimu termino pratęsimu (nepratęsimu), taip pat ir su Rizikų valdymo būdų ir priemonių vertinimu, kadangi rizikos tiesiogiai susijusios su nepalankiomis klimatinėmis sąlygomis, kitų institucijų nesuteiktais leidimais, nepriimtais ar vilkinamais sprendimais, derinimais, priimtais naujais sprendimais, teisės aktų pasikeitimais.

Pagal Pirkimo sąlygų 84 p., bus vertinamas Darbų tvarkaraštis, kas praktiškai yra detalizuotas Darbų atlikimo grafikas. Taip pat Viešųjų pirkimų tarnyba, parengtose Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse pažymėjo, kad „negalima nustatyti tokių vertinimo kriterijų, kurie vykdant pirkimo sutartį galėtų būti keičiami (pavyzdžiui, vienas iš pasiūlymo vertinimo kriterijų „Veiklos grafiko detalumas“, kuris, sutartyje numačius tokią galimybę, dėl tam tikrų objektyvių priežasčių sutarties vykdymo metu galėtų būti koreguojamas)“.

2018 m. sausio 11 d. rašte Nr. (9.3)N2-8 Perkantysis subjektas atsakydamas į klausimą Nr. 9, taip pat ir atsakyme į pretenziją, nurodė, kad pagal Konkurso sąlygų 84 p. visada bus vertinama tik 1 balu arba 0, ir nebus skiriama 0,5 ar 0,1. Iš šio paaiškinimo matyti, kad Pirkimo sąlygose nurodyti vertinimo parametrai yra lygiaverčiai (kiekvienas vertinamas 1 balu) ir nenustatytas joks jų prioritetas. Tai reiškia, kad Perkantysis subjektas vienodai vertins pvz., Aplinkosaugos priemonių 6 tinkamus parametrus (įvertintus po 1 balą), nors skirtingų tiekėjų bus pateikti skirtingi 6 tinkami parametrai. Jei tiekėjas Rizikos valdymo, Darbų organizavimo kriterijų parametrus pateiks visus tinkamus, gaus 28 balus; Aplinkosaugos priemonių kriterijaus pateiks 5 tinkamus parametrus, o kitiems parametrams pritrūks iki 1 balo, tokio tiekėjo pasiūlymas bus atmestas. Tačiau, kitas tiekėjas, kuris Rizikos valdymo kriterijui pateiks tik 6 parametrus (jie visi bus tinkami), o likusių 4 visiškai nepateiks; Darbų organizavimo kriterijui pateiks tik 10 parametrų (jie visi bus tinkami), o likusių 8 visiškai nepateiks; Aplinkosaugos priemonių kriterijaus pateiks tik 6 parametrus (jie visi bus tinkami), o likusių 4 visiškai nepateiks, bus įvertintas 22 balais ir jo pasiūlymas bus neatmestas, nors bus mažiau įsigilinęs į pirkimo objektą, ir sutarties vykdymo metu privalės laikytis tik pasiūlyme pateiktų atitinkamų parametrų. Taigi, tokia vertinimo tvarka, kai skirtingi kriterijaus parametrai laikomi lygiaverčiais, ir bendrai skirtas didesnis balų skaičius nesuteikia pranašumo prieš mažiau balų gavusį tiekėją, neužtikrina objektyvumo, taip pat pažeidžia viešųjų pirkimų principus.

Atsakovė UAB „Raseinių vandenys“pateiktu atsiliepimu ir tripliku prašo atmesti ieškovės UAB „Brosta” ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovės pateiktas ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi Perkančiojo subjekto 2018 m. sausio 11 d. pateikti atsakymai į tiekėjų klausimus ir veiksmai, susiję su informacijos tiekėjams teikimu, bei ieškovės ginčijamos Pirkimo sąlygos (nesilaikant išankstinės ginču sprendimu ne teisme tvarkos) yra visiškai teisėti, jie nepažeidžia jokių imperatyviųjų Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo reikalavimų ar viešųjų pirkimų principų, Perkančiojo subjekto priimti sprendimai dėl pateiktos Pretenzijos yra teisėti, pagrįsti ir motyvuoti.

Ieškovė nepagrįstai savo ieškinyje teigia, kad Perkantysis subjektas neva pažeidė informacijos teikimo tiekėjams reikalavimus. Nei 2018 m. sausio 11 d. raštas, nei joks kitas Pirkimo dokumentų paaiškinimas tiekėjams nebuvo pateiktas kitaip, nei naudojant CVP IS priemones. Visi Pirkimo dokumentai nuo pat Pirkimo pradžios patalpinti ir laisvai prienami CVP IS. Vykdant Pirkimo procedūras visi atsakymai į tiekėjų klausimus ir visi Pirkimo dokumentų paaiškinimai buvo skelbiami CVP IS ir juos operatyviai gavo ir galėjo susipažinti visi suinteresuoti tiekėjai.

Perkantysis subjektas taip pat CVP IS susirašinėjimo priemonėmis informavo tiekėjus, kad atsižvelgiant į tiekėjų prašymus ir Pirkimo procedūrų stabdymus, jog visi tiekėjai spėtų parengti tinkamus pasiūlymus, pasiūlymų pateikimo terminą pratęsė iki 2018 m. sausio 16 d. 10 val., taip pat viešai CVP IS paskelbė pataisytą skelbimą. Perkantysis subjektas, pratęsdamas pasiūlymų pateikimo terminą, tinkamai įvykdė ir Pirkimų įstatymo 53 str. 4 d. 1 p. numatytą pareigą pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą, kai su Pirkimu susijusi informacija pateikiama likus mažiau kaip 3 dienos iki pasiūlymų pateikimo. Visi tiekėjai buvo informuoti apie Perkančiojo subjekto atsakymų į tiekėjų klausimus teikimo tvarką, ji nustatyta Pirkimo sąlygų 65­69 p. Todėl visiems tiekėjams buvo žinoma, kad: „Jeigu perkantysis subjektas negali pirkimo dokumentų paaiškinimų (patikslinimų) pateikti taip, kad visi dalyviai juos gautų ne vėliau likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, jis perkelia pasiūlymų pateikimo terminą laikui, per kurį dalyviai, rengdami pirkimo pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į šiuos paaiškinimus (patikslinimus), apie tai paskelbiama patikslinant skelbimų.“ (Pirkimo sąlygų 69 p.). Taigi, visi suniteresuoti tiekėjai buvo informuoti apie atsakymų į tiekėjų klausimus teikimo tvarką, buvo informuoti apie pasiūlymų pateikimo termino pratęsimą, bei buvo viešai paskelbtas CVP IS pataisytas skelbimas dėl pasiūlymų pateikimo termino pratęsimo.

Iš ieškovės pretenzijos nėra aišku, kaip Perkantysis subjektas atsakydamas į tiekėjų klausimus pažeidė ar pažeis tiekėjo teisėtus interesus. Net jei sutikti, kad tam tikri Pirkimo dokumentų punktai galbūt nėra aiškūs Tiekėjui, tai niekaip netrukdo jam nei parengti nei pateikti pasiūlymą. Perkantysis subjektas 2018-01-11 priėmė tik vieną sprendimą - atsakyti į tiekėjų klausimus ir paaiškinti pirkimo dokumentus. Toks Pirkimo dokumentų ir Pirkimo įstatymo nuostatas atitinkantis sprendimas yra teisėtas ir niekaip nepažeidžia jokių teisės normų. Atitinkamai ir Pretenzijoje pateikti motyvai ir argumentai yra nepagristi. Ieškovė savo pretenzijoje (atmestoje dalyje) nepateikė jokių aiškių argumentų ir motyvų, kurie pagrįstų, jog Perkančiojo subjekto 2018 m. sausio 11 d. pateikti atsakymai pažeistų imperatyviąsias Pirkimų įstatymo normas. Tuo tarpu atsakovės sprendimas iš dalies tenkinti ieškovės Pretenziją yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra jokio teisėto pagrindo.

Ieškovė savo ieškiniu reikalauja pripažinti 2017 m. gruodžio 27 d. paskelbtų Pirkimo sąlygų 84 p. nuostatas prieštaraujančiomis Pirkimų įstatymo reikalavimams ir įtvirtintiems principams bei reikalauja pripažinti atsakovės sprendimus dėl Pirkimo sąlygų pakeitimo ir netinkamo Pirkimo sąlygų paaiškinimų viešinimo prieštaraujančiu Pirkimų įstatymo reikalavimams ir įtvirtintiems principams ir juos panaikinti, tačiau ieškovė dėl šių reikalavimų nesilaikė privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

Perkantysis subjektas 2018 m. sausio 17 d. CVP IS paskelbė Pirkimo sąlygų paaiškinimus/patikslinimus, kuriuose nurodė, kad Pirkimo sutartis nebus pratęsta bei nurodė, kad panaikinama Pirkimo sutarties 3 p. nuostata: „Esant nenumatytoms, nuo šalių nepriklausančioms aplinkybėms, tokioms, kaip nepalankios klimatinės sąlygos, kitų institucijų nesuteikti leidimai, nepriimti ar vilkinami sprendimai, derinimai, priimti nauji sprendimai, teisės aktų pasikeitimai, darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau, kaip 4 mėnesiams.“ Priešingai nei teigia ieškovė, minėtos nuostatos panaikinimas, yra visiškai neesminis Pirkimo sąlygų patikslinimas, nedarantis absoliučiai jokios įtakos nei tiekėjų apsisprendimui dalyvauti Pirkime, nei pasiūlymų rengimui. Dėl atliktų patikslinimų visiškai nepasikeitė nei tiekėjų padėtis, nei galimybės konkuruoti Pirkime. Visi tiekėjai buvo informuoti, kad darbus privaloma atlikti ne ilgiau kaip per 12 mėnesių (Pirkimo sąlygų 13 p., Pirkimo sutarties 3 p.). Panaikintoje nuostatoje buvo numatyta, kad darbų atlikimo terminas gali būti, o ne privalo būti pratęstas tam tikrais numatytais atvejais, todėl tiekėjai, rengdami pasiūlymus neturėjo jokio pagrindo laikyti, jog bus galima darbus atlikti ne per 12 mėnesių, o per 16 mėnesių, kadangi visiškai nėra aišku ar numatytos aplinkybės vykdant Pirkimo sutartį atsiras, o jeigu ir atsirastų, visiškai neaišku ar būtų pakankamos Perkančiajam subjektui sutikti pratęsti darbų atlikimo terminą. Be to, atliktu patikslinimu nepasikeitė Pirkimo sąlygose nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas, t.y. atliktu patikslinimu nepasikeitė pagrindinių Pirkimo sąlygų esmė. Dar daugiau, tiekėjai rengdami pasiūlymus turėjo numatyti darbus atlikti netgi greičiau nei per 12 mėnesių, kadangi pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo kriterijų T4 tiekėjai privalėjo pasiūlyti savo darbų atlikimo terminą, o tiekėjo, kurio pasiūlyme nurodytas ilgesnis, nei galimas maksimalus darbų atlikimo terminas (nurodytas Pirkimo sąlygų 13 p.), pasiūlymas atmetamas (Pirkimo sąlygų 87 p.). Remiantis Pirkimo įstatymo 49 str., 53 str., Perkantysis subjektas turi teisę atlikti Pirkimo dokumentų patikslinimus, papildymus, paaiškinimus. Šiuo nagrinėjamu atveju Perkantysis subjektas tokia savo teise ir pasinaudojo.

Išvadą teikianti institucija, Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, jog Pirkimo sąlygų 5 punkte nustatyta, jog Pirkimas bus vykdomas CVP IS priemonėmis, pasiekiamomis adresu https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/. Pirkime gali dalyvauti tik CVP IS registruoti tiekėjai. Bet kokia informacija, Konkurso sąlygų paaiškinimai, pranešimai ar kitas Perkančiojo subjekto ir tiekėjo susirašinėjimas yra vykdomas tik CVP IS susirašinėjimo priemonėmis, kas atitinka Pirkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad Perkantysis subjektas pirkimo dokumentus Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbia nuo skelbimo apie pirkimą paskelbimo ar kvietimo patvirtinti susidomėjimą arba kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos. Lygiai taip pat nustatyta ir Skelbimų teikimo Viešųjų pirkimų tarnybai tvarkos ir reikalavimų skelbiamai supaprastintų pirkimų informacijai aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2017-06-21 įsakymu Nr. 1S-92, 15 punkte, jog „<...> bet koks pirkimo vykdytojo ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija vyksta naudojantis CVP IS priemonėmis“, 16 punkte nustatyta:Kartu su skelbimu apie pirkimą pirkimo vykdytojas CVP IS skelbia pirkimo dokumentus, kuriuos įmanoma pateikti elektroninėmis priemonėmis t. y. bet koks pirkimo vykdytojas ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija vyksta naudojantis CVPIS priemonėmis, išskyrus išimtinius įstatymuose nurodytus atvejus. Tai reiškia, kad visi perkantieji subjektai pirkimų dokumentus, juose nustatytų reikalavimų patikslinimus, paaiškinimus ar keitimus, tiekėjų prašymus bei paklausimus ir atsakymus į tiekėjų klausimus privalo talpinti CVP IS-e.

Priešingai nei teigia ieškovė, Perkantysis subjektas CVP IS-e paskelbė skelbimą apie Pirkimą, patalpino Pirkimo dokumentus, atsakymus į tiekėjų klausimus, skelbimo pataisymus, kuriuose pataisyti vokų atplėšimo terminai, nukeliant juos vėlesniam laikui. Pagal chronologiją Perkantysis subjektas viešai paskelbė atsakymus į tiekėjų klausimus, t. y. 2018-01-02, 2018-01-03, 2018-01-11, o skelbimai buvo skelbiami 4 kartus: 1) 2017-12-27 skelbimu numatytas vokų atplėšimo terminas 2018-01-09; 2) 2018-01-04 skelbimu pataisytas vokų atplėšimo terminas - pirminis vokų atplėšimo terminas 2018-01-09 nukeltas į 2018-01-12; 3) 2018-01-15 skelbimu vokų atplėšimo terminas nukeltas į 2018-01-16; 4) 2018-01-17 skelbimu vokų atplėšimo terminas nukeltas į 2018-01-23. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakydamas į tiekėjų klausimus Perkantysis subjektas kartu skelbdavo apie vokų atplėšimo terminų nukėlimą, tokiu būdu tinkamai vykdydamas Pirkimų įstatymo 53 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą informuoti tiekėjus apie pasiūlymų pateikimo terminų pratęsimą. Šiuos veiksmus patvirtina ir Perkančiojo subjekto 2018-01-11 Viešojo pirkimo komisijos protokolas Nr. 8, kuriame nurodyta, jog Komisijos nariams buvo pristatyti tiekėjų pateikti klausimai dėl Pirkimo dokumentų ir parengtų atsakymų į klausimus projektai, kuriuos Komisija patvirtino ir nutarė parengtus Pirkimo dokumentų paaiškinimus / pakeitimus CVP IS priemonėmis išsiųsti prie Pirkimo prisijungusiems tiekėjams bei įkelti į CVP IS-ą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, jog Perkantysis subjektas pažeidė Pirkimo įstatymo nuostatas ir jame įtvirtintus principus.

Ieškovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartyje c. b. Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-323/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-323/2009">3K-3-323/2009</a>, pasisakyta, jog „<...> teikdama pirkimo dokumentų paaiškinimus, de facto pakeičia sąlygų turinį, taip pažeisdama skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principus <...>“. Šio Pirkimo atveju ir minėtoje byloje situacija skiriasi. Aukščiau minėtoje byloje perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymus vertino ne pagal pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, todėl buvo sprendžiama, kad perkančioji organizacija nesilaikė viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų. Šio Pirkimo atveju kalbama apie Pirkimo sąlygų aiškinimą, patikslinimą dar iki vokų su pasiūlymais atplėšimo termino.

Skelbimo II.2.7 punkte „Sutarties, preliminariosios sutarties ar dinaminės pirkimo sistemos taikymo trukmė“ nurodyta, kad sutarties trukmė 25 mėn. ir kad sutartis nepratęsiama. Atsakydamas į tiekėjo klausimą 2018-01-11 raštu Nr. (9.3)N2-8 „Dėl atsakymų į klausimus“ Perkantysis subjektas tiekėjams nurodė, jog sutartis galės būti pratęsta tik esant nenumatytoms aplinkybėms, kaip nurodyta sutarties 3 punkte (6 klausimas). Tačiau 2018-02-05 atsiliepime „Atsakovės - UAB „Raseinių vandenys“ - atsiliepimas į ieškovės UAB „Brosta“ ieškinį „Dėl perkančiojo subjekto sprendimų, neatitinkančių Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo reikalavimų, panaikinimo ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo“ Atsakovė nurodo, kad atsakydama į Ieškovės klausimą „<...> ar darbų atlikimo terminas galės būti pratęstas <...> “ per klaidą atsakyme panaudojo žodžius „Rangos sutartis galės būti pratęsta“, vietoje žodžių „Darbų atlikimo terminas galės būti pratęstas“, nes būtent sutarties 3 punkte kalbama apie darbų atlikimo terminus (Atsiliepimo 29 punktas). Taigi nesusipratimas dėl sutarties termino ištaisytas procesiniame dokumente.

Nors ieškovė teigia, kad Pirkimo dokumentai jai neaiškūs, dviprasmiški, tačiau tai nesutrukdė jai pateikti pasiūlymo. Tuo ieškovė patvirtino, kad susipažino su visomis Pirkimo sąlygomis nustatytomis skelbime apie Pirkimą ir jų paaiškinimais paskelbtais CVPIS priemonėmis.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui - jas vertinti (išskyrus atvejus, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pavyzdžiui, pirkimo sąlygų viešas paskelbimas) (Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-436/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-436/2011">3K-3-436/2011</a>).

Ieškovės UAB „Gensera“ ieškinys tenkintinas.

Ieškovės UAB „Brosta“ ieškinys atmestinas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, UAB „Raseinių vandenys“ (toliau – atsakovė) supaprastinto atviro konkurso būdu atlieka viešąjį pirkimą „ Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų statybos darbai Šiluvos mst. Raseinių rajone“, pirkimo Nr. CVP IS 359383 (toliau – Pirkimas).

Pirkimo dokumentų 83 punkte nustatyta, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas bus išrenkamas pagal šiuos kriterijus: (C) Kaina; (T1) Rizikos valdymas; (T2) Darbų organizavimas; (T3) Aplinkosaugos priemonės; (T4) Darbų atlikimo terminas.

Pirkimo sąlygų 84 punkte atsakovė nustatė, kad „Pasiūlymai pagal kriterijus T1, T2 ir T3 vertinami pagal pateiktą vertinimo aprašymą. Komisija vertina tiekėjų pateiktus techninius pasiūlymus ir už žemiau nurodytų punktų išlipdymą skiriama po 1 (vieną) balą.

Ieškovė UAB „Gensera“ 2018-01-04 pateikė atsakovei pretenziją dėl Pirkimo sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų ir reikalavo panaikinti ekonominio naudingumo kriterijus T1, T2 ir T3, kaip neatitinkančius Įstatyme nustatytų principų, neskaidrius, dviprasmiškus ir itin subjektyviai vertinamus.

Atsakovė 2018-01-10 ieškovės UAB „Gensera“ pretenziją atmetė.

Ieškovė UAB „Brosta“ 2016-01-16 pateikė atsakovei pretenziją, prašydama sustabdyti procedūras kol bus išnagrinėta pretenzija ir priimtas sprendimas, panaikinti/ištaisyti pretenzijoje nurodytus viešųjų pirkimų principų pažeidimus bei pratęsti pirkimo procedūrų terminus.

Atsakovė 2018-01-17 ieškovės UAB „Brosta“ pretenziją tenkino iš dalies.

Viešajam pirkimui yra taikoma Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.

Dėl ieškovės UAB „Gensera“ ieškinio atsakovei UAB „Raseinių vandenys“ dėl neteisėtų viešųjų pirkimų sąlygų panaikinimo (pirkimo Nr. CVP IS 359383)

Perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti perkamų prekių ar teikiamų paslaugų savybes, tačiau, nustatydama perkamas prekes ar teikiamas paslaugas apibūdinančius kriterijus, perkančioji organizacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis), nepažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-411/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-411/2014">3K-3-411/2014</a>).

Pagal VPĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, perkančiojo subjekto vykdomas pirkimas, nustatytos pirkimo sąlygos, taip pat ir ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai turi atitikti pagrindinius pirkimų principus, t. y. būti aiškūs, suprantamai aprašyti pirkimo dokumentuose. Perkantysis subjektas turi stengtis taip nustatyti vertinimo kriterijus, kad išrenkant geriausią pasiūlymą būtų sudarytos sąlygos pasiekti Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą pirkimų tikslą: prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai; 2) vykdant pirkimo sutartis būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir šio įstatymo 7 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose.

VPĮ 39 straipsnio 4 dalis numato, kad perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko.

Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo rekomendacijų, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2006-10-12 įsakymu (2010-07-01 redakcija Nr. 1S-53) (toliau – Rekomendacijos), 9 punktas numato, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai turi atitikti ir pagrindinius viešųjų pirkimų principus, t. y. būti aiškūs, suprantamai aprašyti pirkimo dokumentuose. Perkančioji organizacija turi stengtis taip nustatyti vertinimo kriterijus, kad išrenkant geriausią pasiūlymą būtų sudarytos sąlygos pasiekti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi nustatytą pirkimų tikslą. Pagal Rekomendacijų 11 punktą, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo įvertinimui siūloma pasirinkti kriterijus, kurie padidintų perkamo objekto naudojimo efektyvumą: kainą (kaina yra privalomas kriterijus), kokybę, techninius privalumus, estetines, funkcines charakteristikas, aplinkosaugos charakteristikas, eksploatavimo išlaidas, efektyvumą, garantinį aptarnavimą ir techninę pagalbą, pristatymo datą, pristatymo laikotarpį arba užbaigimo terminą, taip pat kitus, tiesiogiai su pirkimo objektu susijusius kriterijus.

VPĮ 64 straipsnyje nustatyta, kad perkantysis subjektas ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Vertinant atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus. Vertindamas pasiūlymus pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali iš anksto nustatyti fiksuotą kainą arba sąnaudas. Tokiu atveju tiekėjai konkuruoja ir ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik kokybės kriterijų pagrindu. Laikoma, kad pasiūlymų vertinimo kriterijai yra susiję su pirkimo objektu, jeigu jie susiję su perkamais darbais, prekėmis ar paslaugomis bet kokiu atžvilgiu ir bet kuriame jų gyvavimo ciklo etape, įskaitant konkretaus gamybos, tiekimo, ar prekybos proceso arba kito gyvavimo ciklo etapo proceso veiksnius, net jeigu šie veiksniai neapima jų fizinių ypatybių (VPĮ 64 str. 1 d. 1 p., 3 d., 4 d.).

Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Be to, kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-158/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-158/2011">3K-3-158/2011</a>; 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-94/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-94/2013">3K-3-94/2013</a>).

Atsakovė pirkimo sąlygose nustatė, kad minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys tiekėjų pasiūlymai bus vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijų, kurį sudaro šios dalys: C) Kaina; (T1) Rizikos valdymas; (T2) Darbų organizavimas; (T3) Aplinkosaugos priemonės; (T4) Darbų atlikimo terminas. Ieškovė ginčija tris iš atsakovės numatytų kriterijų – rizikos valdymas (T 1), darbų organizavimas (T 2), aplinkosaugos priemonės (T 3). Ieškovė teigia, kad šie kriterijai dviprasmiški, neaiškūs, itin subjektyvūs, jais sukurta neribota atsakovės teisė pasirinkti kuriam tiekėjui kokį balą skirti, atsakovė suteikė sau itin plačias pasirinkimo galimybes vertinant tiekėjų pasiūlymus; kriterijai neatitinka Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų, nes kriterijai yra kvalifikacijos, o ne ekonominio naudingumo reikalavimai. Minėti kriterijai pažeidžia lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

Pirkimo sąlygų 83 punktu atsakovė numatė, kad naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal kainos ir kokybės santykį, pateikė vertinimo kriterijų lentelę ir joje pateikė kriterijų lyginamąjį svorį bei kokybinių vertinimų aprašymą.

Pagal kriterijų T1 - Rizikos valdymas vertinamas sutarties vykdymo rizikų identifikavimas, numatytų rizikos valdymo priemonių ir būdų efektyvumas, įgyvendinamumas ir pagrįstumas. Nustatyti du kriterijaus parametrai už kurių atitikimą duodami balai, tai – rizikų identifikavimo vertinimas ir rizikų valdymo būdų ir priemonių vertinimas. Pagal šiuos kriterijaus parametrus tiekėjas aprašymuose turi identifikuoti ir numatyti visais sutarties vykdymo etapais (atsižvelgiant į tiekėjo pateiktą darbų grafiką) galinčias kilti rizikas, nurodyti ir pagrįsti jų pasireiškimo galimybę (maža/vidutinė/didelė), turi aprašyti efektyvias galinčių kilti rizikų valdymo priemones bei būdus; tiek būdai, tiek priemonės turi būti lengvai ir paprastai įgyvendinamos, nereikalaujančios neproporcingai didelių finansinių sąnaudų; pateiktos rizikos valdymo priemonės ir būdai turi atitikti kitas tiekėjo pasiūlymo dalis, t. y. atitikti ir neprieštarauti darbo organizavimo kontrolės ir atskaitomybės planui, darbų tvarkaraščiui, poveikio aplinkai mažinimo priemonėms ir būdams. Pateiktoje lentelėje nurodoma, kad už kiekvieną aprašymo atitikimą parametrui bus suteikiamas po 1 balą. Tiekėjui surinkus mažiau 5 ir mažiau balų pasiūlymas atmetamas. Šio ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus lyginamajam svoriui suteikta 3 proc. reikšmė.

Pagal ekonominio naudingumo kriterijų T2 - Darbų organizavimas vertinamas darbo organizavimo kontrolės ir atskaitomybės planas, resursų valdymo planas, darbų tvarkaraštis ir darbų organizavimo schema. Nustatyti 4 kriterijaus parametrai - darbo organizavimo kontrolės ir atskaitomybės plano vertinimas, resursų valdymo plano vertinimas, darbų tvarkaraščio vertinimas ir darbų organizavimo schemos vertinimas. Tiekėjas pateikęs Perkantįjį subjektą tenkinančius aprašymus pagal kriterijaus parametrus gali tikėtis gauti 18 balų. Tam tiekėjas turi nurodyti, kad pateiktas darbo organizavimo kontrolės ir atskaitomybės planas apima visus sutarties vykdymo etapus, kad šis planas yra detalus, jame numatyti darbų organizavimo ir atskaitomybės aspektus taip, kad jame nebūtų prieštaravimų ir nekiltų papildomų klausimų, kaip jis taikomas. Šio ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus lyginamasis svoris 5 proc. Tokie aprašymai turi būti pateikti ir pagal T3 - Aplinkosaugos priemonės kriterijų ir jo parametrus.

Teismas pažymi, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai visų pirma turi būti sietini su kokybiniais rodikliais, o ne aprašomaisiais.

Įvertinus nustatytus kriterijų parametrus, sutiktina su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kad nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai T1, T2 ir T3 neparemti faktiniais duomenimis, o tik tiekėjo pasižadėjimais, t. y. Perkantysis subjektas minėtus kriterijus grindžia tik aprašomojo pobūdžio informacija (tikėtinais veiksniais, procesais ar prielaidomis), didesni balai pasiūlymams bus suteikiami iš esmės tiekėjo gebėjimui aiškiai, nuosekliai ir plačiai aprašyti numatomas sutarties vykdymo rizikas bei darbų organizavimą ir aplinkosaugos priemonių taikymą nustačius taršos šaltinius. Vykdant Pirkimo sutartis, tiek Perkantysis subjektas, tiek tiekėjas gali faktiškai nesusidurti su pasiūlyme išvardintomis rizikomis, darbų organizavimo poreikiu. Faktiškas šių kriterijų vertinimas yra subjektyvus ir niekaip nepatikrinamas sutarties vykdymo ir kontrolės metu.

Lygiateisiškumo principas viešųjų pirkimų srityje reiškia reikalavimą vienodai vertinti tiekėjų pasiūlymus, kurie yra lygiaverčiai ar iš esmės vienodai konkurencingi, nebent skirtingą jų vertinimą būtų galima pateisinti. Taikant lygiateisiškumo principą, siekiama užtikrinti efektyvią tiekėjų konkurenciją. Lygiateisiškumo principas taikomas tiek rangovams rengiant pasiūlymus, tiek perkančiajai organizacijai juos vertinant (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. Sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725). Lygiateisiškumo principas viešųjų pirkimų srityje reiškia ir perkančiosios organizacijos pareigą vienodai aiškinti ir taikyti viešųjų pirkimų dokumentų sąlygas visiems konkurso dalyviams. Lygiateisiškumo principas bus neišvengiamai pažeistas, jeigu skirtingiems tiekėjams bus nevienodai aiškinamos ir taikomos viešųjų pirkimų teisės ir pirkimo dokumentų normos (žr., pvz., 2001 m. spalio 18 d. Sprendimą SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725). Tuo tarpu skaidrumo principas įpareigoja perkančiąją organizaciją užtikrinti konkurso sąlygų aiškų ir suprantamą taikymą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius.

Kaip jau minėta, T1; T2 ir T3 kriterijai atsakovės grindžiami tikėtinais veiksniais, procesais ar prielaidomis, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad tiekėjai negali pateikti lygiaverčius ir iš esmės vienodus pasiūlymus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovės numatytos ekonominio naudingumo kriterijų T1; T2 ir T3 parametrų formuluotės pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei VPĮ 29 straipsnio nuostatas, todėl ekonominio naudingumo kriterijai T1; T2 ir T3 pripažintini neteisėtais ir naikintini.

Dėl ieškovės UAB „Brosta“ ieškinio atsakovei UAB „Raseinių vandenys“ dėl perkančiojo subjekto sprendimų, neatitinkančių Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo reikalavimų (pirkimo Nr. CVP IS 359383)

Pagal VPĮ 49 straipsnio 1 dalies nuostatas, perkantysis subjektas pirkimo dokumentus Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbia nuo skelbimo apie pirkimą paskelbimo ar kvietimo patvirtinti susidomėjimą arba kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos. Skelbimų teikimo Viešųjų pirkimų tarnybai tvarkos ir reikalavimų skelbiamai supaprastintų pirkimų informacijai aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2017-06-21 įsakymu Nr. 1S-92 (toliau – supaparastintų pirkimų aprašas), 15 punkte numatyta, kad bet koks pirkimo vykdytojo ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija vyksta naudojantis CVP IS priemonėmis. Minėto įsakymo 16 punkte numatyta, kad kartu su skelbimu apie pirkimą pirkimo vykdytojas CVP IS skelbia pirkimo dokumentus, kuriuos įmanoma pateikti elektroninėmis priemonėmis, įskaitant technines specifikacijas, dokumentų paaiškinimus patikslinimus), taip pat atsakymus į tiekėjų klausimus, t. y. bet koks pirkimo vykdytojas ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija vyksta naudojantis CVPIS priemonėmis, išskyrus išimtinius įstatymuose nurodytus atvejus.

VPĮ 53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkantysis subjektas privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, kad visi pirkime norintys dalyvauti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija, šiais atvejais:jeigu dėl kokių nors priežasčių papildoma su pirkimo dokumentais susijusi informacija būtų pateikiama likus mažiau kaip 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, nors jų buvo paprašyta laiku. Atviro konkurso procedūrų taikymo atveju, kaip nustatyta šio įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje, šis terminas yra 4 dienos, supaprastinto pirkimo atveju – 3 dienos; jeigu buvo padaryta reikšmingų pirkimo dokumentų pakeitimų.

Teismas atmeta ieškovės argumentus, kad atsakovė CVP IS talpino ne visus atsakymus į tiekėjų keliamus klausimus, todėl pažeidė Pirkimų įstatymo nuostatas ir jame įtvirtintus pirkimų principus.

Kaip matyti iš byloje esančių dokumetų, ginčijamo pirkimo sąlygų 5 punkte nustatyta, jog pirkimas bus vykdomas CVP IS priemonėmis, pasiekiamomis adresu https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/. Pirkime gali dalyvauti tik CVP IS registruoti tiekėjai. Bet kokia informacija, Konkurso sąlygų paaiškinimai, pranešimai ar kitas Perkančiojo subjekto ir tiekėjo susirašinėjimas yra vykdomas tik CVP IS susirašinėjimo priemonėmis. Atsakovė viešai paskelbė atsakymus į tiekėjų klausimus: 2018-01-02, 2018-01-03, 2018-01-11. Skelbimai buvo skelbiami 4 kartus: 2017-12-27 skelbimu numatytas vokų atplėšimo terminas 2018-01-09; 2018-01-04 skelbimu pataisytas vokų atplėšimo terminas – pirminis vokų atplėšimo terminas 2018-01-09 nukeltas į 2018-01-12; 2018-01-15 skelbimu vokų atplėšimo terminas nukeltas į 2018-01-16; 2018-01-17 skelbimu vokų atplėšimo terminas nukeltas į 2018-01-23. Iš viešojo 2018-01-11 Viešojo pirkimo komisijos protokolo Nr. 8 matyti, jog komisijos nariams buvo pristatyti tiekėjų pateikti klausimai dėl Pirkimo dokumentų ir parengtų atsakymų į klausimus projektai, kuriuos Komisija patvirtino ir nutarė parengtus Pirkimo dokumentų paaiškinimus / pakeitimus CVP IS priemonėmis išsiųsti prie Pirkimo prisijungusiems tiekėjams bei įkelti į CVP IS.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad atsakovė atsakydama į tiekėjų klausimus ir kartu paskelbdama apie vokų atplėšimo terminų nukėlimą, tinkamai vykdė VPĮ 53 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą informuoti tiekėjus apie pasiūlymų pateikimo terminų pratęsimą.

Ieškovė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-323/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-323/2009">3K-3-323/2009</a>, teigia, kad atsakovė Pirkimo dokumentuose pateikė dviprasmiškas Pirkimo sąlygas dėl Pirkimo sutarties pratęsimo, skelbime apie Pirkimą nurodydama, kad sutarties pratęsimas negalimas, o vėliau atsakydama į tiekėjo klausimą, kad galimas, bet nepatikslindama skelbimo apie Pirkimą.

Teismas sutinka su Viešujų pirkimų išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, kad nagrinėjamo pirkimo atveju ir ieškovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje skiriasi faktinės bylos aplinkybės. Aukščiau minėtoje byloje perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymus vertino ne pagal pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, todėl buvo sprendžiama, kad perkančioji organizacija nesilaikė viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų, o šiuo nagrinėjamu atveju kalbama apie Pirkimo sąlygų aiškinimą, patikslinimą dar iki vokų su pasiūlymais atplėšimo termino.

Atmestini ieškovės argumentai, kad Pirkimo skelbime nurodžius, jog Pirkimo sutarties terminas nepratęsiamas, reiškia, kad šio Pirkimo atveju nebuvo galimas ir darbų atlikimo termino pratęsimas, kuris numatytas Pirkimo sutarties projekte. Kaip matyti iš Pirkimo skelbimo II.2.7 punkto „Sutarties, preliminariosios sutarties ar dinaminės pirkimo sistemos taikymo trukmė“, jame nurodyta, kad sutarties trukmė 25 mėn. ir kad sutartis nepratęsiama. Atsakydama į tiekėjo klausimą 2018-01-11 raštu Nr. (9.3)N2-8 atsakovė tiekėjams nurodė, jog sutartis galės būti pratęsta tik esant nenumatytoms aplinkybėms, kaip nurodyta sutarties 3 punkte (6 klausimas), tačiau atsiliepime į ieškovės ieškinį tsakovė nurodė, kad atsakydama į ieškovės klausimą „<...> ar darbų atlikimo terminas galės būti pratęstas <...> “ per klaidą atsakyme panaudojo žodžius „Rangos sutartis galės būti pratęsta“, vietoje žodžių „Darbų atlikimo terminas galės būti pratęstas. Pirkimo sąlygų 13 punkte nustatyta, kad numatoma maksimali sutarties galiojimo trukmė - 25 mėn. Tame pačiame punkte nustatytas ir darbų atlikimo terminas: maksimalus darbų atlikimo terminas -12 mėn., nustatytas pranešimo apie defektus laikas - 365 d. bei laikas Atlikimo pažymos išdavimui - 28 d. po Pranešimo apie defektus laiko pabaigos. Taigi, Pirkimo sąlygose yra nustatytas 25 mėn. sutarties galiojimo terminas ir šis terminas nurodytas skelbime apie Pirkimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais, kad net ir 4 mėnesiams pratęsus darbų atlikimo terminą, Pirkimo sutarties terminas nebūtų suėjęs, nes Pirkimo sąlygose nustatytas maksimalus Pirkimo sutarties terminas - 25 mėn. paneigia aukščiau minėtus ieškovės argumentus.

Kaip matyti iš ieškovės UAB „Brosta“ 2016-01-16 pretenzijos, ieškovė pretenzijoje neprašė pripažinti atsakovės Pirkimo sąlygų 84 punkto nuostatas prieštaraujančiomis Pirkimų įstatymo reikalavimams ir įtvirtintiems principams, todėl teismo vertinimu, atsakovė atsiliepime į ieškinį pagrįstai teigia, kad ieškovė ieškiniu reiklaudama pripažinti Pirkimo sąlygų 84 punkto nuostatas prieštaraujančiomis Pirkimų įstatymo reikalavimams ir įtvirtintiems principams bei reikalaudama pripažinti atsakovės sprendimus dėl Pirkimo sąlygų pakeitimo ir netinkamo Pirkimo sąlygų paaiškinimų viešinimo prieštaraujančiu Pirkimų įstatymo reikalavimams ir įtvirtintiems principams ir juos panaikinti, nesilaikė privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

CPK 423³ str. 2 d. nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovė negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. VPĮ 93 straipsnio 3 dalis numato, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka. Pretenzija turi būti pateikta faksu, elektroninėmis priemonėmis ar pasirašytinai per kurjerį. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui šiame skyriuje nustatyta tvarka.

Taigi, Lietuvoje įtvirtinta peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją. Šios teisių gynybos stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Kasacinio teismo ne kartą akcentuota pretenzijos perkančiajai organizacijai padavimo svarba, inter alia, dėl tiekėjo teisių apimties teismo procese. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Rasa“ v. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-408/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-408/2012">3K-3-408/2012</a>).

Pretenzijos padavimo termino turinio analizė suponuoja išvadą, kad tiekėjas viešojo pirkimo ginčų nagrinėjimo procedūrose turi elgtis apdairiai ir paisyti VPĮ nustatytų terminų. Kiekvienas tiekėjas privalo domėtis viešojo konkurso eiga, sąlygomis. Jeigu perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ reikalavimų, informavo suinteresuotus asmenis apie vykdomą konkursą, pripažintina, kad kiekvienas tiekėjas apie konkursą informuotas tinkamai ir turėtų operatyviai ginti galbūt pažeistas subjektines teises. Tokiu teisiniu reguliavimu įtvirtinama tiekėjo pareiga domėtis vykdomu konkursu ir operatyviai ginti pažeistas subjektines teises, taip pat siekiama užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų operatyvumą. Be to, terminų nustatymas suponuoja teisinės situacijos apibrėžtumą ne tik perkančiajai organizacijai, bet ir tiekėjui, su kuriuo ji rengiasi sudaryti ar jau sudarė viešojo pirkimo sutartį. Naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto. Toks ribojimas tiesiogiai išplaukia iš įstatymo nuostatų (VPĮ 93, 94 straipsniai) ir jo aiškinimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktikoje (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą Uniplex, C-406/08, ECLI:EU:C:2010:45).

Vienas svarbiausių reikalavimų, atsižvelgiant į Lietuvoje įtvirtintą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, taikomų tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus peržiūros institucijai – teismui, – ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (ieškinio pagrindas) turi sutapti su prieš tai tiekėjo perkančiajai organizacijai apskųstais sprendimais pretenzijoje. Kasacinio teismo praktikoje šios pozicijos laikomasi nuosekliai, ji įtvirtinta ir CPK 423³ straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovė negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad ieškovė savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Priešingas VPĮ V skyriaus nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias principui ir lemtų besąlygišką tiekėjo teisę. Jeigu tiekėjui besąlygiškai būtų leista skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus teisme prieš tai su pretenzija nesikreipus į perkančiąją organizaciją, tokia praktika iš esmės būtų paneigta ikiteisminė ginčo stadija, įstatymo leidėjo įtvirtinta dėl pirmiau nurodytų priežasčių (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-408/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-408/2012">3K-3-408/2012</a>, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog pretenzijos pateikimo metu ji neturėjo galimybės dalies reikalavimų kelti kreipimosi metu. Taigi, ieškovė nepagrįstai peržengia ginčo ribas, kurios buvo nustatytos teikiant pretenziją. Teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo nagrinėti ieškinį dėl Pirkimo 84 punkto nuostatų neteisėtumo tais aspektais, kurie nebuvo ginčyti pretenzijoje, todėl, vadovaujantis CPK 423² str. 1 d., 423³ str. 2 ir 3 d. bei VPĮ 93 str. 3 d., ieškinio reikalavimai dėl ekonominio naudingumo kriterijų neteisėtumo, kurie nebuvo ginčyti ikiteismine tvarka, paliktini nenagrinėti.

Kiti ieškovės nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teismas nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui konstatavus perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, neteisėtų pirkimo sąlygų nustatymą, būtina pasisakyti dėl tokių veiksmų padarinių. Kasacinio teismo atskirai pasisakyta, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-249/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-249/2011">3K-3-249/2011</a>). Todėl, ieškovės UAB „Gensera“ ieškinį patenkinus ir pripažinus, jog ginčijamos konkurso sąlygos yra neteisėtos bei naikintinos, pirkimo procedūros negali būti tęsiamos toliau, todėl nutrauktinos. Ieškovės UAB „Brosta“ ieškinio reikalavimaidėl pirkimo sąlygų 84 punkto nuostatų neteisėtumo, kurie nebuvo ginčyti ikiteismine tvarka, paliktini nenagrinėti. Likusioje dalyje ieškovės UAB „Brosta“ ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju patenkinus ieškovės UAB „Gensera“ ieškinį, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė yra sumokėjusi 785,00 Eur žyminį mokestį už ieškinį, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 785,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atmetus UAB „Brosta“ ieškinį, atsakovei iš ieškovės UAB „Brosta“ priteistinos 2601 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 263-268, 270 straipsniu, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės UAB „Gensera“ ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad viešojo pirkimo Nr. 359383 sąlygų 84 punkte nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai T1, T2, T3 yra neteisėti ir nepagrįsti.

Nutraukti UAB „Raseinių vandenys“ vykdomą supaprastintą viešajį konkursą „ Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų statybos darbai Šiluvos mst. Raseinių rajone“, pirkimo Nr. CVP IS 359383.

Priteisti iš atsakovės UAB „Raseinių vandenys“ (juridinio asmens kodas 172380181) ieškovei UAB „Gensera“ (juridinio asmens kodas 300584533) 785 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės UAB „Brosta“ ieškinio reikalavimus dėl pirkimo sąlygų 84 punkto nuostatų neteisėtumo, kurie nebuvo ginčyti ikiteismine tvarka, palikti nenagrinėtus.

Likusioje dalyje ieškovės UAB „Brosta“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Brosta“ (juridinio asmens kodas 303248413) atsakovei UAB „Raseinių vandenys“ (juridinio asmens kodas 172380181) 2601 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per šį teismą.

Teisėja Rasa Bartašienė