Dėl pasisavintų piniginių lėšų grąžinimo

Civilinė byla Nr. 2A-204-440/2018

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02181-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.1.3.3;

2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.37; 3.1.7.9.;

3.2.4.4; 3.3.1.14.; 3.3.1.18; 3.3.1.18.1;

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi00MTU2LTEwMDMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-4156-1003/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-4156-1003/2017">2-4156-1003/2017</a> pagal ieškovo G. S. patikslintą ieškinį atsakovui A. D. dėl pasisavintų piniginių lėšų grąžinimo,

Teismas,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. S. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. D. 2324,31 Eur (2018,50 GBP (Didžiosios Britanijos svarų)) pasisavintas pinigines lėšas, 535,50 Eur palūkanas, paskaičiuotas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2017 m. kovo 14 d., 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Civilinę bylą dalyje dėl 21000 GBP priteisimo prašė nutraukti, atsisakius šio ieškinio reikalavimo. Nurodė, kad ieškovas, atsakovas ir V. D. 2016 m. susitarė kartu pradėti bendrą verslą – tarptautinį krovinių vežimą už atlygį. Žodiniu šalių susitarimu iš V. D. buvo įsigyta 100 procentų UAB „Valdruna“ akcijų, kurios perrašytos atsakovo vardu, atsakovas save paskyrė įmonės direktoriumi. Ieškovas bendram verslui skyrė 39018,50 GBP arba 44929,93 Eur, ši pinigų suma buvo paimta iš ieškovo banko sąskaitos 2016 m. spalio 12-19 d. ir skirta tiek transporto priemonių įsigijimui, tiek ir kitoms būtinoms verslo išlaidoms apmokėti. Buvo įsigytos dvi transporto priemonės, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kurios registruotos atsakovo įmonės vardu. Atsakovas nesilaikė žodinio susitarimo ir neperleido dalies UAB „Valdruna“ akcijų nei ieškovui, nei V. D.. Apie 2016 m. lapkričio mėnesį šalių santykiai atšalo, atsakovas pradėjo nebebendrauti, neatsakinėti į skambučius, visas gautas investicijas, finansavimą pavertė savo asmenine nauda. 2016 m. gruodžio 2 d. išsiuntus atsakovui telefonu dokumentą, kuriame nurodytos ieškovo 39018,50 GBP investicijos į bendrą verslą, tą pačią dieną telefoninio pokalbio metu atsakovas pripažino, kad ieškovas investavo į verslą 39018,50 GBP ir pažadėjo šią sumą grąžinti ieškovui iki 2016 metų šv. Kalėdų. 2016 m. gruodžio 2 d. atsakovas bankiniu pavedimu grąžino ieškovui 16000 GBP, tačiau likusios 23018,50 GBP sumos iki 2016 metų pabaigos negrąžino. Jau po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, atsakovas 2017 m. kovo 27 d. grąžino ieškovui 21000 GBP ir liko negrąžinęs 2018,50 GBP arba 2324,31 Eur. Kadangi atsakovas naudojosi ieškovo pinigais, iš atsakovo priteistinos 535,50 Eur palūkanos, paskaičiuotos laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2017 m. kovo 14 d. (bylos iškėlimo teisme), taikant 0,05 proc. dydžio tarifą. Taip pat iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atsižvelgiant į tai, kad 91 procentą ieškinio reikalavimų atsakovas patenkino tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą.

2. Atsakovas A. D. su ieškiniu nesutiko. Dalyje sutiko, kad byla būtų nutraukta. Nurodė, kad iki 2017 m. kovo 31 d. buvo įsipareigojęs grąžinti ieškovui 21000 GBP sumą, ieškovo teiginiai, jog atsakovas turi grąžinti jam papildomai 2018,50 GBP sumą yra nepagrįsti. Su ieškovu buvo sutarę, kad ieškovas finansuos atsakovo verslą ir gaus pajamų. Ieškovas davė 37000 GBP, buvo įsigytos transporto priemonės. Pašlijus šalių santykiams, jis siūlė ieškovui pasiimti vieną vilkiką, tačiau ieškovas atsisakė. Sutarė, kad visus pinigus grąžins ieškovui iki kovo 31 d. Grąžinęs 16000 GBP sumą, likusią 21000 GBP sumą grąžino ieškovui iki sutarto termino, taip įvykdydamas susitarimą. Pažymi, kad ieškovas neįrodė nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taikymo sąlygų. Nėra nei lėšų pasisavinimo, nei jungtinės veiklos sutarties, nes netinkama šalių susitarimo forma. Tarp šalių nebuvo susitarimo nei dėl bendrovės akcijų, nei dėl paskolos sutarties, bendro verslo vystyti neketino. Buvo susitarimas įsigyti transporto priemones, išnuomoti jas UAB „Valdruna“ ir gauti iš nuomos pelną. Nežino, kuo remiantis ieškovas reikalauja grąžinti papildomai 2000 GBP, mano, kad ši suma – tai ieškovo veiklos nuostoliai, o ne perduoti pinigai, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie patirtas išlaidas, nuostolius. Telefoninio pokalbio metu atsakovas žinojo, kad turi ieškovui grąžinti pinigus, tačiau sumos dydžio neakcentavo, manė, kad turi grąžinti 37000 GBP. Atmestinas ieškovo prašymas dėl palūkanų, nes nėra atsakovo praleisto prievolės įvykdymo termino. Procesinės palūkanos taip pat nepriteistinos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu teismas patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė G. S. iš A. D. 2324,31 Eur sumą, penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2017m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1800 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmetė. Priėmė G. S. ieškinio dalies dėl 24181,57 Eur sumos priteisimo atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukė. Įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti G. S. dalį byloje sumokėto žyminio mokesčio – 544 Eur. Priteisė A. D., iš G. S. 187,30 Eur teisinių paslaugų išlaidas. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi, paliko galioti iki visiško sprendimo įvykdymo.

4. Kilus ieškovo ir atsakovo ginčui dėl sutartinių santykių pobūdžio ir abipusių įsipareigojimų vykdymo, teismas nurodė, kad vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, turi aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, nustatyti, ar sutartį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką. Tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusių faktinių sutartinių santykių turinys teismo vertinimu patvirtina, kad šiems santykiams identifikuoti ir jų teisiniam reguliavimui, teisinei apsaugai užtikrinti negalima vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) nuostatomis, susijusiomis su transporto priemonės nuomos, paskolos, jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčių sudarymu ir vykdymu, nes tarp šalių susiklostę sutartiniai santykiai neatitinka įstatymo nustatytų transporto priemonės nuomos, paskolos, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartims keliamų imperatyvių turinio ir formos reikalavimų. Todėl teismas nagrinėjamu atveju vadovaujasi CK 6.156 straipsnio 1 dalies nuostata, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, taip užtikrinant dispozityvumo principo įgyvendinimą. Jeigu kai kurių sutarties sąlygų nereglamentuoja nei įstatymai, nei šalių susitarimai, tai jas ginčo atveju nustato teismas remdamasis papročiais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įstatymų ar teisės analogija (CK 6.156 straipsnio 6 dalis).

5. Teismas nustatė, kad ieškovas G. S. 2016 m. spalio mėnesį iš savo sąskaitos dviem kartais nuėmė 11000 GBP ir 26000 GBP sumas, iš viso 37000 GBP, ši suma buvo perduota atsakovui turint tikslą nupirkti vilkikus. Nurodytas aplinkybes 2017m. rugsėjo 12 d. posėdžio metu patvirtino pats ieškovas, o atsakovas tam neprieštaravo. Atsakovas Olandijoje nupirko du vilkikus „Scania R440 LA4x2“ už bendrą 50750 Eur sumą, už pirkinį sumokėdamas tiek iš ieškovo gautais, tiek savais pinigais. Vilkikai buvo įregistruoti Lietuvoje atsakovo vardu, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad UAB „Valdruna“ vienintelis akcininkas ir vadovas nuo 2016m. lapkričio 10 d. yra atsakovas A. D., vienas iš įmonės veiklos tikslų yra krovininis kelių transportas. Teismas įvertinęs šalių bendravimą, bylos duomenis sprendė, kad tarp šalių buvo susitarimas, ketinimai kurti bendrą verslą – įsigyti vilkikus krovinių vežimui ir iš šios veiklos gauti pajamas. Teismo vertinimu nustatytos aplinkybės iš esmės paneigia atsakovo išsakytą versiją, jog ieškovas pinigus davė tam, kad gautų pelną iš vilkikų nuomos.

6. Teismas analizuojant telefoninį susirašinėjimą vertino, kad šalių santykiai, kuriant bendrą verslą, buvo pakankamai draugiški, neformalūs, grįsti abipusiu pasitikėjimu. 37000 GBP sumos perdavimas atsakovui grynais pinigais, žodiniai susitarimai dėl bendro verslo patvirtina, kad ieškovas pasitikėjo atsakovu. Nepavykus bendram verslui, ieškovas siuntė atsakovui pranešimus apie grąžintinos sumos dydį, į bylą nepateikta šalių susirašinėjimo, kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas nesutiko su ieškovo nurodyta grąžintina 39018,50 GBP suma, prieštaravo sumos dydžiui. Į bylą nepateikta duomenų, kad už suteiktas ivesticijas į atsakovo verslą ieškovas būtų gavęs finansinės ar kitokios naudos. Sprendė, kad sutikdamas su ieškovo nurodyta grąžintina 39018,50 GBP suma, atsakovas vadovavosi gera verslo praktika, abipusiu pasitikėjimu, sąžiningumo, teisingumo principų įgyvendinimu. Atsakovas prievolę ieškovui iš dalies įvykdė, 2016-12-02 ir 2017-03-27 grąžindamas atitinkamai 16000 GBP ir 21000 GBP sumas. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad patikslinto ieškinio pagrindas yra pasisavintų, be teisėto pagrindo įgytų lėšų grąžinimas, nes tarp šalių susiklostę faktiniai santykiai neatitinka Civilinio kodekso 6 knygos XX skyriaus nuostatų.

7. Dėl ieškovo prašymo priteisti iš atsakovo 535,50 Eur palūkanas, paskaičiuotas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2017 m. kovo 14 d., taikant 5 proc. dydžio metinę palūkanų normą, teismas pažymėjo, kad CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad 5 proc. dydžio metines palūkanas moka skolininkas, praleidęs terminą įvykdyti prievolę. Kadangi paskutinė atsakovo prievolės ieškovui įvykdymo diena buvo 2017 m. kovo 31 d., ieškovo reikalavimą priteisti palūkanas, susidariusias laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2017 m. kovo 14 d., teismas vertino kaip nepagrįstą ir atmestiną.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovas A. D. prašo pakeisti 2017 m. lapkričio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą. Panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo priteista G. S., iš A. D. 2324,31 Eur suma, 5 (penkių) procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2017m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1800 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas-1000 Eur patirtų išlaidų pirmos instancijos teisme, 600 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 70 Eur sumokėtą žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Prasidėjus tarpusavio nesutarimams ir ieškovui siekiant atsiimti pinigines lėšas, 2016-12-02 telefoninio pokalbio metu ieškovui buvo pasiūlyta paimti viena transporto priemonę su priemoka, bet ieškovas atsisakė paimti transporto priemonę, nurodydamas, kad jam jos nereikia, dėl ko buvo sutarta, kad atsakovas ieškovui grąžins gautus -37000 Anglijos svarų iki kovo 31d. dalimis- 16 000 GBP ieškovui perves iki švenčių, likusią sumą iki kovo galo (t.y. iki kovo mėn. 31 d.), o jei galės tai ir anksčiau. 2016-12-02 ir 2017-03-27 grąžino ieškovui atitinkamai 16 000 GBP ir 21 000 GBP sumas t.y. 37 000 GBP sumą. Šis teisinis ginčas kilo dėl to, kad ieškovas, nepasibaigus jo ir ieškovo susitarimo, kuriuo atsakovas sutiko grąžinti ieškovo investuotas pinigines lėšas į jo vardu nupirktas transporto priemones iki 2017 m. kovo pabaigos, kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas iš jo priteisti 23018,50 GBP/26505,88 Eur sumą, nors ieškovas transporto priemonių pirkimui buvo davęs tik 37 000 GBP sumą. Patikslintu ieškiniu reikalaujamos iš jo priteisti pinigų sumos niekada iš ieškovo nebuvo gavęs, nežino kur minėtus pinigus ieškovas galimai išleido ir atsakovas nebuvo įsipareigojęs ieškovui minėtų piniginių lėšų grąžinti. Ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas dėl 2018,50 GBP sumos ir palūkanų priteisimo yra visiškai nepagrįstas, neįrodytas.

8.2. Šioje byloje tiek teisinis, tiek faktinis ieškinio pagrindas buvo grindžiamas CK 6.237 -6.242 straipsniais, kurie numato be teisinio pagrindo gauto turto grąžinimą. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo šio teisinio ginčo pagal patikslintame ieškinyje suformuluotą ieškinio teisinį ir faktinį pagrindą, tokiu būdu pažeidė jo teises atsikirsti į ieškinį. Iš teismo sprendimo nėra aišku kokias tiksliai teisiniam ginčui reikšmingas aplinkybes teismas nustatė. Teismas neatskleidė ir neišnagrinėjo šio ginčo esmės. Iš teismo sprendimo neaišku koks susitarimas tarp šalių buvo sudarytas ir kokia materialinės teisės norma taikytina ginčui kvalifikuoti. Be to teismas netaikydamas šalių teisiniam santykiui jungtinės veiklos sutartį reglamentuojančių teisės normų ir tuo pačiu konstatuodamas, kad tarp šalių neva buvo susitarimas dėl bendro verslo kūrimo akivaizdžiai išėjo už ieškinio ribų. Be to tokie susitarimai dėl 39000 svarų turėjo būti rašytinės ir notarinės formos. Nors teismas konstatavo, kad nėra galimybės ieškinį tenkinti ieškovo nurodytu pagrindu, vis tiek dėl nesuprantamų priežasčių ieškinį tenkino.

8.3. Teismas netinkamai vertino įrodymus, nesiaiškino iš ko susidarė 39018,50 Eur suma, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Ieškovas privalėjo įrodyti nurodytą 2018,50 svarų sumą jo žodžiais išleistą bendram verslui, tačiau nepateikė įrodymų. Priešingai nei vertino teismas, ieškovas investavo pinigus į transporto priemones tikslu jas nuomoti jo įsigytai bendrovei ir tokiu būdu gauti pajamas. Jokio siekio kurti su ieškovu bendrą įmonę ir verslą nebuvo. Nors telefoninio pokalbio garso įraše ieškovas nurodė gražintiną 39018,50 svarų sumą, tačiau atsakovas neįsigilino, kad tai ne 37000 svarų suma todėl sutiko ją sumokėti. Sumokėjo ieškovui tiek, kiek jis buvo nuėmęs nuo banko sąskaitos transporto priemonių pirkimui.

8.4. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į šalių susitarimą, kad atsakovas su ieškovu susitarė, kad atsakovas skolą gražins iki 2017-03-31, gražino 2017-03-27, ieškovas ieškinį galėjo reikšti po 2017-03-31. Tačiau nepagrįstai pareiškė ieškinį nesuėjus nurodytam terminui. Proporcingai skirstant bylinėjimosi išlaidas 90 procentų ieškovo bylinėjimosi išlaidų turėjo būti atmestos. Kadangi ginčija teismo sprendimą ir prašo ieškinį atmesti, prašo priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas G. S. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9. 1. Apelianto argumentai, kad jam buvo perduota tik 37000 Anglijos svarų neteisingi. Į bendrai žadėtą vystyti verslą ieškovo buvo investuota 39018,50 Anglijos svarų (GBP) (arba 44929,93 EUR). Tai labai aiškiai nurodė teismas, tą tvirtino ir ieškovas, tai atsispindi ir 2016-12-02 ieškovo siųstame dokumente, tiek vėliau atsakovo patvirtinta ir telefoniniame pokalbyje. Atsakovas 2016-12-02 pripažino šią sumą, ir 2016-12-02 pervedė ieškovui 16000 svarų. 2016-12-20 atitinkamai, pasiūlė pasiimti vieną transporto priemonę (26500 Eur, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 16000 svarų (arba 18424,05 Eur) + 23013,39 Anglijos svarų (arba 26500 Eur) = 39013,39 Anglijos svarų, o tai yra praktiškai ieškinio suma - 39018,50 Anglijos svarų (GBP). Atsakovas teigė, kad transporto priemonės, kurios buvo įgytos investuojant ieškovo pinigines lėšas, turėjo būti nuomojamos UAB „Valdruna“ veiklai ir tokiu būdu ieškovas turėjo gauti pajamas. Tačiau, bylos nagrinėjimo metu atsakovas taip ir nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, iš ko turėjo uždirbti ieškovas. Atsakovas įsigijęs transporto priemones savo vardu, jas išnuomoja jo paties įmonei - t.y. ieškovas neturi jokių teisinių priemonių, kaip įvardija atsakovas, uždirbti, nes jokie teisiniai santykiai tarp ieškovo, atsakovo, o ir juridinio asmens UAB „Valdruna“ nesusiklostė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys ketino bendrai vystyti verslą, tarėsi ne tik dėl automobilių pirkimo, tačiau ir organizavo jų pirkimą, nuvykimą, registraciją, reikiamų licencijų gavimą, bei darbuotojų įdarbinimą.

9.2. Nesutinka su atsakovo argumentais, kad nėra aiškus nei teisinis, nei faktinis ginčo pagrindas. Ieškinio tiek teisinis, tiek faktinis ginčo pagrindas yra aiškūs, tai aišku ir pačiam atsakovui. Atsakovas proceso metu nė karto nenurodė, jog jam yra neaiškus ieškinio faktinis pagrindas. Ieškovas buvo nurodęs ir ieškinyje, jog jo manymu, teisinius santykius tarp šalių atspindi būtent 6.237 straipsnio 1 dalis ir CK 6.240 straipsnio 1 dalis - nepagrįsto praturtėjimo institutas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra akcentuota teismo pareiga konstatuoti teisinį ieškinio pagrindą ir tai, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo. Vien ta aplinkybė, kad pareiškimą teismui pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymą, kuriuo grindžia reikalavimus, negali būti pagrindas pareikštiems reikalavimams atmesti. Teismas manė, jog tarp šalių buvo susitarimas, sudarytas 2017-12-02, kurio pasekmėje, atsakovas pasižadėjo grąžinti ieškovui visas jo investicijas į bendrai kurtą verslą. Atsakovas nurodė, jog susiklostę teisiniai santykiai tarp atsakovo ir ieškovo apskritai nėra teisiniai santykiai ir jų galimai apskritai nėra. Su tuo negalima sutikti nes nėra ginčo, kad ieškovas investavo į vilkikų pirkimą, nepriklausomai ar šiuos vilkikus buvo siekiama nuomoti, ar šalys bendrai ketino vystyti verslą, kaip nėra ginčo dėl to, jog atsakovas pasižadėjo ieškovo investiciją grąžinti ieškovui. Ginčas realiai kilo dėl to, kada ieškovas turėjo tai padaryti ir kokią sumą.

9.3. Ieškovas ne telefoninio pokalbio metu išsakė pinigų sumą, kurią atsakovas turi grąžinti, o dar prieš telefoninį pokalbį, išsiuntė dokumentą, kuriame pateikta detalizacija, o telefoninio pokalbio metu pasitikslino, ar teisingai nurodyta. Atsakovas sutiko ne su žodžiu nurodyta suma, o pateikta raštu, prieš tai su ja susipažinęs. Apie grąžintiną sumą ieškovas dar kartą priminė atsakovui 2017-01-02 SMS žinute, kad šis žadėjo po naujų metų grąžinti 23018,50 svarų. Atsakovas nutraukė bet kokį bendradarbiavimą.

9.4. Nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir netinkamai vertino įrodymus. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo investiciją į nuomą. Teismas esminę bylai aplinkybę, t.y. pinigų kiekį nustatė iš 2016-12-02 vykusio telefoninio pokalbio įrašo. Bei kitą aplinkybę, jog susitarimu terminas gražinti pinigus yra iki kovo 31 d. Kitų duomenų, kurie paneigtų įraše esančią informaciją, jog pinigų suma yra kita, atsakovas nepateikė.

9.5. Nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pareiškė ieškinį tik tuomet kai atsakovas 2017-01-18 raštu atsisakė ieškovui gražinti pinigines lėšas, teigdamas, kad apskritai nėra gavęs jokių pinigų iš ieškovo. Pareiškus ieškinį atsakovas 2017-03-27 sumokėjo dalį 21000 svarų, ko pasėkoje ieškovas atsisakė ieškinio šioje dalyje. Teismas ne visas išlaidas priteisė. Atsižvelgiant į tai, kad dalis lėšų sumokėta po to, kai buvo kreiptasi į teismą, vadovaujantis CPK 94 straipsniu proporcingai priteistinos išlaidos. Teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas G. S. 2016 m. spalio mėnesį iš savo sąskaitos dviem kartais nuėmė 11000 GBP ir 26000 GBP sumas, iš viso 37000 GBP, ši suma buvo perduota atsakovui turint tikslą nupirkti vilkikus. Nurodytas aplinkybes 2017-09-12 posėdžio metu patvirtino pats ieškovas, o atsakovas tam neprieštaravo. Atsakovas Olandijoje nupirko du vilkikus „Scania R440 LA4x2“ už bendrą 50750 Eur sumą, už pirkinį sumokėdamas tiek iš ieškovo gautais, tiek savais pinigais. Vilkikai buvo įregistruoti Lietuvoje atsakovo vardu, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad UAB „Valdruna“ vienintelis akcininkas ir vadovas nuo 2016-11-10 yra atsakovas A. D., vienas iš įmonės veiklos tikslų yra krovininis kelių transportas. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad 2016 m. gruodžio mėnesį, atsiradus nesutarimams, atsakovas pasiūlė ieškovui pasiimti vieną automobilį, vėliau atsisakė pasiūlymo, nurodydamas, kad „dabar jau žmogus idarbintas ant jos“. Be to bylos duomenys patvirtina, kad ir ieškovas nurodė, kad jis pasikeitus aplinkybėms transporto priemonės iš atsakovo įgyti nepageidauja. Savo reikalavimui dėl 2324,31 Eur (2018,50 GBP) sumos priteisimo pagrįsti ieškovas pateikė į bylą šalių pokalbio telefonu įrašą, darytą 2016-12-02. Šalys pripažino įrašo tinkamumą ir abi šalys įrašu vadovavosi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teismas nustatė, kad iš šalių pokalbio, užfiksuoto garso įraše, turinio matyti, kad atsakovas patvirtino, kad gavo ieškovo siųstas nuotraukas su ieškovo išlaidų paskaičiavimais, kur nurodyta, kas sudaro 39018,50 GBP sumą (1 t. 102 b. l.).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo priteistos sumos pagrįstumo. Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad teismas neatskleidė ir neišnagrinėjo ginčo esmės. Iš teismo sprendimo neaišku koks susitarimas tarp šalių buvo sudarytas ir kokia materialinės teisės norma taikytina ginčui kvalifikuoti. Be to teismas netaikydamas šalių teisiniam santykiui jungtinės veiklos sutartį reglamentuojančių teisės normų ir tuo pačiu konstatuodamas, kad tarp šalių neva buvo susitarimas dėl bendro verslo kūrimo akivaizdžiai išėjo už ieškinio ribų. Be to nepagrįstai priteisė ieškovo prašomą sumą nes atsakovas nebuvo įsipareigojęs jos sumokėti, be to ieškovas nepateikė įrodymų pagrindžiančių susidariusią sumą.

Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą - ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. Civilinių teisių gynimo būdai - tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-425/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-425/2012">3K-3-425/2012</a>). Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Pažymėtina, kad pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą yra asmens procesinė teisė (CPK 13 straipsnis), taigi ieškovo reikalavimas vertintinas atsižvelgiant į tai, kaip buvo suformuluotas ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Byloje šalių paaiškinimai, tarp šalių pateiktas į bylą susirašinėjimas, pateiktas 2016-12-02 garso įrašas, kuriuo abi šalys vadovavosi patvirtina, kad šalis siejo sutartiniai santykiai nors jie konkrečiai nebuvo įvardinti bei dėl to nebuvo sudaryti rašytiniai susitarimai. Tai, kad šalis siejo sutartiniai santykiai patvirtina ir tai, kad atsakovas gražino ieškovui jo investuotas 37 000 Anglijos svarų (GBP). Atsakovas teigė, kad transporto priemonės, kurios buvo įgytos investuojant ieškovo pinigines lėšas, turėjo būti nuomojamos UAB „Valdruna“ veiklai ir tokiu būdu ieškovas turėjo gauti pajamas. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas taip ir nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, iš ko turėjo uždirbti ieškovas. Atsakovas įsigijęs transporto priemones savo vardu, jas išnuomoja jo paties įmonei - t.y. ieškovas neturi jokių teisinių priemonių, kaip įvardija atsakovas, uždirbti, nes jokie teisiniai santykiai tarp ieškovo, atsakovo, o ir juridinio asmens UAB „Valdruna“ nesusiklostė. Bylos duomenimis Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad UAB „Valdruna“ vienintelis akcininkas ir vadovas nuo 2016-11-10 yra atsakovas A. D.. Nors viena iš įmonės veiklos tikslų yra krovininis kelių transportas, tačiau nesant byloje jokių duomenų apie konkrečius susitarimus dėl galimos nuomos, apeliacinės instancijos teismui įvertinus bylos duomenis, atsižvelgiant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas dėl įmonės veiklos, nėra jokio teisinio pagrindo vertinti, kad šalis siejo nuomos santykiai. Iš tarp šalių vykusio susirašinėjimo matyti, kad iškilus konfliktams šalies siekė įforminti juos siejusius santykius, kaip paskolos santykius, tačiau tokie susitarimai taip pat nebuvo pasirašyti. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šalys ketino bendrai vystyti verslą, tarėsi ne tik dėl automobilių pirkimo, tačiau ir organizavo jų pirkimą, nuvykimą, registraciją, reikiamų licencijų gavimą, bei darbuotojų įdarbinimą. Teismo išvadų, kad šalys siekė sukurti bendrą verslą, kad ieškovas savanoriškai investavo į verslą pinigus, o verslui nepavykus, siekia šiuos pinigus atgauti iš atsakovo, nėra pagrindo vertinti, kaip neteisingų. Jei šalys pradžioje ir turėjo siekių vykdyti jungtinę veiklą, tačiau iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių tokio siekio tiek iš vienos tiek iš kitos pusės neliko. Kaip minėta šalys raštu sutartinių santykių neįformino, tačiau šalims nesutariant, iš esmės yra pagrindo spręsti neliko jokio teisinio pagrindo atsakovui disponuoti ieškovo lėšomis. Ieškovas buvo nurodęs ir ieškinyje, jog jo manymu, teisinius santykius tarp šalių atspindi būtent 6.237 straipsnio 1 dalis ir CK 6.240 straipsnio 1 dalis - nepagrįsto praturtėjimo institutas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra akcentuota teismo pareiga konstatuoti teisinį ieškinio pagrindą ir tai, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo. Vien ta aplinkybė, kad pareiškimą teismui pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymą, kuriuo grindžia reikalavimus, negali būti pagrindas pareikštiems reikalavimams atmesti. Apeliacinis teismas sutinka su ieškovo argumentais atsiliepime į apeliacinį skundą ir sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš šalių pokalbio, užfiksuoto garso įraše, turinio matyti, kad atsakovas patvirtino, kad gavo ieškovo siųstas nuotraukas su ieškovo išlaidų paskaičiavimais, taip pat atsakovas patvirtino, kad ieškovo nurodyta grąžintina 39018,50 GBP suma surašyta teisingai, visus paskaičiavimus atsakovas peržiūrėjo ir dėl galutinės grąžintinos sumos abejonės nekyla. Be to, pokalbio metu ieškovas pabrėžė, kad tenori atgauti savo įdėtą į verslą indėlį, pinigus, atsakovas išsakytiems teiginiams neprieštaravo. Atsakovas įsipareigojo 39018,50 GBP sumą atiduoti dalimis, pokalbio dieną, t. y., 2016-12-02, pervesti ieškovui 16000 GBP, o likusią sumą atiduoti iki 2017 m. kovo mėnesio pabaigos, o jei bus galimybės, atiduoti iki 2016 m. šv. Kalėdų. Ieškovas su atsakovo nurodytais pinigų grąžinimo terminais sutiko. Apeliantas teigia, kad jis pokalbio metu sutiko gražinti 37000 GBP sumą. LITEKO duomenis, išklausius garso įrašą bei atsižvelgiant į šalių paaiškinimus dėl garso įrašo apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad apeliantas nesuprato kokią sumą pasižadėjo gražinti. Iš garso įrašo yra pagrindo spręsti, kad jokių ginčų dėl sumos dydžio nebuvo, taip pat nebuvo iš atsakovo pusės prašymų dėl sumos mažinimo, ar nepagrįstumo. Sutiktina su ieškovo argumentais, kad ieškovas ne telefoninio pokalbio metu išsakė pinigų sumą, kurią atsakovas turi grąžinti, o dar prieš telefoninį pokalbį, išsiuntė dokumentą, kuriame pateikė detalizaciją. Be to telefoninio pokalbio metu pasitikslino, ar teisingai nurodyta. Atsakovas sutiko ne su žodžiu nurodyta suma, o pateikta raštu, prieš tai su ja susipažinęs. Apie grąžintiną sumą ieškovas dar kartą priminė atsakovui 2017-01-02 SMS žinute, kad šis žadėjo po naujų metų grąžinti 23018,50 svarų. Apeliacinis teismas įvertinęs faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, sprendžia, kad apelianto argumentai atmestini.

Teismas pagrįstai pažymėjo, kad šalių pokalbis buvo dalykiškas, konkretus, šalys suvokė pokalbio turinį, aiškiai išreiškė savo valią dėl grąžintinos sumos dydžio ir terminų, todėl atsakovo teismo posėdyje išsakyti teiginiai, kad jis nesuprato, apie kokią pinigų sumą kalbėjo ieškovas telefoninio pokalbio metu, pagrįstai vertintino kaip nepagrįstus. Iš esmės pagrįstos teismo išvados, kad sutikdamas su ieškovo nurodyta grąžintina 39018,50 GBP suma, atsakovas vadovavosi gera verslo praktika, abipusiu pasitikėjimu, sąžiningumo, teisingumo principų įgyvendinimu. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad toks sprendimas iš esmės teisingas siekiant išspręsti tarp šalių kilusius ginčus bei išvengti ateityje galinčių kilti ginčų bei papildomų nuostolių. Apeliantas nesutikdamas su ieškinio reikalavimu teigia, kad ieškovas neįrodė prašomos priteisti sumos pagrįstumo. Kaip minėta ieškovas dar prie pokalbį, kurio įrašas padarytas, buvo nurodęs iš ko susideda jo prašoma gražinti suma ir atsakovas tai pripažino. Iš teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad atsakovas nekėlė klausimo dėl sumos pagrįstumo ar nepagrįstumo, neprašė jos mažinti, neteikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes, tiesiog motyvuodamas, kad prašoma suma nepagrįsta ir jis jos nesutinka gražinti bei, kad nebuvo įsipareigojęs gražinti. Pirmosios instancijos teismas esant tarp šalių žodiniam susitarimui gražinti lėšas atsižvelgiant į tai, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymu nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas pažeidė šalių susitarimą grąžinti iki 2017 m. kovo mėnesio paskutinės dienos sutartą 39018,50 GBP sumą, todėl ieškovo reikalavimas dėl 2324,31 Eur (2018,50 GBP) sumos priteisimo vertintinas kaip pagrįstas ir tenkintinas. Apelianto argumentai, kad patikslintu ieškiniu reikalaujamos iš jo priteisti pinigų sumos niekada iš ieškovo nebuvo gavęs, nežino kur minėtus pinigus ieškovas galimai išleido ir atsakovas nebuvo įsipareigojęs ieškovui minėtų piniginių lėšų grąžinti. Kad ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas dėl 2018,50 GBP sumos yra visiškai nepagrįstas, neįrodytas, atmestini. Iš bylos duomenų matyti, kad didžiąją dalį atsakovas sumokėjo, prievolę ieškovui iš dalies įvykdė, 2016-12-02 ir 2017-03-27 grąžindamas atitinkamai 16000 GBP ir 21000 GBP sumas, todėl ieškovo ieškinio atsisakymas dalyje dėl 24181,57 Eur (21000 GBP) priteisimo pagrįstai priimtinas, ir šioje dalyje byla pagrįstai nutraukta, dėl ko iš esmės ginčo nėra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-547/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-547/2013">3K-3-547/2013</a>, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTItMjE5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-192-219/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-192-219/2016">3K-3-192-219/2016</a>). Kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta iš esmės apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Pažymėtina, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (LR CPK 5 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nors Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais.

Apeliantė teigia, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į šalių susitarimą, kad atsakovas su ieškovu susitarė, kad atsakovas skolą gražins iki 2017-03-31, gražino 2017-03-27, ieškovas ieškinį galėjo reikšti po 2017-03-31. Tačiau nepagrįstai pareiškė ieškinį nesuėjus nurodytam terminui. Ieškovė nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pareiškė ieškinį tik tuomet kai atsakovas 2017-01-18 raštu atsisakė ieškovui gražinti pinigines lėšas, teigdamas, kad apskritai nėra gavęs jokių pinigų iš ieškovo. Pareiškus ieškinį atsakovas 2017-03-27 sumokėjo dalį 21000 svarų, ko pasėkoje ieškovas atsisakė ieškinio šioje dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad dalis lėšų sumokėta po to, kai buvo kreiptasi į teismą, be to teismas ne visas išlaidas priteisė, vadovaujantis CPK 94 straipsniu proporcingai priteistinos išlaidos.

Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad byloje patyrė 3288,49 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 815 Eur žyminis mokestis, 100 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos, 267,41 Eur vertimo į valstybinę kalbą išlaidos, 6,09 Eur duomenų iš viešųjų registrų gavimo išlaidos, 99,99 Eur išlaidos antstoliui ir 2000 Eur teisinių paslaugų išlaidos. Teismas įvertinęs ieškovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų turinį, užimtumą byloje, dalyvavimą teismo posėdžiuose, taip pat į tai, kad buvo teikiami papildomi rašytiniai įrodymai į bylą, sprendė, kad ieškovo patirtos teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgė į tai, kad ieškovas tikslino ieškinį, atsisakydamas 24181,57 Eur dalies ieškinio reikalavimų, o atsakovas su šios dalies ieškinio atsisakymu sutiko, įvertino, kad tenkintina 81,27 proc. patikslinto ieškinio turtinio reikalavimo dalis, įvertino susidariusių bylinėjimosi išlaidų bei teisinių paslaugų, turinį taip pat tai, kad pradinis ieškinys buvo pareikštas dar nesuėjus prievolės įvykdymo terminui, todėl iš ieškovo atsakovui priteisė 1800 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįstas. Apeliacinis teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovas į teismą galėjo kreiptis tik po 2017-03-31 dienos, t.y. suėjus lėšų gražinimo terminui. Bylos duomenimis ieškovas atsakovui siuntė 2017-01-13 pretenziją dėl likusios 23018,50 GBP negražintos sumos. (1 t. b.l. 114). Atsakovas 2017-01-18 atsiliepimu į pretenziją iš esmės nurodė dėl pretenzijos nepagrįstumo. (1t. b.l. 132). Apeliacinio teismo vertinimu, nors šalys ir buvo susitarusios žodžiu, kad atsakovas gražins dalį sumos iki naujų metų, kitą dalį iki 2017 m. kovo pabaigos, arba pagal galimybes anksčiau, iš dalies suprantamas ieškovo susirūpinimas ir siekis atgauti lėšas iš atsakovo. Tačiau vietoje bendradarbiavimo, tarpusavio kompromisų ieškojimų ir kita, atsakovo atsiliepimo į pretenziją turinys, apeliacinio teismo vertinimu suteikė pagrindo manyti, kad atsakovas vengs gražinti lėšas pagal buvusį susitarimą. Ir tai iš dalies patvirtina ta aplinkybė, kad atsakovas neigė, kad susitarė gražinti 39018,50 GBP sumą. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei tai, kas išdėstyta nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad ieškovas be teisinio pagrindo kreipėsi su ieškiniu į teismą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-296/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-296/2009">3K-3-296/2009</a>, nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>, nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Mi8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-52/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-52/2011">3K-3-52/2011</a>). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, tai neprivalo jų išsamiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti. Be to pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde plačiai pasisakė dėl byloje nustatytų aplinkybių, įrodymų vertinimo, plačiai analizavo teismo argumentus, ir kita, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi, kaip minėta pareigos atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto argumentai atmestini, tuo pačiu pažymi, kad iš esmės sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus nėra tikslinga kartoti. Konkrečiu atveju iš apeliacinio skundo turinio yra pagrindo spręsti, kad apeliantas nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo siekdamas, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.

Dėl bylos procesinės baigties

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, remiantis išdėstytais motyvais, kasacinio teismo praktika, įstatymo nuostatomis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesines ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė 600 Eur advokato išlaidų o ieškovas sumokėjo 650 Eur advokatui už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, spręstinas bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė ieškovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžiai, t. y. pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių, kuris bylos nagrinėjimo metu buvo 850,80 Eur), taip pat į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuriame numatyta, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento. Taigi Rekomendacijose numatytas maksimalus užmokesti advokatui už atsiliepimą į apeliacinį skundą būtų 1 106,04 Eur (850,80 Eur × 1,3 = 1 106,04 Eur). Nagrinėjamu atveju ieškovo sumokėta 650 Eur suma, įvertinus Rekomendacijose numatytą advokato darbo užmokestį, į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, procesinio dokumento apimtį, galimas advokato darbo laiko sąnaudas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, teismas konstatuoja, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjai

Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

Lina Muchtarovienė

Vilija Valantienė