Civilinė byla Nr. 2S-286-210/2018
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06751-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.;3.4.2.6.1.;3.4.2.6.8.;3.3.2.5.;
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 12 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-9387-1042/2017 pagal pareiškėjų R. P. ir G. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) Medicinos bankas, akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“, AB, BAB Ūkio bankas, Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai R. P. ir G. P. teismo prašė iškelti jiems, kaip fiziniams asmenims, bankroto bylą. Paaiškino, kad įsipareigojimai kreditoriams faktiškai atsirado dėl nesėkmingo verslo, kas mėnesį iš jų gautų pajamų yra dengiami kreditoriniai įsiskolinimai. Įsipareigojimų kreditoriams sumos buvo nustatytos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu patenkinus kreditorių civilinius ieškinius. Įsipareigojimų Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai šiuo metu nėra, o pareiškėjo įsipareigojimas K. D. kilo iš jų dviejų tarpusavio verslo santykių 2007 metais.
Suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija procesinį sprendimą byloje prašė priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo UAB Medicinos bankas prašo atsisakyti iškelti pareiškėjams bankroto bylą. Teigė, kad pareiškėjų nemokumą sukėlė jų pačių padaryti tyčiniai nusikaltimai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. spalio 30 d. nutartimi, pareiškėjų turtinei būklei neatitikus nemokumo kriterijaus, atsisakė iškelti jiems fizinio asmens bankroto bylą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjai negali kreditoriams įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų ir pareiškėjų skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma viršija 25 MMA. Tačiau teismas vertino, kad pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 1 punktą nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti.
Vertindamas, ar pareiškėjai yra nemokūs FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, teismas atkreipė dėmesį, kad nėra įskaitomi kreditorių: UAB Medicinos bankas, „Swedbank“, AB, BAB Ūkio bankas reikalavimai, kurie negali būti nurašyti. Kadangi pareiškėjų skolinių nenurašomų įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma neviršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų, t. y. pareiškėjų turtinė būklė neatitinka nemokumo kriterijaus, teismas atsisakė pareiškėjams iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas pagal tą patį pareiškimą, remdamasis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, priėmė du priešingus sprendimus – 2017-10-06 nutartimi iškėlė bankroto bylą, po to 2017-10-30 nutartimi atsisakė iškelti, nors nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka jokie nauji faktai, galėję nulemti priešingo sprendimo priėmimą, nepaaiškėjo.
7.2. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB Medicinos bankas, „Swedbank“, AB ir BAB Ūkio bankas reikalavimai negali būti nurašomi.
7.3. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog negali būti nurašomi tie reikalavimai, kurie kyla iš žalos fiziniams asmenims, o bankų atžvilgiu toks ribojimas neturėtų būti taikomas.
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB EDS INVEST prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Fizinio asmens bankroto procesu siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, būtų neteisinga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo nusikalstama veika žalą padariusio asmens interesai, inter alia jo siekis grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, būtų ginami labiau, negu tokią žalą patyrusio asmens teisės. Teismas pagrįstai sprendė, kad UAB Medicinos bankas, „Swedbank“, AB, ir BAB Ūkio bankas reikalavimai negali būti nurašomi, kadangi šių subjektų reikalavimai atsirado dėl Pareiškėjo nusikalstama veika padarytos žalos.
8.2. Teismas, gavęs vieno iš kreditorių atskirąjį skundą, panaikino 2017 spalio 6 d. nutartį ir įvertinęs papildomas aplinkybes priėmė skundžiamą nutartį, tokie teismo veiksmai atitinka CPK 334 str. 2 d.
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB Medicinos bankas prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantas sąmoningai klaidina teismą nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas buvo priimtas bylos nagrinėjimo metu, jame pateikti išaiškinimai ir padarytos išvados, todėl teismas privalėjo juo vadovautis. Teismas vertindamas pareiškėjų R. P. ir G. P. nemokumo būseną, pagrįstai į pradelstų įsipareigojimų sumas neįtraukė UAB Medicinos banko, AB „Swedbank“ ir AB Ūkio banko reikalavimų, nes visi šie reikalavimai atsirado iš nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo.
9.2. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas pasinaikino 2017-10-06 nutartį ir, papildomai ištyręs faktines aplinkybes, priėmė skundžiamą nutartį, kuria, atsižvelgdamas į aktualius Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarime pateiktus išaiškinimus ir padarytas išvadas, atsisakė R. P. ir G. P. iškelti fizinių asmenų bankroto bylą, nesudaro pagrindo nutarties nepagrįstumui.
9.3. Atkreipia dėmesį į tai, kad nutarties dalis pačios pareiškėjos G. P. nėra skundžiama.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pareiškėjams iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad teismas pagal tą patį pareiškėjų pareiškimą, remdamasis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, priėmė du priešingus sprendimus – 2017-10-06 nutartimi iškėlė bankroto bylą, o 2017-10-30 nutartimi atsisakė iškelti, nors nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka jokie nauji faktai, galėję nulemti priešingo sprendimo priėmimą, nepaaiškėjo. Su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
12. CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad, gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas per tris dienas nuo jo gavimo sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka pats panaikina skundžiamą nutartį, išsiųsdamas priimtos šiuo klausimu nutarties nuorašą byloje dalyvaujantiems asmenims;
13. Pirmosios instancijos teismas pasinaudojo jam CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte suteikta teise, sutinkant su atskiruoju skundu, pačiam panaikinti skundžiamą nutartį, t. y. teismas, gavęs vieno iš kreditorių atskirąjį skundą, panaikino 2017 spalio 6 d. nutartį ir įvertinęs papildomas aplinkybes priėmė skundžiamą nutartį. Šie pirmosios instancijos teismo veiksmai atitinka CPK 334 str. 2 d., todėl yra teisėti ir negali būti pagrindu naikinti apelianto skundžiamą nutartį.
14. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB Medicinos banko, „Swedbank“, AB ir BAB Ūkio banko reikalavimai negali būti nurašomi, ir nurodo, jog negali būti nurašomi tik tie reikalavimai, kurie kyla iš žalos fiziniams asmenims, o bankų atžvilgiu toks ribojimas neturėtų būti taikomas.
15. Konstitucinis Teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutarime nurodė, jog įstatyme nustatytu fizinio asmens bankroto institutu siekdamas užtikrinti nemokaus fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, įstatymų leidėjas negali paneigti iš Konstitucijos, inter alia jos 30 str. 2 d. įtvirtinto žalos atlyginimo principo, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų, kylančio reikalavimo, kad asmeniui padaryta materialinė ir moralinė žala turi būti teisingai atlyginta. Vadinasi, nustatydamas bankrutavusių fizinių asmenų atleidimo nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo sąlygas, jis negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenys, nusikalstama veika padarę materialinę ir (arba) moralinę žalą, galėtų išvengti pareigos ją atlyginti, o asmuo, kuriam ta žala padaryta, negalėtų gauti teisingo jos atlyginimo. Pažymėtina, kad reikalavimas atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, kuris pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui nurašomas kartu su kitais nepatenkintais kreditorių reikalavimais, iš esmės skiriasi nuo kitų kreditorių reikalavimų, kylančių iš sutartinių civilinių teisinių santykių, inter alia tuo, kad kreditorius, turintis teisę reikalauti žalos atlyginimo, santykiuose su skolininku dalyvauja ne savo pasirinkimu. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, fizinio asmens bankroto procesu siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, būtų neteisinga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo nusikalstama veika žalą padariusio asmens interesai, inter alia jo siekis grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, būtų ginami labiau, negu tokią žalą patyrusio asmens teisės, t. y. jo teisė gauti teisingą patirtos žalos atlyginimą, kuriuo bent iš dalies būtų atkurta padėtis, buvusi iki nusikalstamos veikos padarymo. Taigi ne tik tyčinę, bet ir neatsargią nusikalstamą veiką padariusio asmens nemokumas nėra konstituciškai pateisinamas pagrindas atleisti tokį asmenį nuo pareigos atlyginti jo padarytą žalą. Vadinasi, toks FABĮ 29 straipsnio 7 dalies įstatymų leidėjo nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį nusikalstama veika padaręs žalą asmuo iš esmės gali išvengti pareigos visiškai ją atlyginti (inter alia tą žalą ar jos dalį, kurią atlyginti priteista teismo sprendimu), nesuderinamas ir su iš Konstitucijos kylančia valstybės priederme imtis veiksmingų nusikalstamumą ribojančių ir mažinančių priemonių (Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas „Dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir reikalavimų pasibaigus bankroto procesui nurašymo“).
16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-66/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-66/2014">2K-66/2014</a>, kuria apeliantas nuteistas pagal LR BK 182 str. 2 d. bei patenkinti civiliniai ieškiniai, pagal kuriuos iš pareiškėjo UAB „Hansa lizingas“ (Swedbank, AB) priteista – 39 173,65 Lt, AB Ūkio bankui priteista – 206 298 Lt, iš pareiškėjo ir G. P. solidariai UAB Medicinos bankui priteista – 1 019 233,86 Lt. Atsižvelgdamas į tai, teismas pagrįstai sprendė, kad UAB Medicinos banko, „Swedbank“, AB, ir BAB Ūkio banko reikalavimai negali būti nurašomi, kadangi šių subjektų reikalavimai atsirado dėl apelianto nusikalstama veika padarytos žalos.
17. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tokiu teisiniu reguliavimu, kai, pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, likę nepatenkinti reikalavimai atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nurašomi, be kita ko, sudaromos prielaidos žalą padariusiam asmeniui turėti naudos iš savo padarytos nusikalstamos veikos. Taigi, nei žalos padarymo fiziniam asmeniui, nei žalos padarymo juridiniam asmeniui (bankui) atveju nėra prielaidų, kodėl reikalavimai turėtų būti nurašomi, kadangi teisinės valstybės ir kiti konstituciniai principai reikalauja, kad asmuo negali turėti naudos iš savo nusikalstamos veikos. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentą, kad reikalavimams, kurie kyla dėl žalos atlyginimo bankų atžvilgiu, toks ribojimas netaikomas, atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.
18. Taigi, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstos ir teisėtos nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Vytautas Kursevičius
