Administracinė byla Nr. eI3-10635-952/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01450-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.8; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 13 d.
Šiauliai
Regionų administracinio teismo teisėja Deimantė Andrulytė,
sekretoriaujant Ritai Levickytei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui D. F.,
atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei A. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas R. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2025 m. vasario 25 d. įsakymą Nr.TE-7-168/20025(11.7.53 E) (toliau – ir Įsakymas); pripažinti pareiškėjo R. B. atleidimą iš vidaus tarnybos neteisėtu; priteisti vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už laikotarpį nuo 2025 m. vasario 26 d. iki teismo sprendimo priėmimo; grąžinti pareiškėją R. B. į tarnybą, į iki atleidimo eitas Departamento (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir PGV) (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – ir PGT) budinčio ugniagesio gelbėtojo (statutinis valstybės tarnautojas 10 pareigybės grupė) pareigas; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pareiškėjas iki atleidimo iš vidaus tarnybos ėjo Departamento (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčio ugniagesio gelbėtojo (statutinis valstybės tarnautojas 10 pareigybės grupė) pareigas. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 74 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 78 straipsnio 1 dalimi, 80 straipsniu (kai savo poelgiu pažemino pareigūno vardą). Šis įsakymas buvo priimtas 2025 m. vasario 21 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TPI / 2025(3.68 E) pagrindu. Kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo išvados, pagrindą pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą atsakovas laikė aplinkybes, kad pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Varėnos pasienio rinktinės G. Ž. pasienio užkardos 2024 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 0045-ANR-N-715-2024 buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2024 m. gegužės 20 d. apie 06.15 val. (duomenys neskelbtini) prieigose, pasienio ruože, norint patikrinti (duomenys neskelbtini) prieigose esantį asmenį (R. B.), jis nevykdė teisėto pareigūno reikalavimo nebėgti ir sustoti. Už šį administracinį nusižengimą pareiškėjui buvo paskirta 90 EUR bauda. Pasak atsakovo, pareiškėjas nuo VSAT pareigūno bėgo ir buvo jo persekiojamas pasienyje su priešiška Lietuvai valstybe Baltarusija, iš kurios gabenama kontrabanda, bando patekti nelegalūs migrantai, todėl tokioje vietovėje ir esant tokiai geopolitinei padėčiai jo (pareiškėjo) veiksmai (VSAT pareigūno reikalavimo nevykdymas) akivaizdžiai žemina visos Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – ir VPGT), turinčios tiesioginę pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi visuomeninių teisinių santykių srityje, autoritetą, ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš VPGT pareigūnų. Pasak atsakovo, pabrėžtina ir tai, kad pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, kurio viena iš pareigų - sužinojus apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat būdamas teisės pažeidimo liudytoju imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui (Statuto 20 straipsnio 2 punktas), pats pasienio ruože nevykdė statutinio pareigūno, atliekančio pasienio teisinio režimo kontrolę, teisėto reikalavimo. R. B. padarytas pažeidimas nukreiptas prieš valdymo tvarką. Tokio pobūdžio pažeidimai (nukreipti prieš valdymo tvarką) gali sukelti nepasitikėjimą valdymo institucijomis, valdymo tvarkos nesilaikymas dažnai sudaro sąlygas korupcijai, kas ilgainiui gali smarkiai pakenkti institucijos ar valstybės prestižui, o tokių pažeidimų ignoravimas ar toleravimas gali skatinti ir kitus visuomenės narius negerbti įstatymų, jų nesilaikyti bei sumažinti visuomenės moralės standartus, skatinti cinišką požiūrį į valdžią ir valdymo tvarką. O tokie pažeidimai, padaryti statutinio valstybės tarnautojo, iš esmės menkina pamatines valstybės vertybes. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu Įsakymu. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi, pareigūno atsakomybė pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai nustatoma minėtų aplinkybių visuma, todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tai reiškia, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal minėtą Statuto nuostatą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu, todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00MzUzLTQzOC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-4353-438/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-4353-438/2016">A-4353-438/2016</a>, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMDQzLTU3NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1043-575/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1043-575/2017">A-1043-575/2017</a> ir kt.). Tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl minėtų aplinkybių egzistavimo, gali būti konstatuota, jog atitinkamais veiksmais/neveikimu buvo pažemintas pareigūno vardas ir pareigūnas atleistas iš tarnybos šiuo pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNTU0LTY2Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1554-662/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1554-662/2015">A-1554-662/2015</a>, Administracinė jurisprudencija. 2015, 29, p. 286-317). Pareiškėjas mano, kad šis pažeidimas nesukėlė būtinų teisinių pasekmių, kurioms esant galėjo būti priimtas sprendimas atleisti jį iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą: t. y., padaręs ANK 506 straipsnio 4 dalies pažeidimą, pareiškėjas nepažemino pareigūno vardo, nesugriovė pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga, jos nesukompromitavo. Viso proceso metu pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad pagal ugniagesio gelbėtojo pareigybės aprašymą, jo darbo funkcijų atlikimui yra taikomi specialūs reikalavimai, vienas iš jų – atitikti nustatytus bendrojo fizinio parengimo reikalavimus. Siekdamas palaikyti tinkamą fizinio pasirengimo formą sistemingai sportuoja, todėl kiekvieną rytą bėgioja bei atlieka kitus fizinius pratimus. 2024 m. gegužės 20 d. ryte prieš eidamas į darbą, kaip įprastai nusprendė pasportuoti. Išbėgo iš namų ir prasibėgo įprasta bėgimo trasa, kai jau bėgo link namų išgirdo kaip kažkas sušuko „STOK PYDARE!“. Kadangi tuo metu buvo šalia miško, išgirdęs tokį kreipinį išsigando ir iš karto pradėjo bėgti link miško, tačiau kai jau buvau nubėgęs apie 100 m, išgirdo, kad kažkas sušuko „Stok, VSAT tarnyba!“. Atsisuko pasižiūrėti ir pamatęs asmenį, kuris dėvėjo kepurę, panašią į VSAT pareigūno, iš karto sustojo. Paaiškino, kad prie jo priėjo minėtas asmuo ir jam prisiartinus iš dėvimos uniformos suprato, kad tai pasienio pareigūnas. Pareigūnui pareikalavus eiti kartu su juo prie tarnybinio automobilio, visus reikalavimus įvykdė. Kartu su pareigūnu priėjo prie tarnybinio automobilio, kuris stovėjo už krūmų, buvo patikrintas. Jokių draudžiamų daiktų pas jį neaptiko, nes pastarųjų niekada nėra turėjęs. Kai pasiteiravo pareigūno, kodėl jis vartojo necenzūrinio pobūdžio keiksmažodžius, pastarasis pasakė, kad tuoj sužinos. Po to jam liepė būti prie tarnybinio automobilio. Prie mašinos buvo sulaikytas apie dvi valandas, vėliau pristatytas į užkardą, kur sulaikymo kameroje dar tris valandas neteisėtai buvo laikomas, nors su savimi turėjo ir asmens dokumentus, ir jokio pažeidimo nebuvo padaręs. Kadangi neteisėtai buvo sulaikytas, pasakė, kad dėl tokių veiksmų kreipsis į pastarųjų vadovybę, tuomet jam buvo surašytas protokolas, kad neva jis neįvykdė prasimanyto reikalavimo nebėgti ir sustoti. Kaip yra paaiškinęs, jokio tikslo bėgti nuo pareigūno jam nebuvo, kadangi jokio pažeidimo nebuvo padaręs. Kai tik pamatė asmenį vilkint uniformą bei identifikavus, kad pastarasis gali būti pareigūnas, iš karto sustojo ir įvykdė visus šio asmens nurodymus. Jokio tarnybinio nusižengimo, kuriuo būtų pažeistos Statuto nuostatos bei VPGT etikos kodekso nuostatos jo veiksmuose nebuvo, priešingai, buvo nepagrįstai sulaikytas nesant tam jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjas paaiškino, kad 2024 m. gegužės 20 d. su savimi turėjo raciją, jokiu būdu negali pažeisti Statuto nuostatų, kadangi racija yra daiktas, kuris nėra įtrauktas į įstatymų draudžiamų daiktų sąrašą. Papildomai paaiškino, kad raciją 2025 m. gegužės 20 d. su savimi buvo pasiėmęs visiškai atsitiktinai, kadangi išvakarėse šią raciją jam buvo palikęs jo pažįstamas tam, kad pastarojoje sulituotų akumuliatorius, todėl pasportavęs iš karto ruošėsi eiti į darbą, kur norėjo sutaisyti racijos neveikiančią akumuliatoriaus bateriją. Nurodo, kad sprendžiant klausimą, ar pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, svarbu pažymėti, jog pirmos instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl VSAT nutarimo patenkino. Nors Vilniaus apygardos teismas šį pirmos instancijos teismo nutarimą panaikino, bet aukštesnysis teismas, laikydamas, kad pareiškėjo kaltė padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta pareigūno R.V. parodymais (vienintelis pareigūnas, kuris matė ir dalyvavo įvykyje, kitų pašalinių asmenų nebuvo), vis dėl to atkreipė dėmesį į tai, kad tarnybiniame pranešime šis pareigūnas nieko neminėjo apie neva du asmenis, kurie bėgo nuo jo, parodymai apie antrą asmenį, kuris nebuvo sulaikytas ir neva buvo su pareiškėju, atsirado tik apeliacinės instancijos teisme. Todėl sprendžiant klausimą ar pareiškėjo veiksmuose yra pareigūno vardo pažeminimo sudėtis, ši aplinkybė yra svarbi: įvykio metu pareiškėjas buvo vienas, konfliktas iš esmės įvyko tarp dvejų pareigūnų (pareiškėjo ir VSAT pareigūno), kitų asmenų nebuvo, todėl atsakovo konstatuotas neva įstaigos autoriteto pažeminimas, neva pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas nebuvo akivaizdus, nors pagal teismų praktiką ši aplinkybė būtina ir tai turėjo įrodyti atsakovas.
2. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad, Departamento nuomone, skundas yra nepagrįstas, o jame nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą Įsakymą ir grąžinti pareiškėją į Departamento (duomenys neskelbtini) PGV (duomenys neskelbtini) PGT ugniagesio gelbėtojo pareigas. Pareiškėjas buvęs Departamento (duomenys neskelbtini) PGV (duomenys neskelbtini) PGT ugniagesys gelbėtojas, t. y. statutinis valstybės tarnautojas. Iš pareigų pareiškėjas atleistas tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, t. y. 2024 m. gegužės 20 d. apie 06.15 val. (duomenys neskelbtini). prieigose, pasienio ruože nevykdė teisėto VSAT Varėnos pasienio rinktinės G. Ž. pasienio užkardos pareigūno, norėjusio jį patikrinti, reikalavimo nebėgti ir sustoti. Ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2024 m. gegužės 20 d. tyčia atliko aukščiau nurodytus veiksmus, nėra. Skundas iš esmės grindžiamas tik tuo, kad neva pareiškėjo 2024 m. gegužės 20 d. veiksmai nesukėlė pasekmių - akivaizdžiai nepažemino vidaus tarnybos sistemos autoriteto, nesugriovė VPGT ir jo nesukompromitavo. Nurodo, kad LVAT yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes - pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Pareigūno atsakomybė <....> yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu, ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos <....> jei nėra nustatomos minėtos pasekmės - akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis bei elgesiu, kurio visuomenė tikisi iš pareigūnų. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis (šiais aspektais žr., pvz., 2010 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-453/2010; 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2659/2012; 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2737/2012; 2008 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1561/2008). Pareiškėjo veiksmai atlikti jam einant (duomenys neskelbtini) PGT budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigas, t. y. pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, turėdamas pareigą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui (Statuto 20 straipsnio 2 punktas) tyčia nevykdė teisėtų VSAT pareigūno reikalavimų. Pareiškėjas nuo VSAT pareigūno bėgo ir buvo jo persekiojamas anksti ryte pasienyje su priešiška Lietuvai valstybe Baltarusija, iš kurios gabenama kontrabanda, bando patekti nelegalūs migrantai. Be kita ko, pareiškėjas su savimi turėjo raciją. Pareiškėją mišku persekiojantis VSAT pareigūnas ne kartą kartojo reikalavimą sustoti, tačiau pareiškėjas piktybiškai nevykdė minėto reikalavimo ir toliau bėgo į mišką. Pareiškėjas savo veiksmais esant tokiomis aplinkybėmis, tokiai geopolitinei situacijai ir tokioje vietoje, t. y. pasienio ruože, kuriame galioja pasienio teisinis režimas, matydamas uniformuotą VSAT pareigūną nedideliu (15-20 metrų) atstumu ir nepaklusdamas jo reikalavimui sustoti ir nebėgti, nėra suderinami pareigūno veiklos principais. Pabrėžia, kad pareiškėjas gyvena pasienio ruože, todėl neabejotinai žino pasienio teisinio režimo reikalavimus. Pareiškėjas pareigūno vardą žeminančius veiksmų atlikimo metu buvo vietovėje, netoli kurios gyvena ir dažnai mato uniformuotus VSAT pareigūnus, todėl pareigūno buvimas toje vietoje jam neturėjo būti netikėtas. Pažymi, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas buvo nukreiptas prieš valdymo tvarką. Tokio pobūdžio pažeidimai (nukreipti prieš valdymo tvarką) kelia nepasitikėjimą valdymo institucijomis, valdymo tvarkos nesilaikymas dažnai sudaro sąlygas korupcijai, kas ilgainiui gali smarkiai pakenkti institucijos ar valstybės prestižui, o tokių pažeidimų ignoravimas ar toleravimas gali skatinti ir kitus visuomenės narius negerbti įstatymų, jų nesilaikyti bei sumažinti visuomenės moralės standartus, skatinti cinišką požiūrį į valdžią ir valdymo tvarką. O tokie pažeidimai, padaryti statutinio valstybės tarnautojo, iš esmės menkina ne tik VPGT autoritetą, bet ir pamatines valstybės vertybes. Pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju ir žinodamas Etikos kodekso normas, privalėjo užtikrinti tokį statutinio valstybės tarnautojo elgesį, kurio visuomenė tikisi iš statutinio valstybės tarnautojo, bei, eidamas atitinkamas pareigas, elgtis taip, kad jo elgesys ne tik užtikrintų pasitikėjimą statutiniais valstybės tarnautojais, bet ir visuomenės akyse nekompromituotų tarnybos autoriteto, taip elgtis jis buvo įpareigotas kaip atitinkamą pareigūno statusą turintis asmuo (pareigūnas). Pareiškėjas negalėjo nesuprasti savo veiksmų nesuderinamumo su statutinio valstybės tarnautojo pareigomis bei žeminančio tarnybos autoritetą. Aptarti sąmoningi pareiškėjo veiksmai, kurių jis iš esmės neginčija, yra akivaizdus vidaus tarnybos sistemos ir joje dirbančių pareigūnų autoriteto menkinimas bei nepagarba sąžiningai tarnybą atliekantiems pareigūnams. Pareiškėjui taip pat buvo žinomi jam keliami aukšti tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartai. Aptartas pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis buvo nesuderinamas su pareigūno veiklos principais bei prieštaravo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms atitinkamai veikti, o tai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų; atliktais veiksmais pareiškėjas ne tik nusižengė Etikos kodekse nustatytiems principams bei sulaužė Statuto 16 straipsnyje nustatytą ir duotą priesaiką gerbti bei vykdyti Konstituciją ir įstatymus, visada saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą, tačiau ir akivaizdžiai žemino VPGT įstaigos, kaip institucijos, kurios viena iš pagrindinių funkcijų yra užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi viešosios tvarkos teisinių santykių srityje, autoritetą, prieštaravo visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms ir nepateisino teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš VPGT pareigūnų. Aptarti pareiškėjo veiksmai vertinami kaip tyčiniai ir sąmoningi. Įvertinus pareiškėjo veiksmų pobūdį, teigtina, kad Įsakymas atleisti jį pagal Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra pagrįstas ir teisėtas. Atleidimas iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą laikoma ne tik sudrausminimo priemone pareigūno vardą pažeminusiam asmeniui, bet ir vidaus reikalų sistemos autoriteto visuomenėje apsauga, reikalinga formuojant visuomenės teigiamą požiūrį į šios sistemos veiklos efektyvumą ir principingumą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A662-1409/2010. Nr. A438-230/2011). Vertinat skunde nurodomą aplinkybę, kad Pareiškėjas buvo vienas, konfliktas iš esmės įvyko tarp dvejų pareigūnų (pareiškėjo ir VSAT pareigūno), kitų asmenų nebuvo, todėl neva VPGT kompromitavimas nebuvo akivaizdus, pažymi, kad LVAT ne kartą yra konstatavęs, jog pareigūno padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji buvo padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (žr., pvz., LVAT 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTM1OC0xMDYyLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5358-1062/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5358-1062/2018">eA-5358-1062/2018</a>). Akivaizdumas Statuto 2 straipsnio 4 dalies prasme nesiejamas su sąlyga, kad apie pareigūno priešingą teisei ar pažeidžiančią etikos normas veiką būtų viešai paskelbta ir taptų žinoma visai visuomenei ar atitinkamai jos daliai. Skunde aptariama pareiškėjo pozicija, kurios jis laikėsi viso proceso metu, paneigta bylos Vilniaus apygardos teisme (toliau – VAT) nagrinėjimo metu. VAT konstatavo, kad sekant pareiškėjo paaiškinimais, duotais viso proceso metu, VSAT pareigūno veiksmai būtų nelogiški. Pareiškėjas paaiškino, jog aptariamu laiku ir vietoje sportavo (bėgiojo) ir iš esmės bėgo link tos vietos, kur pastebėjo asmenį, kurį vėliau atpažino kaip pareigūną. Minėtą asmenį pareiškėjas teigė pastebėjęs apie 70-100 metrų atstumu ir išgirdęs reikalavimą sustoti su necenzūriniais žodžiais. Iš šių paaiškinimų sektų, kad pareigūnas pareiškėją matė atbėgantį link jo ir tarp jų esant 70-100 metrų atstumui pareikalavo pareiškėjo sustoti. Tačiau VSAT pareigūnui nėra jokios prasmės reikalauti sustoti už 70-100 metrų asmens, kuris ir taip artėja prie pareigūno. Be to, apeliacinės instancijos posėdyje pareiškėjas neginčijo liudytojo nurodytų aplinkybių, kad jie vienas kitą pamatė 15-20 metrų atstumu, o ne 70-100, kaip jis aiškino iš pradžių. Daro išvadą, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, reikalingų konstatuoti, kad pareiškėjo 2024 m. gegužės 20 d. nevykdymas teisėto VSAT pareigūno reikalavimo sustoti ir nebėgti, pažemino pareigūno vardą, visuma. Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (LVAT nutartis Nr. A4-189/2007), ji negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis (LVAT nutartis Nr. A662-193/2011).
3. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
k o n s t a t u o j a :
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo grąžinti pareiškėją į buvusias pareigas, priteisti vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.
6. Byloje nustatyta, kad 2024 m. birželio 7 d. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 0045-ANR_N-715-2024, kuriame nurodyta, kad „2024-05-20 apie 6.15 val. (duomenys neskelbtini) prieigose, pasienio ruože, LTU pilietis R. B. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), norint patikrinti (duomenys neskelbtini) prieigose esantį asmenį, asmuo nevykdė teisėto pareigūno reikalavimo nebėgti ir sustoti. Savo veiksmais LTU pilietis R. B. gim. (duomenys neskelbtini) padarė nusižengimą kurio požymiai atitinka LR ANK 506 str. 4 d.“ R. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį ir jam skirta 90 EUR bauda.
2025 m. vasario 21 d. buvo surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TPI-15 /2025(3.68 E), kurioje konstatuota, kad „1. R. B. 2024-05-20 apie 06.15 val. (duomenys neskelbtini) prieigose, pasienio ruože nevykdė teisėto VSAT pareigūno, norėjusio jį patikrinti, reikalavimo nebėgti ir sustoti. Šiais veiksmais R. B. pažeidė Statuto 3 str. 1 d. 8 p., 20 str. 2 p., Etikos kodekso 6.3 p., 7.4 p., 11.1 p., 11.3 p. reikalavimus bei sulaužė pareigūno priesaiką. 2. Konstatuojamosios dalies 1 p. nurodyti veiksmai sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad R. B. pažemino vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą“. Tarnybinio patikrinimo išvadoje siūlyta atleisti R. B. iš vidaus tarnybos Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punkto (pareigūnas iš vidaus tarnybos atleidžiamas, kai savo poelgiu pažemino vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą) pagrindu.
2025 m. vasario 25 d. įsakyme „Dėl vidaus tarnybos puskarininkio R. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ Nr. TE-7-168 /2025(11.7.53 E) (skundžiamas Įsakymas) nurodyta, kad „1. A t l e i d ž i u iš vidaus tarnybos 2025 m. vasario 25 d. vidaus tarnybos puskarininkį R. B., Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) (duomenys neskelbtini)s priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčios pamainos ugniagesį gelbėtoją (statutinį valstybės tarnautoją, 10 pareigybių grupės)“.
7. Statuto 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pareigūno vardo pažeminimas – vidaus tarnybos sistemos pareigūno veika, padaryta dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.
Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą.
Statuto 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Statuto 74 straipsnio 1 dalies 2–10, 13 ir 15 punktuose nurodytais pagrindais pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (-ios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Šiais pagrindais atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos galima ir jo laikinojo nedarbingumo, atostogų ar nušalinimo nuo pareigų metu.
8. LVAT praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00MzUzLTQzOC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-4353-438/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-4353-438/2016">A-4353-438/2016</a>; LVAT 2024 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTA1OS04MTUvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1059-815/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1059-815/2024">eA-1059-815/2024</a>; kt.).
9. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2024 m. liepos 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas išnagrinėjo pareiškėjo R. B. skundą dėl VSAT Varėnos pasienio rinktinės G. Ž. pasienio užkardos dėl 2024 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 0045-ANR_N-715-2024 panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 30 d. nutarimu pareiškėjo R. B. skundą patenkino ir panaikino VSAT Varėnos pasienio rinktinės G. Ž. pasienio užkardos dėl 2024 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 0045-ANR_N-715-2024 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi VSAT Varėnos pasienio rinktinės G. Ž. pasienio užkardos apeliacinį skundą patenkino. Panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. liepos 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir paliko galioti VSAT Varėnos pasienio G. Ž. pasienio užkardos 2024 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 0045-ANR_N-715-2024. Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjusi.
10. Taigi, kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjo atstovas, pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad padarė administracinį nusižengimą, nes aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjas, padarydamas administracinį nusižengimą, savo veiksmais pažemino pareigūno vardą.
11. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus (tarnybinio patikrinimo išvadą, rašytinius pareiškėjo paaiškinimus bei kitus įrodymus), daro išvadą, kad atsakovas tinkamai nustatė tyrimui reikšmingas aplinkybes, jas objektyviai įvertino bei padarė pagrįstas išvadas.
12. Svarbu paminėti aplinkybes, kad pareiškėjas nuo VSAT pareigūno bėgo ir buvo persekiojamas pasienyje su Lietuvai priešiška valstybe – Baltarusija, pareiškėjas piktybiškai nevykdė VSAT pareigūno reikalavimo sustoti. Be to, pabrėžtina, kad pareiškėjas gyvena pasienio ruože, todėl jam buvo žinoma kaip atrodo, kaip būna apsirengę pasienio pareigūnai bei koks teisinis režimas galioja pasienyje. Iš Vilniaus apygardos teismo nutarties matyti, kad teismo posėdžio metu buvo apklaustas pareigūnas, kuris patvirtino, kad apie 15-20 metrų atstumu pastebėjo miško keliu einančius asmenis, o šie, pamatę pareigūną, apsisuko ir pradėjo judėti priešinga kryptimi. Pareigūnui sušukus „Stok, Valstybės sienos apsaugos tarnyba“, asmenys iš karto pradėjo bėgti priešinga kryptimi. Taip pat liudytojas nurodė, kad buvo apsirengęs tarnybinę uniformą, todėl asmenys turėjo matyti, kad jis uniformuotas. Be to, Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas R. B. iš esmės nepaneigė pareigūno parodymų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra svarbi pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog įvykio metu pareiškėjas buvo vienas, o ne kaip nurodė liudytojas, kad jie buvo dviese, nes konfliktas įvyko tik tarp dviejų pareigūnų (pareiškėjo ir VSAT). Teismo vertinimu, bylos kontekste, svarbu vertinti aplinkybę, kad pareiškėjas nepakluso teisėtam VSAT pareigūno reikalavimui sustoti, tuo pažeisdamas teisės aktų reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, kuris neabejotinai sietinas su tuo, kad pareigūnas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, menkino įstaigos autoritetą, griovė pasitikėjimą įstaiga.
13. Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju ir žinodamas Etikos kodekso normas, privalėjo užtikrinti tokį statutinio valstybės tarnautojo elgesį, kurio visuomenė tikisi iš statutinio valstybės tarnautojo. Be to, kaip nustatyta Statuto 16 straipsnyje, asmuo priimtas į vidaus tarnybą prisiekia paskyrus jį į pareigas. Pareigūnas prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.
14. Kaip minėta, LVAT yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Bylos kontekste, darytina išvada, kad šios aplinkybės yra nustatytos: pareigūnas pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, nes 2024 m. gegužės 20 d. apie 6.15 val. (duomenys neskelbtini) prieigose, pasienio ruože, norint patikrinti pareiškėją, pareiškėjas nevykdė teisėto pareigūno reikalavimo nebėgti ir sustoti, tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, taip pat pareiškėjas, nevykdydamas teisėto pareigūno reikalavimo sustoti, elgėsi lengvabūdiškai, pažeidė galiojančias teisės normas, tokiais savo veiksmais neabejotinai sumenkino, pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą bei pareigūno vardą. Pareiškėjo elgesys akivaizdžiai nėra suderinamas su pareigūno vardu. Kaip nurodo LVAT, Statutas pareigūnams nustato aukštesnius tarnybos, drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė (žr., pvz. LVAT 2025 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTI5Mi02NjIvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1292-662/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1292-662/2025">eA-1292-662/2025</a>). Taip pat svarbu akcentuoti, kad LVAT yra išaiškinęs, kad pareigūno padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (žr., pvz., 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013).
15. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bei cituotą teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad ginčijamas atsakovo Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo. Taip pat nėra jokio pagrindo tenkinti ir išvestinių pareiškėjo reikalavimų. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
16. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).
Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tad pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Deimantė Andrulytė
