Administracinė byla Nr. eI2-13559-386/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02975-2025-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.2.; 55.1.1
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 12 d.
Klaipėda
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dovilės Jazdauskaitės, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,
2025 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo:
1) panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 25S114279 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas1);
2) panaikinti Migracijos departamento 2025 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 25S116181, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Nr. 760270106 (toliau – ir Sprendimas2);
3) panaikinti Migracijos departamento 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 25S116393 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – ir Sprendimas3) (toliau kartu – ir skundžiami Sprendimai);
4) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo svarstyti A. P. prašymą pratęsti pareiškėjo leidimo laikinai gyventi galiojimą.
Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš Migracijos departamento patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis yra Baltarusijos pilietis, leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pagrindu nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. dirbo tarptautinių reisų vairuotoju įmonėje UAB „Motusbona“. Pareiškėjas yra vedęs, jo sutuoktinė bei vaikas gyvena Baltarusijoje. Kadangi pareiškėjo sutuoktinė bei mažametis vaikas gyvena Baltarusijoje, jie neturi leidimo ar vizos atvykti į Lietuvą, todėl pareiškėjas keletą kartų per metus grįžta aplankyti šeimos į Baltarusiją. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi darbo pagrindais buvo išduotas 2023 m. liepos 26 d. ir turėjo galioti iki 2025 m. liepos 26 d. Sprendimu2 leidimas laikinai gyventi Nr. 760270106 (toliau - LLG) buvo panaikintas, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Dar iki Sprendimo2 priėmimo, 2025 m. gegužės 14 d. Migracijos departamentas pareiškėjo atžvilgiu priėmė Sprendimą1, kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo pratęsti jo LLG. Sprendimas1 ir Sprendimas2 priimti motyvuojant tuo, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje neva kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas grįžo iš darbo Europoje, nes dėl LLG panaikinimo darbdavys turėjo su juo nutraukti sutartį. 2025 m. gegužės 27 d. Pareiškėjas išvyko iš Lietuvos, Lietuvos pasienyje buvo informuotas apie tai, kad jam yra uždrausta atvykti į Lietuvą 5 metus, tačiau jokio dokumento pareiškėjas negavo nei iš pasienio tarnybos, nei iš Migracijos departamento. Pažymi, kad iš Lietuvos išvyko ne savo noru, o tik todėl, kad laiku įvykdytų Migracijos departamento įpareigojimą išvykti iš Lietuvos panaikinus jo LLG. Pareiškėjas mano, kad skundžiami Sprendimai jo atžvilgiu yra priimti nepagrįstai, grindžiami tik bendro pobūdžio samprotavimais ir pamąstymais. Sprendimai grindžiami faktiškai vien tik Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvadomis, kurioms Migracijos departamentas nepagrįstai pritarė. Sprendimuose nepagrįstai neatsižvelgta į pareiškėjo ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, į tai, jog pareiškėjas neturi nuobaudų bei nusižengimų, taip pat, kokias pažiūras pareiškėjas deklaruoja tiek karo Ukrainoje, tiek Baltarusijos politikos atžvilgiu. Sprendimų išvados ir motyvacija faktiškai grindžiama tik VSD išvados argumentais, kurie yra bendrojo pobūdžio, cituojami daugelyje sprendimų panaikinti LLG, kuriuos gauna Baltarusijos piliečiai.
Skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjas atliko ar ėjo tarnybos pareigas Baltarusijoje. Migracijos departamentas nepagrįstai tapatina Baltarusijoje dirbančius tarnautojus ar pareigūnus bei paprastus darbininkus. Sprendimuose taip pat nepagrįstai nurodoma neva dėl to, jog dirbo holdingo „BelAZ holding“ įmonėje, pareiškėjas palaikė ar palaiko Baltarusijos režimą, o darbas minėtoje įmonėje neva savaime suponuoja tai, jog pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką. Tokie argumentai yra visiškai nepagrįsti. Pareiškėjas, kaip ir daug kitų Baltarusijos piliečių, nepritaria valstybės vykdomai politikai. 2020 - 2021 metais nedelsiant palikti darbo įmonėje negalėjo, nes turi sutuoktinę, turi finansinių įsipareigojimų. Darbo Baltarusijoje metu pareiškėjas neužėmė jokių svarbių pareigų, o po darbo santykių nutraukimo nei su įmone, nei su buvusiais kolegomis jokių ryšių nepalaikė ir nepalaiko, jo pažiūros nesutampa ir yra priešiškos režimui.
Pareiškėjas pažymi, kad jo atsakymai į Migracijos departamento klausimus buvo labai lakoniški bei nekonkretūs, kadangi tiek pareiškėjas, tiek jo kolegos žino, kad Baltarusijos žvalgyba seka visą jos piliečių komunikaciją, kol šie yra Baltarusijos teritorijoje. Todėl pareiškėjas negali atvirai kalbėti per nuotolinio ryšio programėles ar siųsti laiškų/žinučių, kol yra Baltarusijoje. Migracijos departamentas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo ilgalaikiai ekonominiai, socialiniai ir šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika nesieja, o laisvu nuo darbo laiku pareiškėjas nuolat vyksta į Baltarusiją. Pažymi, kad jis yra geras ir sąžiningas darbuotojas, toje pačioje įmonėje Lietuvoje dirbo beveik dvejus metus bei ketino dirbti toliau. Kadangi pareiškėjo darbas yra vežioti krovinius visoje Europoje, todėl jis objektyviai neturėtų ir negalėtų rinkti jokios svarbios informacijos Baltarusijos žvalgybai nei apie Lietuvą, nei apie kitas valstybes. Vien aplinkybė, jog jis kelis kartus per metus laisvu nuo darbo metu vyksta į Baltarusiją nei padidina, nei sumažina galimybes Baltarusijos žvalgybai jį tariamai verbuoti. Pareiškėjo atžvilgiu priimti skundžiami Sprendimai yra visiškai nepagrįsti ir paremti išimtinai bendro pobūdžio teiginiais, Sprendimuose yra neatsižvelgta į faktinę pareiškėjo situaciją, į tai, kad jis priešinosi Baltarusijos režimui, išėjo iš darbo Baltarusijos įmonėje, susirado darbą Lietuvoje, kad Baltarusijos darbdaviai negalėtų taikyti jam represijų dėl jo požiūrio. Sprendimuose pareiškėjas nepagrįstai bendrojo pobūdžio teiginiais yra smerkiamas bei be jokio faktinio ar teisinio pagrindo kaltinamas lojalumu Baltarusijos režimui, nors tai jis ne kartą paneigė ir aiškiai nurodė savo priešingas pažiūras.
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad VSD 2025 m. gegužės 2 d. išvadoje Nr. 18-4959 konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Priimdamas skundžiamus Sprendimus Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui (pareiškėjo realiai atliktus veiksmus VSD surinktos informacijos kontekste), pareiškėjo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, šeiminius ir ekonominius ryšius, pagal šiuos duomenis vertino skundžiamų Sprendimų proporcingumą, atliko individualų kompleksinį pareiškėjo vertinimą. Migracijos departamentas sistemiškai įvertino visas aktualias su pareiškėju susijusias aplinkybes.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo realiai atlikti veiksmai (pareiškėjo darbas Baltarusijai strateginę reikšmę turinčioje įmonėje „BelAZ“) VSD surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Mano, kad reikalavimas, jog užsienietis turi atlikti konkrečius nusikalstamus veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Pareiškėjo darbo pobūdis Baltarusijai strateginę reikšmę turinčioje įmonėje, neturi įtakos vertinant pareiškėjo dabartinę grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo užimtos pareigos nepaneigia galimybės pareiškėjui rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus (tokios užduotys nereikalauja specialių pareigų užėmimo ar specialaus parengimo).
Pareiškėjo atsakymai į Migracijos departamento klausimyno klausimus apie Rusijos Federacijos karinius veiksmus Ukrainoje ir Krymo priklausomybę nepatvirtina pareiškėjo nelojalumo Baltarusijos Respublikai. Minėti pareiškėjo atsakymai tėra pareiškėjo deklaratyvus pareiškimas Migracijos departamentui, bet ne viešai reiškiamos pažiūros ar kiti veiksmai, dėl kurių jis galėtų būti laikomas nelojaliu Baltarusijos Respublikai. Pareiškėjo Migracijos departamento teikti paaiškinimai, kad jis darbinius santykius su „BelAZ“ nutraukė, nes nepatiko darbas bei įmonės požiūris į darbuotoją patvirtina, kad pareiškėjas darbo santykius su „BelAZ“ nutraukė savo noru, nebuvo atleistas dėl jo politinių priežasčių. Pareiškėjas savo paaiškinimuose nenurodė, kad jis yra Baltarusijos Respublikos režimo opozicijos dalyvis. Migracijos departamentas sistemiškai įvertino visas aktualias su pareiškėju susijusias aplinkybes, todėl Migracijos departamento išvada apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą atitinka LVAT praktiką. Mano, kad Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutiko su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad skundžiami Migracijos departamento Sprendimai yra priimti pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos strateginės reikšmės įmonėje „BelAZ“, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią ir jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
LVAT praktikoje yra pateiktas išaiškinimas, kad lojalumo Rusijos/Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems/tarnaujantiems Rusijos/Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie neabejotinai liudytų akivaizdų jo priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką ar kad darbą Baltarusijos valstybės įmonėje pareiškėjas tikrai paliko dėl vertybinių įsitikinimų / moralinių priežasčių. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjui gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant uždraudimo atvykti, leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos neišdavimo klausimus.
Pareiškėjo periodiškas vykimas į Baltarusiją, nepriklausomai nuo skunde deklaruojamo tikslo, t. y. šeimos (žmonos ir sūnaus) lankymo, kaip tik gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms daryti įtaką pareiškėjui. Pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
k o n s t a t u o j a:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. 25S114279, 2025 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 25S116181 ir 2025 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 25S116393 (minėta, toliau kartu – ir skundžiami Sprendimai) teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. P. yra Baltarusijos Respublikos pilietis ir nuo 2023 m. liepos 20 d. turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, galiojantį iki 2025 m. liepos 26 d.
Atsakovas gavo Valstybės saugumo departamento 2025 m. gegužės 2 d. išvadą Nr. 18-4959, kurioje nurodyta, jog Baltarusijos Respublikos piliečio A. P. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Atsižvelgdamas į gautą VSD išvadą bei įvertinęs ir kitus duomenis, Migracijos departamentas priėmė skundžiamus Sprendimus: 2025 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 25S114279 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2025 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 25S116181, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Nr. 760270106; 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 25S116393 sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių.
Pareiškėjas su skundžiamais Sprendimais nesutinka ir prašo juos panaikinti kaip nepagrįstus. Teigia, kad atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjo keliamą grėsmę, nėra įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės.
UTPĮ 4 straipsnio 3 dalis nustato, jog užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
UTPĮ 50 straipsnyje nustatyti leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo pagrindai. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalyje 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Pažymėtina, kad, vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, Valstybės saugumo departamentas yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Valstybės saugumo departamento uždaviniai – vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės saugumo departamentas koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. Valstybės saugumo departamentas teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms.
Nurodytos nuostatos, taip pat UTPĮ 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad būtent Valstybės saugumo departamentas yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
LVAT 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzUyMS05NjgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3521-968/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3521-968/2021">eA-3521-968/2021</a>, kurioje taip pat buvo vertinamas užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui klausimas, yra konstatavęs, kad „<...>Migracijos departamentas Raštu gavo patikimos ir pakankamos informacijos būtent apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, todėl įvertinęs pateiktas aplinkybes ir nustatęs, kad yra draudimo atvykti pagrindas, privalėjo priimti ir priėmė Sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. <...>Migracijos departamentui nesuteikta teisė kvestionuoti kitos kompetentingos institucijos pateiktą informaciją ar ją vertinti kitaip“. Taigi, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD ir teikia išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, o Migracijos departamentas priima sprendimus dėl užsieniečiui išduoto leidimo gyventi ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
LVAT savo praktikoje nuosekliai pripažįsta, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzc4NC02NjIvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3784-662/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3784-662/2016">eA-3784-662/2016</a>, 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzgyNi01NTYvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3826-556/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3826-556/2018">eA-3826-556/2018</a>). LVAT praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTA0OS03NTYvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1049-756/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1049-756/2017">eA-1049-756/2017</a>; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzc3Ni04MjIvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3776-822/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3776-822/2017">eA-3776-822/2017</a>; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012, 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTIxMC04MTUvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1210-815/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1210-815/2024">eA-1210-815/2024</a>).
Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, ir būdamas viešojo administravimo subjektu turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje, padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., LVAT 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTcyMS01MjUvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1721-525/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1721-525/2023">eA-1721-525/2023</a>).
Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą2 dėl LLG pareiškėjui panaikinimo, vadovavosi VSD 2025 m. gegužės 2 d. rašte Nr. 18-4959 pateikta išvada, jog Baltarusijos Respublikos pilietis A. P., dirbdamas strateginės reikšmės įmonėje „BelAZ“, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose (įmonėse, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose (įmonėse, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Be to, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos piliečiui A. P. išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
Viešųjų šaltinių duomenimis, Baltarusijos Respublikos įmonė „BelAZ“ užsiima kalnakasybos, karjerų ir kasyklų technikos gamyba, patenka tarp didžiausių pasaulyje koncernų, gaminančių tokios paskirties techniką. Tai reiškia, „BelAZ“ yra svarbus Baltarusijos valdančiojo režimo finansavimo įrankis. Pažymėtina, kad didžioji dalis „BelAZ“ produkcijos eksportuojama į Rusiją. 2021 m. birželio mėn. „BelAZ“ buvo įtraukta į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą už represijas prieš darbuotojus, dalyvavusius masiniuose protestuose prieš A. L. autoritarinį režimą po prieštaringai vertinamų 2020 m. prezidento rinkimų, nuo 2023 m. kovo mėn. taikomos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijos.
Įvertinus byloje esančius dokumentus matyti, jog nagrinėjamo ginčo atveju, Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus Sprendimus, pagrįstai ir tinkamai įvertino kompetentingos institucijos Valstybės saugumo departamento pateiktą išvadą, nes pareiškėjo darbas Baltarusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas.
Skirtingai nei teigia pareiškėjas, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, nes surinko ir kitus faktinius duomenis apie pareiškėjo gyvenimą Lietuvos Respublikoje ir nustatė, kad nacionalinė viza nacionalinė viza pareiškėjui išduota nebuvo, pareiškėjui 2023 m. liepos 26 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas Lietuvoje dirbo nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. (pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje ir jo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nėra ilgalaikiai). Pareiškėjas periodiškai vyko į Baltarusiją (fiksuoti 23 Lietuvos valstybės sieną kirtimai). Dažniausiai išvykdavo kelioms savaitėms ar mėnesiui (pvz., 2024 m. spalio 7 d. – 2024 m. lapkričio 8 d., 2025 m. sausio 20 d. – 2025 m. vasario 7 d.), bet buvo išvykęs ir ilgesnį laikotarpį (pvz., 2023 m. lapkričio 6 d. – 2024 m. sausio 25 d.). Pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta. Teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad skundžiamus Sprendimus Migracijos departamentas priėmė neatlikęs individualaus vertinimo.
Teismas pažymi, kad valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFTLTg0Ni03NTYvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAS-846-756/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAS-846-756/2020">eAS-846-756/2020</a> yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai, o įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, o valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama tiek LVAT, tiek EŽTT (pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus) praktikoje. Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą, kad situacija susijusi su nacionaliniu saugumu, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
2022 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ nuostatomis, sugriežtinus vizų režimą, sustabdytas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje. Taip pat sustiprinta valstybės sienos apsauga, t. y. Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.
Remiantis minėto Seimo nutarimo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nepaprastoji padėtis įvedama dėl precedento neturinčiu mastu sutelktų Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos pajėgų, kurios vykdo karinę agresiją prieš kaimynystėje esančią Ukrainos valstybę ir sukėlė humanitarinę bei pabėgėlių krizę, grasina Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO), Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos valstybių saugumui ir kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams; be to, dėl galimų hibridinių atakų ir įvairiausio pobūdžio provokacijų visuomenės rimčiai kyla grėsmė, kurios neįmanoma pašalinti netaikant Nepaprastosios padėties įstatyme nustatytų konkrečių nepaprastųjų priemonių. Nepaprastosios padėties įvedimo tikslas – naudojant šiame nutarime nustatytas nepaprastąsias priemones ir priimant sprendimus, pašalinti dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos veiksmų ir jų lemiamų procesų kilusią grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ir visuomenės rimčiai (1 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nepaprastoji padėtis įvesta visame Lietuvos Respublikos pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika. Tai reiškia, kad visos indikacijos apie galimą grėsmę turi būti vertinamos itin jautriai.
Nurodytos geopolitinės situacijos ir Lietuvos saugumo kontekste pareiškėjo argumentai apie tai, kad VSD išvadoje nurodomi bendrojo pobūdžio teiginiai apie galimą Baltarusijos žvalgybos darbą Baltarusijoje veikiančiose įmonėse niekaip nesusijusios su pareiškėju dėl to, kad jis niekuomet neatliko jokių svarbių pareigų nei įmonėje „BelAZ“, nėjo kažkokių kitų pareigų Baltarusijos institucijose, su jokiais pareigūnai niekada nekontaktavo, teismo vertinimu, nepaneigia fakto, kad pareiškėjo darbas Baltarusijai strateginę reikšmę turinčioje įmonėje kelia kontržvalgybinių rizikų, nes tokias valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.
Taip pat pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog Baltarusijoje gyvena pareiškėjo šeimos nariai, todėl Baltarusijos Respublikos tarnybos gali bandyti paveikti pareiškėją per jo šeimos narius.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
Šiuo aspektu pažymėtina, jog pareiškėjo ryšiai su Baltarusija, tinkamo integravimosi į Lietuvos gyvenimą nebuvimas buvo ir turėjo būti vertinami pagal skundžiamų Sprendimų metu nustatytas aplinkybes ir pagal šiuo metu susiklosčiusį geopolitinį kontekstą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime padarytomis išvadomis, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama grėsme nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę. Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose jėgos struktūrose dirbančiais Rusijos ar Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz. buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTQ2MS01MjAvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1461-520/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1461-520/2023">eA-1461-520/2023</a>; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTY0MC01NTIvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1640-552/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1640-552/2023">eA-1640-552/2023</a>; 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjA2NS01NTIvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2065-552/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2065-552/2023">eA-2065-552/2023</a>; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2381-1047/2023).
Be to, nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „kelia grėsmę“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas. Lietuvos vyriausiasis administracinis yra išaiškinęs, kad negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus, todėl grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xODE0LTg1OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1814-858/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1814-858/2015">A-1814-858/2015</a>). UTPĮ vartojama sąvoka „buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai“ neturi būti aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo, kurį siekiama išsiųsti, teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau, konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-1056/2006; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDYwMy02MjkvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-4603-629/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-4603-629/2019">eA-4603-629/2019</a>).
Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas įvertino net tik galimą pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui dėl jo buvusių ryšių su Baltarusijos valstybės struktūromis, bet ir potencialų pavojų priešiškai valstybei išnaudoti šiuos ryšius dabartiniu metu, o taip pat ir pareiškėjo ryšius su Lietuva. Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, jog jį su Lietuva sieja stiprūs ir ilgalaikiai ryšiai. Minėta, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas individualus situacijos vertinimas, t. y. vertinti jo šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika. Šio vertinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas nėra pasiekęs ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje, pareiškėją su Lietuva sieja tik darbo santykiai.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nepritaria Baltarusijos valdžios vykdomai politikai, dėl to paliko darbą ir dar buvo teisiamas, o į Baltarusiją vyksta tik savo atostogų metu aplankyti sutuoktinės bei vaiko. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo skundo teiginiai, jog už savo politines pažiūras pareiškėjas Baltarusijos Respublikoje buvo teisiamas, neatitinka pareiškėjo Migracijos departamentui pateiktos informacijos. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas Baltarusijos Respublikos teritorijoje nebuvo teistas. Tai pat pareiškėjas Migracijos departamento klausimyne į klausimą „ar buvote teistas (neatsižvelgiant į tai, ar teistumas išnykęs)“ atsakė „ne“.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios aplinkybės neleido atsakovui suabejoti VSD pažymos pakankamumu konstatuojant grėsmės valstybės saugumui egzistavimą. Pareiškėjo galimi ryšiai su atitinkamomis Baltarusijos tarnybomis bylos nagrinėjimo metu nebuvo niekaip paneigti, todėl VSD nustatytas aplinkybes įvertinus atsižvelgiant ir į pirmiau aptartą visuotinai žinomą informaciją, teisėjų kolegija sprendžia, jog surinkta informacija apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui negali būti ignoruojama. Pareiškėjas nėra pasiekęs labai aukšto integracijos lygio Lietuvos Respublikoje, kas leidžia daryti išvadą, kad jo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo darbas Baltarusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje, nagrinėjamu atveju sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis ir jo potencialų pavojų Lietuvos saugumui. Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam šis leidimas visą laiką ateityje turės būti pakeistas ar negalės būti panaikintas UTPĮ įtvirtintais pagrindais, jeigu užsienietis neatitinka UTPĮ reikalavimų. Lietuvos Respublika neturi pareigos leisti laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Pažymėtina ir tai, kad keičiantis geopolitinei situacijai, gali kisti ir su pareiškėju susijusių aplinkybių vertinimas.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas skundžiamais Sprendimais teisėtai ir pagrįstai nepakeitė leidimo nuolat gyventi bei panaikino pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi. Skundžiamuose Sprendimuose pagrįstai konstatuota, kad VSD rašte Nr. 18-4959 pateikta išvada bei Migracijos departamento surinkta papildoma informacija apie pareiškėją sudaro pakankamą pagrindą vertinti, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad Leidimo laikinai gyventi panaikinimas laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei užkardyti galinčias kilti grėsmes, o pareiškėjo asmeniniai interesai, pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Sprendimo1 ir Sprendimo2 turinį, konstatuoja, kad jie yra grindžiami aktualiu teisiniu reguliavimu, juose detaliai įvertintas pareiškėjos socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje pobūdis ir pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpis bei kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamento skundžiami Sprendimai yra pakankamai konkretizuoti, motyvuoti ir individualizuoti, o juose pareiškėjui taikytos priemonės yra proporcingos. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami. Skundžiami Sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, juose aiškiai išdėstyti motyvai, teisės aktai, aplinkybės, kuriomis atsakovas rėmėsi, nėra pažeistas proporcingumo principas, todėl nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti skundžiamus Sprendimus.
Kaip minėta, Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 19 d. priėmė sprendimą Nr. 25S116393 (Sprendimą3), kuriuo nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nenurodė jokių individualių argumentų, kodėl šis sprendimas yra neteisėtas ir kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką taip esmingai suvaržytų jo teises, kad galėtų nusverti valstybės saugumo interesus. Pažymėtina, kad pagal UTPĮ 133 straipsnio 5 dalį, laikotarpis, kuriam uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, gali būti ir ilgesnis negu penkeri metai.
Migracijos departamento sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką atitinka Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ 37 punktą, kuriame nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nuostatas.
Sprendime3 nurodyti tie patys argumentai dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui kaip ir Sprendime1 bei Sprendime2. Teismas dėl šių argumentų pagrįstumo jau pasisakė anksčiau, todėl nebesikartoja. Akcentuotina, jog Migracijos vadovavosi turimais duomenimis ir Sprendime3 nurodė tiek teisinį, tiek faktinį jo pagrindą. Teisėjų kolegija savarankiškų pagrindų sprendimo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką panaikinimui nenustatė, todėl jis paliktinas galioti.
Pareiškėjas nurodo, kad jog sprendimai jo atžvilgiu priimti nepagrįstai, jie nėra tinkamai motyvuoti taip pažeidžiant tiek UTPĮ, tiek VAĮ nuostatas. Tokie pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais. Teismo argumentai dėl skundžiamų Sprendimų motyvacijos ir Migracijos departamento atlikto tyrimo visapusiškumo jau buvo nurodyti šiame sprendime, todėl teismas dėl jų pakartotinai nepasisako.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skundžiamuose Sprendimuose faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl darytina išvada, kad skundžiami Sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamus Sprendimus, o nepanaikinus Sprendimų nėra pagrindo spręsti dėl įpareigojimo atsakovui atlikti veiksmus, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip negrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Netenkinti pareiškėjo A. P. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Dovilė Jazdauskaitė
Laimutė Jokubauskaitė
Romanas Klišauskas
