Administracinė byla Nr. eI2-13766-1244/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03096-2025-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 8.3.1;
55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 11 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Justinos Nasutavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ievos Saudargaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Regionų administraciniame teisme gautas pareiškėjo T. M. S. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 24S58455 (toliau – Sprendimas), kuriuo nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais.
2.1. Atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) įtvirtintas teisės normas, netinkamai taikė 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas).
2.2. UTPĮ 133 straipsnyje numatyta tik atsakovo teisė asmeniui įtraukti draudimą atvykti į Lietuvą tuo atveju, kai yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi, o ne absoliuti pareiga daryti tai visais atvejais, kai yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi. Pritaikytos poveikio priemonės yra neteisingos, nelogiškos, neproporcingos susidariusiai situacijai. Šiuo atveju nenustatyti jokie pareiškėjo neteisėti veiksmai, kurie sudarytų pagrindą palikti galioti Sprendimą.
2.3. Sprendimas prieštarauja bet kokiems teisiniams principams, kadangi visiems asmenims taikomos tos pačios poveikio priemonės neatsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis remiantis buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi.
2.4. Atsakovas suabsoliutino savo teisę priimti sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir kitas Europos Sąjungos šalis. Įstatymas numato tik teisę, o ne pareigą, visais atvejais, kai panaikinamas leidimas laikinai gyventi, nustatyti Sprendimu paskirtą ribojimą.
2.5. Pareiškėjas prašo teismo priimant sprendimą šioje byloje atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose, kuriose nurodoma, kad vien leidimo laikinai gyventi panaikinimas bei situacija, kai asmuo neatvyksta į Lietuvą dirbti, negali būti pagrindas, asmeniui nustatyti ribojimus, kurie buvo nustatyti pareiškėjui skundžiamu Sprendimu. Pažymi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje nustatyta, kad darbo sutarties nesudarymas nereiškia, kad asmuo, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir piktnaudžiavo procedūra siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi.
2.6. Atsakovas nenustatė pareiškėjo grėsmės Lietuvai ar kitų svarbių priežasčių, dėl kurių Sprendimas galėtų likti galioti, todėl Sprendimas turi būti panaikintas. Pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nesiekė apeiti teisės aktų reikalavimų, pateikė tuo metu aktualią informaciją.
2.7. Remiantis teisės aktais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovas neturėjo teisės įtraukti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), kadangi nebuvo nustatyta jokia grėsmė, kurią galėtų sukelti pareiškėjas, kuri būtų proporcinga nustatytam ribojimui, bei pareiškėjo atžvilgiu nėra priimto jokio atskiro administracinio akto dėl jo grėsmės, kuris yra būtinas, siekiant nustatyti ribojimus judėti Europos Sąjungos teritorijoje.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovo atsiliepimas į pareiškėjo skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.
4.1. Migracijos departamentas Sprendime, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas darbo mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) pagrindu, tačiau pareiškėjas, 2023 m. liepos 4 d. per (duomenys neskelbtini) išorės paslaugų teikėją (toliau – ir (duomenys neskelbtini) IPT) atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, į Lietuvos Respubliką neatvyko ir darbo sutarties su Bendrove nesudarė, konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
4.2. Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad pirmas leidimas laikinai gyventi jam buvo išduotas 2023 m. birželio 27 d. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė Sprendimą.
4.3. Migracijos departamentas priima sprendimus įvertinęs individualias su užsieniečiais susijusias aplinkybes, o ne vien todėl, kad priimamas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi. Nurodydamas kaip pagrindą sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi priėmimą Migracijos departamentas vertina, kad pareiškėjas, atsiėmęs leidimą laikinai gyventi ir nesudaręs darbo sutarties su darbdaviu, siekė įteisinti savo buvimą Šengeno acquis teritorijoje, priešingai nei nurodė, prašydamas leidimo laikinai gyventi. Priimdamas sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi, kurio pareiškėjas neskundė, Migracijos departamentas vertino turimą informaciją, pateiktą Bendrovės, kuri informavo, kad pareiškėjas gavo leidimą laikinai gyventi tačiau per 2 mėnesius nuo jo gavimo neatvyko dirbti, užsienietis neįdarbintas.
4.4. Įvertinant Lietuvos migracijos politikos gaires, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ Nr. 79 mano, kad individualiu pareiškėjo atveju sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą yra pagrįsta ir proporcinga priemonė.
4.5. Priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką buvo įvertinta, kad pareiškėjui anksčiau nebuvo išduota nei Lietuvos nacionalinė viza, nei leidimas laikinai gyventi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis pareiškėjas Lietuvos Respublikoje įdarbintas nebuvo. Todėl Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėjas neturi ekonominių ryšių su Lietuva. Nebuvo nustatyta ir pareiškėjo šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
4.6. Pagal Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi ginčijamo Sprendimo priėmimo metu; toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 14 punktą, asmeniui, kuriam leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Šis nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus. Pažymi, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių galėtų būti nustatomas ilgesnis ar trumpesnis draudimo atvykti laikotarpis.
4.7. Įvertinus tai, kad pareiškėjas leidimą laikinai gyventi gavo pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, mano, kad leidimo laikinai gyventi panaikinimas yra pakankamas pagrindas pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką.
4.8. Ginčijamame Sprendime Migracijos departamentas nurodė, kad: 1) duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas dėl draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu; 2) pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacija, kuriai taikomas 1 dalies a punktas susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Todėl Migracijos departamentas mano, kad sprendime tinkamai pagrįstas taikomos poveikio priemonės proporcingumas, taip pat laiko savo sprendimą pakankamai motyvuotu, priimtu individualiai įvertinus svarbias aplinkybes.
4.9. Atkreipia dėmesį į tai, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką institutas yra specifinis, jam taikomos specialiosios teisės normos. Įstatymų leidėjas numatė, kad gali susidaryti individualios aplinkybės, dėl kurių susidaro būtinybė išbraukti užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – ir Sąrašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436,,Dėl užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo” (toliau – ir Taisyklės). Dėl to, vadovaujantis Taisyklių 28 punktu, užsienietis gali teikti motyvuotą prašymą (ir nurodyti svarbias aplinkybes) išbraukti jo duomenis iš Sąrašo. Taigi, sprendimo dėl draudimo atvykti priėmimas nereiškia, kad draudimo atvykti terminas nebus peržiūrimas esant pagrindams. Pažymi, kad pareiškėjas Taisyklių nustatyta tvarka nėra pateikęs prašymo išbraukti iš Sąrašo duomenis apie jį.
4.10. Mano, kad ginčijamame Sprendime tinkamai pagrįstas taikomos poveikio priemonės proporcingumas, Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, paremtas individualių aplinkybių vertinimu, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, nustatytos faktinės aplinkybės susietos su taikomomis teisės normomis. Atsižvelgus į tai, ginčijamas Sprendimas atitinka Įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), kitų teisės aktų ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y., priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
k o n s t a t u o j a:
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 24S58455 teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendimu nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
6. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir pateiktais paaiškinimais, nustatytos šios nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingos faktinės aplinkybės.
6.1. 2023 m. balandžio 19 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą Nr. 2304-LLG-3976 išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti pagal darbo sutartį, jo profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Prašyme nurodyta, kad ketinama dirbti Bendrovėje suvirintoju.
6.2. 2023 m. lapkričio 12 d. pranešimu Nr. 2311-PRNŠ-1355 Bendrovė pranešė, kad pareiškėjas T. M. S. neatvyko dirbti. Pranešime nurodyta, kad užsienietis gavo leidimą laikinai gyventi, tačiau per 2 mėnesius nuo jo gavimo neatvyko dirbti, užsienietis neįdarbintas. Taip pat pranešime nurodyta, kad nuo 2023 m. lapkričio 20 d. Bendrovėje panaikinamas suvirintojo etatas.
6.3. 2024 m. sausio 18 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, duomenų apie pareiškėjo draudėjus (darbdavius) tikrinimo metu nerasta.
6.4. 2024 m. sausio 19 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 24S21742 panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760262406, galiojantis iki 2025 m. gegužės 30 d., nes: (i) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir (ii) darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Sprendime nurodyta, kad 2023 m. birželio 14 d. užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas darbo Bendrovėje pagrindu, tačiau užsienietis, 2023 m. liepos 4 d. per (duomenys neskelbtini) IPT atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, į Lietuvos Respubliką neatvyko ir darbo sutarties su MB „(duomenys nesekelbtini)“ nesudarė, konstatuotina, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
6.5. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis pareiškėjas nėra apskundęs 2024 m. sausio 19 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 24S21742, kuriuo jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760262406. Vadinasi, šis sprendimas yra įsiteisėjęs.
6.6. 2025 m. vasario 21 d. priimtas skundžiamas Sprendimas. Sprendimas priimtas, nes asmens leidimas gyventi buvo panaikintas. Migracijos departamentas šiame sprendime, atsižvelgdamas į tai, kad asmeniui leidimas laikinai gyventi išduotas darbo MB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, tačiau asmuo, 2023 m. liepos 4 d. per (duomenys neskelbtini) IPT atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, į Lietuvos Respubliką neatvyko ir darbo sutarties su MB „(duomenys neskelbtini)“ nesudarė, konstatavo, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
6.7. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2025 m. vasario 21 d. Migracijos departamento sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti.
Dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką
7. Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, suabsoliutino savo teisę priimti tokio pobūdžio sprendimus visais atvejais, kai asmeniui yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi. Atsakovas nenustatė pareiškėjo grėsmės Lietuvai ar kitų svarbių priežasčių, dėl kurių sprendimas galėtų likti galioti, todėl Sprendimas turi būti panaikintas.
8. Migracijos departamentas teigia, kad priima sprendimus įvertinęs individualias su užsieniečiais susijusias aplinkybes, o ne vien todėl, kad priimamas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas vertina, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekė įteisinti savo buvimą Šengeno acquis teritorijoje. Pareiškėjas leidimą laikinai gyventi gavo pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl leidimo laikinai gyventi panaikinimas yra pakankamas pagrindas pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas gali teikti motyvuotą prašymą išbraukti jo duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, tačiau tokio prašymo nėra pateikęs.
9. Teisėjų kolegija pažymi nagrinėjamos bylos aplinkybėmis šiuo aspektu aktualų ir reikšmingą teisinį reguliavimą bei jį aiškinančią administracinių teismų praktiką formuojančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją.
9.1. Įstatymas (redakcija, galiojusi ginčijamo Sprendimo priėmimo metu) nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
9.2. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, gali būti uždrausta į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
9.3. Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte numatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: 1) pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi ar jis buvo panaikintas; 2) esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; 3) tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas ir ar užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (Kriterijų vertinimo tvarkos 11.1 – 11.3.2 papunkčiai).
9.4. Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte numatyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
9.5. Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Kriterijų vertinimo tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga. Taigi, nustačius, kad užsienietis neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų, Migracijos departamentui suteikiama diskrecijos teisė nuspręsti dėl draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvą, o priėmus sprendimą uždrausti atvykti, toks sprendimas turi būti proporcingas užsieniečio padarytam teisės pažeidimui.
9.6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (šiais aspektais žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2286/2012; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014 ir kt.).
9.7. Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos numatytos VAĮ (redakcija, galiojusi ginčijamo Sprendimo priėmimo metu) 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.
9.8. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).
10. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad 2024 m. sausio 19 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 24S21742 panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi, kadangi pareiškėjas į Lietuvos Respubliką neatvyko ir darbo sutarties su Bendrove nesudarė, todėl konstatuota, kad užsienietis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Nagrinėjamoje byloje skundžiamame Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Iš šio Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas draudimą atvykti UTPĮ 133 straipsnio 1 dalies pagrindu pritaikė iš esmės remdamasis tik 2024 m. sausio 19 d. sprendime Nr. 24S21742, kurio pareiškėjas neskundė, nustatytomis ir aukščiau įvardintomis aplinkybėmis.
11. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą administracinių teismų praktiką, vien tai, jog pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, apskritai nepradėjo dirbti įmonėje, tarpininkavusioje dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, ir neatvyko į Lietuvą, taip pat duomenys dėl pareiškėjui mokėto / nemokėto darbo užmokesčio ir jo dydžio savaime nepatvirtina, jog pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjQzOC00MTUvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2438-415/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2438-415/2024">eA-2438-415/2024</a>; 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTI4Mi01NzUvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1282-575/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1282-575/2025">eA-1282-575/2025</a>; 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTU2MC0xMTg4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1560-1188/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1560-1188/2025">eA-1560-1188/2025</a>; 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTg2OS0xMDQ3LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1869-1047/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1869-1047/2025">eA-1869-1047/2025</a>).
12. Atitinkamai, tokio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai sprendžia, kad vien faktinė aplinkybė, jog pareiškėjas nesudarė darbo sutarties su jį kvietusiu darbdaviu, neatvyko į Lietuvos Respubliką dirbti, vienareikšmiškai nepatvirtina pareiškėjo piktnaudžiavimo nagrinėjamu klausimu (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTg2OC03ODkvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1868-789/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1868-789/2025">eA-1868-789/2025</a>; 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTg2OS0xMDQ3LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1869-1047/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1869-1047/2025">eA-1869-1047/2025</a>, 2025 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1997-1047/2025 ir kt.).
13. Vadovaudamasi nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad šiuo atveju nėra prielaidų nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip. Pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi todėl, kad jis neatvyko ir nesudarė darbo sutarties su Bendrove, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjas buvo nesąžiningas ir piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame Sprendime atsakovas neindividualizavo pareiškėjo situacijos, niekaip nemotyvavo išvados dėl pareiškėjo nesąžiningumo bei piktnaudžiavimo migracijos procedūromis, nepateikė jokių kitų duomenų, kurie šiuo aspektu vertinant pareiškėjo elgesį leistų daryti pagrįstas atitinkamas išvadas.
14. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustačius pareiškėjo piktnaudžiavo migracijos procedūromis fakto, pareiškėjui nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos laikytinas neproporcingu, neatitinkančiu minėtų Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintų kriterijų ir neatitinkantis VAĮ reikalavimų. Todėl Sprendimo dalis dėl uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos pripažįstama neteisėta ir nepagrįsta, taigi, naikintina.
Dėl perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi į SIS įtraukimo
15. Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas neturėjo teisės priimti sprendimą dėl perspėjimo įtraukimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, kadangi nebuvo nustatyta jokia grėsmė, kurią galėtų sukelti pareiškėjas, kuri būtų proporcinga nustatytam ribojimui, pareiškėjo atžvilgiu nėra priimto jokio atskiro administracinio akto dėl jo grėsmės, kuris yra būtinas, siekiant nustatyti ribojimus judėti Europos Sąjungos teritorijoje.
16. Migracijos departamentas mano, kad Sprendime tinkamai pagrįstas taikomos poveikio priemonės proporcingumas, taip pat laiko savo Sprendimą pakankamai motyvuotu, priimtu individualiai įvertinus svarbias aplinkybes.
17. Teisėjų kolegija pažymi šiuo aspektu aktualų ir reikšmingą teisinį reguliavimą bei jį aiškinančią administracinių teismų praktiką formuojančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją.
17.1. Įstatymo 133 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
17.2. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių 15 punktą, duomenys iš sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, 24 ir 25 straipsniuose, SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.
17.3. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.
17.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai pabrėžia, kad nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTI4Mi01NzUvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1282-575/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1282-575/2025">eA-1282-575/2025</a>, 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTg2OC03ODkvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1868-789/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1868-789/2025">eA-1868-789/2025</a> ir kt.).
17.5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į SIS II. Prieš įvedant tokį perspėjimą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. Kitaip tariant, kompetentingos institucijos pirmiausia turi įvertinti į SIS II įvedamų perspėjimų atitiktį proporcingumo principui, leidžiančiam užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir tam tikros asmens teisės ribojimo, kurį nulemtų perspėjimo įvedimas į SIS II. Toks vertinimas implikuoja poreikį atsižvelgti į ES teisėje garantuojamas pagrindines teises (be kita ko, teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, teisę dirbti, laisvę užsiimti verslu, teisę į nuosavybę (Europos Sąjungos pagrindinių teisių Chartijos 7, 15, 16, 17 str.) ir įvertinti galimybę taikyti kitas, tas teises mažiau ribojančias priemones, kurios taip pat leistų veiksmingai užtikrinti nacionalinį saugumą. Vertinant perspėjimo įvedimo į SIS II proporcingumą, būtina pagrįstai pasverti visus kiekvienoje konkrečioje situacijoje esamus interesus ir teises. Šiame kontekste gali būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su atitinkamo asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose ES valstybėse narėse teisėtumu ir trukme, tokio asmens šeimos, kultūriniais ir socialiniais ryšiais valstybėse narėse bei kilmės šalyje, asmens vykdoma profesine veikla, disponuojamu nekilnojamuoju turtu ir pan. (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024).
18. Šioje administracinėje byloje skundžiamo Sprendimo dalyje dėl perspėjimo į SIS įvedimo nurodyta: „įvertinus tai, kad asmeniui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, galima daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą, jo duomenys, vadovaujantis NAS taisyklių 15 p., iš Nacionalinio sąrašo teiktini Šengeno informacinei sistemai“.
19. Sprendimo turinys atskleidžia, kad būtinybę įvesti perspėjimą į SIS nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės argumentavo aplinkybe, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir pareiškėjas ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.
20. Vis dėlto, kaip teisėjų kolegija jau konstatavo šiame procesiniame sprendime, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aplinkybė, kad gavęs leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas neatvyko ir darbo sutarties su Bendrove nesudarė, savaime nelaikytina tikrovės neatitinkančių duomenų teikimu ir, atitinkamai, piktnaudžiavimu migracijos procedūromis. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas į bylos medžiagą nepateikė kitų duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas praeityje ar Sprendimo priėmimo metu būtų siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ar padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nėra priimtas administracinis sprendimas, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje.
21. Tokiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nepagrįsti argumentai dėl pareiškėjo tariamo piktnaudžiavimo migracijos procedūromis, lėmė neteisingą ir nepagrįstą atsakovo sprendimą įvesti perspėjimą į SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Šengeno teritorijoje. Sprendimas taip pat neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 nurodytų atitinkamam administraciniam sprendimui priimti būtinų individualios situacijos įvertinimo kriterijų, apskritai nėra individualizuotų, objektyviais duomenimis grįstų motyvų, kodėl pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas bei svarbus ir todėl perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi turėtų būti įvestas į SIS.
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi nagrinėjamais aspektais aktualiu teisiniu reguliavimu bei suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, daro išvadą, kad draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iš esmės buvo automatinis pagrindas įvesti perspėjimą į SIS, nagrinėjama ginčijamo Sprendimo dalis negali būti laikoma motyvuota ir proporcinga, todėl ji taip pat neatitinka UTPĮ, VAĮ 10 straipsnio, SIS reglamento 21 straipsnio reikalavimų ir yra naikintina.
23. Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia pareiškėjo skundą patenkinti ir 2025 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 24S58455, kuriuo nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo T. M. S. skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 24S58455.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjų kolegija Linas Baublys
Justina Nasutavičienė
Ieva Saudargaitė
