Civilinė byla Nr. 3K-3-47/2007
Procesinio sprendimo kategorijos:
77.1; 77.4.3; 77.6; 78.2.1
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Marčiulionio ir Prano Žeimio
rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui G. P., tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. P. nurodė, kad su atsakovu G. P. susituokė 1987 m. lapkričio 21 d., 1988 m. gegužės 19 d. gimė duktė A., 1996 m. spalio 1 d. – duktė V. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 15 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečių dukterų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo kiekvienai dukteriai išlaikyti priteista po 150 Lt periodinių išmokų kas mėnesį, padalytas bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausantis trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), priteisiant kiekvienai šaliai po 1/2 jo dalį ir nustatyta naudojimosi šiuo butu tvarka. Ieškovė nurodė, kad atsakovas piktnaudžiauja tėvystės teisėmis, įkyriai tvarko nepilnamečių vaikų gyvenimą, naudoja psichologinį smurtą jų atžvilgiu, dėl to ji su nepilnametėmis dukterimis buvo priversta persikraustyti gyventi į išsinuomotą butą, tačiau atsakovas nuolat atvyksta ir į šį, nepriklausomai nuo vaikų poreikių kontroliuoja dienos režimą, nurodo, ką vaikai turi daryti. Atsakovas ne kartą yra naudojęs prieš ieškovę ir nepilnametę dukterį A. fizinį smurtą, jo elgesys neigiamai veikia vaikų sveikatą ir raidą, mergaitės gyvena jausdamos nuolatinę nervinę įtampą, stresą ir baimę, tai konstatuota ir medicininėse pažymose. Ieškovės nuomone, toks atsakovo elgesys yra dėl jo psichikos sveikatos sutrikimų. Ji teigė, kad po teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, o vaikų išlaikymo poreikiai dėl pablogėjusios sveikatos padidėjo, todėl priteistinas išlaikymas didintinas nuo 150 Lt iki 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Be to, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes dėl atsakovo netinkamo elgesio nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nepilnamečių vaikų interesus – turėti gyvenamąjį būstą ir saugią aplinką, būtina pakeisti išlaikymo formą, priteisiant dukterims išlaikymą konkrečiu turtu – atsakovui priklausančia 1/2 buto dalimi, įpareigojant jį išsikelti.
Ieškovė teismo prašė neterminuotai apriboti atsakovo G. P. tėvų valdžią nepilnamečių dukterų A. ir V. atžvilgiu; pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 15 d. sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametėms dukterims dydį, jį padidinti nuo 150 Lt iki 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienai dukteriai; pakeisti išlaikymo formą, priteisiant dukterims išlaikymą konkrečiu turtu – atsakovui priklausančia 1/2 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir iškeldinti atsakovą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; terminuotai apribojo atsakovo G. P. tėvų valdžią dukterų A. ir V. atžvilgiu; padidino iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį nepilnametėms dukterims iki 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienai dukteriai nuo pareiškimo padavimo dienos 2004 m. lapkričio 30 d. iki jų pilnametystės; atmetė ieškovės reikalavimą neterminuotai apriboti tėvų valdžią ir priteisti išlaikymą konkrečiu turtu bei iškeldinti atsakovą iš buto.
Teismas sprendė, kad yra pagrindas apriboti atsakovo tėvų valdžią tik terminuotai, neterminuotai apriboti tėvų valdžią nėra pagrindo, nes byloje nenustatyta, kad atsakovas daro ypatingą žalą vaikų raidai ar visiškai jais nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnis); nustatė, kad atsakovas perdėtai kišasi į savo vaikų reikalus, sukelia jiems psichologinio pobūdžio diskomfortą (T. 1, b. l. 29-57), šie veiksmai susiję su atsakovo sveikatos būkle (T. 1, b. l. 100, 111). Sprendime taip pat atsižvelgta į Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadą, kad atsakovas daro psichologinį spaudimą savo vaikams. Teismas nurodė, kad pagal CK 3.201 straipsnį išlaikymo formos pakeitimas taikytinas tada, kai nevykdoma pareiga teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, kai pasikeičia skolininko turtinė padėtis; sprendė, kad tik tada, jei atsakovas neturėtų nuolatinio lėšų šaltinio nei mokėti, nei skolai padengti, galėtų būti svarstomas klausimas dėl išlaikymo formos pakeitimo, tačiau byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas nuosavybės teisėmis neturi kito gyvenamojo ploto Vilniaus mieste, ieškovė gali visiškai disponuoti savo buto dalimi, esant atsakovo psichologiniam spaudimui – ją parduoti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. sprendimą pakeitė: sprendimo dalį, kuria priteista iš G. P. V. P. ir A. P. po 200 Lt per mėnesį kiekvienai iš jų nuo pareiškimo padavimo dienos iki dukterų pilnametystės, pakeitė, nurodydamas, kad priteista iš G. P. V. P. ir A. P. po 300 Lt per mėnesį kiekvienai iš jų nuo pareiškimo padavimo dienos iki jų pilnametystės; sprendimo dalį, kuria terminuotai apribota G. P. tėvo valdžia A. P. atžvilgiu, panaikino ir bylą dėl šios dalies nutraukė; sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl G. P. iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) panaikino ir šį reikalavimą iš dalies tenkino: iškeldino atsakovą iš ginčo buto iki V. P. sulauks pilnametystės; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas papildė pirmosios instancijos teismo sprendimą nustatydamas D. P. uzufruktą į 1/2 dalį ginčo buto, nuosavybės teise priklausančio G. P. iki V. P. pilnametystės; nurodydamas, kad G. P. dėl terminuotos tėvo valdžios apribojimo V. P. atžvilgiu sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, išskyrus teisę teikti išlaikymą, G. P. turi teisę matytis ir bendrauti su V. P., išskyrus teisę matytis ir bendrauti su ja jos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).
Kolegija, nustačiusi bylos aplinkybes apie atsakovo turtinę padėtį, sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo iki 300 Lt yra pagrįstas ir tenkintinas, tačiau pripažino pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nebuvo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo formos pakeitimo.
Apeliacinės instancijos nustatė, kad ieškovė apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimo dalį, kuria terminuotai apribota atsakovo tėvo valdžia dukterų atžvilgiu, ir prašo šią valdžią apriboti neterminuotai; atsižvelgdama į tai, kad 2006 m. gegužės 19 d. A. P. tapo pilnamete, todėl baigėsi atsakovo tėvo valdžia jos atžvilgiu (CK 3.155 straipsnio 1 dalis), dėl šios dalies bylą nutraukė.
Kolegija sprendė, kad atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog teismas privalėjo neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią dukters V. atžvilgiu; konstatavo, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, jog teismas, terminuotai apribodamas tėvo valdžią, turėjo nurodyti terminą, nes iš CK 3.180 straipsnio nuostatų matyti, kad, laikinai apribojus tėvų valdžią, teismo rezoliucinėje dalyje turi būti tik nurodoma, kad tėvų valdžia ribojama, o konkretus terminas nenustatomas. Laikinas tėvų valdžios apribojimas savaime nesibaigia ir gali būti panaikintas teismo sprendimu, esant CK 3.181 straipsnio 2 dalyje nustatytiems pagrindams.
Kolegija nustatė, kad atsakovo elgesys dukters V. atžvilgiu, ypač jos gyvenamojoje vietoje, neleidžia daryti išvados, kad jo elgesys jos atžvilgiu nepažeidžia vaiko teisių jaustis saugiai ir nedaro jai žalos. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas siekia V. P. rūpintis, ji nurodė, kad norėtų kartais su tėvu matytis, jo pasiilgsta (T. 1, b. l. 154), ir taikant laikiną tėvo valdžios apribojimą CK 3.180 straipsnio 2 dalies pagrindu paliktina atsakovui teisė matytis ir bendrauti su dukterimi V. sprendžiant, kad tai neprieštarauja jos interesams. Kadangi tarp ieškovės ir atsakovo daugiausia konfliktų kyla ieškovės gyvenamojoje vietoje, toks šalių elgesys taip pat traumuoja V. P., o su ieškove ji gyvena, tai atsakovui neleistina matytis dukters gyvenamojoje vietoje.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2002 m. birželio 16 d. nutarties dalį, kuria išspręsti klausimai, susiję su vaikų išlaikymu, įskaitant uzufrukto nustatymą vietoje išlaikymo priteisimo turtu, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; kitą nutarties dalį – dėl atsakovo iškeldinimo, tėvo valdžios apribojimo – palikti nepakeistą. Kasatorė nurodo šiuos kasacinio skundo argumentus:
1. A. P. tapo pilnametė proceso apeliacinės instancijos teisme metu – 2006 m. gegužės 19 d. Tai reiškia, kad ji įgijo procesinį veiksnumą (CPK 28 straipsnis) ir jai galioja CPK 5 straipsnio bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio nuostatos – pačiai ginti savo teises teisme. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam yra garantuojama teisė būti išklausytam teisme, kai sprendžiami jo asmeninių teisių ir pareigų klausimai. A. P. turi teisę būti išklausyta nagrinėjamoje byloje ir pagal CPK 5 straipsnį, kuriame įtvirtinta universali kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą. Šios principinės reikšmės normos galėjo būti įgyvendintos tik pagal CPK 46, 47 straipsnius, įtraukiant civilinį procesinį veiksnumą įgijusią A. P. į bylą trečiuoju asmeniu. Toks procesinis veiksmas gali būti atliktas tik pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad A. P. įgijo civilinį procesinį veiksnumą, negalėjo spręsti dėl jos teisių ir pareigų, o turėjo iš naujo grąžinti nagrinėti bylą pirmosios instancijos teismui CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus“ išdėstyti išlaikymo formos nustatymo kriterijai. Senatas išaiškino, kad išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Teismas savo iniciatyva gali parinkti tokią išlaikymo formą, kokia labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Išlaikymo parinkimo kriterijai yra šie: vaiko poreikiai, jo amžius, sveikatos būklė, tėvų turtinė padėtis, tėvų turto struktūra, gaunamų pajamų dydis, periodiškumas, tėvo (motinos) gebėjimas tinkamai tvarkyti turtą ir kita. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinimus atitinka ir šio teismo teisėjų kolegijos išaiškinimai, pateikti nagrinėjamoje byloje 2006 m. kovo 15 d. nutartyje, kad „nustačius, jog pakeitus išlaikymo formą bus tvirčiau apsaugoti vaikų interesai, ieškinys dėl išlaikymo formos pakeitimo turėtų būti tenkinamas“. Apeliacinės instancijos teismas šių nuostatų netaikė.
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės
Pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkino iš dalies. Atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį teismas išlaikymo dydį nustatė kas mėnesį mokamomis 200 Lt periodinėmis išmokomis; reikalavimą dėl išlaikymo formos pakeitimo ir iškeldinimo iš buto netenkino, nesant faktinio ir teisinio pagrindo šiems reikalavimams tenkinti; laikinai apribojo atsakovo tėvų valdžią dėl netinkamo šios valdžios įgyvendinimo.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis, sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl dukterų išlaikymo dydžio padidinimo iki 300 Lt yra pagrįstas, pripažino pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nebuvo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo formos pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovui neleistina matyti dukters Vestinos gyvenamojoje vietoje, nes tarp šalių daugiausia konfliktų kyla ieškovės gyvenamojoje vietoje, o tai traumuoja mergaitę. Teismas iškeldino atsakovą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), iki V. P. sulauks pilnametystės, taip pat nustatė D. P. uzufruktą į 1/2 dalį ginčo buto, nuosavybės teise priklausančio atsakovui G. P., iki dukters V. P. pilnametystės.
Atsižvelgdama į tai, kad 2006 m. gegužės 19 d. A. P. tapo pilnametė, kolegija sprendė, kad tėvo valdžia jos atžvilgiu baigėsi ir bylą dėl šios dalies nutraukė.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jų poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. CK 3.201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą. Išlaikymo formos pakeitimo pagrindų įstatyme tiesiogiai nenustatyta, todėl teismas, spręsdamas išlaikymo formos pakeitimo klausimą, turi vadovautis bendraisiais šeimos santykių teisinio reglamentavimo principais (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat atsižvelgti į vaikų išlaikymo instituto paskirtį.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės, su kuria gyvena dukterys, nurodytas aplinkybes apie jų poreikių tenkinimui reikalingų lėšų padidėjimą po to, kai buvo priimtas 2004 m. kovo 15 d. teismo sprendimas, taip pat surinktus įrodymus apie šalių turtinę padėtį, padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo iki 300 Lt pagrįstas ir tenkintinas. Darydamas tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismas tinkamai motyvavo.
Kasatorė nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl išlaikymo formos, vaikų poreikių, kurie labiausiai atitiktų vaikų interesus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas, kuris turėtų užtikrinti nuolatinį lėšų tiekimą. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad atsakovas nebūtų teikęs išlaikymo dukterims ar neturėjęs nuolatinių pajamų, todėl turėjo pakankamą pagrindą išvadai, kad nėra teisinio pagrindo pakeisti išlaikymą, nuolatos mokamą periodinėmis išmokomis, į ieškovės nurodytą atsakovui priklausančią 1/2 dalį buto. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl vaikų išlaikymo būdo pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003, skelbta Teismų praktika 19, p. 64-69). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai taikė CK 3.196, 3.201 straipsnių nuostatas, todėl su kasacinio skundo motyvu dėl išlaikymo būdo pakeitimo konkrečiu turtu negalima sutikti.
Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad proceso apeliacinės instancijos teisme metu A. P. buvo pilnametė, todėl buvo įgijusi teisnumą; dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas negalėjo spręsti dėl jos teisių ir pareigų, o turėjo iš naujo grąžinti nagrinėti bylą pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimant sprendimą pirmosios instancijos teisme A. P. buvo nepilnametė ir jos interesams atstovavo ieškovė. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą A. P. buvo nepilnametė ir buvo atstovaujama motinos, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliacinis procesas teisme turi būti suprantamas ne kaip proceso pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar jo pakartojimas, o kaip pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas.
Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismas, spręsdamas ieškinio pagrįstumo dėl bylos nutraukimo nagrinėjimo dalies dėl neterminuotos atsakovo tėvo valdžios apribojimo A. P. atžvilgiu klausimus, būtų pažeidęs šios teises, todėl naikinti teismų sprendimą ir nutartį CPK 360 straipsnio pagrindu nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Aloyzas Marčiulionis
Pranas Žeimys
