Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-51/2007

Procesinio sprendimo kategorija 114.9.3.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Gurevičiaus ir Teodoros Staugaitienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. J. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių M. B. (jos teisių perėmėja – O. D. B.) ir O. D. B. ieškinį atsakovams J. P. ir N. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovės M. B. ir O. D. B. prašė priteisti iš atsakovų J. P. ir N. J. solidariai: ieškovė M. B. – 15 336 Lt turtinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės žalos; ieškovė O. D. B. – 20 000 Lt negautų pajamų už laikotarpį nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d. iki 2004 m. gruodžio 14 d., o nuo 2004 m. gruodžio 14 d. – po 500 Lt kas mėnesį iki M. B. mirties. Ieškovės nurodė, kad Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-94-06/2003 yra nustatyta, jog 2001 m. rugpjūčio 17 d. Prienų rajone, Vėžionių kaime, atsakovas J. P., neturėdamas teisės vairuoti automobilį ir vairuodamas atsakovei N. J. priklausantį automobilį „VW Passat“, važiuodamas atbuline eiga iš šalutinio kelio partrenkė ir sužalojo M. B. Prienų rajono apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu J. P. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 246 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas. Nuosprendis yra įsiteisėjęs, todėl baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių civilinėje byloje iš naujo įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnis). M. B. buvo padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala, kurios atlyginimas pagal CK 6.263 ir 6.270 straipsnius priteistinas solidariai iš abiejų atsakovų, nes atsakovė N. J. (didesnio pavojaus šaltinio valdytoja) suteikė galimybę atsakovui J. P. vairuoti jai priklausančią transporto priemonę, neįsitikinusi, ar jis turi vairuotojo pažymėjimą. Eismo įvykio metu ieškovei M. B. buvo padarytas kairiojo šlaunikaulio pergumbrinis lūžis, dėl to ji buvo pripažinta pirmos grupės invalide neterminuotam laikotarpiui, jai reikalinga slauga. Jos koja sutrumpėjo 3 cm., kairė koja rotuota į išorę, liko riboti, skausmingi kairio klubo ir kelio sąnario judesiai, ji neteko galimybės gyventi savarankiškai. Dėl sužalojimo ieškovė M. B. patyrė skausmus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, todėl jai priteistina 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Be to, ieškovė po eismo įvykio prarado galimybę dirbti ir gauti papildomas, be pensijos, pajamas. Ieškovė M. B. prašė priteisti 15 336 Lt turtinės žalos, kurią sudaro: medikamentai – 3348 Lt, sauskelnės – 5328 Lt, higieninės vienkartinės palutės – 740 Lt, tvarsliava – 170 Lt, pagerintas maitinimas – 3200 Lt, pervežimai – 1360 Lt, nenuimtas daržovių derlius – 190 Lt, papildomos slaugymo, kelionių išlaidos – 1000 Lt. Ieškovė O. D. B. prašė priteisti dėl neteisėtų atsakovų veiksmų patirtus nuostolius – negautas pajamas. Ji nurodė, kad po eismo įvykio jos motina ieškovė M. B. tapo pirmos grupės invalide su visiška negalia. Kadangi reikėjo motiną slaugyti, tai ji prarado savo nuolatinį pajamų šaltinį (iki įvykio augindavo ir parduodavo gėles, braškių daigus, uogas, taip uždirbdama vidutiniškai 500-600 Lt per mėnesį), todėl jai iš atsakovų priteistina 20 000 Lt negautų pajamų už laikotarpį nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d. iki 2004 m. gruodžio 14 d., o nuo 2004 m. gruodžio 14 d. – po 500 Lt kas mėnesį iki motinos mirties.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2005 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei M. B. iš atsakovo J. P. 3000 Lt turtinės ir 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas konstatavo, kad N. J. yra netinkama atsakovė šioje byloje. Pagal CK 6.270 straipsnio 3 dalį didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-94-06/2003 teismo nuosprendžiu yra nustatyta, kad J. P. automobiliu vyko leidus atsakovei N. J., tačiau sprendžiant šios atsakovės civilinės atsakomybės klausimą, įsiteisėjęs teismo nuosprendis, priimtas dėl atsakovo J. P., prejudicinės galios neturi (CPK 182 straipsnis). Šioje civilinėje byloje atsakovės ir liudytojų parodymais įrodyta, kad N. J. atsakovui J. P. automobilio neperdavė, t. y. galimybę valdyti padidinto pavojaus šaltinį ji prarado dėl atsakovo J. P. neteisėtų veiksmų, todėl ieškinio reikalavimai atsakovei N. J. atmestini. Ieškovės O. D. B. reikalavimus teismas atmetė, konstatavęs, kad atsakovas J. P. nepadarė jokių neteisėtų veiksmų šios ieškovės atžvilgiu, todėl nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo įvykdyto pažeidimo ir ieškovės O. D. B. turtinės žalos (negautų pajamų dėl prarastos galimybės užsiimti papildoma veikla). Be to, teismas nurodė, kad ši ieškovė neįrodė iš sodininkystės bei daržininkystės gaunamų pajamų fakto bei dydžio. Teismas iš dalies patenkino ieškovės M. B. reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisė 3000 Lt. Tokio dydžio žalą sutiko atlyginti atsakovas J. P. Liudytoja V. G. (ieškovės M. B. šeimos gydytoja) pripažino, kad tai yra pakankama suma turtinei žalai atlyginti. Ieškovės pateikti kvitai nepatvirtina jos patirtų nuostolių, nes iš jų matyti, kad medikamentai pirkti 2003-2004 metais, o pagal gydytojos parodymus ieškovės gijimo po traumos laikotarpis truko apie pusę metų (sužalota 2001 m. rugpjūčio 17 d.). Be to, baudžiamojoje byloje pareikštame ieškinyje ieškovė turtinę žalą buvo įvertinusi 2280,56 Lt. Teismas, įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad 3000 Lt suma yra pakankama ieškovės M. B. turtinei žalai atlyginti. Teismas taip pat priteisė M. B. 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo J. P. pajamos nedidelės, jo žmona – antros grupės invalidė, yra mažametis vaikas, padarytas sužalojimas yra netyčinis, be to, ieškovė baudžiamojoje byloje pareikštu ieškiniu prašė priteisti 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas taip pat atsižvelgė į ieškovės M. B. amžių (gimusi 1908 metais) ir į tai, kad invalidumo grupė buvo nustatyta įvertinus bendrą jos sveikatos būklę.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės O. D. B. apeliacinį skundą, 2006 m. birželio 19 d. nutartimi skundą iš dalies patenkino ir Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 24 d. sprendimą pakeitė: priteisė ieškovei O. D. B. (M. B. teisių perėmėjai) iš atsakovų J. P. ir N. J. solidariai 13 976 Lt turtinės ir 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad N. J. yra netinkama atsakovė. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-94-06/2003 priimtame teismo nuosprendyje konstatuotos aplinkybės šioje civilinėje byloje neturi prejudicinės galios, tačiau neatsižvelgė į tai, kad pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas teismo nuosprendis pripažintinas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Taigi teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės pripažįstamos įrodytomis, kol bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, tačiau jos negali būti nuginčijamos liudytojų parodymais. Teisėjų kolegija iš Prienų rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio (baudžiamoji byla Nr. 1-94-06/2003) nustatė, kad atsakovas J. P. teigė automobilį vairavęs su jo savininkės N. J. žinia, liudytoja baudžiamojoje byloje dalyvavusi N. J. parodė prašiusi atsakovo nuvažiuoti duonos ir davusi jam savo automobilį. Šioje civilinėje byloje atsakovė N. J. nurodė, kad galimybę valdyti automobilį prarado be savo valios dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, o baudžiamojoje byloje teigė priešingai, norėdama sušvelninti atsakovo J. P. baudžiamąją atsakomybę. Savo teiginius atsakovė grindė liudytojų parodymais, tačiau jie negali paneigti rašytiniame oficialiame įrodyme (teismo nuosprendyje) nurodytų aplinkybių (CPK 177 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį šalies paaiškinimai yra viena iš įrodinėjimo priemonių ir turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais. Atsakovo J. P. paaiškinimai buvo nuoseklūs tiek baudžiamojoje, tiek civilinėje byloje, o atsakovės N. J. – prieštaringi, todėl jais teisėjų kolegija nesirėmė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad eismo įvykio pasekmės atsirado dėl atsakovų J. P. ir N. J. bendrų veiksmų, todėl turi būti taikoma solidarioji atsakovų civilinė atsakomybė (CK 6.270 straipsnis). Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai atmetė O. D. B. ieškinio reikalavimus. Dėl turtinės žalos ieškovei M. B. atlyginimo teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai, neišsamiai išnagrinėjo nurodytas aplinkybes, nevisiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus. Aplinkybė, kad su 3000 Lt turtinės žalos atlyginimu sutiko atsakovas J. P. ir kad baudžiamojoje byloje pareikštame ieškinyje M. B. turtinę žalą įvertino 2280,56 Lt, nepaneigia civilinėje byloje nagrinėjamo ieškinio pagrįstumo. Teisėjų kolegija nustatė, kad iki eismo įvykio ieškovė M. B., gimusi (duomenys neskelbtini), gyveno viena kaime, augino daržoves, taigi buvo savarankiška ir nereikalinga nuolatinės slaugos. M. B. iki eismo įvykio galėjo judėti ir tai patvirtina eismo įvykio aplinkybės: ji ėjo gatve. Iš byloje esančios Kauno medicinos instituto Kauno ekspertinio skyriaus atliktos pakartotinės teismo medicinos ekspertizės 2003 m. birželio 6 d. akto Nr. 21(G) teisėjų kolegija nustatė, kad dėl 2001 m. rugpjūčio 17 d. įvykusio eismo įvykio M. B. diagnozuotas kairiojo šlaunikaulio pergumburinis lūžis, dėl kurio įvyko statikos sutrikimai, tapo riboti kairiojo klubo sąnario judesiai, t. y. jos sveikata buvo sunkiai sutrikdyta. Dėl to M. B. nevaikšto, jai reikalinga nuolatinė slauga. 2001 m. spalio 23 d. išraše iš VĮ Kauno raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės M. B. ligos istorijos nurodyta, kad ligonė nevaikšto, koja sutrumpėjusi trimis centimetrais ir rotuota į išorę; siunčiama į MSEK invalidumo grupei nustatyti, nes reikalinga slauga. Kauno III medicininės socialinės ekspertizės komisija 2001 m. gruodžio 21 d. M. B. nustatė pirmos grupės invalidumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi medicininius dokumentus, Kauno miesto Centro poliklinikoje dirbančios gydytojos V. G. parodymus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat eksperto NDNK vyriausiojo specialisto V. S. paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme, nustatė, kad M. B., 93 metų senolė, iš tiesų buvo silpnos sveikatos dėl persirgtos tuberkuliozės, širdies nepakankamumo ir kt., tačiau eismo įvykis stipriai paveikė bendrą jos sveikatos būklę, dėl to ji prarado savarankiškumą, paūmėjo kiti buvę bendrieji susirgimai, ji buvo pripažinta I grupės invalide, kuriai būtina nuolatinė slauga, dėl judėjimo sutrikimo dar greičiau silpo organizmas, atsirado papildomas poreikis vaistams, pagerintam maitinimui, sauskelnėms ir kitokioms tokio pobūdžio priemonėms. Tokiais motyvais teisėjų kolegija atmetė pirmosios instancijos teismo argumentus dėl turtinę žalą pagrindžiančių įrodymų įrodomosios vertės (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija nesirėmė gydytojos V. G. parodymais apeliacinės instancijos teisme, kad po eismo įvykio M. B. buvo bejėgė tik pusę metų, o sunkią jos būklę lėmė širdies nepakankamumas ir senatvė. Teisėjų kolegija nurodė, kad būtina įvertinti ir tai, jog 93 metų amžiaus žmogaus sveikata nėra stipri, todėl bet kokia trauma gali būti lemtinga ir sukelti daug didesnių neigiamų pasekmių visai sveikatos būklei, lemti kitų ligų paūmėjimą ir pan. Be to, liudytoja gydytoja V. G., apeliacinės instancijos teismui paaiškindama, kuo ji rėmėsi teigdama, kad 3000 Lt yra pakankamas turtinės žalos atlyginimas, nurodė:,,teisėja paklausė, ar užtektų 3000 Lt. Man pasakė iš pašalies, o aš pritariau“. Tokie liudytojos parodymai negali būti vertinami kaip kompetentingo asmens paaiškinimai. Teisėjų kolegijos sprendimu, turtinės žalos atlyginimą pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad prašomos priteisti išlaidos medikamentams, sauskelnėms, higieninėms vienkartinėms palutėms, tvarsliavai, pagerintam maitinimui, slaugai yra protingos ir pagrįstos. Teisėjų kolegija sumažino prašomos priteisti turtinės žalos dydį, atsižvelgdama į tai, kad ieškovei M. B. buvo mokama slaugos pašalpa (apie 200 Lt per mėnesį) ir transporto išlaidų kompensacija. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl ieškovei M. B. priteistinos neturtinės žalos dydžio. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu mirus ieškovei M. B., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. sausio 17 d. nutartimi nusprendė ieškovę O. D. B. laikyti M. B. procesinių teisių perėmėja, todėl nustatyto dydžio žalos atlyginimą iš atsakovų priteisė M. B. teisių perėmėjai O. D. B.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė N. J. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 19 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 24 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas, baudžiamojoje byloje priimtą teismo nuosprendį pripažindamas oficialiu rašytiniu įrodymu, plečiamai aiškino CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas ir dėl to nepagrįstai nesirėmė liudytojų parodymais, kurie patvirtina, kad atsakovas J. P. naudojosi atsakovės N. J. automobiliu be jos žinios. Draudimas naudoti liudytojų parodymus netaikytinas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Be to, teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 3 punkto ir 185 straipsnio nuostatas.

2. Apeliacinis teismas neteisingai įvertino liudytojų gydytojos V. G. ir vyr. specialisto V. S. parodymus. Teismas rėmėsi tik dalimi V. G. parodymų, nenurodydamas motyvų, dėl kurių atmetė kitus.

3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.283 straipsnį, todėl nepagrįstai padidino ieškovei M. B. priteistinos turtinės žalos atlyginimą nuo 3000 Lt iki 13 976 Lt. Teismas nepagrįstai pripažino įrodyta ieškovės M. B. patirtą turtinę žalą. Tokio žalos dydžio nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Be to, nebuvo įvertinta aplinkybė, kad ieškovė O. D. B. nesutiko, jog ieškovė M. B. būtų teismo apklausta jos namuose, taip pat neįvertintos ieškovės gautos socialinio draudimo išmokos (slaugos pašalpa, transporto išlaidų kompensacija). Apeliacinio teismo nutartyje nemotyvuota, kodėl sumažinta prašoma priteisti turtinė žala, kokie ieškovės M. B. reikalavimai atmesti.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė O. D. B. prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, teismo išvados yra pagrįstos aplinkybėmis, kurias patvirtina byloje esantys įrodymai, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina galioti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

2001 m. rugpjūčio 17 d. Prienų rajone, Vėžionių kaime, atsakovas J. P., neturėdamas teisės vairuoti automobilį ir vairuodamas atsakovei N. J. priklausantį automobilį „VW Passat“, važiuodamas atbuline eiga iš šalutinio kelio partrenkė ir sužalojo ieškovę M. B. Prienų rajono apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu J. P. buvo nuteistas už nusikaltimą, nurodytą BK 246 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas J. P. vairavo automobilį be jo savininkės N. J. žinios, todėl jis vienas turi atlyginti ieškovei M. B. padarytą 3000 Lt turtinę ir 6000 Lt neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovei M. B. buvo padaryta ne 3000 Lt, o 13 976 Lt turtinė žala, už kurią (taip pat ir 6000 Lt neturtinę žalą) atsakingi abu atsakovai solidariai, nes N. J. leido J. P. važiuoti jos automobiliu.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasatorė N. J. kasaciniame skunde teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, pažeisdama įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 3 punkte, 185 straipsnyje ir 197 straipsnio 2 dalyje, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai pripažino ją atsakove.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, pripažindama N. J. atsakove civilinėje byloje, rėmėsi CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią įsiteisėjęs teismo nuosprendis pripažintinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiajame rašytiniame įrodyme, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Teisėjų kolegija rėmėsi Prienų rajono apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nuosprendyje, kuriuo J. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, nurodytą Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnio 2 dalyje, nustatyta aplinkybe, kad kaltininkas nusikaltimą padarė vairuodamas N. J. automobilį. Automobilį jis vairavo savininkei leidus. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė kitokias aplinkybes negu pirmosios instancijos teismas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija yra saistoma pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju kasacinio teismo teisėjų kolegija tikrina, kuris teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, tinkamai taikė CPK ir kituose įstatymuose įtvirtintas įrodinėjimo taisykles. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pasisako dėl CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo, nes tai yra pagrindinis teisės klausimas, dėl kurio buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis, išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nutarties, kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepažeidė CPK 182 straipsnio 3 punkte, 185 straipsnyje ir 197 straipsnio 2 dalyje nustatytų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įsiteisėjusį teismo nuosprendį pagrįstai pripažino oficialiuoju rašytiniu įrodymu. Teismo nuosprendis atitinka visus oficialiajam rašytiniam įrodymui būtinus požymius, nes įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra valstybės institucijos (teismo) vykdant įgaliojimus priimtas dokumentas, atitinkantis šiam dokumentui keliamus turinio ir formos reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, teisingai aiškindamas, kad teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės dėl liudytojos N. J. veiksmų nepripažintinos prejudicinėmis, kurių nereikia įrodinėti, neatsižvelgė į tai, kad teismo nuosprendis yra oficialusis rašytinis įrodymas, taigi netaikė CPK 197 straipsnio 2 dalies ir pažeidė įrodinėjimo taisykles. Atsakovė N. J. kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į jos paaiškinimus ir liudytojų parodymus civilinėje byloje ir į tai, kad CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtintas draudimas remtis liudytojų parodymais nėra absoliutus. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi sąžiningumo ir teisingumo principais, atmeta šį kasatorės argumentą. Baudžiamojoje byloje apklausiama kaip liudytoja ir davusi priesaiką kasatorė parodė, kad ji paprašė J. P. jos automobiliu nuvažiuoti į kaime esančią parduotuvę (baudžiamoji byla Nr. 79-1-375-02, b. l. 43, 126). Jos priešingi paaiškinimai civilinėje byloje, kad kaltininkas J. P. jos automobilį paėmė savavališkai, be jos žinios, pripažintini nesąžiningais ir neteisingais. N. J. paaiškinimus civilinėje byloje galima būtų pripažinti teisingais tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą dėl jos atsakomybės už melagingus parodymus ir pripažinus jos parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 79-1-375-02 melagingais.

Be to, apeliacinio teismo teisėjų kolegija teisingai konstatavo, kad N. J. leidimą J. P. vairuoti jos automobilį patvirtina J. P. parodymai baudžiamojoje byloje ir kiti duomenys (CPK 185 straipsnis).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pagrįstai rėmėsi CK 6.270 straipsnio nuostatomis, pagal kurias didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų (šiuo atveju – J. P.) neteisėtų veiksmų. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija, sutikdama su atsiliepimo į kasacinį skundą argumentu, kad žalos sveikatai dydis yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nenagrinėja, dėl kasacinio skundo antrojo argumento nepasisako. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nustatydama žalos sveikatai dydį, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių ir CK 6.270 ir 6.278 straipsnių nuostatų. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos motyvais dėl pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei O. D. B. iš atsakovų J. P. ir N. J. po 200 Lt išlaidų už advokato pagalbą, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Romualdas Čaika

Sigitas Gurevičius

Teodora Staugaitienė