Civilinė byla Nr. 3K–3–50/2007
Procesinio sprendimo kategorija 121.5 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Januškienės ir Janinos Stripeikienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 29 d. nutarties ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Kelmeda“ ieškinį atsakovui N. M. dėl skolos už atliktus darbus ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Skundo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 60 803,16 Lt skolos už atliktus statybos darbus ir palūkanas. Pagal 2004 m. rugpjūčio 13 d. su atsakovu sudarytą rangos sutartį ir 2004 m. balandžio 25 d. papildomą susitarimą ieškovas įsipareigojo atlikti darbus, susijusius su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statyba. Atsakovui buvo pateikti atliktų darbų aktai, objekto priėmimo-perdavimo baigiamasis aktas ir atliktų darbų suvestinė. Ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, o atsakovas vengia atsiskaityti už atliktus darbus.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 60 803,16 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3324,09 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas 2006 m. gegužės 2 d. pateikė apeliacinį skundą ir prašymą atnaujinti praleistą terminą šiam skundui paduoti. Prašyme nurodyta, kad, 2006 m. balandžio 6 d. gavęs teismo sprendimo nuorašą, nedelsdamas su advokatu sudarė sutartį dėl teisinės pagalbos, tačiau skundas nebuvo pateiktas laiku dėl ne nuo atsakovo priklausančios svarbios priežasties – advokato ligos.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. gegužės 5 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl termino atnaujinimo. Teismas konstatavo, kad atsakovas apie priimtą teismo sprendimą sužinojo 2006 m. kovo 16 d. jo paskelbimo metu. Neįsiteisėjęs teismo sprendimas 2006 m. kovo 20 d. buvo įteiktas atsakovo atstovei – advokatei. Teismo sprendimas buvo paskelbtas 2006 m. kovo 16 d., todėl laikytina, kad atsakovas galėjo atvykti į teismą ir jį pasiimti. Kito advokato, į kurį kreipėsi atsakovas, liga nelaikytina svarbia priežastimi terminui apeliaciniam skundui paduoti atnaujinti.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2006 m. birželio 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą; įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti atsakovui 1824,09 Lt valstybei sumokėto žyminio mokesčio.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Teisėjų kolegija nurodė, kad, nepriėmus atsakovo apeliacinio skundo, sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas atsakovui.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismų nutartis ir priimti naują sprendimą. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas, sutartį dėl teisinės pagalbos su kitu advokatu sudaręs tik 2006 m. balandžio 6 d., t. y. 21-ąją dieną po teismo sprendimo priėmimo, įgyvendindamas savo teisę į apeliaciją, nebuvo atidus ir rūpestingas, kad jo elgesys vertintinas kaip nepateisinamas ir niekuo nepagrįstas delsimas, nėra pagrįsta bylos medžiaga. Aplinkybės, dėl kurių atsakovas buvo priverstas sudaryti sutartį su kitu advokatu, nebuvo tirtos. Atsakovo interesams atstovavusi advokatė 2006 m. balandžio 6 d. apsisprendė nedalyvauti tolesniame bylos procese, informuodama atsakovą, kad nerengs apeliacinio skundo, todėl atsakovas buvo priverstas kreiptis pagalbos į kitą advokatą, tą atsakovas nedelsdamas ir padarė. Dėl to, kad atsakovo interesams atstovavusi advokatė atsisakė toliau jam atstovauti, nėra atsakovo kaltės.
2. Byloje yra duomenų, kad susitarimo atstovauti atsakovo interesams sudarymo metu advokatui nebuvo žinoma, kad darbo dienos pabaigoje jam teks lankytis gydymo įstaigoje, kur jam bus išduotas nedarbingumo pažymėjimas, o vėliau jis bus nukreiptas gydytis į stacionarą. Šios aplinkybės taip pat nebuvo ir negalėjo būti žinomos ir atsakovui. Teismai neskyrė atsakovo asmeninių veiksmų, įgyvendinant teisę į apeliaciją, nuo jo interesams atstovavusių advokatų veiksmų, kurių atsakovas negalėjo paveikti, todėl prarado galimybę apeliacine tvarka apskųsti jo interesus pažeidžiantį teismo sprendimą.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1486/2002 nurodyta, kad turi būti vertinama, ar asmuo viso proceso ir apskundimo procedūros metu elgėsi sąžiningai. Atsakovo veiksmai, kuriuos jis atliko, siekdamas apskųsti neteisėtą ir nepagrįstą dėl jo teismo sprendimą, buvo laiku ir sąžiningi. Atsakovas sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir domėjosi bylos eiga. Teisėjų kolegija nesivadovavo šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstytu išaiškinimu, nes neteikė reikšmės sąžiningai procese dalyvavusio asmens pagrįstiems lūkesčiams, kad jo esminės teisės negali būti prarandamos dėl atsitiktinumo.
4. Pirmosios instancijos teismo nurodytos teisės normos – Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 78 straipsnio 5 dalis ir 307 straipsnio 2 dalis – yra bendro pobūdžio ir nėra susijusios su kriterijais, kuriuos nustato įstatymas, reglamentuojantis galimybę atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Teismas nenurodė kokios nors specialiosios teisės normos, nors pagal CPK 263 straipsnio 1 dalį privalėjo sprendimą pagrįsti konkrečia procesinės teisės norma. Dėl to ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis nėra teisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 2 punktas). Kadangi galiojančiame CPK nėra teisės normos, kuri nustatytų svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas apeliacinio skundo priėmimo terminas, sąrašą arba kriterijus, teismas pagal analogiją galėjo vadovautis CPK 156 straipsnio 1 dalies arba 246 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Abiem atvejais nurodytos teisės normos nustato pavyzdinį priežasčių sąrašą, kuriame nurodyta ir liga, dėl kurios neatvykstama į teismo posėdį, pažymint, kad šios priežastys paprastai laikomos nesvarbiomis. Teismas turėjo motyvuoti, kodėl šiuo atveju atsakovo atstovo apeliacinio skundo parengimo ir padavimo termino praleidimas laikytinas nesvarbia priežastimi. Kasatoriaus nuomone, laikymas nesvarbia priežastimi gydymosi ligoninėje faktą, turint omenyje tai, kad nedarbingumo pažymėjimas besąlygiškai pateisina visų asmenų, kad ir kur jie dirbtų, neatvykimą į darbą, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir objektyvumo principams (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis). Teismai netinkamai taikė CPK 78 straipsnio, 156 straipsnio 1 dalies, CK 1.5 straipsnio normas. Netinkamas šių teisės normų kompleksinis taikymas nepagrįstai suvaržo asmenų realias galimybes pasinaudoti apeliacijos teise, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, vidaus ir tarptautinės teisės normose (Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacija Nr. R/95/5). Šios apskundimo tvarkos realus užtikrinimas yra vienas iš teisingo teismo aspektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1486/2002).
k o n s t a t u o j a :
Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Atsakovas apeliacinį skundą padavė praleidęs CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą trisdešimties dienų terminą.
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Šia įstatymo norma nenustatyta, kokia praleisto apeliacinio skundo padavimo termino trukmė turi reikšmės jo atnaujinimui. Vertinant, atnaujinti ar neatnaujinti šį praleistą terminą, reikšminga yra jo praleidimo priežasčių svarba. Įstatyme nenustatyta, kokios priežastys laikytinos svarbiomis sprendžiant jo atnaujinimą. Taigi, ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia ir pripažįsta teismas, nagrinėdamas konkretų prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ta pati procesinio termino praleidimo priežastis atskiriems procesiniams veiksmams gali turėti skirtingą reikšmę priklausomai nuo atlikto ar atliekamo procesinio veiksmo. Atskirais atvejais priežasties reikšmė atitinkamam procesiniam veiksmui yra nustatyta įstatyme. Antai pagal CPK 156 straipsnio 1 dalį neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos, atostogų, komandiruotės, kitokio užimtumo, šalies atstovo užimtumo kitose bylose ir kitos priežastys paprastai nelaikoma svarbiomis priežastimis. Taigi šių priežasčių svarba įvertinta įstatyme siekiant užtikrinti šalies ir kitų asmenų dalyvavimą teismo posėdyje. Šia įstatymo nuostata rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovo atstovo laikinas nedarbingumas (liga) nėra svarbi priežastis atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, t. y. tą pačią įstatymo nuostatą taikė kitam procesiniam veiksmui. Tačiau šioje byloje yra ta teisinė situacija, kad joje sprendžiama ne dėl neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbos, bet dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo priežasčių svarbos. Tai pagal savo reikšmę yra dvi skirtingos situacijos: viena, neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos ir, antra, termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimas dėl ligos. Esant skirtingoms situacijoms turi būti atsižvelgta į jų reikšmę ir į tai, ar vienodai turi būti vertinama procesinio termino neįvykdymo priežasties svarba.
CPK 7 straipsnyje žodine forma yra įtvirtinta, kad procesas turi būti koncentruotas ir ekonomiškas. Nors šiame įstatymo straipsnyje nepasisakyta, kad jame nustatytos priemonės yra proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo įgyvendinimas, tačiau, remiantis sisteminiu CPK aiškinimu, šiame straipsnyje įtvirtinti reikalavimai reiškia principo taikymą. Aiškinant ir taikant šį principą, kartu negali būti paneigta Konstitucijoje įtvirtinta teisingumo esmė. Pagal Konstituciją turi būti įvykdytas realus teisingumas. Realus teisingumo įgyvendinimas reiškia, kad, jį įgyvendinant, teisingumas negali būti pasiektas laikantis tik įstatyme nustatytos normos ar principo. Formalus teisingumas reikštų, kad neįgyvendintas Konstitucijoje įtvirtintas teisingumas.
CPK 156 straipsnio 1 dalies nuostata, kad neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos paprastai nelaikomas svarbia priežastimi, negali būti tiesiogiai taikoma sprendžiant ir dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo. Jeigu dėl tokios priežasties į teismo posėdį neatvyko šalis ar jo atstovas, teismo priimto sprendimo (nutarties), nedalyvaujant šaliai (atstovui), teisingumas gali būti įgyvendintas kitais būdais pvz., paduodant apeliacinį skundą ir peržiūrint neįsiteisėjusį teismo sprendimą. Tuo tarpu apeliacinio skundo padavimo teisės paneigimas reiškia, kad civilinio proceso šalis netenka teisės, kad priimtas teismo sprendimas būtų peržiūrėtas apeliacine tvarka. Vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmeniui pasiekiama galimybė apskųsti teismo sprendimą. Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijose Nr. R/95/5 esanti nuostata, kad šalims iš principo turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus, orientuoja įstatymų leidėjus į tai, kad būtų sukurti įstatymai, kurie užtikrintų realią galimybę apskųsti teismo sprendimą. Siekis sukurti įstatymus, užtikrinančius realią galimybę apskųsti teismo sprendimą, kartu reiškia, kad teismas nepagrįstai neturi paneigti šią galimybę, ir ypač tada, kai apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą.
Atsakovas praleido terminą nedaug, dėl advokato, su kurio buvo sudaręs atstovavimo sutartį ligos. Taigi atsakovas negalėjo numatyti tokios aplinkybės, turinčios įtakos apeliaciniam skundui paduoti laiku. Tokia atsakovo nurodyta termino praleidimo priežastis pateisina praleisto termino laikotarpį. Pagal teismo nutartis atsakovas neteko vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės peržiūrėti pirmosios instancijos priimtą teismo sprendimą, todėl teismų nutartys naikintinos, o terminas apeliaciniam skundui paduoti atnaujintinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 29 d. ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 5 d. nutartis panaikinti.
Atsakovo prašymą patenkinti ir atnaujinti atsakovui N. M. terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Janina Januškienė
Janina Stripeikienė
