Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-53/2007

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.1; 38; 62.1

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Ketonas“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „IF draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Ketonas“, UAB „Simon Luowerse International Transport“ dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo R. J. IĮ „Argus“ saugos tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „If draudimas“ 2005 m. birželio 20 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad 2003 m. rugpjūčio 14 d. sudarė su UAB „SLTG“ transporto priemonės draudimo sutartį, pagal kurią apdraudė automobilį VOLVO FH 12 nuo avarijos, gaisro, stichinės nelaimės, vagystės, vandalizmo UAB „Hanza Lizingas“ naudai. Apdraustoji transporto priemonė 2003 m. rugsėjo 16 d. buvo pavogta iš UAB „Ketonas“ teritorijoje esančios transporto priemonių stovėjimo aikštelės. UAB „If draudimas“ išmokėjo 40 000 Lt draudimo išmoką UAB „Hansa lizingas“. Dėl vagystės fakto buvo iškelta baudžiamoji byla, tačiau vagystę įvykdę asmenys nesurasti. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2003 m. rugpjūčio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi UAB „Ketonas“ išnuomojo UAB „Simon Louwerse International Transport“ 48,45 kv. m ploto patalpas, taip pat įsipareigojo saugoti jos teritorijoje esančioje transporto priemonių saugojimo aikštelėje pastatytas transporto priemones, o UAB „Simon Louwerse International Transport“ – mokėti patalpų nuomos mokestį ir 50 Lt bei PVM už vienos transporto priemonės saugojimą. 2003 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Simon Louwerse International Transport“ sudarė su UAB „SLTG“ subnuomos sutartį, pagal kurią perdavė subnuomininkui dalį nuomojamų patalpų, taip pat sutarė, kad UAB „SLTG“ moka 50 Lt ir PVM už vienos transporto priemonės saugojimą, kurį atlieka UAB „Ketonas“. Ieškovas, remdamasis CK 6.1015 straipsniu, prašė teismą priteisti iš už žalą atsakingų asmenų – UAB „Ketonas“ ir UAB „Simon Louwerse International Transport“ – solidariai 40 000 Lt nuostoliams atlyginti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. sausio 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino: priteisė UAB „If draudimas“ iš UAB „Simon Louwerse International Transport“ ir UAB „Ketonas“ solidariai 40 000 Lt nuostolių atlyginimo ir 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas sprendime nurodė, kad pagal CK 6.1015 straipsnį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Byloje nustatyta, kad pagal 2003 m. rugpjūčio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį UAB „Ketonas“ ne tik nuomojo UAB „Simon Louwerse International Transport“ patalpas, bet ir saugojo transporto priemones bei ėmė už tai mokestį. Teismas nurodė, kad UAB „Simon Louwerse International Transport“ neturėjo transporto priemonių, nes yra ekspedijavimo įmonė, tačiau transporto priemonių turėjo ir jas UAB „Ketonas“ aikštelėje laikė UAB „SLTG“, kurios veikla – pervežimai, ir kuri mokėdavo už šių transporto priemonių saugojimą UAB „Simon Louwerse International Transport“, o ši mokestį už saugojimą pervesdavo UAB „Ketonas“. Teismas pažymėjo, kad UAB „Ketonas“ žinojo, jog UAB „Simon Louwerse International Transport“ neturi transporto priemonių, tačiau leido laikyti UAB „SLTG“ transporto priemonę uždaroje, samdomos saugos tarnybos saugomoje teritorijoje, be to, ėmė mokestį ne tik už patalpų nuomą, bet ir už transporto priemonės saugojimą. Teismas taip pat nurodė, kad terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu šalys jos neatnaujina, sudarydamos naują susitarimą (CK 6.496 straipsnis), taigi 2002 m. liepos 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nebuvo nutrūkusi, nes 2003 m. rugpjūčio 1 d. šalys pasirašė naują sutartį. Patalpų nuomos sutartis galiojo, todėl galiojo ir prie šios sutarties duotas nuomotojo raštiškas sutikimas dėl nurodytų patalpų subnuomos, ir UAB „Ketonas“ žinojo, jog patalpos sunuomojamos ir toliau. Teismas konstatavo, kad tiek bendraatsakių UAB „Ketonas“ ir UAB „Simon Louwerse International Transport“ nuomos sutartis, tiek UAB „Simon Louwerse International Transport“ ir UAB „SLTG“ subnuomos sutartis, sudarytos UAB „SLTG“ turint tikslą ne tik subnuomotis patalpas, bet ir laikyti priemonę saugomoje aikštelėje, o UAB „Ketonas“ – turint tikslą gauti užmokestį už teikiamas paslaugas, taigi buvo sudaryta ir pasaugos sutartis. Teismas nurodė, kad kai pasauga yra atlygintinė, saugotojui atsakomybė atsiranda vien dėl daikto neišsaugojimo fakto, t. y. be kaltės, atsakovas UAB „Ketonas“ nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių jo atsakomybę (CK 6.127, 6.212 straipsniai), taigi jis turi atsakyti už visus nuostolius (CK 6.845–6.846 straipsniai). Teismas konstatavo, kad tarp UAB „SLTG“ ir bendraatsakių susiklostė pasaugos teisiniai santykiai, o saugotojų UAB „Ketonas“ ir UAB „Simon Louwerse International Transport“ atsakomybė už transporto priemonės neišsaugojimą yra solidari, todėl ieškovo ieškinį visiškai patenkino.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 21 d. nutartimi atmetė atsakovo UAB „Ketonas“ apeliacinį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad 2002 m. liepos 1 d. terminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią UAB „Ketonas“ išnuomojo iki 2003 m. liepos 31 d. UAB „Simon Louwerse International Transport“ 48,45 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, nebuvo nutraukta, nes sutarties šalys susitarė, jog nuomos sutarties terminas bus pratęstas kitiems metams, jeigu šalys apie sutarties nutraukimą neinformuos viena kitos iki einamųjų metų sausio 15 d., ir šalys faktiškai įgyvendino šį susitarimą, nenutraukdamos nuomos santykių, bet sudarydamos 2003 m. rugpjūčio 1 d. tų pačių patalpų nuomos sutartį analogiškomis sąlygomis (CK 6.481, 6.496 straipsniai). Kolegija pažymėjo, kad pagal CK 6.490 straipsnio 1 dalį nuomininkas turi teisę subnuomoti išsinuomotą daiktą tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą, ir, įvertinus UAB „Ketonas“ nuomininkei UAB „Simon Louwerse International Transport“ 2002 m. liepos 1 d. duoto sutikimo turinį, kuris buvo įrašytas ir į 2003 m. rugpjūčio 1 d. subnuomos sutarties sąlygas, nėra pagrindo sutikti su UAB „Ketonas“ teiginiu, jog, netekus galios 2002 m. liepos 1 d. leidimui, patalpų subnuoma ir UAB „SLTG“ transporto priemonių laikymas UAB „Ketonas“ teritorijoje nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d. buvo neteisėtas; 2003 m. rugpjūčio 1 d. sutartis galiojo ir buvo vykdoma iki 2004 m. rugpjūčio 31 d. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą padaryti išvadą, jog tiek pagal 2003 m. rugpjūčio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos, tiek pagal 2003 m. rugpjūčio 1 d. šių patalpų subnuomos sutartį UAB „SLTG“ turėjo tikslą ne tik subnuomotis patalpas, bet ir laikyti transporto priemonę saugomoje aikštelėje, o UAB „Ketonas“ ne tik turėjo tikslą gauti mokestį už teikiamas paslaugas, bet ir gaudavo šį mokestį, taigi tarp UAB „Ketonas“ ir UAB „SLTG“ susiklostė atlygintinės pasaugos teisiniai santykiai (CK 6.830 straipsnis). Be to, UAB „Ketonas“ atsiliepime į ieškinį pripažino, kad vykdė transporto priemonių saugojimą, nurodydama, jog pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį turėjo saugoti vieną transporto priemonę, tačiau priklausančią UAB „Simon Louwerse International Transport“. Kolegija taip pat pažymėjo, kad UAB „If draudimas“ apdraustas automobilis buvo saugomas uždaroje, UAB „Ketonas“ samdomos saugos tarnybos saugomoje teritorijoje, į kurią įvažiuoti ir iš jos išvažiuoti galima tik per vienus vartus, kontroliuojamus saugos tarnybos darbuotojų, ir automobilis buvo pavogtas iš šios teritorijos, o jį pagrobę asmenys nenustatyti. Teisėjų kolegija nurodė, kad atlygintinos pasaugos atveju saugotojas atsako už turto praradimą visais atvejais, išskyrus, kai tai įvyko dėl nenugalimos jėgos, ir jis privalo atlyginti visus nuostolius (CK 6.845, 6.846 straipsniai). Taigi saugotojas atsako ir tuomet, kai jis vykdo turto saugojimą, naudodamasis kitų asmenų pagalba, kaip yra nagrinėjamos bylos atveju (CK 6.38 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija konstatavo, kad UAB „If draudimas“, išmokėjusi draudimo atlyginimą už pavogtą automobilį, pagal CK 6.1015 straipsnį įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš už žalą atsakingų bendraatsakių UAB „Simon Louwerse International Transport“ ir UAB „Ketonas“, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino UAB „If draudimas“ ieškinį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Ketonas“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 23 d. sprendimą, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl UAB „Ketonas“ atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai, pripažinę ginčo šalių sudarytas nuomos ir subnuomos sutartis taip pat ir susitarimais dėl automobilių saugojimo (pasaugos), pažeidė nuomos, subnuomos ir pasaugos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad, atnaujinus nuomos sutartį, toliau tęsėsi ir subnuomos santykiai, be to, toliau galiojo UAB „Ketonas“ sutikimas dėl UAB „SLTG“ transporto priemonių laikymo jos teritorijoje, o nurodytas šalis siejo pasaugos teisiniai santykiai. Saugotojo sutikimas priimti turtą saugoti ir (arba) tęsti turto saugojimą, pasibaigus sutartam terminui, turi būti aiškiai išreikštas. Saugotojos sutikimas priimti turtą saugoti (tęsti turto saugojimą) turėtų būti laisvas, o ne nustatytas trečiųjų asmenų susitarimu, be to, turi būti įstatymų nustatytos formos. UAB „Ketonas“ ir UAB „Simon Louwerse International Transport“, atsižvelgdamos į pasikeitusias aplinkybes, 2003 m. rugpjūčio 1 d. sudarė naują negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Šios naujos sutarties sudarymas gali būti laikomas anksčiau šalių sudarytos terminuotos šių patalpų nuomos sutarties, kurios galiojimas pasibaigė 2002 m. gruodžio 31 d., atnaujinimu, tačiau tik tiek, kiek tai susiję su nuomos santykiais, ir šios sutarties sudarymas reiškia buvusių saugojimo (pasaugos) santykių nutraukimą.

2. Teismai neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias pasaugą, taip pat pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, todėl nepagrįstai konstatavo, kad tarp UAB „Ketonas“ ir UAB „Simon Louwerse International Transport“ bei UAB „SLTG“ susiklostė pasaugos teisiniai santykiai. CK 6.830 straipsnyje nustatyta, kad pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai numatyta sutartyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. spalio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. Š. v. UAB „Paira“, bylos Nr. 3K-3-931/2003, nurodė, kad, nustatant, buvo sudaryta pasaugos sutartis ar ne, vertinama, ar kilnojamasis daiktas buvo davėjo perduotas saugoti, ar buvo įsipareigojimas daiktą saugoti ir grąžinti jį išsaugotą, kitaip tariant, ar buvo susitarta dėl saugojimo paslaugos, nes tai yra pasaugos sutarties dalykas. UAB „Ketonas“ ir UAB „Simon Louwerse International Transport“, sudarydamos nuomos sutartis, siekė susitarti ne dėl transporto priemonių saugojimo paslaugos, bet dėl transporto priemonių laikymo (stovėjimo vietos aikštelėje) UAB „Ketonas“ teritorijoje. Kad buvo sudarytas būtent toks susitarimas, patvirtino visos byloje apklaustos liudytojos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. spalio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. Š. v. UAB „Paira“, bylos Nr. 3K-3-931/2003, taip pat yra nurodęs, kad „automobilio perdavimas ir jo gavimas, laikymas aptvertoje nuolat sargo saugomoje aikštelėje, išorine reklama deklaruojant tokios paslaugos teikimą kartu su kita paslauga (šiuo atveju – pardavimu), esant įmonės veiklos įstatuose saugojimo paslaugų teikimui kaip vienai iš veiklos rūšių, rodančių įmonės ketinimą tokia veikla verstis dar steigimo metu, mokesčio ėmimas, perduoto turto apskaitos vedimas sudaro pakankamą faktų visumą, jog šalys sudaro ir vykdo pasaugos sutartį (CK 6.830 straipsnio 1 dalis)“. Iš susiklosčiusių UAB „Ketonas“, UAB „Simon Louwerse International Transport“ ir UAB „SLTG“ santykių ir byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nėra daugumos minėtoje kasacinio teismo nutartyje nurodytų požymių, kurie būtų pagrindas konstatuoti pasaugos teisinių santykių nagrinėjamos bylos atveju buvimą. Teismai, konstatavę, kad šalis siejo pasaugos teisiniai santykiai, remdamiesi vien pažodiniu nuomos ir subnuomos tekstų aiškinimu, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nes neatsižvelgė į tikruosius šalių ketinimus ir faktiškai susiklosčiusius šalių santykius.

3. Pagal CK 6.831 straipsnį pasaugos sutartis, numatanti saugotojo pareigą priimti daiktą saugoti ateityje, visais atvejais turi būti rašytinė. Pasaugos sutartis pripažįstama rašytine, jeigu daikto perdavimas saugotojui patvirtinamas saugotojo išduotu kvitu, kitu dokumentu ar žetonu (numeriu) arba kitokiu ženklu. Ginčo atveju nebuvo sudaryta rašytinės pasaugos sutarties, taip pat nėra jokių dokumentų, patvirtinančių transporto priemonės perdavimą saugoti UAB „Ketonas“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999 m. kovo 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. J. v. UAB „Garliavos autotransportas“, bylos Nr. 3K-3-25/1999, nurodė, kad „realinei pasaugos sutarčiai būdinga tai, kad jos sudarymui patvirtinti nepakanka vien tik šalių suderintos valios išreiškimo, o reikalinga, kad ir daiktas būtų perduotas saugotojui“. Nagrinėjamoje byloje apie nurodyto automobilio perdavimą saugoti UAB „Ketonas“ teismai nusprendė remdamiesi tik liudytojų parodymais, tačiau, kai nesilaikoma paprastos rašytinės sandorio sudarymo formos, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, draudžiama remtis liudytojų parodymais šiems faktams įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

4. Teismai, vertindami liudytojų parodymų patikimumą ir įrodomąją reikšmę, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles: liudytojos I. A. ir A. Z. yra Simon Louwerse grupės bendrovių darbuotojos, be to, UAB „SLTG“ transporto priemonės perdavimo saugoti UAB „Ketonas“ faktas turi būti įrodytas dokumentais ar kitais objektyviais ženklais, o ne liudytojų parodymais, kurie šioje byloje yra neleistini įrodymai (CPK 177 straipsnio 4 dalis).

5. Teismai, nuspręsdami dėl UAB „Ketonas“ ir UAB „Simon Louwerse International Transport“ solidariosios atsakomybės, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias solidariosios prievolės atsiradimą. Teismai iš esmės nesiaiškino šių asmenų civilinės atsakomybės pagrindų ir atsakomybės rūšies bei nenustatė solidariajai šių asmenų atsakomybei būtinų sąlygų. Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus tuos atvejus, kai prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų bendrais veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Bendraatsakiai UAB „Ketonas“ ir UAB „Simon Louwerse International Transport“ neteikia bendrai paslaugų, nevykdo bendros veiklos, o UAB „If draudimas“ nuostoliai atsirado ne dėl jų bendrų veiksmų (neveikimo). UAB „STLG“ ir UAB „Ketonas“ nebuvo sudariusios rašytinės pasaugos sutarties, nėra jokių kitų dokumentų, žetonų ar ženklų, patvirtinančių transporto priemonės perdavimą saugoti (CK 6.831 straipsnio 3 dalis), UAB „SLTG“ už transporto priemonės laikymą UAB „Ketonas“ teritorijoje mokėjo UAB „Simon Louwerse International Transport“, bet ne UAB „Ketonas“. Be to, UAB „SLTG“ ir UAB „Simon Louwerse International Transport“, 2003 m. rugpjūčio 1 d. subnuomos sutartimi nustačiusios UAB „Ketonas“ pareigą saugoti UAB „SLTG“ transporto priemonę, priklauso tai pačiai įmonių grupei, taigi jos galėjo derinti savo veiksmus, tačiau šių asmenų susitarimas neįpareigojo UAB „Ketonas“, nes ji nebuvo nurodytos sutarties šalis, be to, ji jokiu būdu nebuvo išreiškusi sutikimo leisti ir toliau laikyti savo teritorijoje UAB „SLTG“ transporto priemonę. CK 6.190 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, vienai šaliai sutarties sudarymo metu pažadėjus, kad prievolę įvykdys ar kitokį veiksmą atliks trečiasis asmuo, tai, šiam to nepadarius, pažadėjusi šalis pati privalo įvykdyti prievolę ar atlikti kitokį veiksmą ir atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius. Esant tokioms aplinkybėms, už netinkamą subnuomos sutarties vykdymą turėtų atsakyti UAB „Simon Louwerse International Transport“, taigi teismai neturėjo jokio pagrindo pripažinti UAB „Ketonas“ solidariąja skolininke.

6. Teismai, priteisdami atstovavimo išlaidas, pažeidė bylinėjimosi išlaidų priteisimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 98 straipsnis). Šalies turėtos atstovavimo išlaidos priteisiamos atsižvelgiant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalius dydžius. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovo patirtas atstovavimo išlaidas, nedaug viršijo Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, tačiau iš tiesų pirmosios instancijos teismo priteista suma, skaičiuojant pagal Rekomendacijose nustatytus koeficientus, yra didesnė 43 proc. Be to, teismas nenurodė priežasčių, dėl kurių šioje byloje galėtų būti nukrypstama nuo Rekomendacijose nustatytų dydžių.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas UAB „If draudimas“ prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Teismai nepažeidė pasaugos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. CK 6.831 straipsnyje įsakmiai nenurodyta, kad paprastos rašytinės pasaugos sutarties formos nesilaikymas daro šią sutartį negaliojančią. Jeigu įstatymas nereikalauja, kad sutartis būtų sudaryta kokia nors specialia forma, ji gali būti sudaryta bet kokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. UAB „Gold Ceramic Group“, bylos Nr. 3K-3-1111/2003). Vienas iš prievolinių santykių atsiradimo pagrindų yra šalių konkliudentiniai veiksmai, kurie reiškia faktinių sutartinių teisinių santykių atsiradimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje V. P. v. AB „Lietuvos energija“, bylos Nr. 3K-3-415/2002; 2002 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus universitetas v. V. M, bylos Nr. 3K-3-89/2002; 2003 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. sodininkų bendrija „Minija“, bylos Nr. 3K-3-54/2003). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. Š. v. UAB „Paira“, bylos Nr. 3K-3-931/2003, kuria remiasi kasatorius, nurodyta, kad pasaugos sutarties sudarymas gali būti konstatuotas ir įvertinus šalių konkliudentinius veiksmus.

2. Kasatorius, bandydamas paneigti nuomos (subnuomos) sutarčių sudarymo tikslą, šalių elgesį po sutarčių sudarymo, faktiškai susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, pažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles. Sutarties teisinis kvalifikavimas yra teismo prerogatyva, todėl teismas nesaistomas šalių sudarytos sutarties pavadinimo ir susiklosčiusius šalių santykius turi kvalifikuoti pagal jų esmę bei pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje G. K. v. AB „Lietuvos energija“, bylos Nr. 3K-7-517/2002).

3. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad UAB „Ketonas“ pagal 2002 m. liepos 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nuomojo UAB „Simon Lowerse International Transport“ negyvenamąsias patalpas, taip pat ėmė užmokestį už prie šių negyvenamųjų patalpų esančioje saugomoje transporto priemonių aikštelėje pastatytų transporto priemonių saugojimą. Patalpų nuoma ir transporto priemonių saugojimas buvo atskiros paslaugos, aptartos atskirai tiek nuomos sutartyse, tiek buhalterinės apskaitos dokumentuose. Be to, UAB „Ketonas“ atsiliepime į ieškinį pats pripažino, kad vykdė transporto priemonių saugojimą, kartu pripažindamas pasaugos teisinių santykių buvimą. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Ketonas“ 2002 m. liepos 1 d. raštu leido UAB „Simon Louwerse International Transport“ subnuomoti nuomojamas patalpas UAB „Simon Louwerse Group“ ir savo sutikimu prisiėmė įsipareigojimą saugoti UAB „SLTG“ transporto priemones. UAB „Simon Louwerse International Transport“ iš UAB „SLTG“ gautą mokestį už automobilių saugojimą sumokėdavo UAB „Ketonas“.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

2002 m. liepos 1 d. UAB „Ketonas“ išnuomojo UAB „Simon Louwerse International Transport“ 48,45 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas iki 2003 m. liepos 31 d., o ši įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, taip pat mokėti už vienos transporto priemonės saugojimą 50 Lt ir 9 Lt PVM. 2002 m. liepos 1 d. UAB „Ketonas“ davė sutikimą, kad UAB „Simon Louwerse International Transport“ subnuomotų 40 proc. nuomojamų patalpų ir transporto priemonių saugojimą UAB „Simon Louwerse Group“ (dabar – UAB „SLTG“). 2003 m. rugpjūčio 1 d. šalys atnaujino tų pačių patalpų nuomos sutartį, kurioje taip pat nurodė, kad nuomininkas be nuomos mokesčio mokės už vienos transporto priemonės saugojimą 50 L ir PVM. UAB „Simon Louwerse International Transport“ ir UAB „SLTG“ 2003 m. rugpjūčio 1 d. sudarė subnuomos sutartį dėl UAB „Simon Louwerse International Transport“ nuomojamų patalpų subnuomos; šioje sutartyje šalys taip pat nustatė, kad subnuomininkas moka už vienos transporto priemonės saugojimą 50 Lt ir PVM, o saugojimą atlieka „Ketonas“. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad UAB „Simon Louwerse International Transport“ neturėjo transporto priemonių, nes yra ekspedijavimo įmonė, o automobilį VOLVO FH 12 UAB „Ketonas“ aikštelėje laikė UAB „SLTG“, ji mokėdavo už šios transporto priemonės saugojimą UAB „Simon Louwerse International Transport“, o ši pervesdavo pinigus UAB „Ketonas“. 2003 m. rugsėjo 16 d. nurodytas automobilis buvo pavogtas iš UAB „Ketonas“ teritorijoje esančios aikštelės.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai, remdamiesi ginčo šalių sudarytomis nuomos ir subnuomos sutartimis, nepagrįstai konstatavo, jog šių sutarčių pagrindu tarp šalių atsirado pasaugos teisiniai santykiai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniuose santykiuose galiojantis ir CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia civilinių teisinių santykių subjektams pasirinkti ir sudaryti tokią sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl bet kokių joms priimtinų sutarties sąlygų, taip pat gali savarankiškai nuspręsti, kokia forma sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties turinio sąlygas ar sutarties formą nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka, teisės principai. CK 6.156 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šalys gali sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Taigi šalys gali sudaryti sutartį, nustatydamos joje sąlygas, būdingas skirtingų rūšių sutartims, t. y. sudaryti mišriąją sutartį. Mišriajai sutarčiai kompleksiškai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra tokioje sutartyje, atsižvelgiant į sutarties esmę, šalių ketinimus, taip pat įvertinant kitas konkrečius atveju reikšmingas aplinkybes (CK 6.156 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje žemesniųjų instancijų teismai nustatė, kad bendraatsakiai UAB „Ketonas“ ir UAB „Simon Louwerse International Transport“ 2002 m. liepos 1 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurioje taip pat susitarė, jog patalpų nuomininkas UAB „Simon Louwerse International Transport“, be patalpų nuomos mokesčio, mokės UAB „Ketonas“ ir už transporto priemonės saugojimą. UAB „Ketonas“ 2002 m. liepos 1 d. raštu leido UAB „Simon Louwerse International Transport“ subnuomoti 40 proc. nuomojamų patalpų UAB „SLTG“, taip pat sutiko, kad UAB „Ketonas“ aikštelėje būtų saugoma UAB „SLTG“ transporto priemonė (T. 2, b. l. 104). Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad 2003 m. rugpjūčio 1 d. šalys atnaujino sutartis ir šalių nuomos bei subnuomos santykiai tęsėsi analogiškomis sąlygomis, dėl kurių buvo sutarta sudarant 2002 m. liepos 1 d. susitarimus (CK 6.496 straipsniai). UAB „Simon Louwerse International Transport“ ir UAB „SLTG“ 2003 m. rugpjūčio 1 d. sudarytoje subnuomos sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad nuomininkui teisė subnuomoti patalpas suteikta 2002 m. liepos 1 d. nuomotojo sutikimu, o 1.2 punkte nustatyta, kad subnuomininkas moka už vienos transporto priemonės saugojimą 50 Lt ir PVM ir saugojimą atlieka „Ketonas“. Taigi bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalys sudarytose negyvenamųjų patalpų nuomos ir subnuomos sutartyse susitarė ir dėl atsiskaitymo už transporto priemonės saugojimą, t. y. nustatė ir vieną iš pasaugos teisiniams santykiams būdingų sąlygų. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai, konstatuodami, jog sudarydamos patalpų nuomos ir subnuomos sutartis šalys susitarė ir dėl transporto priemonės pasaugos, nepažeidė materialiosios teisės normų, nes šalys gali vienoje sutartyje nustatyti sąlygas, būdingas skirtingų rūšių sutartims (CK 6.156 straipsnio 3 dalis).

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismai, konstatuodami pasaugos teisinių santykių tarp šalių buvimą ir šių santykių tęstinumą, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, teisės normas, reglamentuojančias pasaugą, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos byloje taikytinų teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl konkrečios sutarties pagrindu tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, turi būti atsižvelgiama į sutarties šalių ketinimus ir tikslus, sudarant sutartį būtent tokiomis sąlygomis, taip pat šalių tarpusavio santykių praktiką, jų veiksmus po sutarties sudarymo, t. y. vykdant, keičiant sutartį, nes faktiniai šalių veiksmai padeda nustatyti tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnis). Kartu teisėjų kolegija nurodo, kad konkrečios sutarties šalių tikrųjų ketinimų išsiaiškinimas, taip pat šalių veiksmų po sutarties sudarymo nustatymas yra fakto, o ne teisės klausimai, todėl, nagrinėjant bylą kasacine tvarka, gali būti svarstoma tik dėl to, ar bylą nagrinėję teismai nepažeidė sutarčių aiškinimo taisyklių ir principų (CPK 353 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Alksnynė“ v. UAB „Holvita“, bylos Nr. 3K-3-451/2001).

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad UAB „Ketonas“ ir UAB „Simon Louwerse International Transport“ 2002 m. liepos 1 d. sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nebuvo nutrūkusi, nes 2003 m. rugpjūčio 1 d. šalys atnaujino sutartį (CK 6.496 straipsniai) ir šalių nuomos bei subnuomos santykiai tęsėsi analogiškomis sąlygomis, dėl kokių buvo sutarta sudarant 2002 m. liepos 1 d. susitarimus. Teismai taip pat konstatavo, kad iš sudarytųjų sutarčių matyti, jog UAB „Ketonas“ turėjo tikslą ne tik nuomoti patalpas, tačiau ir gauti mokestį už transporto priemonės saugojimą. Byloje nustatyta, kad UAB „Simon Louwerse International Transport“ neturėjo transporto priemonių ir realiai UAB „Ketonas“ aikštelėje automobilį laikė UAB „SLTG“, kuri mokėdavo šalių sutartyse nustatytą mokestį, nurodydama, jog už transporto priemonės saugojimą, UAB „Simon Louwerse International Transport“, o ši pervesdavo pinigus UAB „Ketonas“. UAB „Ketonas“ priimdavo UAB „Simon Louwerse International Transport“ pervedamą mokestį už transporto priemonės saugojimą. Pažymėtina, kad atsiliepime į ieškinį UAB „Ketonas“ nurodė, kad ėmė mokestį už transporto priemonės saugojimą, bet už UAB „Simon Louwerse International Transport“, o ne UAB „SLTG“ (T. 1, b. l. 122), taigi pripažino, jog buvo šalių susitarimas ne tik dėl patalpų nuomos, bet ir dėl transporto priemonių saugojimo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nustatymas, buvo ginčo atveju automobilis perduotas saugoti ar tik buvo leista jį laikyti UAB „Ketonas“ aikštelėje, yra fakto klausimas, kuris nespręstinas iš naujo kasaciniame teisme. Bylą nagrinėję tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad nurodytas automobilis buvo perduotas saugoti ir UAB „SLTG“ mokėjo už jo saugojimą, o ne laikymą nurodytoje aikštelėje (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai pasaugos sutartis yra realinė, t. y. ji laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo saugotojui momento (CK 6.830 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad šios sutarties šalių teisės ir pareigos atsiranda nuo daikto perdavimo saugoti momento. Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus argumentais, kad ginčo atveju pasaugos sutartis turėjo būti sudaryta rašytine forma. Pagal CK 6.831 straipsnį, reglamentuojantį pasaugos sutarties formą, rašytinės formos turi būti fizinių asmenų sudaryta pasaugos sutartis, jeigu daikto vertė viršija penkis tūkstančius litų, taip pat konsensualinė pasaugos sutartis, kurioje nustatoma saugotojo pareiga priimti daiktą saugoti ateityje (CK 6.831 straipsnio 1, 2 dalys). Ginčo atveju sprendžiama dėl pasaugos teisinių santykių buvimo tarp juridinių, o ne fizinių asmenų, byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad šiuo atveju buvo sudaryta konsensualinė pasaugos sutartis, t. y. kad saugotojas įsipareigojo priimti iš davėjo daiktą saugoti ateityje per šalių sutartą terminą. Taigi nagrinėjamu atveju pasaugos sutartis, kuri yra viena iš sandorių rūšių, galėjo būti sudaryta bet kokia forma, taip pat ir konkliudentiniais šalių veiksmais (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis). Šios sutarties sudarymo, t. y. turto perdavimo saugoti, bei vykdymo faktams įrodyti galima remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis, tarp jų ir liudytojų parodymais (CPK 177 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija negali sutikti su kasatoriaus teiginiais, kad UAB „Ketonas“ ir UAB „STLG“ pasaugos sutarties sudarymui įrodyti turėjo būti pateiktas žetonas, kvitas ar kitas dokumentas, o ne remiamasi liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju daikto perdavimo saugoti faktą gali įrodyti ne tik saugotojo išduotas davėjui kvitas ar kitas dokumentas, žetonas (numeris) arba kitoks ženklas, kurie pagal CK 6.831 straipsnio 3 dalį yra pagrindas pripažinti pasaugos sutartį rašytine, tačiau ir kiti faktiniai duomenys: šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai apie automobilio statymą saugomoje UAB „Ketonas“ teritorijoje esančioje aikštelėje, mokesčio už automobilio saugojimą mokėjimas.

Byloje yra nustatyta ir šalys neginčija, kad UAB „STLG“ automobilis buvo statomas UAB „Ketonas“ teritorijoje, o UAB „STLG“ mokėjo mokestį už šio automobilio saugojimą nors ir netiesiogiai, bet UAB „Ketonui“. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Ketonas“ žinojo, kad šioje aikštelėje transporto priemonę stato ne nuomininkas, bet subnuomininkas ir priimdavo iš nuomininko subnuomininko mokamas įmokas už šios saugojimą, taip pat ir po 2003 m. liepos 1 d. nuomos bei subnuomos sutarčių sudarymo (T. 1, b. l. 36, 38). Ikiteisminio tyrimo dokumentuose nurodyta, kad UAB „STLG“ automobilis buvo pavogtas būtent iš UAB „Ketonas“ teritorijoje esančios aikštelės. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog UAB „Ketonas“ teritoriją saugo šios bendrovės samdoma saugos tarnyba ir į teritoriją patenkama bei iš jos išvažiuojama tik per vienus vartus, kontroliuojamus saugos tarnybos (T. 1, b. l. 28–30, 124–126).

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, bylą nagrinėję teismai turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad tiek šalių sudarytų nuomos ir subnuomos sutarčių nuostatos, tiek faktiniai šalių veiksmai ir šių veiksmų pagrindu susiklostę šalių tarpusavio santykiai rodo ne tik patalpų nuomos, subnuomos, bet ir transporto priemonės pasaugos teisinių santykių buvimą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis).

Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, padarydami išvadą, jog UAB „Ketonas“ ir UAB „SLTG“ siejo atlygintinės pasaugos teisiniai santykiai, nepažeidė sutarčių aiškinimo taisyklių, pasaugą reglamentuojančių teisės normų, taip pat įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasatorius remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje L. Š. v. UAB „Paira“, bylos Nr. 3K-3-931/2003, tačiau nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos aplinkybės yra visiškai kitokios, todėl joms negali būti taikomi nurodytoje kasacinio teismo nutartyje išvardyti požymiai, kvalifikuojantys pasaugos teisinių santykių buvimą.

Kartu teisėjų kolegija nurodo, kad teismai, spręsdami dėl už žalą atsakingų asmenų atsakomybės už automobilio neišsaugojimą, iš esmės nagrinėjo tik UAB „Ketonas“ atsakomybės klausimą ir visiškai neargumentavo, kokiu pagrindu kyla kito atsakovo – UAB „Simon Lowerse International Transport“ atsakomybė. Be to, teismai nenurodė jokių motyvų, kodėl šie bendraatsakiai turi atsakyti solidariai.

Kasatorius pagrįstai nurodo, kad pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama. Pagal prievolių teisėje galiojančią bendrąją taisyklę, kai yra prievolės asmenų daugetas, laikoma, kad prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Taigi prievolių teisėje galioja priešinga prezumpcija – prievolė yra dalinė, išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytus atvejus, kai ji yra solidarioji. Toks teisinis reglamentavimas paaiškinamas esminiais dalinės ir solidariosios prievolės skirtumais – solidarumas, ypač skolininko, apsunkina prievolės šalies teisinę padėtį, todėl CK nenustatyta solidarumo prezumpcijos, o įtvirtinta priešinga – dalinės prievolės – prezumpcija. Dalinės prievolės atveju kiekviena bendraskolis yra atsakingas tik už savo dalies, o ne visos prievolės įvykdymą. Tai taip pat reiškia, kad dėl prievolės pažeidimo civilinė atsakomybė atsiranda skolininkui, pažeidusiam prievolę, o ne kitiems bendraskoliams.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, darydami išvadą, kad atsakovai UAB „Simon Lowerse International Transport“ ir UAB „Ketonas“ turi atsakyti solidariai, turėjo pagrįsti šią išvadą, nurodydami konkrečią įstatymo normą ar įvardydami šalių susitarimą, leidžiančius pripažinti šiuos bendraatsakius solidariaisiais skolininkais, nes teismas sprendime privalo pagrįsti, kodėl prievolė yra solidarioji ar dalinė (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Teismai iš esmės nesiaiškino šių dviejų asmenų civilinės atsakomybės pagrindų. Pirmosios instancijos teismas lakoniškai nurodęs, kad abu bendraatsakiai yra atsakingi už dėl automobilio vagystės atsiradusią žalą, konstatavo, kad jie turi atsakyti solidariai. Apeliacinės instancijos teismas iš viso nesvarstė nei dėl UAB „Simon Lowerse International Transport“ atsakomybės, nei dėl to, kodėl nurodyti atsakovai yra solidarieji skolininkai. Dėl išvardytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nesiaiškinęs ir nenustatęs bylos faktinių aplinkybių bei nenurodęs teisinio pagrindo taikyti nagrinėjamoje byloje atsakovams solidariąją atsakomybę, iš esmės pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, ir šie pažeidimai yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį bei grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kasaciniame skunde nurodytų argumentų išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo klausimu, nes atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio konkrečiu atveju nustatymas yra fakto klausimas, taigi spręsti dėl šių išlaidų atlyginimo konkrečiu atveju yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Antra vertus, kasatorius tik nurodė, kad teismo priteistos išlaidos 43 proc. viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius, tačiau nepagrindė šio teiginio skaičiavimais. Be to, nagrinėjant bylą iš naujo, kasatorius turės galimybę išdėstyti ir pagrįsti savo poziciją ir dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui naujos sudėties.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Dangutė Ambrasienė

Antanas Simniškis