Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-52/2007

Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.6.1; 121.1; 121.13 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Teodoros Staugaitienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 29 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovams D. G. ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovų solidariai 1209,12 Lt turtinei ir 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, kad 2003 m. rugsėjo 27 d. eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalota. Dėl eismo įvykio Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 19 d. nuosprendžiu kaltu pripažintas atsakovas D. G.; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartimi ieškovei pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimas dėl jo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ieškovė buvo ilgą laiką gydoma, jai atliktos kelios operacijos ir nustatyta pirma invalidumo grupė. Dėl to ji patyrė turtinės ir neturtinės žalos – dėl sunkiai sutrikdytos sveikatos ji patyrė didelį skausmą, tapo invalidė, pablogėjo jos klausa, regėjimas, išsivystė dalinis žvairumas. Dalį turtinės žalos ieškovei atlygino atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, apdraudęs D. G. civilinę atsakomybę, taip pat ir D. G., kuris, ieškovei būnant ligoninėje, pirko maisto ir gėrimų, jai taip pat davė pinigų. Liko neatlyginta 1209,12 Lt turtinė žala, kuri atsirado dėl ieškovės turėtų papildomų išlaidų vaistams ir medikamentams, lovai, patalynei, lempai, akiniams pirkti ir optikos paslaugoms atlyginti, taip pat 70 000 Lt neturtinė žala.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. kovo 29 d. sprendimu nutraukė civilinės bylos dalį pagal ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovų solidariai neturtinės žalos atlyginimą; ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies: teismas priteisė ieškovei iš atsakovų solidariai 368,08 Lt turtinei žalai atlyginti, taip pat patenkintų ieškinio reikalavimų proporcingą dalį atitinkančias 6 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovų po 5,34 Lt žyminio mokesčio ir po 0,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą; teismas taip pat priteisė iš ieškovės atsakovui D. G. 240 Lt išlaidų, proporcingų atmestų ieškinio reikalavimų daliai, advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad dėl eismo įvykio, kurio metu nukentėjo ieškovė, Prienų rajono apylinkės teismas 2004 m. kovo 19 d. nuosprendžiu kaltu pripažino ir nuteisė atsakovą D. G. Ieškovė dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo ilgą laiką gydoma, jai nustatyta pirma invalidumo grupė. Teismas nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti turtinės žalos dalis yra jos patirtos papildomos išlaidos vaistams ir medikamentams (244,29 Lt), taip pat išlaidos optikos paslaugoms atlyginti ir akiniams pirkti (123,79 Lt); šios išlaidos susijusios su ieškovės eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu; kartu teismas laikė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog kita prašomų priteisti išlaidų dalis yra susijusi su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės įstatymas (2001 m. birželio 14 d. įstatymo Nr. IX-378 redakcija, toliau – ir Įstatymas; Žin., 2001, Nr. 56-1977), galiojęs eismo įvykio metu, nenustatė draudikui pareigos atlyginti neturtinę žalą; toks reikalavimas gali būti pareikštas tik vienam atsakovui D. G., tuo tarpu ieškovė prašo neturtinės žalos atlyginimo iš abiejų atsakovų solidariai. Kai vienas iš atsakovų pagal įstatymą neturi pareigos atlyginti neturtinę žalą, teismo vertinimu, ši ieškinio reikalavimo dalis nenagrinėtina, nesant galimybių ją tenkinti visiškai ar iš dalies; kartu teismas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo šį ieškinio reikalavimą atmesti, nes teisė į neturtinės žalos atlyginimą ieškovei pripažinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nesant CPK 296 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, šis ieškinio reikalavimas negali būti paliktas nenagrinėtas; teismas taip pat negali spręsti klausimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tik iš atsakovo D. G., nes tokiu atveju išeitų už pareikšto ieškinio ribų. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo solidariai iš abiejų atsakovų nagrinėjimas pažeistų atsakovo D. G. teises, nes tokiu atveju teismas turėtų pasisakyti dėl jo kaltės, kitų turinčių reikšmės žalos dydžiui aplinkybių, kai tuo tarpu šie klausimai nesvarstytini dėl kito atsakovo – AB „Lietuvos draudimas“. Atsakovų 2002 m. gruodžio 20 d. sudarytoje transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje nustatyta draudimo suma yra 30 000 Lt, ieškovė prašo priteisti iš abiejų atsakovų solidariai neturtinės žalos atlyginimą, kuris viršija nurodytą sumą, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju negali kilti solidarioji atsakomybė. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas priėjo prie išvados, kad ieškinio reikalavimas priteisti neturtinę žalą solidariai iš abiejų atsakovų negali būti nagrinėjamas teismo (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 3 straipsnio 1 dalis); teismas nutraukė civilinę bylą dėl šio ieškinio reikalavimo dalies (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2006 m. liepos 5 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 29 d. sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą, ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 21 913,09 Lt ir iš atsakovo D. G. 11 209,12 Lt žalos asmeniui atlyginti; priteisė ieškovei iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 1200 Lt ir iš atsakovo D. G. 600 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti; priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 657,39 Lt ir iš atsakovo D. G. 336,27 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą; kitą ieškinio dalį atmetė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio reikalavimų nagrinėjimą, procesinių sprendimų priėmimą pirmosios instancijos teisme, taip pat materialinės teisės normas dėl civilinės atsakomybės pagrindų ir žalos atlyginimo būdų. Pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, nesilaikė CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo priimti sprendimą dėl visų pareikštų reikalavimų; ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo nei patenkinta, nei atmesta, nei palikta nenagrinėta; teismo sprendimas nutraukti civilinę bylą dėl šio ieškinio reikalavimo ieškovei užkirto kelią reikšti teisme ieškinį pakartotinai (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Kolegija konstatavo, kad nurodyti procesinės teisės normų pažeidimai yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą; kartu pripažino, kad CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka bylos dalis dėl neišspręsto reikalavimo atlyginti neturtinę žalą negrąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes šis ir teismo išspręsti reikalavimai yra glaudžiai susiję. Nagrinėdamas ieškovės pareikštą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad draudikui neatsirado prievolės atlyginti ieškovei šią žalą Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2001 m. birželio 14 d. įstatymo Nr. IX-378 redakcija), galiojusio iki 2004 m. gegužės 1 d., pagrindu. Kolegija nurodė, kad Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji norma, kad draudikas atlygina žalą asmeniui ir turtui; nurodyto straipsnio 18 dalyje pateikta eismo įvykio metu padarytos asmeniui žalos sąvoka, tai yra: žala trečiojo asmens sveikatai ir (ar) žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, padaryta eismo įvykio metu ar atsiradusi kaip eismo įvykio pasekmė. Kolegija argumentavo, kad šis specialiajame Įstatyme pateiktas žalos asmeniui apibūdinimas neatskleidžia, ar jis apima turtinę ir neturtinę žalos asmeniui rūšis, ar tik vieną jų; vienareikšmės išvados šiuo klausimu nepateikia ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 1100 patvirtintos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės; Žin., 2001, Nr. 80-2791). Remdamasi CK 6.254 straipsnio 1 dalimi, kad su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja CK ir kiti įstatymai, kolegija sprendė, jog byloje nagrinėjamiems klausimams išspręsti taikytinas CK, kurio 6.250 straipsnio 2 dalies ir 6.283 straipsnio 1 dalies normos suponuoja išvadą, kad prievolė atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus nukentėjusiojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Kolegija konstatavo, kad tais atvejais, kai draudiko įsipareigojimo atlyginti žalos asmeniui (turtinės, neturtinės) rūšis neaptarta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje ir nekonkretizuota šiuos draudimo santykius reglamentuojančiose teisės normose, draudikas atsako asmeniui už abiejų rūšių žalą – turtinę ir neturtinę; tokiais atvejais draudiko atsakomybę už nukentėjusiajam padarytą žalą, neatsižvelgiant į jos rūšis, riboja tik draudimo išmokų dydis. Nagrinėjamu atveju draudiko pareiga atlyginti turtinę ir neturtinę žalą yra ribojama atsakovų 2002 m. gruodžio 20 d. sudarytoje transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje (toliau – ir Sutartis) nustatyta draudimo asmeniui išmokos suma – 30 000 Lt. Dėl išdėstytų motyvų kolegija pripažino pagrįstu ir tenkintinu ieškovės reikalavimą atlyginti jai padarytą neturtinę žalą. Kolegija nurodė, kad ieškiniui dėl neturtinės žalos ir jos dydžio pagrįsti ieškovė rėmėsi tuo, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jai padarytas žymus sveikatos sutrikdymas, ji patyrė didžiulį skausmą, tapo pirmos grupės invalidė ir kad visi nustatyti sveikatos ir funkciniai organizmo sutrikdymai yra ilgalaikiai ir gali būti negrįžtami. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendime pažymėjo, kad atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, reikšmingus neturtinės žalos dydžiui nustatyti, t. y. į žalą padariusio atsakovo D. G. kaltę – didelį neatsargumą, taip pat į jo turtinę padėtį: atsakovas dirba, gauna minimalų atlyginimą, neturi vertingo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Kolegija įvertino, kad dėl patirtų sužalojimų ieškovės gyvybei buvo iškilusi grėsmė, jai buvo atliktos kelios operacijos, patirtų traumų liekamieji reiškiniai jai trukdo gyventi visavertį gyvenimą; ieškovės sveikata ir jos išvaizda išliko pakenkti, būdama jauno amžiaus, ieškovė neteko galimybių siekti išsilavinimo, tęsti pradėtą kūrybinę profesinę veiklą. Kolegija sprendė, kad nagrinėjamu atveju nustatytina 40 000 Lt neturtinė žala (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Kolegija taip pat pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog dalis ieškovės prašomų priteisti išlaidų gydymui ir reabilitacijai atlyginti nesusijusios su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais; kolegijos vertinimu, ieškovė įrodė, kad jai dėl eismo įvykio padaryta ir neatlyginta turtinė žala asmeniui (turėtos išlaidos) yra 1209,12 Lt. Taigi teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovės įrodyta turtinės ir neturtinės žalos dalis asmeniui yra 41 209,12 Lt; atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ yra atlyginęs dalį, t. y. 8086,91 Lt turtinės žalos asmeniui, pagal Įstatymą ir Sutartį jo atsakomybė ribojama 30 000 Lt suma, todėl iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 21 913,09 Lt suma ieškovei padarytai žalai asmeniui atlyginti; iš atsakovo D. G. ieškovei priteistina likusi neatlyginta 11 209,12 Lt žalos asmeniui dalis. Kolegija taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 5 d. sprendimą; iš atsakovo D. G. ieškovei priteistą žalą asmeniui padidinti iki 49 296,03 Lt; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.250, 6.283 straipsnių nuostatas, todėl iš atsakovo D. G. ieškovei priteistinos žalos asmeniui dydį nustatė neteisingai. Kolegijai konstatavus, kad reali ieškovės įrodyta turtinės ir neturtinės žalos dalis asmeniui yra 41 209,12 Lt, ir iš nurodytos sumos atėmus iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteistus 21 913,09 Lt, iš atsakovo D. G. priteistina suma yra ne 11 209,12 Lt, kaip tai nepagrįstai nustatė apeliacinės instancijos teismas, bet 19 296,03 Lt. Kolegija nurodė, kad į priteistinos žalos dalį įskaičiavo AB „Lietuvos draudimas“ iki teismo sprendimo priėmimo atlygintą 8086,91 Lt žalą. Tačiau kolegijos išvada dėl 8086,91 Lt įskaitymo į žalos dalį yra nepagrįsta, nes dėl nurodytos žalos atlyginimo ieškinys nebuvo pareikštas, draudikui gera valia išmokėjus draudimo išmokas, be to, ieškinys buvo tikslinamas, reikalavimai pareikšti tik dėl neatlygintos 1209,12 Lt turtinės ir visos neatlygintos neturtinės žalos. Dėl netinkamo nurodytų materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo kolegija nepagrįstai AB „Lietuvos draudimas“ atlygintą 8086,91 Lt turtinę žalą, kuri yra su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymosi, vaistų įsigijimo ir kt.), įskaičiavo į neturtinės žalos atlyginimą; šios išlaidos pagal CK 6.283 straipsnio nuostatas priskiriamos prie turtinės (žala asmeniui) žalos ir nėra neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sveikatos sužalojimo atveju asmeniui atlyginami visi jo patirti nuostoliai ir neturtinė žala; tai reiškia, kad neturtinės žalos atlyginimas yra savarankiška civilinės atsakomybės rūšis. Iki teismo sprendimo priėmimo neturtinė žala ieškovei nebuvo atlyginta. Teismas teisingai nustatė iš draudiko priteistinos žalos dydį, tačiau konstatavęs, kad ieškovės neturtinė žala yra 40 000 Lt, nepagrįstai į šią sumą įskaičiavo draudiko iki teismo sprendimo priėmimo atlygintą 8086,91 Lt žalą asmeniui (turtinę žalą), taip nepagrįstai sumažino visą žalos atlyginimą.

2. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnį, todėl neteisingai nustatė kompensacijos už ieškovės patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus, dydį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ir kriterijų, taikytinų jos dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje N. Ž. prieš UAB „Vilniaus troleibusai“, ADB „Preventa“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-371/2003). Civilinė atsakomybė grindžiama principu, kad aiškesnė ir svarbesnė vertybė ginama stipriau; šiuo požiūriu asmens sveikata turi būti itin saugoma. Teisingas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas yra tinkamas reagavimas, kai ši vertybė pažeidžiama. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų – sužalojimo pasekmė. Tais atvejais, kai jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų jam sukėlimu, fiziniu skausmu, nerimu dėl sveikatos ateityje, pripažintina, kad pasekmės yra esminis neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Nors apeliacinės instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsižvelgia į šį neturtinės žalos dydžiui nustatyti laikytiną esminiu kriterijų, tačiau neturtinę žalą pinigais įvertino neteisingai – nepagrįstai mažą pagal nustatytas faktines aplinkybes. Įstatymo nustatyta pinigine satisfakcija siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusiajam jo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Ieškovė dėl eismo įvykio patyrė didelę neturtinę žalą: jai buvo atliktos penkios operacijos, po traumos savaitę buvo komos būsenos, tapo pirmos grupės invalidė; jai paralyžiuota dešinė veido pusė, kairė ranka ir koja, sutriko klausa, jai buvo būtinas aptarnavimas, nes negalėjo vaikščioti, sutriko organizmo funkcijos. Traumos pasekmės akivaizdžios ir dabar: dešinės pusės veidinio nervo šaknelių degeneracija, dėl to dešinė akis iki galo neužsimerkia, turi būti nuolat lašinami vaistai, be to, išsivystė dešinės akies žvairumas, sutrikusi kairės rankos ir kojos motorika, eisena netaisyklinga; nejautri veido dešinė pusė, todėl negali kramtyti maisto dešine burnos puse, šypsotis. Dėl nurodytų sutrikimų pakenkta jos išvaizda; taip pat atminties, dėmesio, orientacinės pusiausvyros sutrikimai, ją vargina dažni galvos skausmai, nuolatinis nuovargis. Iki eismo įvykio ji mokėsi muzikos, įrašinėjo dainas, vedė radijo laidas bei renginius, buvo aktyvi visuomenėje, tačiau dėl traumos neteko klausos, sumažėjo bendravimo galimybės. Atsižvelgiant į nurodytas sužalojimo pasekmes, patirtus dvasinius išgyvenimus, kurie teismų nustatyti įvertinant sužalojimo sunkumą, ieškovės sveikatos ir išvaizdos pakenkimą, jos jauną amžių, išsilavinimą, galimybių praradimą, taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, neturtinės žalos dydis nustatytinas 70 000 Lt.

Atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nurodo, kad sutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu dėl jam nustatytų civilinės atsakomybės ribų, sprendimą įvykdė; dėl kasacinio skundo išnagrinėjimo rezultatų nuomonės nereiškia.

Atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą atsakovas D. G. prašo kasacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad kasacinio skundo argumentai dėl draudiko ieškovei atlygintos 8086,91 Lt sumos nepagrįsto įskaitymo į atlygintinos žalos sumą pripažintini nepagrįstais. Ieškovė pradiniame ieškinyje nurodytą sumą buvo įskaičiavusi į ieškinio sumą, tačiau, draudikui ją sumokėjus, patikslino ieškinio reikalavimus ir dėl nurodytos sumos ieškinio nebereiškė. Atsakovas nurodo, kad ieškovė į žalos atlyginimą neįskaičiavo atsakovo išlaidų už vaistus, maisto produktus, taip pat jai duotų 2600 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, pagrįstai sumažino ieškovės prašomą priteisti sumą. Atsakovas sutinka, kad ieškovė dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų turėjo iškentėti operacijas, gydymą, nepatogumus, tačiau ji nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog tai buvo nelaimingas atsitikimas abiem, kad po įvykusios nelaimės jis rūpinosi ieškove, siekė jai padėti. Šiuo metu jos išvaizda yra gera ir grįžta į ankstesnę padėtį. Atsakovas neturi finansinių galimybių atlyginti jos prašomą sumą, galvoja, kad ieškovė siekia pasipelnyti. Atsakovas nurodo, kad jis taip pat yra jauno amžiaus, patyrė moralinę traumą, nes, siekdamas ieškovei atlyginti žalą, privalėjo nutraukti mokslus ir pradėti dirbti. Jis negali tikėtis kitų paramos, nes gyvena tik su mama, kuri neturi galimybių remti jį finansiškai. Priteisus iš atsakovo ieškovei 38 086,91 Lt, skola sudarytų 49 296,03 Lt; tokią sumą jis galėtų išmokėti per 20-40 metų laikotarpį, tai neužtikrintų ieškovei realios paramos, o atsakovo gyvenimas būtų sužlugdytas, nes jis prarastų galimybę mokytis.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

Atsakovas D. G. apdraudė civilinę atsakomybę, 2002 m. gruodžio 20 d. sudaręs su atsakovu AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį; joje nustatyta asmens draudimo suma – 30 000 Lt, turto draudimo suma – 30 000 Lt; sutarties galiojimo laikas nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. 2003 m. rugsėjo 23 d. eismo įvykio metu buvo sužalota ieškovė, jai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nustatyta pirma invalidumo grupė. Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 19 d. nuosprendžiu dėl eismo įvykio pripažintas kaltu ir nuteistas atsakovas D. G. Byloje sprendžiamas ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kai žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė buvo apdrausta galiojant Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymui (2001 m. birželio 14 d. įstatymo Nr. IX-378 redakcija).

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis sprendime ir (ar) nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu; teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovės kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.283 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatytas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju, ir CK 6.250 straipsnį, kuriame reglamentuojamas neturtinės žalos atlyginimas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 260, 263 straipsniai); todėl, vertinant materialinės teisės normų taikymą, yra svarbu, ar aplinkybės, turinčios reikšmės taikant tam tikras materialinės teisės normas byloje nustatytos, ar jos nustatytos nepažeidžiant procesinės teisės normų. Teismo sprendimas, priimamas išsprendus civilinį ginčą, yra teisingumo vykdymo aktas. Teisingu bylos sprendimu yra suinteresuotos ne tik ginčo šalys, bet ir visa visuomenė; taigi privataus intereso gynimas nėra vienintelis civilinio proceso tikslas, teismo procese ginamas ir viešasis interesas. Kasacinis teismas privalo iškelti ex officio jo nustatytus teisės pažeidimus, kurie yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinės bylos dėl žalos sveikatai atlyginimo reikšmingumą viešojo intereso požiūriu bei iš kasacinio skundo argumentų išplaukiančius tam tikrus probleminius klausimus dėl apeliacinės instancijos teismo procesinių galių, vykdydama kasaciniam teismui priskirtą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinės veiklos kontrolės nagrinėjant kasacinio proceso tvarka konkrečias bylas funkciją dėl viešojo intereso užtikrinti tinkamą bylos nagrinėjimo procesą peržengia kasacinio skundo ribas, kad galėtų įvertinti procesinės teisės normų taikymą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, bet apeliacija yra ne bylos nagrinėjimas iš naujo, o tik jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas negali nagrinėti reikalavimų, kurių nenagrinėjo ir neišsprendė pirmosios instancijos teismas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu, nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinės bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš draudiko ir žalą sveikatai padariusio asmens. Teisėjų kolegija pažymi, kad Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2001 m. birželio 14 d. įstatymo Nr. IX-378 redakcija) normų taikymo, kai nukentėjusysis pareiškia ieškinį draudikui ir žalą padariusiam asmeniui dėl neturtinės žalos atlyginimo, taisyklė suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje O. V. prieš UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-115/2006, kat. 73.2.6.1; 44.2.4.2. Nukentėjusio asmens ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neabejotinai nagrinėtinas teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino šią sprendimo dalį, nurodė, kad reikalavimas atlyginti žalą turėjo būti teismo nagrinėjamas iš esmės. Civilinės bylos (jos dalies) pirmosios instancijos teisme nutraukimas reiškia, kad byla (jos dalis) iš esmės neišnagrinėta, pareikštas reikalavimas neišspręstas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė byloje pareikšto reikalavimo, kuris turėjo būti teismo išnagrinėtas ir išspręstas, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas; tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas panaikina tik tą sprendimo dalį ir grąžina bylą pirmosios instancijos teismui dėl neišspręstų reikalavimų dalies, o dėl kitos dalies sprendžia bylą apeliacinio proceso tvarka (CPK 327 straipsnio 2 dalis) arba panaikina visą sprendimą, jeigu bylos negalima išskirti (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė CPK 327 straipsnio 2 dalies, 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto normas dėl sprendimo dalies, kuria nutraukta civilinės bylos dalis dėl ieškinio reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, panaikinimo ir bylos (jos dalies) grąžinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Minėta, apeliacinės instancijos teismas negali spręsti dėl materialiųjų teisinių reikalavimų, kurių nenagrinėjo ir nesprendė pirmosios instancijos teismas; panaikinus sprendimą dėl bylos nutraukimo ir pačiam nagrinėjant pareikštą reikalavimą, apeliacijos dalyku tampa ne pirmosios instancijos teismo sprendimas, o šalių ginčas, kurio turinį sudaro pareikšto reikalavimo teisinis ir faktinis pagrindai, atsakovo atsikirtimai, tačiau tai neatitinka įstatymo imperatyviųjų nuostatų dėl apeliacijos paskirties, apeliacinės instancijos teismo procesinių galių. Tokiu atveju grąžinti bylą pakartotiniam nagrinėjimui būtina dėl to, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso ir jį reikia pakartoti, kad šalys neprarastų galimybės pasinaudoti dar viena teismo instancija. Apeliacinės instancijos teismui tokioje situacijoje, kokia yra nagrinėjamu atveju, priėmus sprendimą dėl pareikšto reikalavimo, netenkama galimybės skųsti sprendimą faktiniu pagrindu aukštesnės instancijos teismui; taip atsitiko šiuo atveju – kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, tačiau iš skundo argumentų matyti, jog iš tikrųjų kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad teismas neteisingai nustatė atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Dėl nurodytų procesinės teisės normų esminių pažeidimų apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, pripažintina neteisėta.

Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad teismo sprendimo motyvai ir išvados dėl ieškovės patirtų nuostolių jai sužalojus sveikatą, dėl iki teismo sprendimo priėmimo atlygintos turtinės žalos dalies, dėl priteistinų iš draudiko ir D. G. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumų yra nenuoseklūs ir nevisiškai aiškūs. Kasatorės teigimu, dėl šiurkščios teismo klaidos iš atsakovo D. G. priteista nepagrįstai maža neturtinės žalos atlyginimo suma. Teisėjų kolegija negali tirti kasatorės nurodytų aplinkybių, nes kasacinis teismas nesprendžia fakto klausimų ir faktinių aplinkybių iš naujo nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kadangi skundžiamame sprendime turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumos nėra aiškiai atskirtos, o teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo teisėjų kolegijos jau pripažinta neteisėta dėl esminio proceso teisės normų pažeidimo, tai pripažintinas naikintinu visas skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla perduotina visa apimtimi iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

Bylą nagrinėjant iš naujo, būtina nustatyti ieškovės patirtus nuostolius, kiek jai atlyginta iki teismo sprendimo priėmimo ir kokios turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumos turi būti priteistos iš draudiko, kokios – iš žalą padariusio atsakovo D. G.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 29 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Romualdas Čaika

Sigitas Gurevičius

Teodora Staugaitienė