Baudžiamoji byla Nr. 1S-122-491/2023
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. rugsėjo 22 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria jam dėl nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pakeitimų buvo peržiūrėti teismų apkaltinamieji nuosprendžiai.
Teismas
nustatė:
1. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas peržiūrėjo prieš nuteistąjį R. B. priimtus teismų apkaltinamuosius nuosprendžius, pagal kuriuos jis šiuo metu atlieka 15 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. 2009 m. rugsėjo 11 d., 2009 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. kovo 27 d., 2012 m. balandžio 2 d., 2014 m. balandžio 29 d., 2017 m. spalio 30 d., 2018 m. sausio 18 d., 2019 m. sausio 17 d., 2022 m. balandžio 20 d., 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžius ir:
1.1. Atleido nuteistąjį R. B. nuo bausmių už nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, už kurias jis nuteistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu, paliekant jam šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
1.2. Nuteistojo R. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, už kurią jis nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu, perkvalifikavo į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paliko nepakeistą teismo jam už šią veiką paskirtą bausmę bei galutinę subendrintą 6 metų laisvės atėmimo bausmę;
1.3. Nuteistojo R. B. padarytas 24 nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, už kurias jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, perkvalifikavo į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paliko nepakeistas teismo jam už šias veikas paskirtas bausmes bei galutinę subendrintą 9 metų laisvės atėmimo bausmę;
1.4. Nuteistojo R. B. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, už kurią jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu, perkvalifikavo į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paliko nepakeistą teismo jam už šią veiką paskirtą bausmę bei galutinę subendrintą 14 metų laisvės atėmimo bausmę.
2. Skundu nuteistasis R. B. prašo dar kartą peržiūrėti visus prieš jį priimtus teismų nuosprendžius bei visas prieš jį priimtas nutartis ir kiek galima labiau sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skunde nuteistasis iš esmės nepateikia jokių argumentų, susijusių su, jo vertinimu, netinkamu apylinkės teismo atliktu prieš jį priimtų teismų apkaltinamųjų nuosprendžių peržiūrėjimu dėl nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų. Tačiau skunde nuteistasis pateikia argumentus, susijusius su: atskiruose teismų nuosprendžiuose atliktu jam paskirtų bausmių subendrinimu pagal BK 63 ir 64 straipsnius, nurodydamas, kad šios bausmės buvo subendrintos netinkamai; jam paskirtos galutinės subendrintos (15 metų 9 mėnesių) laisvės atėmimo bausmės pradžios skaičiavimu; jo lygtiniu paleidimu iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo trumpalaikėmis išvykomis ir kitomis jo, kaip nuteistojo, teisėmis laisvės atėmimo vietų įstaigoje.
3. Atsiliepimų į skundą nebuvo gauta.
4. Skundas atmetamas.
5. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamuoju įstatymu, kuris sušvelnina bausmę, pripažintinas toks įstatymas, kuris sumažina BK straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimalią, maksimalią arba abi šias ribas, arba sumažina BK bendrosios dalies straipsnyje numatytą bausmės rūšies minimalią, maksimalią arba šias abi ribas, arba numato BK straipsnio sankcijoje naują vieną arba kelias alternatyvias švelnesnes bausmių rūšis. Prie grįžtamąją galią turinčių įstatymų, kitaip palengvinančių teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį, priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir pan.
6. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925 dėl BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios (toliau – BK pakeitimo įstatymas). Pagal BK pakeitimo įstatymo 55 straipsnio 2 dalį, jeigu asmuo iki 2023 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą BK straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.
7. Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Taigi, BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas.
8. Atsižvelgdamas į visa tai, skundą nagrinėjantis apygardos teismas nepasisako dėl nuteistojo R. B. skundo argumentų, susijusių su jam teismų jau įsiteisėjusiais apkaltinamaisiais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimu, atliktos bausmės laiko įskaitymu į paskirtą bausmę, jos pradžios nustatymu, jo, kaip nuteistojo, teisėmis bei pareigomis, numatytomis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip matyti tiek iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, tiek iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, nuteistasis R. B. naudojosi savo teise apeliacine bei kasacine tvarka skųsti jam nepalankius teismų nuosprendžius. Skundžiamos nutarties priėmimo metu apylinkės teismo peržiūrėti prieš R. B. priimti teismų apkaltinamieji nuosprendžiai buvo įsiteisėję ir vykdomi, todėl jie nebegali būti peržiūrimi BPK 362¹ straipsnyje nustatyta tvarka vien dėl to, kad, nuteistojo manymu, jam paskirta galutinė subendrinta 15 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Todėl apygardos teismas patikrina skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek tai susiję su grįžtamąją galią turinčio baudžiamojo įstatymo taikymu nuteistajam R. B.
9. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas, išnagrinėjęs nuteistojo R. B. prašymą, įvertino visus prieš jį priimtus, įsiteisėjusius ir šiuo metu atliekamai bausmei aktualius teismų apkaltinamuosius nuosprendžius. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pakankamai aiškiai ir išsamiai peržiūrėjo bei aptarė šiuos nuosprendžius, nurodydamas, kodėl vienais atvejais nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK pakeitimai turi nuteistajam R. B. grįžtamąją galią ir kodėl kitais atvejais – tokios galios neturi bei jo teisinės padėties niekaip nelengvina. Dėl to skundą nagrinėjantis apygardos teismas, iš esmės pritardamas skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, jų išsamiai nebekartoja.
10. Visų pirma, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK pakeitimai neturi jokios įtakos nuteistojo teisinei padėčiai dėl jo padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 159 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė įsibrovus į patalpą), 182 straipsnio 1 dalyje (nuteistojo apgaule įgyto turto vertė visais atvejais viršijo 10 MGL dydžio sumą), 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje, už kurias jis buvo nuteistas teismų 2009 m. rugsėjo 11 d., 2009 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. kovo 27 d., 2014 m. balandžio 29 d., 2017 m. spalio 30 d., 2018 m. sausio 18 d., 2019 m. sausio 17 d., 2022 m. balandžio 20 d. ir 2023 m. balandžio 5 d. apkaltinamaisiais nuosprendžiais. Su tuo apygardos teismas sutinka, nes: 1) nors vagystė įsibrovus į patalpą šiuo metu numatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje, tačiau už šią nusikalstamą veiką numatytos bausmės (jų rūšys) bei jų dydžiai nesikeitė; 2) BK 159 straipsnis, 198¹ straipsnio 1 dalis, 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis, 289 straipsnis bei už šias nusikalstamas veikas numatytos bausmės (jų rūšys) bei jų dydžiai taip pat nesikeitė; 3) nors BK pakeitimo įstatymu pakeistas BK 190 straipsnis, tačiau šie pakeitimai taip pat nėra aktualūs šiuo atveju; pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK 190 straipsnio redakciją, svetimo turto vertė, nuo kurios asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, turi viršyti 10 MGL, bet neviršyti 400 MGL dydžio sumos; šiuo atveju R. B. pagal visus peržiūrimus nuosprendžius už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką buvo nuteistas dėl didesnės nei 10 MGL dydžio vertės svetimo turto įgijimą apgaule, todėl jo veikos pagal naują BK redakciją taip pat atitinka BK 182 straipsnio 1 dalį; už šią veiką numatytos bausmės (jų rūšys) bei jų dydžiai irgi nesikeitė. Taigi, BK pakeitimai, įsigalioję 2023 m. birželio 1 d., negali būti laikomi kokiu nors būdu lengvinantys R. B. teisinę padėtį, todėl apylinkės teismas šioje dalyje pagrįstai ir motyvuotai atmetė nuteistojo prašymą.
11. Pasisakydamas dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistajam R. B. paskirtų bausmių už nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad šiomis veikomis R. B. sugadino svetimą turtą, padarydamas atitinkamai 500 Lt (144,81 Eur) ir 240 Lt (69,50 Eur) turtinę žalą. Teismas sprendė, kad tokios vertės svetimo turto sugadinimas (atskirai imant) neviršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumos ir kartu sumos, nuo kurios pagal BK 190 straipsnį kyla baudžiamoji atsakomybė, todėl atleido nuteistąjį R. B. nuo bausmių už šias veikas. Su tokiu vertinimu apygardos teismas sutinka iš dalies. Visų pirma, šias aptariamas nusikalstamas veikas R. B. padarė 2009 m., kuomet MGL dydis buvo 130 Lt (37,66 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio“, galiojęs nuo 2008 m. spalio 22 d. iki 2015 m. sausio 1 d.). Pagal nusistovėjusią teismų praktiką MGL dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, koks jis buvo nusikalstamos veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64/2011, 2K-142-719/2019). Taigi, apylinkės teismas, apskaičiuodamas R. B. sugadinto turto vertę, turėjo vadovautis šių veikų padarymo metu galiojusiu MGL dydžiu, t. y. ne 50 Eur, o 130 Lt (37,66 Eur). Dėl to apylinkės teismas padarė klaidą nurodydamas, kad R. B. padarytas 500 Lt (144,81 Eur) vertės svetimo turto sugadinimas neviršija 3 MGL dydžio sumos, kadangi 500 Lt ÷ 130 Lt = 3,84 MGL. Tokia R. B. veika, kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, atitiktų šiuo metu galiojančio BK 182 straipsnio 4 dalį (pagal nedidelės vertės požymį). Tačiau, aukštesnės instancijos teismas negali sunkinti nuteistojo R. B. teisinės padėties dėl jo paties paduoto skundo (BPK 320 straipsnio 4 dalis), dėl to ištaisyti šią apylinkės teismo padarytą klaidą galimybės nėra. Kita vertus, tai esminės įtakos nuteistojo teisinei padėčiai ir jam paskirtos bausmės dydžiui neturi, kadangi, kaip pagrįstai apylinkės teismas pažymėjo skundžiamoje nutartyje, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu nuteistajam R. B. už turto sugadinimus, kvalifikuotus pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, paskirtos bausmės su griežtesne bausme, paskirta už kitą nusikalstamą veiką, buvo subendrintos jas apimant. Taigi, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismu, kad nėra jokio pagrindo švelninti šiuo nuosprendžiu nuteistajam R. B. paskirtą galutinę subendrintą bausmę.
12. Dėl daugybės nuteistojo R. B. nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (visais atvejais kvalifikuotų pagal organizuotos grupės požymį), už kurias jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausmėmis teismų 2012 m. balandžio d., 2014 m. balandžio 29 d. ir 2022 m. balandžio 20 d. apkaltinamaisiais nuosprendžiais, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad pagal BK pakeitimo įstatymą sukčiavimas organizuotoje grupėje šiuo metu numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje. Tiek anksčiau, tiek dabar už šią veiką numatytas laisvės atėmimas iki 8 metų. Ir nors nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė – bauda, kas lėmė šių nuteistojo nusikalstamų veikų perkvalifikavimą, tai dar nesudaro pagrindo jam švelninti paskirtą bausmę. Kaip minėta, pagal BK pakeitimo įstatymą BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje nesikeitė laisvės atėmimo bausmės terminas, t. y. joje nenumatytas minimalus šios bausmės terminas, o maksimalus – išliko toks pats – 8 metai. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas išdėstė motyvus, kodėl nuteistajam nėra pagrindo skirti švelnesnę BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, t. y. baudą. Tiek peržiūrimuose teismų apkaltinamuosiuose nuosprendžiuose nurodyti nuteistąjį apibūdinantys duomenys, tiek jo teistumo istorija, padarytų nusikalstamų veikų kiekis, pobūdis, sunkumas neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus baudos bausmę. Todėl apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje perkvalifikavęs nuteistojo R. B. nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, pagrįstai nekeitė tiek jam už šias atskiras nusikalstamas veikas paskirtų, tiek galutinės subendrintos bausmės.
13. Apibendrindamas visa tai, kas buvo išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis iš esmės yra teisinga, keisti ją nuteistojo R. B. skundo argumentais pagrindo nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo R. B. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjas Valdas Petras Meidus
