A. B. pagal BK 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-156-531/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25445-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Danutės Švitinienės,

sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui,

nuteistojo gynėjui advokatui Eugenijui Karosui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)140 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2022 m. gegužės 5 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu jam paskirta 42 MGL (2 100 Eur) bauda ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 30 parų arešto ir 42 MGL (2 100 Eur) bauda.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1. A. B. nuteistas už tai, kad mušdamas žmogų sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2022 m. liepos 9 d., apie 21 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia tris kartus kumščiu sudavė M. G. į kairės pusės veido sritį, taip nukentėjusiajai M. G. sukeldamas fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. A. B. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. birželio 27 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismas byloje įrodymus vertino subjektyviai, selektyviai, aiškiai rodydamas suinteresuotumą, grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalį, išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių, neapklausė visų liudytojų mačiusių įvykį ar dalyvavusių procese. Teismas rėmėsi neblaivios nukentėjusiosios parodymais, kuriuos vėliau ji pakeitė, nurodydama, kad jį apkalbėjo. Teismas dėl to nepasisakė, tik padarė išvadą, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą, susidaro įspūdis, kad nukentėjusioji aiškiai, raiškiai dėsto jos ir jo konflikto aplinkybes, todėl ji negirta. Atkreipia dėmesį, kad kiti proceso dalyviai susidarė kitokį įspūdį, be to, tai patvirtina dokumentai. Teigia, kad teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus, pats sau prieštarauja. Darydamas išvadą, kad nukentėjusioji buvo paveikta, turėjo nurodyti kas, kokiomis aplinkybėmis ją paveikė ir priimti sprendimą dėl poveikio darymo. Mano, kad nurodyti, kad nukentėjusioji buvo paveikta ir šia aplinkybe, kuri yra nepatvirtinta, remtis apkaltinamajame nuosprendyje – neteisėta ir tai parodo teismo šališkumą. Nuosprendyje išdėstytuose nukentėjusiosios parodymuose ji neigia buvusi kieno nors paveikta. Nurodo, kad liudytojas V. S. dėl praėjusio ilgo laiko daug ko neprisiminė. Kritikuoja teismo atliktą prie apžiūros protokolo pridėtų nuotraukų vertinimą, jog pastebėtas gumbas ir neryški mėlynė. Teigia, kad tai subjektyvi teismo nuomonė, jis nėra specialistas ir negalėjo nustatyti, ar tas gumbas atsirado po tariamo įvykio ar buvo iš ankščiau. Apie mėlynės buvimą/nebuvimą negalima spręsti ne specialistui, neturinčiam specialių žinių. Pažymi, kad pas teismo ekspertus nukentėjusioji nesikreipė, ligoninėje apžiūrėta nebuvo. Kitų objektyvių medikų išvadų nėra. Taip pat nei tyrėjai, nei prokurorui, nei teismui nekilo abejonių dėl prieštaringų parodymų. Neatlikta akistata tarp juos davusių asmenų.

3. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūra (Molėtai) atsiliepime į A. B. apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tyrimo metu surinktus duomenis, juos ištirdamas teisminiame nagrinėjime ir jų pakako A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Aplinkybę, kad nukentėjusioji M. G. pakeitė savo parodymus, pradžioje sakydama, kad prieš ją smurtavo A. B., o vėliau - kad kūno sužalojimus patyrė griūdama, teismas įvertino tinkamai, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir priėmė pagrįstą sprendimą A. B. pripažindamas kaltu.

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinio skundo argumentus ir prašė jį tenkinti, o prokuroras – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

7. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-778/2017).

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, A. B. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pripažino pagrįstai.

9. Viso proceso metu A. B. savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo neigė, tačiau davė itin prieštaringus parodymus: apklausimas ikiteisminiame tyrime aiškino, kad tris kartus nesudavė, tik išeidamas pastūmė ir ji parkrito (99-100 b.l.); teisme nurodė, kad M. G., eidama užkliuvo už kilimo, susitrenkė ir tik po to su ja pradėjo konfliktuoti, nusprendė išeiti ir tada ji jam stvėrė už skverno, įėjo į virtuvę ir verkė. Matė, kaip prie kriauklės valėsi nosį. Vėliau patvirtino savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, bet teigė, kad nesakė, kad ji griuvo. Pažymėtina, kad A. B. buvo suteikta teisė susipažinti po ikiteisminiame tyrime įvykusios apklausos surašytu protokolu, ką jis ir padarė, parodymų teisingumą patvirtindamas savo parašu (99 b.l.). Vis dėlto, tiek vienus, tiek kitus jo duotus parodymus paneigia byloje surinktų įrodymų visetas.

10. A. B. kaltę, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, patvirtina iš karto po įvykio duoti nukentėjusiosios M. G. parodymai. Ji parodė, kad 2022 m. liepos 9 d., apie 21 val., jos namuose, atvykęs buvęs sugyventinis A. B., su kuriuo kartu nebegyvena jau virš metų, tris kartus kumščiu trenkė jai į veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po smūgių iš nosies srities jai stipriai kraujavo. Jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, pykosi dėl jo neištikimybės. Po žodinio konflikto jis pradėjo ją mušti, apie tris kartus kumščiu sudavė į veido sritį. Ji iškart skambino bendruoju pagalbos telefonu, kol skambino, bėgo pas savo kaimynę, o jis tuo metu pasišalino pilkos spalvos automobiliu (21-22 b.l.). Šiuos savo parodymus nukentėjusioji patvirtino apklausos, vykusios 2022 m. rugpjūčio 5 d. nuo 9 val. 7 min. iki 9 val. 12 min. metu (24 b. l.). Tai, kad buvo sumušta A. B., M. G. nurodė ir kviesdama policiją, ką patvirtina 2022 m. spalio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolas (51-52 b.l.). Be to, analogiškas apklausoje nurodytoms, aplinkybes dėl patirto smurto, M. G. pateikė ir 2022 m. liepos 9 d. surašytame protokole - pareiškime, kuriuo prašė A. B. nubausti pagal galiojančius įstatymus (1 b.l), taip pat į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams V. S. ir R. G.. Ikiteisminiame tyrime apklaustas V. S. parodė, kad M. G. buvo apsiverkusi, prie nosies buvo kruvina. Užėjus į buto vidų, moteris papasakojo, kad ją sumušė jos buvęs sugyventinis A. B.. Moteris atrodė susitaršiusi, susigraudinusi, verkė. Ji parodė į kurią veido vietą trenkė buvęs sugyventinis. Ant kairiojo žando matėsi paraudimas, prie nosies matėsi kraujo. Vėliau ji juos nuvedė į virtuvę, kurioje ir įvyko konfliktas tarp jos ir sugyventinio, ir kur jis jai trenkė. Jai ten po smūgio iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Virtuvėje palei spinteles ant grindų matėsi kraujo dėmės (36-37 b.l.). Šiuos savo parodymus, apklausiamas teisme, liudytojas patvirtino. Atkreiptinas dėmesys, kad teisme V. S. negalėjo tiksliai prisiminti kai kurių įvykio aplinkybių, kadangi buvo apklausiamas praėjus beveik metams po įvykio. Tačiau, esmines aplinkybes, susijusias su M. G. patirtu smurtu, ant jos veido buvusiais sužalojimais prisiminė, jos sutapo su nurodytomis ikiteisminiame tyrime. Ikiteisminiame tyrime liudytoja apklausta R. G. parodė, kad M. G. buvo apsiverkusi, visa drebėjo, buvo susijaudinusi, po kaire akimi matėsi gumbas ir nežymi mėlynė, paraudimas, po nosimi buvo kraujuota. Ji juos nusivedė į kambarį ir atsisėdusi ant lovos pasakė, kad ją sumušė buvęs sugyventinis, kuris pabėgo. Moteris sakė, kad jai buvęs sugyventinis A. B., sudavė tris kartus kumščiu į veidą. Ji sakė, kad pats konfliktas įvyko virtuvėje. Nuėję į virtuvę ant grindų pamatė daug kraujo. Kraujas buvo vienoje vietoje, palei prie sienos stovinti virtuvinį komplektą (kriauklė, spintelė, dujinė viryklė). Pranešėja visą laiką verkė, buvo susijaudinusi ir teigė, kad ją sumušė buvęs sugyventinis A. B. (42-43 b.l.). Apklausiama teisme liudytoja patvirtino šiuos savo duotus parodymus. Pabrėžė, kad matėsi sužalojimai. Pareiškėja aiškino, kad buvo suduotas smūgis į veidą kumščiu. M. G. po nosimi buvo kruvina, virtuvėje buvo labai daug kraujo. Tai, jog ant M. G. veido buvo matyti sužalojimai patvirtina ne tik minėtų policijos pareigūnų parodymai, tačiau ir byloje esantis vaizdo įrašas, 2022 m. liepos 10 d. asmens apžiūros protokolas bei prie jo pateikta fotonuotrauka. Protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėta nukentėjusiosios M. G. kairės pusės veido sritis. Po jos kaire akimi pastebimas iškilęs gumbas ir susidaranti neryški mėlynė, kraujosruvos. Virš kairės akies, kaktos srityje pastebimas mažas įdrėskimas. Nosies apačioje pastebimi kraujo pėdsakai (17-19 b.l.). 2022 m. liepos 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir prie jo pridėtos fotonuotraukos patvirtina apie virtuvėje buvusius kraujo pėdsakus (12-16 b. l.).

11. Pastebėtina, kad 2022 m. liepos 9 d. 21 val. 46 min. M. G. buvo nustatytas 2,02 prom. girtumas, taigi, ji kviesdama policijos pareigūnus, bendraudama su jais, duodama parodymus ir surašydama pareiškimą buvo neblaivi. Tačiau pagrindo abejoti jos nurodytomis aplinkybėmis šiuo atveju nėra, kadangi ji jas patvirtino apklausiama 2022 m. rugpjūčio 5 d. nuo 9 val. 7 min. iki 9 val. 12 min. Be to, jos aiškinamos aplinkybės atitinka ir kitus byloje surinktus, aukščiau išdėstytus, įrodymus. Papildomai pažymėtina ir tai, kad liudytoja R. G. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme nurodė, kad M. G. įvykio dieną mintis dėstė nuosekliai. Paaiškino, kad dažniausiai atsižvelgia į tai, ar žmogus orientuotas, ar gali kalbėti. Šiuo atveju nekilo abejonių, kad nereikėtų priimti pareiškimo, ar priimti jos žodžių, kaip neteisingų. Peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus, matyti, kad M. G. kalba aiškiai ir suprantamai.

12. M. G. papildomai apklausiama 2022 m. rugpjūčio 5 d. nuo 10 val. 25 min. iki 10 val. 35 min. bei teisme ėmė neigti prieš tai savo duotus, aukščiau aptartus, parodymus, aiškino, kad jie melagingi. Ji iškvietė policiją ir apkaltino A. B. iš keršto. Teisėjų kolegija šiuos nukentėjusiosios teiginius vertina kritiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamų apklausų metu M. G. parodymai nebuvo nuoseklūs. Apklausiama 2022 m. rugpjūčio 5 d. nuo 10 val. 25 min. iki 10 val. 35 min. ji aiškino, kad begeriant tarp jos ir A. B. įvyko žodinis konfliktas, jie susikivirčijo ir A. B. norėjo išvažiuoti iš jos, ėjo pro duris, o ji jį pastvėrė už džemperio gaubto ir neleido jam eiti. Jis tada ją stipriai pastūmė ir ji parkrito. Krisdama į stalo kampą susimušė kairę veido pusę, jai labai skaudėjo, vėliau liko mėlynė (27-28 b. l.). Apklausiama teisme M. G. jau aiškino, kad tą dieną su A. B. išgėrinėjo ir ji eidama į kambarį užsikabino už kilimo kampo ir trenkėsi. Tik neatsimena ar į stalą, ar į fotelio medinę atramą. Ir tik vėliau įvyko kivirčas su A. B., jis norėjo išeiti, ji jam griebė už skverno ir trenkėsi į staktą. Kraujas atsirado kai krito, kraujas buvo iš nosies. Krito dar prieš konfliktą. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas priimamoje nutartyje nesiremia M. G. teisme ir ikiteisminiame tyrime 2022 m. rugpjūčio 5 d. duotais parodymais. O tai, ar M. G., kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo paveikta A. B., ar ne, šiuo atveju, nustačius aptartų parodymų nenuoseklumą, nebeturi jokios reikšmės, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to priimamoje nutartyje nebepasisako.

13. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl A. B. veiksmų – trijų kumščiu suduotų smūgių į kairės pusės veido sritį, M. G. patyrė fizinį skausmą, todėl jis kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pripažintas pagrįstai. Tai, jog M. G. nesikreipė į medicinos įstaigą, A. B. kaltės nešalina. Šiuo atveju baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti pakanka nustatyti, kad nukentėjusioji dėl nuteistojo panaudoto smurto patyrė fizinį skausmą, kas ir buvo konstatuota. Nukentėjusioji M. G. tiek kviesdama policiją, tiek bendraudama su policijos pareigūnais verkė, drebėjo, ant jos veido buvo matyti sumušimo žymės, todėl akivaizdu, kad skausmą juto.

14. A. B. yra reikalinga paaiškinti, jog įrodinėjimas baudžiamajame procese negali būti beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos bylai svarbios aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama spręsti dėl A. B. kaltės padarius aptariamą nusikaltimą ir nėra pagrindo konstatuoti, kad jei būtų buvę atliktos akistatos tarp byloje parodymus davusių asmenų, minėta teismo išvada būtų kitokia. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teismo išvadų pagrįstumas.

15. Be kita ko, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje buvo apklausti visi su įvykiu susiję liudytojai. Taip pat atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini), pas ten gyvenančią J. I., turint tikslą ją apklausti kaip liudytoją. J. I. nurodė, kad nieko nematė ir nežino apie įvykį (55 b.l.).

16. Pateiktame apeliaciniame skunde keliamas bylą pirmąją instancija nagrinėjusio teismo šališkumo klausimas, tačiau tokiai išvadai pagrindo nėra. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, jei bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą ir spręsdamas A. B. kaltės klausimą, turėjo išankstinę nuomonę, byloje nenustatyta. Taip pat nėra duomenų, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio nepalankumu, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiu teismo sprendimo surašymo ydingumu.

17. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Už šio nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismas A. B. skyrė 30 parų arešto bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, visiško sudėjimo subendrino su 2022 m. gegužės 5 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu jam paskirta 42 MGL (2 100 Eur) bauda ir skyrė galutinę bausmę – 30 parų arešto ir 42 MGL (2 100 Eur) baudą.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas A. B. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą teisingai parinko ir paskyrė bausmę, nustatė jos dydį. Pagrindo keisti šioje dalyje skundžiamą nuosprendį nėra. Apeliantui bausmė paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nėra. Pažeidimų bendrinant paskirtą bausmę su bausme A. B. paskirta 2022 m. gegužės 5 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu nenustatyta. Nei aptariamu nuosprendžiu paskirta bausmė, nei galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos.

19. Panevėžio apygardos teisme 2023 m. rugpjūčio 29 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad baudžiamojoje byloje A. B. antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas E. Karosas ir jo gynybos išlaidos sudaro 208,70 Eur sumą, kuri turi būti priteista valstybės naudai. Nagrinėjamu atveju įvertinusi tai, kad A. B. yra nedirbantis, turės atlikti arešto bausmę, taip pat jam skirtos baudos dydį, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymo iš nuteistojo A. B. išieškoti 208,70 Eur (dviejų šimtų aštuonių eurų ir septyniasdešimties centų) išlaidas dėl jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos.

Teisėjai Valdas Ciesiūnas

Jolanta Raščiuvienė

Danutė Švitinienė