Dėl prievolės vykdymo tvarkos ir terminų nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-240/2011 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

106.7.2; 106.7.5; 116.8

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Intervid pramogos“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Intervid pramogos“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei,,EVP International“ dėl prievolės vykdymo tvarkos ir terminų nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliamas atsisakymo priimti ieškinį pagrįstumo klausimas.

Ieškovas 2010 m. balandžio 19 d. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti jo skolos atsakovui mokėjimo tvarką ir terminus – 236 715,38 Lt skolą sumokėti per 16 mėnesių kasmėnesinėmis įmokomis po ne mažiau kaip 15 000 Lt per mėnesį, sumokant ne vėliau kaip paskutinę atitinkamo mėnesio dieną, kartu su 6 proc. dydžio metinėmis palūkanomis už grąžinamą skolos dalį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir grąžino jį ieškovui. Teismas atsižvelgė į tai, kad kitoje civilinėje byloje yra priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo patenkintas UAB „EVP International“ ieškinys atsakovui UAB „Intervid pramogos“ dėl 236 715,38 Lt skolos, kildinamos iš tos pačios bendradarbiavimo sutarties, kurią ieškinyje nurodė ieškovas, priteisimo, ir sprendė, jog ieškovas dėl šios prievolės vykdymo tvarkos ir terminų nustatymo ar pakeitimo pagal CPK 284 straipsnį turi kreiptis į preliminarų sprendimą priėmusį teismą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi atmetė ieškovo atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, nes teismo žinioje nėra tų pačių šalių ginčo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismo netinkamai nurodyta proceso teisės norma nelėmė šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, ir laikė, kad reikalavimas teismingas Vilniaus apygardos teismui (CPK 25 straipsnis).

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas siekia ginti jo pažeidžiamas teises reikšdamas reikalavimą ne modifikuoti sutartį, o pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą su šiuo reikalavimu po to, kai buvo priimtas preliminarus sprendimas kitoje civilinėje byloje dėl šios skolos, kildinamos iš tos pačios bendradarbiavimo sutarties, priteisimo; skolos dydžio neginčija ir siekia dėl ieškinyje nurodomų objektyvių priežasčių pakeisti skolos mokėjimo terminą. Kolegija nesutiko su atskirojo skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai vadovavosi neįsiteisėjusiu preliminariu sprendimu ir pažymėjo, jog CPK 284 straipsnis gali būti taikomas tiek priimant sprendimą, tiek po jo priėmimo. Taigi, kolegija, remdamasi pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, kad dėl ieškovo yra priimtas preliminarus sprendimas kitoje civilinėje priteisti skolą, kildinamą iš tos pačios bendradarbiavimo sutarties, sudarytos tų pačių šalių; LITEKO duomenų bazės duomenimis, jog skundžiamos teismo nutarties priėmimo dieną buvo priimtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas, (sprendimas neįsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka), ir įvertinusi faktą, kad ieškovas neginčija šiuo sprendimu priteistos skolos, sprendė, jog nebuvo teisinio pagrindo priimti ieškinį – reikalavimą dėl skolos vykdymo tvarkos ir termino nustatymo turi spręsti sprendimą kitoje civilinėje byloje, kurioje išnagrinėtas reikalavimas dėl skolos priteisimo iš ieškovo UAB „Intervid pramogos“ atsakovo UAB „EVP International“ naudai, priėmęs teismas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1) dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 25 straipsnio normų taikymo. Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nepagrįstai rėmėsi CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, nurodydamas, jog teismo žinioje nėra tų pačių šalių ginčo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kasatoriaus nuomone, ieškinys šioje byloje ir atsakovo ieškinys kitoje byloje, kurioje yra priimtas preliminarus sprendimas, yra susiję, nes ginče dalyvauja tos pačios šalys dėl tos pačios sutarties vykdymo, tačiau skiriasi šių ieškinių dalykas (ieškiniu šioje byloje siekiama nustatyti prievolės įvykdymo tvarką ir terminus, o kitoje byloje – priteisti skolą ir netesybas), taip pat ieškinio subjektas vienoje byloje ieškovas UAB,,EVR International“, kitoje – UAB,,Intervid pramogos“). Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad teismas netinkamai rėmėsi šia teisės norma, nurodė, jog ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui (CPK 25 straipsnis). Kasatorius pažymi, kad ginčas nepatenka į CPK 25, 27 straipsnyje nurodytą bylų, kurias apygardos teismas nagrinėja kaip pirmosios instancijos teismas, sąrašą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovo pareikštą reikalavimą turi spręsti apygardos teismas, nepagrįsta proceso teisės normomis;

2) dėl CPK 284 straipsnio taikymo. Kasatorius nurodo, kad reiškia ne reikalavimą atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą ar pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, o reikalavimą nustatyti prievolės įvykdymo tvarką ir terminus, šie reikalavimai skiriasi pagal dalyką, pobūdį, įrodinėjimo apimtį ir siekiamą teisinį rezultatą. Kadangi kasatorius, pareikšdamas ieškinį, siekia pakeisti šalių bendradarbiavimo sutartį, o ne teismo sprendimo įvykdymo tvarką, ir tokį reikalavimą kildina iš šalių susiklosčiusių santykių, tai ieškovo reikalavimo išsprendimas CPK 284 straipsnio tvarka neįmanomas, t. y. tokį ginčą galima išspręsti tik ginčo teisenos tvarka. Kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai taikė CPK 284 straipsnio normą, orientuodamiesi į jau priimto nepalankaus kasatoriui preliminaraus sprendimo įvykdymą. Kasatorius pažymi, kad konkretūs teismo sprendimo įvykdymo terminai ir tvarka nustatomi tada, kai sprendimas turi būti įvykdytas kita nei įprastai tvarka, kai skolininkas elgiasi nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Birių krovinių terminalas“ v. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kt., bylos Nr. 3K-7-29/2006). Šiuo atveju kasatorius nesielgia nesąžiningai, nevengia sumokėti skolos, neginčija jos dydžio, tačiau prašo nustatyti kitokią prievolės įvykdymo tvarką ir terminus;

3) dėl teisės kreiptis į teismą ir kitų principų pažeidimų. Kasatorius nurodo, kad buvo pažeistas dispozityvumo, rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principas, nes teismas skundžiama nutartimi įpareigojo kasatorių pakeisti ieškinyje nurodytą teisinį reikalavimą (vietoje reikalavimo pakeisti sutarties vykdymo tvarką nurodė, jog kasatorius turi reikšti reikalavimą pakeisti sprendimo vykdymo tvarką), t. y. vietoje materialiojo teisinio reikalavimo nurodė reikšti procesinį reikalavimą ir taip faktiškai pakeitė ieškinio dalyką. Be to, teismai, atsisakydami priimti ieškinį, nesiėmė ginti kasatoriaus pažeistų teisių ir nenurodė kito tinkamo teisių gynimo būdo, todėl, kasatoriaus nuomone, buvo pažeistas gynybos prieinamumo ir universalumo principas. Toks teisės normų aiškinimas, pagal kurį teismai iš esmės nusprendė, kad ieškovas neturi teisės kreiptis su ieškiniu dėl prievolės, kylančios iš bendradarbiavimo sutarties, įvykdymo tvarkos ir terminų nustatymo, kasatoriui sudaro nepalankesnes sąlygas nei atsakovui;

4) dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, nepasisakydamas dėl kiekvieno atskirojo skundo argumento, pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį, 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 331 straipsnio 4 dalį ir nukrypo nuo teismų praktikos. Kasatorius mano, kad teismas, atsisakydamas analizuoti tam tikrus skundo argumentus, turi motyvuoti savo atsisakymą;

5) dėl preliminaraus teismo sprendimo privalomumo ir jo prejudicinės reikšmės. Kasatorius pažymi, kad nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu nebuvo įsiteisėjęs preliminarusis sprendimas, todėl teismai, darydami išvadą, neturėjo teisinio pagrindo juo vadovautis. Teismo sprendimas sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius tik tuo atveju, kai įsiteisėja. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Swedbank v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010). Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismo nutartis, grindžiama neįsiteisėjusiu preliminariu sprendimu, laikytina nepagrįsta ir prieštaraujanti CPK 18 straipsnio, 182 straipsnio 2 dalies ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatoms.

Atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikta.

k o n s t a t u o j a:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismų taikytų atsisakymo priimti ieškinį pagrindų

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo galimybę, nurodė, jog ieškinys teismingas apygardos teismui. Kasatoriaus nuomone, jo pateikiamas ieškinys nepatenka į CPK 27 straipsnyje pateiktą bylų, nagrinėtinų apygardos teisme, sąrašą, todėl teismas negalėjo CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu atsisakyti priimti ieškinį. Teisėjų kolegija su šiuo kasatoriaus argumentu sutinka ir pažymi, kad pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą ieškinį atsisakoma priimti, kai jis paduodamas nesilaikant nustatytų teismingumo taisyklių. Apylinkių ir apygardų teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija atribojama pagal rūšinį teismingumą (CPK 25 straipsnis). Proceso teisės normų nustatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnio 1 dalis). Rūšinį teismingumą nustatančios normos yra imperatyvios, todėl šalys savo susitarimu negali jo keisti (CPK 32 straipsnio 2 dalis). Vienas iš civilinių bylų priskyrimo apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams, kriterijų yra ieškinio suma. Civilines bylas, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo, nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Ieškinio suma nustatoma pagal CPK 85 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Kasatoriaus pateikiamas reikalavimas dėl 236 715,38 Lt skolos mokėjimo tvarkos ir terminų nustatymo iš esmės yra neturtinio pobūdžio, todėl jam rūšinio teismingumo taisyklės šiuo atveju netaikytinos. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą ir pakeitė pirmosios instancijos teismo išvadą, nurodęs, kad ginčas pagal funkcinio teismingumo taisykles nagrinėtinas apygardos teisme.

Kasatorius taip pat teigia, kad, atsisakydamas priimti ieškinį, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatą. Šį kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu dėl šių motyvų.

CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jei teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tai reiškia, kad šalys negali prašyti to paties ar kito teismo, nesvarbu, bendrosios kompetencijos ar specializuoto, iškelti dėl to paties ginčo dviejų ar daugiau bylų. Tai nepriklauso nuo to, ar byla nagrinėjama pagal bendrąsias ieškinio teisenos taisykles, ar dokumentinio proceso tvarka, ar taikoma teismo įsakymo procedūra, svarbu, kad būtų tapatūs ieškiniai (pareiškimai). Taigi negalima tokio paties reikalavimo pareikšti ginčo teisena ir dokumentinio proceso tvarka. Iš dviejų ir daugiau iškeltų bylų nagrinėjama ta, kuri iškelta anksčiausiai.

Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Z. R. konsultacinė įmonė v. UAB „Buhalterinės ekspertizės“, bylos Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. Techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-486/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus žaluma“ v. B. S., N. B., bylos Nr. 3K-3-357/2009; 2010 m. lapkričio 30 d, nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šakių agroservisas“ (UAB „Mediresta“) v. UAB „Ampolis“, bylos Nr. 3K-3-494/2010; kt.)

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 19 d. preliminariu sprendimu priteista iš skolininko UAB,,Intervid pramogos“ kreditoriaus UAB,,EVP International“ naudai 241 373,94 Lt skolos, 4658,56 Lt delspinigių, 12,70 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius (skolininkas ankstesnėje byloje UAB,,Intervid pramogos“) šioje byloje 2010 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė nustatyti skolos (236 715,38 Lt) mokėjimo tvarką ir teminus. Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad tiek ankstesnėje civilinėje byloje, nagrinėjamoje dokumentinio proceso tvarka, tiek šioje dalyvauja tos pačios šalys (šalių procesinės padėties pasikeitimas nedaro įtakos ir neeliminuoja ieškinio tapatumo situacijos); tas pats teisminio nagrinėjimo objektas ir iš esmės panašios kaip ieškinio pagrindas nurodomos faktinės aplinkybės dėl netinkamai vykdytos šalių bendradarbiavimo sutarties, susidariusios skolos, kt. Tai, kad skiriasi siekiamas reikalavimo patenkinimo būdas (ankstesnėje byloje kreditorius (UAB,,EVP International“) siekė prisiteisti visą skolą, o kasatorius ieškiniu šioje byloje – nustatyti kitokią prievolės įvykdymo tvarką), šiuo atveju nebeturi teisinės reikšmės, nes kitoje byloje yra įsiteisėjęs galutinis sprendimas tenkinti ieškovo UAB,,EVP International“ ieškinį atsakovui UAB,,Intervid pramogos“ ir priteisti visą skolą iš atsakovo (šioje byloje kasatoriaus), sprendimas apeliacine tvarka peržiūrėtas ir paliktas nepakeistas, todėl, net ir pripažinus kasatoriaus argumentus dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindo taikymo iš dalies pagrįstais, nebūtų teisiškai reikšmingas teismų procesinių sprendimų panaikinimas. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti kasatoriaus ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

Dėl CPK 284 straipsnio netinkamo taikymo

CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė teismui dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Dėl nurodomos teisės normos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs šiose nutartyse (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas NORD LB Lietuva v. UAB,,Dama“, R. D., bylos Nr. 3K-3-301/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB,,Swedbank“ v. G. D., R. D., BUAB,,Res digna“, bylos Nr. 3K-7-61/2011; kt.).

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti kasatoriaus ieškinį dėl prievolės vykdymo tvarkos ir terminų nustatymo pakeitimo, be CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindo nurodė, kad kasatorius šioje byloje iš esmės reiškia reikalavimą dėl sprendimo išdėstymo, ir dėl jo turėtų kreiptis į preliminarų sprendimą priėmusį teismą (CPK 3 straipsnio 6 punktas); su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutiko ir apeliacinės instancijos teismas.

Teisėjų kolegija su tokiu teismų argumentu nesutinka ir pažymi, kad preliminaraus sprendimo priėmimas, nagrinėjant bylą dokumentinio proceso tvarka, reiškia, jog yra priimtas sąlyginis sprendimas tik pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. sprendimas atskleidžia tik vienos šalies požiūrį. Preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią, atsakovo nuomonė dėl pareikšto ieškinio ir priimto preliminaraus sprendimo dar tik bus išdėstyta prieštaravime (CPK 430 straipsnis) ir taip užtikrinta jo teisė būti išklausytam. Taip pat pažymėtina, kad preliminarus sprendimas įsiteisėja atsakovui per įstatyme nustatytą terminą nepareiškus prieštaravimų (CPK 428 straipsnio 8 dalis). Taigi preliminaraus sprendimo likimas, kaip ir dokumentinio proceso tąsa, priklauso nuo to, pareiškia atsakovas prieštaravimų ar ne. Atsakovui pareiškus prieštaravimus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kuriame procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (išskyrus tai, kad sutrumpintas pasirengimas teisminiam nagrinėjimui) ir baigiamas galutinio sprendimo priėmimu.

Kasatoriui pateikiant ieškinį šioje byloje, ankstesnėje byloje, nagrinėjamoje dokumentinio proceso tvarka, buvo priimtas preliminarus sprendimas. Kasatorius savo nuomonę dėl preliminaraus sprendimo ir pareikšto ieškinio turėjo teisę išdėstyti pareikšdamas prieštaravimą (pagal LITEKO teismų sistemos duomenis, kasatorius pareiškė prieštaravimus, kuriuose nurodė analogiškus argumentus, kaip ir reikšdamas ieškinį šioje byloje, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 22 d. galutiniu sprendimu preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas). Kadangi teismui priimant nutartį atsisakyti priimti pateiktą ieškinį kitoje byloje priimtas preliminarus sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, be to, sutapo, kad tą pačią dieną buvo priimtas galutinis sprendimas, kuriuo preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas, tačiau jis nebuvo įsiteisėjęs, tai teismo nuoroda, kad kasatorius turėjo kreiptis CPK 284 straipsnio pagrindu į sprendimą priėmusį teismą, laikytina pertekline. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo taikytas CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas pagrindas buvo pakankamas ir teisiškai pagrįstas pagrindas tam, kad būtų atsisakyta priimti kasatoriaus pateiktą ieškinį.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų ir yra teisiškai nereikšmingi.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą, tik netinkamai jį motyvavo, todėl apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas, pakeičiant nutartyje nurodytus argumentus ir paliekant pirmosios instancijos teismo argumentus dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo byloje nagrinėjamai teisinei situacijai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Juozas Šerkšnas

Pranas Žeimys