Dėl skolos už atliktus darbus priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-235/2011

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01102-2009-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

111.3; 116.5.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Š. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Frezijų puokštė“ ieškinį atsakovui R. Š. dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I. Ginčo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 13 d. sprendimu už akių patenkino ieškovo UAB „Frezijų puokštė“ ieškinį, priteisė jam iš atsakovo R. Š. 20 155,88 Lt skolos už atliktus darbus ir procesines palūkanas. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui ir jo atstovui buvo pranešta tinkamai, tačiau jie į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie neatvykimą teismo neinformavo. Sprendimą už akių teismas priėmė iš karto po parengiamojo teismo posėdžio.

2010 m. birželio 4 d. atsakovas pateikė teismui prašymą peržiūrėti sprendimą už akių. Jis prašė panaikinti teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Jis teigia, kad į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių – buvo išvykęs į užsienį, jo atstovas advokatas R. Kivylius taip pat negalėjo dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje, nes tuo metu dalyvavo kitos bylos nagrinėjimo procese administraciniame teisme. Teismui buvo parengtas motyvuotas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau per klaidą jis nebuvo išsiųstas. Atsakovo nuomone, priimdamas sprendimą už akių parengiamojo teismo posėdžio metu, teismas pažeidė CPK 230 straipsnio 2 dalį bei neužtikrino atsakovo teisės į teisingą ir tinkamą teismo procesą (CPK 6, 17, 42, 153 straipsniai). Parengiamajame teismo posėdyje teismas apklausė liudytojus, tačiau šioje proceso stadijoje liudytojų apklausa yra negalima, taip pat tyrė įrodymus ir padarė išvadas, kurios išeina už formalaus įrodymų vertinimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 12 d. nutartimi atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas nurodė, kad sprendimas už akių naikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas esant šioms sąlygoms: 1) šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias laiku negalėjo pranešti teismui; 2) pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Neatvykimas į teismo posėdį dėl komandiruotės, šalies atstovo užimtumo kitose bylose paprastai nelaikomas svarbia priežastimi (CPK 246 straipsnio 1 dalis). Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog apie jo komandiruotę ir advokato dalyvavimą kitame teismo posėdyje negalėjo laiku pranešti; pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kurių teismas būtų neturėjęs iki teismo posėdžio dienos; pažymėjo, kad sprendimas už akių buvo priimtas atsakovui kelis kartus neatvykus į teismo posėdį, atsakovas turėjo visas galimybes rinkti ir pateikti įrodymus įstatymo nustatyta tvarka ir terminais; konstatavo, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neatitinka CPK 288 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nes atsakovas nenurodė ir nepateikė naujų įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo atskirąjį skundą, 2010 m. lapkričio 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas, teikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovo reikalavimo pagrįstumą. Prie atsakovo pareiškimo pridėta sąmata-pasiūlymas jau buvo pateikta pirmosios instancijos teismui 2009 m. gruodžio 10 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, taigi ji teikiama antrą kartą. Atsakovas nebuvo įstatymo nustatyta tvarka pareiškęs reikalavimo, susijusio su darbų trūkumais ir (ar) kokybe, taip pat byloje nėra įrodymo, kurio pagrindu būtų galima teigti, kad atsakovo prievolė ieškovui pasibaigė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad naujų įrodymų, kurie nebuvo žinomi priimant sprendimą už akių, atsakovas teismui nepateikė, todėl nėra CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatytos būtinos aplinkybės – įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis, priimti naują sprendimą – pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių paržiūrėjimo patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl teismo sprendimo už akių priėmimo parengiamajame teismo posėdyje. Bylos nagrinėjimas teisme susideda iš dviejų stadijų: pasirengimas bylos nagrinėjimui ir bylos nagrinėjimas iš esmės. Pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje šalys pateikia visus įrodymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, bei galutinai suformuluoja reikalavimus ir atsikirtimus į juos. Nustatinėti bylos aplinkybes ir tirti įrodymus galima tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, t. y. po parengiamojo teismo posėdžio. Jeigu parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas šalims sutikus turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio (CPK 231 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismui atsakovas pateikė dokumentus, patvirtinančius darbų trūkumų ištaisymo išlaidų dydį. Šalys tarėsi dėl ieškinio kainos sumažinimo bei galimybės sudaryti taikos sutartį. Taigi kasatoriui nebuvo pagrindo manyti, kad byla bus išnagrinėta jam nedalyvaujant. Teismas, neturėdamas galimybės išklausyti kasatoriaus nuomonės, parengiamajame teismo posėdyje negalėjo objektyviai nuspręsti, kad nereikalingi papildomi pasirengimo bylai nagrinėti veiksmai. Dėl to teismas, priimdamas sprendimą už akių parengiamajame teismo posėdyje, pažeidė CPK 230 straipsnio 2 dalį, taip pat šalių lygiateisiškumo principą, kasatoriaus teisę į žodinį bylos nagrinėjimą, teisę dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus byloje dalyvaujantiems asmenims ir duoti paaiškinimus, teisę į teisingą ir tinkamą teismo procesą (CPK 6, 17, 42, 153 straipsniai).

2. Dėl CPK 288 straipsnio 4 dalies pažeidimo bei nukrypimo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, net ir esant visoms CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas turi teisę, o ne pareigą priimti tokį sprendimą. Šią teisę teismas turi įgyvendinti taip, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. N. ir kt. v. UAB „JPSF, bylos Nr. 3K-3-154/2010). Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindą sudaro dvi aplinkybės: viena susijusi su asmens pasyvumu, kita – su priimto teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien ta aplinkybė, kad teismo sprendimas už akių yra nepagrįstas, sudaro pagrindą jį panaikinti. Šaliai, neatvykus į teismo posėdį, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo už akių nepagrįstumą, teismas privalo jį panaikinti. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. N.. ir kt. v. UAB „JPSF, bylos Nr. 3K-3-154/2010). Pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo kasatorius, remdamasis jau anksčiau į bylą pateiktais įrodymais, nurodė, kad teismas neteisingai kvalifikavo šalių teisnius santykius, taikydamas bendrąsias rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Faktiškai šalis siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai, kuriais užtikrinama didesnė užsakovo teisių apsauga ir rangovo pareigų apimtis. Kasacinis teismas, aiškindamas vartojimo rangos santykių specifiką, yra nurodęs, kad, esant vartojimo rangos santykiams ir ginčui, rangovas, įrodinėjantis, jog darbo rezultatą užsakovui perdavė ne šalių sutartyje įvardytu dokumentu (arba, jeigu šalių sutartyje toks dokumentas neįvardytas, ne paprastai įforminamu aktu, pavyzdžiui, perdavimo-priėmimo aktu), taip pat turi pareigą įrodyti, kad užsakovui, prieš pasirašant tą dokumentą, buvo išaiškinta jo paskirtis, teisinė reikšmė, taip pat užsakovo teisė tame dokumente nurodyti priimamo darbo rezultato trūkumus, jeigu tokių yra. Rangovo veiksmai, darbo rezultatą užsakovui perduodant ne šalių sutartyje įvardytu dokumentu (arba, jeigu šalių sutartyje toks dokumentas neįvardytas, ne paprastai įforminamu aktu, pavyzdžiui, perdavimo-priėmimo aktu) ir neišaiškinus užsakovui, prieš pasirašant tą dokumentą, jo paskirties, teisinės reikšmės, taip pat užsakovo teisės tame dokumente nurodyti priimamo darbo rezultato trūkumus, vertintini kaip nesąžiningi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. UAB „Lambatas“, bylos Nr. 3K-7-581/2008). Nagrinėjamu atveju ieškovas netinkamai atliko darbus (neužbaigė įrengti tvenkinio, buvo matyti vejos nelygumai ir laistymo sistemos trūkumai). Jis įsipareigojo trūkumus ištaisyti vasarą, kada tokie darbai bus galimi, ir nereikalauti užmokesčio už atliktus darbus, kol neištaisys jų trūkumų. Ieškovo pateiktus pasirašyti aktus kasatorius vertino ne kaip atliktų darbų perdavimo dokumentus, o kaip sąmatas, nes juose buvo nurodyti tik darbas arba prekė, kiekis, kaina, ir nieko nenurodyta apie atliktų darbų rezultatą ir jų kokybę. Ieškovas neišaiškino jam pateiktų aktų paskirties ir teisinės reikšmės. Teismas, neteisingai kvalifikavęs šalių teisinius santykius, sprendime už akių nurodė, kad įstatyme nenustatyta rangovui pareigos aiškinti užsakovui teisinės dokumentų reikšmės, užsakovų teisių ir pareigų, dėl to nepagrįstai sprendė, jog kasatorius privalo sumokėti ieškovui už atliktus darbus. Šios teismo sprendimo už akių išvados yra akivaizdžiai nepagrįstos ir neteisėtos. Taigi kasatoriui pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo remiantis anksčiau į bylą pateiktais įrodymais bei nurodžius sprendimo už akių neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai, vien formaliais CK 288 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais atsisakė peržiūrėti teismo sprendimą už akių.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog šalys bandė taikiai išspręsti ginčą. 2010 m. gruodžio 10 d. parengiamojo teismo posėdžio protokole nurodyta, kad šalims nepavyko sudaryti taikos sutarties. Parengiamieji teismo posėdžiai buvo ne kartą atidedami dėl to, kad kasatoriui atstovaujantis advokatas buvo užmintas kitose bylose, o kasatorius dalyvavo tik viename parengiamajame teismo posėdyje, nors tokių posėdžių buvo penki. Tokie kasatoriaus ir jo atstovo veiksmai prieštarauja CPK 7, 8 straipsniuose įtvirtintiems proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principams, todėl teismas turėjo imtis įstatymo nustatytų priemonių, spartinančių bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamoje byloje buvo visos CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos teismui priimti sprendimą už akių. Priimant tokį sprendimą, teismas atliko formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, t. y. vertino tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą. Atsiliepime į ieškinį, kasatoriaus atstovo paaiškinimuose ir kasatoriaus pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodyta pagrįstų argumentų, paneigiančių ieškinio pagrįstumą. Įstatymas įpareigoja proceso dalyvius informuoti teismą apie negalėjimą atvykti į teismo posėdį ir nurodyti neatvykimo priežastį. Kasatorius ir jo atstovas šios pareigos neįvykdė. Kasatoriaus neatvykimas į teismo posėdį dėl išvykimo į komandiruotę, o advokato – dėl užimtumo kitoje byloje, nelaikytina svarbia priežastimi. Kasatorius taip pat nepateikė teismui naujų įrodymų, kurie nebuvo žinomi priimant sprendimą už akių. Taigi nėra CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų tam, kad sprendimas už akių būtų panaikintas. Kasatorius teigia, kad ieškovas netinkamai atliko darbus, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Praėjus pusei metų nuo darbų atlikimo, kasatorius juos priėmė, neginčijo jų apimties ir kokybės, pasirašė aktus ir sąskaitas-faktūras. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas taip pat nepatvirtina atliktų darbų netinkamos kokybės, nes faktas konstatuotas praėjus vieneriems metams nuo darbų atlikimo. Be to, nenustatyta, kad tai ieškovo darbo trūkumas, priešingai, tai kasatorius netinkamai prižiūrėjo veją bei naudojosi laistymo sistemos įranga.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 230 straipsnio 2 dalies taikymo

Pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnis) arba parengiamajame teismo posėdyje (CPK 228-231 straipsniai). Šioje proceso stadijoje šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 straipsnis). Pažymėtina, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme turi būti atliekamas kuo operatyviau. Dėl šios priežasties, kai pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyksta parengiamajame teismo posėdyje, įstatymas (CPK 229 straipsnis) nustato, kad paprastai pasirengiama vieno parengiamojo teismo posėdžio metu. Ir tik išimtiniais atvejais arba matydamas, kad byloje gali būti sudaryta taikos sutartis, teismas turi teisę posėdyje paskirti antrojo parengiamojo posėdžio, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų, datą.

CPK 230 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl neatvykusios į parengiamąjį teismo posėdį šalies, kuriai yra tinkamai apie tokį posėdį pranešta, į posėdį atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas šio kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje buvo paskirti šeši perengiamieji teismo posėdžiai, į du paskutinius nei kasatorius, nei jo atstovas neatvyko. Bylos duomenimis, parengiamieji posėdžiai skirti laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 17 d. iki 2010 m. balandžio 29 d. Taigi kasatorius pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje per ilgesnį, nei nustatyta įstatymo, terminą turėjo visas galimybes įgyvendinti CPK 42 straipsnyje įtvirtintą teisę teikti įrodymus, įrodinėdamas tas aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi nesutikdamas su ieškovo reikalavimu (CPK 178 straipsnis, 226 straipsnis). Teisę teikti įrodymus parengiamojoje proceso stadijoje turėjo ir ieškovas. Aplinkybė, kad ieškovas ieškinyje nurodytas aplinkybes įrodinėja liudytojų parodymais, bei teismas prašymą apklausti liudytojus tenkino, kasatoriui buvo žinoma, nes teismas ieškovo prašymą tenkino 2009 m. gruodžio 10 d. posėdyje dalyvaujant kasatoriui ir jo atstovui. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta šalies teisė teikti įrodymus, tarp jų ir liudytojų parodymais nustatomus duomenis, neturi būti ribojama ir tais atvejais, kai dėl kitos šalies pasyvumo egzistuoja CPK nustatytos teismo sprendimo už akių priėmimo sąlygos, įskaitant ir CPK 230 straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, kad liudytojai gali būti apklausiami parengiamojo teismo posėdžio metu ir tais atvejais, kai į bylą neatvyksta šalis, kuriai yra tinkamai apie tokį posėdį pranešta, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti CPK 230 straipsnio 2 dalies pažeidimo.

Dėl CPK 288 straipsnio 4 dalies taikymo ir ginčo santykių teisinio kvalifikavimo

CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, skirtingai nei vykstant įprastam bylos nagrinėjimui, priimant sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą. Priimdamas sprendimą už akių, teismas paprastai sprendžia tik dėl teisinio pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumo, vertindamas teisinį byloje esančių įrodymų pagrįstumą ir netirdamas detaliau įrodymų, t. y. netirdamas faktinio įrodymų pagrįstumo. Taigi formalus įrodymų vertinimas reiškia, kad teismui nereikia detaliai tirti įrodymų, nustatinėti konkrečių faktinių bylos aplinkybių, ir teismas pagal byloje esančius įrodymus tik sprendžia, būtų pagrindas tenkinti ieškinį ar jį atmesti, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys. Sprendimas už akių gali būti nepalankus ir aktyviajai šaliai, jeigu formaliai įvertinęs įrodymus teismas nustato, kad aktyviosios šalies pozicija nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-551/2006).

CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Nagrinėjamoje byloje nei kasatorius, nei jo atstovas apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis teismo neinformavo, prašymo nagrinėti bylą iš esmės jiems nedalyvaujant taip pat nepateikė. Aiškintis, kodėl neatvyko kasatorius ir jo atstovas, nėra teismo pareiga, ir esant tokioms aplinkybėms teismas turėjo diskrecijos teisę priimti sprendimą už akių. Netenkindamas kasatoriaus pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pareiškimas neatitinka ir CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatytos antrosios sąlygos, nes kasatorius nenurodė ir nepateikė naujų įrodymų, kurie gali turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs kasatoriaus pateiktą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo iš esmės identišką teisiniais argumentais atskirąjį skundą, pasisakė tiek dėl pirmosios CPK 288 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, tiek ir dėl antrosios. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriumi, kad tarp ginčo šalių susiklostę santykiai vertintini kaip vartojimo rangos santykiai. Tačiau kartu teisėjų kolegija pažymi, kad tokia teisinė kvalifikacija nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties. Kasaciniame skunde nurodoma kasacinio teismo nutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. UAB „Lambatas“, bylos Nr. 3K-7-581/2008) priimta byloje, kuri pagal savo faktines aplinkybes skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatorius pasirašė tiek darbų priėmimo-perdavimo aktus, tiek ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, o kasatoriaus nurodytoje byloje buvo nustatyta, kad darbų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo sudarytas, ir kasacinis teismas pasisakė dėl darbų rezultato perdavimo teisinio vertinimo tais atvejais, kai darbų rezultatas perduodamas ne sutartyje įvardytu dokumentu arba, jeigu šalių sutartyje toks dokumentas neįvardytas, ne paprastai įforminamu aktu, pavyzdžiui, priėmimo-perdavimo aktu. Kasacinis teismas taip pat pasisakė, kad CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus „Ranga“ antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos nereglamentuoja rangovo atlikto darbo rezultato perdavimo užsakovui, todėl šiam santykiui reguliuoti taikytinos CK 6.662 straipsnio nuostatos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Ginčo šalių santykius kvalifikavusi kaip vartojimo rangos santykius, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti nurodytų normų pažeidimo.

Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vartojimo rangą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos.

Netenkinus kasacinio skundo, iš kasatoriaus valstybei priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalie 3 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. Š. į valstybės biudžetą 32,25 Lt (trisdešimt du litus 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Egidijus Baranauskas

Juozas Šerkšnas

Pranas Žeimys