Baudžiamoji byla Nr. 2K-223/2011
(Proceso Nr. 1-03-1-00605-2010-9)
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.4.4.2; 2.1.2.9; 2.1.2.12; 2.4.2; 2.4.5.2.1.
(S)
2011 m. gegužės 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Klimavičiaus, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. kasacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą dvejiems metams septyniems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 286 straipsnį – vieneriems metams septyniems mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. K. paskirta subendrinta bausmė – dveji metai septyni mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies pridėta prie Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – trejų metų keturių mėnesių 13 dienų laisvės atėmimo bei galutinė subendrinta bausmė V. K. paskirta šešeri metai laisvės atėmimo.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 19 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo V. K. apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą,
n u s t a t ė :
V. K. nuteistas už tai, kad, 2010 m. sausio 21 d., apie 12 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje Kaišiadorių r., Pravieniškių 2-e k., uždarosios zonos baudos izoliatoriaus budėtojų patalpoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl to siekiant jį uždaryti į baudos izoliatorių, atsisakė vykdyti pataisos namų (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko R. T. teisėtus reikalavimus netriukšmauti, nusiraminti, nesikeikti, leisti atlikti asmens kratą, pasipriešino valstybės tarnautojui R. T., tyčia kumščiu du kartus sudavė jam į kaklą bei dešinį petį ir taip tyčia nesunkiai jį sužalojo.
Nuteistasis V. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir tenkinti apeliaciniame skunde nurodytus reikalavimus. Kasatorius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo atimta teisė susipažinti su visa baudžiamosios bylos medžiaga. Tik primygtinai pareikalavus buvo leista su ja susipažinti, tačiau ne su visa, o tik su jos 76 lapais. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad byla sunumeruota ne rašalu, o pieštuku – tai leidžia lengvai keisti bylos turinį. Jam nebuvo įteiktas apeliacinės instancijos teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą, nes nebuvo atsakyta į jo rašytus papildomus prašymus. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia nurodęs, kad ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo pateiktas susipažinti medicinos ekspertizės aktas, kurį būtų galėjęs apskųsti. Apeliaciniame skunde taip pat nurodęs, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas iš posėdžių salės pašalino jo šeimos narį, kuris nuteistojo prašymu turėjo daryti garso įrašą, kad teisėjas neleido jam apklausti liudytojų, iš anksto nebuvę pranešta apie posėdžio laiką, nuteistasis prašęs atidėti posėdį, jog galėtų susipažinti su visa byla, kad bandęs nušalinti teisėją, nes šis atėmęs jo teisę gintis, kad pirmosios instancijos teismas ignoravęs jo žodinį prašymą susipažinti su teismo posėdžio protokolu iš karto po jo pasirašymo. Nuteistasis nurodo prašęs į apeliacinės instancijos teismo posėdį kviesti ekspertus ir specialistus, apeliacinės instancijos teismas iš jo atėmė rungimosi teisę, nevykdė jo prašymo į posėdį kviesti jo nurodytus liudytojus, dėl to šis teismas pažeidė BPK 320, 324 straipsnių reikalavimus.
Be to, kasatorius nurodo, kad ne visose teisminėse instancijose jam buvo paskirtas gynėjas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas jį gynė tik pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, todėl buvo sudarytos sąlygos praleisti terminą kasaciniam skundui paduoti bei turėti gynėją.
Atsiliepimu į nuteistojo V. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė prašo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad nepagrįsti kasatoriaus argumentai apie jo teisių suvaržymą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Kasatoriaus teiginiai apie tai, kad buvo suvaržytos jo teisės supažindinant su bylos medžiaga, yra neteisingi. Pranešus jam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, jis su bylos medžiaga susipažinti atsisakė, tačiau V. K. pageidavimu apylinkės teisme jis ne tik susipažino su visa baudžiamosios bylos medžiaga, bet ir gavo šios megžiagos kopiją. Nuteistojo argumentai dėl netinkamo bylos paruošimo (sunumeravimo pieštuku) jau buvo išnagrinėti prokuratūroje ir dėl jų nepagrįstumo pasisakyta. Prokurorė taip pat nurodo, kad kasatorius pasinaudojo visomis BPK 21 straipsnio 4 dalyje numatytomis įtariamojo teisėmis. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai neskyrė teismo medicinos ekspertizės, byloje esanti medicinos specialisto išvada atitinka BPK 90 straipsnio reikalavimus, su ja susipažinti buvo galima kartu su visa bylos medžiaga – baigus ikiteisminį tyrimą.
Pirmosios instancijos teisme V. K. buvo išaiškintos jo procesinės teisės ir pareigos, numatytos BPK 22 straipsnyje, 261 straipsnio 6 dalyje bei 272 straipsnyje, tačiau savo teisėmis jis tinkamai nepasinaudojo, baigiant įrodymų tyrimą nepareiškė prašymų papildyti įrodymų tyrimą. Nepagrįstas nuteistojo argumentas dėl neteisėto jo šeimos nario pašalinimo iš posėdžių salės – bylos duomenys rodo, kad iš teismo salės buvo pašalintas nedalyvaujantis procese asmuo, trukdęs posėdžio eigą. Nuteistasis gavo teismo posėdžio protokolą ir pastabų dėl jo turinio nepareiškė.
Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nutarė neatlikti įrodymų tyrimo, nuteistojo apeliacinį skundą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų, nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o V. K. papildomai pateikti dokumentai ir pareiškimai buvo pridėti prie bylos, atsakymai į klausimus buvo pateikti apygardos teismo teisėjo rašte.
Nuteistojo V. K. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nuteistojo kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų
Nuteistasis kasaciniame skunde išdėstytą prašymą panaikinti teismų sprendimus motyvuoja tuo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teismuose buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos.
Kasatoriaus teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apribota jo teisė susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, yra nepagrįsti. Iš bylos dokumentų matyti, kad vadovaujantis BPK 218 straipsnio 1 dalimi V. K. buvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą ir išaiškinta teisė per dvi darbo dienas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pareikšti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. V. K. 2010 m. kovo 26 d. pasirašė pranešimą gavęs ir norintis susipažinti su medžiaga, tačiau tą pačią dieną, surašius visos bylos medžiagos pateikimo susipažinti baigus ikiteisminį tyrimą protokolą, jis, dalyvaujant jo gynėjui, žodžiu pareiškė atsisakantis pasirašyti šį protokolą dėl to, kad jam pateiktos bylos lapai sunumeruoti pieštuku, bandant pateikti jam suklastotą bylą. Kaltinamojo skundą dėl netinkamo baudžiamosios bylos paruošimo išnagrinėjo Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūra ir 2010 m. balandžio 14 d. raštu motyvuotai į jį atsakė, nurodydama, kad V. K. išreikšti nuogąstavimai dėl galimybės pakeisti bylos lapus yra nepagrįsti, nes byla yra susiuvama ir padaromas dokumentų aprašas. Taip pat išaiškinta apie teisę daryti dokumentų kopijas ir teisme jas lyginti su byloje esančiais dokumentų originalais bei BPK 237 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kaltinamojo teisę teisme susipažinti su visa bylos medžiaga, daryti jos išrašus ar kopijas. Šia teise V. K. pasinaudojo ir visiškai ją realizavo. Bylą pradėjus nagrinėti pirmosios instancijos teisme, tenkinant V. K. prašymą, buvo priimta nutartis atidėti bylos nagrinėjimą ir leisti kaltinamajam susipažinti su visa baudžiamosios bylos medžiaga. Procesinio veiksmo protokole kasatorius pasirašė susipažinęs su visa bylos medžiaga ir gavęs pageidautas nurodytų bylos lapų kopijas.
Kasatorius taip pat teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu, pažeidžiant BPK normas, jis nebuvo supažindintas su ekspertizės aktu. BPK 211 straipsnis nustato privalomą proceso dalyvių supažindinimą su ekspertizės aktu, tačiau kolegija pažymi, kad ekspertizės procesinis veiksmas nagrinėjamoje byloje nebuvo atliekamas. Ikiteisminio tyrimo metu BPK 205 straipsnio pagrindais paskirtas atlikti objekto – nukentėjusiojo R. T. kūno – medicininis tyrimas, siekiant atsakyti į pateiktus klausimus apie padaryto sužalojimo pobūdį ir mastą, nesutapatintinas su ekspertize, kurios skyrimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja BPK 208-211 straipsniai. Todėl specialisto išvada Nr. G 350/10(02) neprilygintina ekspertizės aktui ir jos pateikimas proceso dalyviams susipažinti nėra privalomas.
Pirmosios instancijos teisme, anot nuteistojo, buvo pažeista jo teisė į gynybą, neleista apklausti liudytojų, daryti garso įrašus, nepagrįstai atsisakyta nušalinti teisėją, atimta teisė susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu po jo pasirašymo. Iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad V. K. buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, įtvirtintos BPK 22, 272 straipsniuose, 261 straipsnio 6 dalyje, bei suteikta galimybė savo teises tinkamai realizuoti, tačiau nuteistasis tik rodė nepagarbą teismui, nuolat pažeidinėjo tvarką posėdyje, replikavo. Teisminio nagrinėjimo dalyviams, tarp jų ir kaltinamajam, buvo išaiškinta klausimų uždavimo teisiamajame posėdyje tvarka, numatyta BPK 275 straipsnyje, o apklausus nukentėjusįjį ir liudytojus, po kiekvienos apklausos teismo posėdžio pirmininkas suteikdavo galimybę kaltinamajam užduoti klausimus, tačiau viso įrodymų tyrimo teisme metu kaltinamasis teigė neturintis klausimų ir prašymų nepareiškė. Kasatorius skundžiasi, kad iš posėdžio salės teisėjas pašalino V. K. šeimos narį, kuris jo prašymu turėjo daryti garso įrašus. BPK 260 straipsnyje nustatyta galimybė bylos nagrinėjimo teisme dalyviams naudoti garso įrašymo priemones. Šio straipsnio prasme tai gali daryti kaltinamasis, jo atstovas pagal įstatymą, gynėjas, prokuroras, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ar jų atstovai, atlikdami savo procesines funkcijas. Kitiems asmenims tokios galimybės įstatymas nenumato. O nuteistojo minimas šeimos narys (brolis) pirmininko patvarkymu buvo pagrįstai pašalintas iš posėdžio salės, nes jis vaikščiojo bylos nagrinėjimo metu, trukdydamas tinkamai vesti teismo posėdį, nepaisė teisėjo įspėjimo bei nurodymų. Pažymėtina, kad V. K. prašė nušalinti teisėją ne dėl teisės į gynybą pažeidimo, kaip nurodoma skunde, o dėl to, kad teisėjas pašalino minėtą asmenį iš posėdžio salės. Pagal BPK 59 straipsnio 1 dalį nušalinimas teisėjui turi būti motyvuotas ir pareiškiamas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios arba vėliau, jei nušalinimą pareiškiantis asmuo nušalinimo pagrindą sužinojo pradėjus įrodymų tyrimą. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad tinkamu laiku kaltinamasis nušalinimų nepareiškė, o replikuodamas dėl teismo nušalinimo vėliau, motyvų nenurodė, deklaratyviai konstatuodamas norminių aktų pažeidimus. Nuteistasis nurodo, kad jam nebuvo galimybės susipažinti su pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolu iš karto po jo pasirašymo, tačiau bylos duomenys liudija, kad šį protokolą V. K. gavo tą pačią dieną, kai jis buvo pasirašytas – 2010 m. gegužės 13 d. Teise pateikti savo pastabas dėl minėto dokumento nuteistasis nepasinaudojo.
Skunde taip pat nurodoma, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo pažeisti BPK 320, 324 straipsniai, nesilaikyta rungimosi principo, nuteistojo reikalavimu į teismo posėdį nebuvo iškviesti liudytojai, specialistai ir ekspertai, o jo apeliacinis skundas buvo paliktas nenegrinėtas bei neatsakyta į jo rašytus papildomus prašymus. Šalių rungimosi principas (BPK 7 straipsnis) apeliacinės instancijos teisme įgyvendinamas, suteikiant proceso dalyviams galimybę dalyvauti teismo posėdyje. Nuteistasis buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį ir jame dalyvavo. Kadangi šio principo turinį sudaro ne tik teisė reikšti savo nuomonę, argumentus reikšmingais byloje klausimais ir pateikti prašymus, bet ir dalyvavimo tiriant įrodymus teisme veiksmai, todėl rungimosi principo apimtis apeliacinėje instancijoje priklauso nuo to, ar atliekamas šioje stadijoje įrodymų tyrimas. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį įrodymų tyrimo atlikimas apeliacinės instancijos teisme yra teismo teisė, bet ne pareiga. Priimdamas sprendimą, ar atlikti įrodymų tyrimą, teismas atsižvelgia į proceso dalyvių prašymus, nagrinėjamos bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir prieštaringus įrodymus, jei prieštaravimų nepašalino pirmosios instancijos teismas. V. K. byloje Kauno apygardos teismas pagrįstai nutarė įrodymų tyrimo neatlikti – to nepageidavo nei nuteistasis, nei kiti proceso dalyviai, o bylos aplinkybės apylinkės teisme buvo ištirtos tinkamai. Priėmus sprendimą neatlikti įrodymų tyrimo, papildomi asmenys apklausai į teismą nebekviečiami. Taigi rungimosi principas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje taip pat nebuvo pažeistas.
Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą, nepažeisdamas BPK 320, 324 straipsnių nuostatų, išsamiai išnagrinėjo V. K. paduotą apeliacinį skundą ir nutartyje motyvuotai atsakė į visus esminius jo argumentus. Nuteistojo papildomai pateikti dokumentai ir pareiškimai buvo pridėti prie baudžiamosios bylos, o atsakymai į juose pateiktus klausimus pateikti atskirame Kauno apygardos teismo teisėjo 2010 m. rugsėjo 29 d. rašte.
Kasatorius tvirtina, kad teismuose buvo pažeista jo teisė į gynybą, paskirtas advokatas jį gynė tik pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. BPK 10 straipsnyje nustatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam turi būti užtikrinama teisė į gynybą, kurią jis realizuoja gindamasis pats arba per gynėją – advokatą. Iš bylos dokumentų įrašų matyti, kad V. K. paskirtas advokatas apylinkės ir apygardos teismuose gynė jo teises ir interesus. Aktyviai savo teisę gintis realizavo ir pats nuteistasis. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos teisme gynėjo dalyvavimas yra privalomas tik nagrinėjant kasacinę bylą žodinio proceso tvarka. Pagal BPK 375 straipsnio 1 dalį gynėją pasikviečia pats nuteistasis arba suimtam nuteistajam suteikiama teisė prašyti paskirti gynėją. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (2005 m. sausio 20 d. Nr. X-78) reglamentuoja antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygas ir tvarką, nustatydamas, kokius dokumentus turi pateikti ir kokius veiksmus turi atlikti įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis, prašydamas jam skirti advokatą. Taigi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje gynėjo pageidavimą aktyviai turi išreikšti pats asmuo (nuteistasis). Prie kasacinio skundo V. K. pridėjo dokumentus, iš kurių turinio matyti, kad nuteistasis dėl kasacinio skundo parengimo netinkamai kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, nepateikė reikalingų dokumentų, nors buvo raštu apie tai informuotas. Nuteistasis savo teisę į gynybą realizavo pats, laiku paduodamas kasacinį skundą, kuriame nurodė apeliacinės instancijos teismo argumentus, su kuriais nesutinka, todėl jo teiginys, kad buvo sudarytos sąlygos praleisti kasacinio apskundimo terminą, niekuo nepagrįstos.
Nenustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kasacinio skundo argumentais naikinti ar keisti teismų sprendimus nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo V. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Antanas Klimavičius
Viktoras Aidukas
Vytautas Greičius
