Administracinė byla Nr. eI-3674-816/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01104-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui T. R. dėl vietinės rinkliavos skolos priteisimo,
nustatė:
Pareiškėja UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo T. R. 46,25 eurų vietinės rinkliavos įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. imtinai, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas 9,68 eurus. Nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nekilnojamasis turtas priklauso (ė) ir / arba yra valdomas kitais pagrindais, todėl pagal Druskininkų savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. T1-247 patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus atsakovai laikytini vietinės rinkliavos mokėtojais. Pareiškėja siuntė atsakovui pranešimus ir raginimus dėl vietinės rinkliavos mokėjimo, tačiau atsakovas rinkliavos nesumokėjo, dėl susidariusio įsiskolinimo su pareiškėja nesusisiekė. Pažymi, kad pagrindų, dėl kurių atsakovai galėtų atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą, arba norminių teisės aktų, kurių pagrindu nuo vietinės rinkliavos mokėjimo jie būtų atleisti, – nėra. Jokių aplinkybių, kurių pagrindu atsakovai rinkliavos neturėtų mokėti nėra, kaip ir nėra jokių sprendimų, kurių pagrindu atsakovas būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo. Atitinkamai atsakovas privalo laikytis administracinių teisės aktų reikalavimų ir mokėti Savivaldybės tarybos nustatyto dydžio vietinę rinkliavą.
Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.
Prašymas iš esmės tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. imtinai, priteisimo iš atsakovui.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose (30 straipsnio 9 dalis). Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Druskininkų savivaldybės taryba 2017 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T1-33 „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T1-247 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“ pakeitimo“ patvirtino naujos redakcijos Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Numatyta, kad ši vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos patvirtinta dvinarė rinkliava, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi komunalinių atliekų turėtojai (4.4 p.). Vietinės rinkliavos mokėtojai – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta piniginė prievolė mokėti rinkliavą (4.5 p.). Rinkliavos mokėtojų registrą kuria, atnaujina ir administruoja rinkliavos administratorius – pareiškėjas. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Pastovieji rinkliavos dedamoji nustatoma nekilnojamojo turto objektui, kuriems galima nustatyti tikslų plotą,- eurais už 100 kv. m nekilnojamojo turto ploto pagal VĮ Registrų centro duomenyse nustatytą pagrindinę tikslinę pastato naudojimo paskirtį (16 p.). Kintamoji rinkliavos dedamoji nustatoma nekilnojamojo turto objektui, kuriems galima nustatyti tikslų plotą,- eurais už 100 kv. m nekilnojamojo turto ploto pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio kiekio) normą objekto paskirčiai (17 p.). Pagal Registro duomenis rinkliavos administratorius (pareiškėjas) parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas, mokėjimo terminus bei pateikia rinkliavos mokėtojams (24 p.). Rinkliavos mokėtojai gali visą rinkliavą sumokėti iš karto arba dalimis, bet ne mažiau nei ¼ iki metų kiekvieno ketvirčio paskutinės dienos (26 p.). Prašymas dėl vietinės rinkliavos grąžinimo ar užskaitymo savivaldybės administracijai turi būti pateiktas per vienerius kalendorinius metus nuo grąžinti prašomos rinkliavos sumokėjimo dienos (32 p.). Mokėtojai gali susimažinti tik kintamąją rinkliavos dedamąją dalį, jei Nuostatų 39-41 punktų nustatyta tvarka pateikia administratoriui atitinkamus duomenis, deklaruoja, jog nesinaudos turtu ilgiau nei vieną ketvirtį. Pažymėtina, kad nepateikus nurodytų duomenų administratorius pagrįstai ir teisėtai už deklaruotą laikotarpį priskaičiuoja kintamosios rinkliavos dedamąją dalį (Nuostatų 42 p.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (administracinėse bylose: Nr. A442-2210/2011; Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Į bylą pateiktas 2022 m. vasario 21 d. Valstybinės įmonės Registrų centro Nekilnojamo turto registro išrašas patvirtina, kad nuo 2019 metų ½ dalys nekilnojamojo turto – žemės sklypas su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi pagal Nuostatus atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju. Deklaruotu gyvenamosios vietos adresu pareiškėja siuntė mokėjimo pranešimus. Byloje surinkti įrodymai (mokėjimo pranešimai, pareiškėjos pateikti paaiškinimai) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog atsakovas buvo tinkamai nuolat informuotas apie vietinės rinkliavos mokėjimus ir jų dydį, paliktas ir įspėjimas dėl įsiskolinimo. Už atliekų tvarkymą pareiškėjas atsakovams apskaičiavo vietinę rinkliavą ir reguliariai siuntė vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus su nurodytomis mokėjimo sumomis, tačiau atsakovas laikotarpyje nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą nemokėjo, todėl susidarė įsiskolinimas, kuris 2022 m. vasario 21 d. pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą duomenimis sudaro 46,25 Eur.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo.
Bylos duomenys rodo, kad atsakovas nevykdo savo prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., todėl yra teisinis pagrindas pareiškėjai iš atsakovo priteisti 46,25 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios nurodytu laikotarpiu, sumą.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidas (faktinių ir teisinių aplinkybių analizė, informacijos apie skolininką paieška, peržiūra, prašymo surašymas). Teismui pateikti dokumentai patvirtina 9,68 Eur pareiškėjos išlaidas, sumokėtas Advokatų kontorai „Win&Law“ už prašymo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str. 4 d.).
Teismo įsakymo teisena administraciniame procese ir atsirado būtent dėl galimybės viešojo administravimo subjektams supaprastinta tvarka kreiptis į teismą dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės įstaigų biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinių ar juridinių asmenų. Pažymėtina, kad teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos (ABTĮ 131-4 str. 4 d.). Liteko duomenimis į teismą nebuvo kreiptasi dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovo atžvilgiu. Įvertinus prašymo parengimo kokybę (nurodomi senos redakcijos Nuostatai), tai, kad ABTĮ numatyta ekonomiškesnė ir operatyvesnė procedūra išieškoti laiku nesumokėtas vietines rinkliavas – teismo įsakymo procedūra, kuria pareiškėja be pagrindo nepasinaudojo, procesinis prašymas priteisti nurodytas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Patirtas bylinėjimosi išlaidas sąlygojo pareiškėjos pasirinkta sudėtingesnė vietinės rinkliavos išieškojimo procedūra, o ne tai, kad atsakovai laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos. Be to, vertinant prašomų atsakovų priteisti atstovavimo išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas atstovavimo išlaidų priteisimas, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai advokato (ar advokatų) dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Iš esmės patenkinti pareiškėjos prašymą.
Priteisti pareiškėjai UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo T. R. 46,25 eurų (keturiasdešimt šešis eurus ir dvidešimt penkis centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos skolą.
Atmesti pareiškėjos prašymą dėl 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Jovita Einikienė