Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. I2-3604-872/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01041-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo MB „Eu work“.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja N. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio konsulato (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ambasada) 2022 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. (70.5.3.2.)-25 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo (duomenys neskelbtini) pilietei N. S.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) išduoti pareiškėjai Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą D.

Paaiškina, kad 2022 vasario 1 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Prie prašymo buvo pridėtas pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pasas, darbo sutartis su tiesioginiu darbdaviu MB „Eu work“, tarpininkavimo raštas iš MB „Eu work“, siuvėjos atestatas. Nurodo, jog 2022 vasario 7 d. buvo pareikalauta papildomų įrodymų dėl MB „Eu work“ veiklos. 2022 m. kovo 2 d. pareiškėja gavo Sprendimą, kuriame nurodyta, jog pareiškėja nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslų ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jos pareiškimų patikimumo.

Pareiškėjos teigimu, MB „Eu work“ yra tiesioginis darbdavys, nėra fiktyvi darbo sutartis, tarpininkavimo raštas, išrašas iš VĮ Registrų centro ir visi kiti reikalaujami dokumentai buvo pateikti raštu, laiku ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą tvarką, tuo pagrindžiant numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslus ir sąlygas bei nekeliant jokios grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui.

Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad pareiškėja kartu su prašymu išduoti vizą pateikė dokumentus: pasą, tarpininkavimo raštą išduoti vizą, darbo sutarties kopiją, siuvėjos atestatą, skundą VĮ Registrų centrui. Pažymi, jog 2022 m. sausio 14 d. darbo sutartyje Nr.2022-1 nurodyta pareiškėjos darbovietė (duomenys neskelbtini), nors konsulas nustatė, kad šiuo adresu yra daugiabutis gyvenamasis namas.

Konsulas, siekdamas įsitikinti pareiškėjos deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu ir buvimo sąlygomis bei ketinimu išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kreipėsi konsultacijos į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), kuris 2022 m. vasario 3 d. raštu nurodė, kad Juridinių asmenų registre yra įregistruoti MB „Eu work“ veiklos tikslai: laikinojo įdarbinimo agentūrų veikla, įdarbinimo agentūrų veikla, įdarbinimo veikla; o pagal Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) viešus duomenis šį įmonė yra įtraukta į įmonių, vykdančių laikinojo įdarbinimo veiklą, sąrašą.

Atsakovė akcentuoja, jog pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 62 straipsnio 22 dalį, užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Taigi, MB „Eu work“, kviesdama pareiškėją dirbti siuvėja ir sudarydama darbo sutartį su pareiškėja dėl jos įdarbinimo siuvėja, neturi teisės pareiškėjos atžvilgiu vykdyti „įdarbinimo veiklos“, t. y. perleisti dirbti kitoje įmonėje. Konsului kilus abejonių dėl pareiškėjos pateiktų duomenų teisingumo ir deklaruojamo vykimo į Lietuvą tikslo dirbti siuvėja MB „Eu work“ pagrįstumo, pareiškėjos buvo paprašyta pateikti papildomus dokumentus, kurie įrodytų, jog MB „Eu work“ veiklos rūšis (tikslai) yra ir drabužių siuvimas (gamyba). Pareiškėja pateikė duomenis iš VĮ Registrų centro apie tai, kad tarp MB „Eu work“ veiklos rūšių (tikslai) jau yra drabužių siuvimas (gamyba).

Nurodo, jog 2022 m. vasario 23 d. konsulas, siekdamas įsitikinti pareiškėjos pateiktų duomenų dėl deklaruojamo vykimo į Lietuvą tikslo pagrįstumu, pakartotinai kreipėsi konsultacijos į Migracijos departamentą. 2022 m. vasario 25 d. Migracijos departamentas raštu nurodė, kad 2022 m. vasario 11 d. VĮ Registrų centras įregistravo naują MB „Eu work“ veiklos rūšį (tikslai) - darbo drabužių siuvimas, drabužių siuvimas (gamyba). MB „Eu work“ nuo jos įsteigimo 2021 m. spalio 8 d. yra įdarbintas tik jos direktorius D. P. (2022 m. sausio 25 d.). Konsultacijos metu VDI patvirtino, kad MB „Eu work“ ir toliau užsiima laikinojo įdarbinimo veikla.

Atsakovė teigia, jog konsulas, įvertinęs pareiškėjos pateiktą prašymą ir pagrindžiančius dokumentus bei gautus papildomus duomenis, padarė išvadą, jog MB „Eu work“ yra fiktyvi įmonė, t. y. įsteigta ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje, o pareiškėjai gauti Lietuvos nacionalinę vizą, kadangi pareiškėjos tikslas nėra siuvėjos darbas šioje įmonėje, nes MB „Eu work“ neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos Įmonės deklaruojamai siuvėjos veiklai vykdyti - įmonė registruota gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), jokių kitų duomenų apie turimas tinkamas patalpas siuvimo veiklai vykdyti nepateikė, nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių galimą siuvimo veiklos vykdymą (verslo planų, sutarčių ir pan.).

Be to, konsulas, siekdamas įsitikinti ne tik pareiškėjos deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu, bet ir buvimo sąlygomis, įvertino pareiškėjos pateiktus patvirtinamuosius dokumentus, kuriais pareiškėja siekė pagrįsti apgyvendinimo Lietuvoje sąlygas. 2022 m. sausio 14 d. Darbo sutartyje Nr. 2022-1 nurodyta pareiškėjos darbovietė (duomenys neskelbtini); tuo tarpu MB „Eu work“, kaip kvietėjo, tarpininkavimo rašte dėl nacionalinės vizos skyriuje „Užsieniečio apgyvendinimo vietos Lietuvoje adresas“ nurodyta: Savivaldybė – (duomenys neskelbtini), Vietovė – (duomenys neskelbtini), gatvė - (nėra), Papildoma informacija apie apgyvendinimo vietos / gyvenamųjų patalpų adresą - (nėra). Apie tai, kur ir kokiomis sąlygomis gyvens Lietuvoje, nei pareiškėja, nei MB „Eu work“ nepateikė konsului jokių duomenų; kad pastate adresu (duomenys neskelbtini), yra tinkamos gyventi pareiškėjai patalpos duomenų nepateikė. Taigi pareiškėja nepateikė konsului patikimų ir leistinų įrodymų, kad jai bus suteikta tinkama gyvenamoji vieta.

Pažymi, kad konsulas, siekdamas įvertinti pareiškėjos ketinimą išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos nustatė, kad pareiškėja nepateikė jokių patvirtinamųjų dokumentų, kurie turėtų būti: (a) atgalinis bilietas arba užsakymo patvirtinimas; (b) finansines lėšas patvirtinantis gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas - pateikiant nesenas banko pažymas, kuriose būtų parodymas lėšų judėjimas per tam tikrą laikotarpį (mažiausiai per 3 paskutinius mėnesius); (c) įdarbinimą patvirtinantis dokumentas - darbo sutartis, darbo pažymėjimas, informacijos apie profesinį statusą, banko pažymos, socialinio draudimo įmokų mokėjimo įrodymas; (d) nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas; (e) integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis - bet koks dokumentas, susijęs su tėvais ir (arba) vaikais ir jų gyvenamąja vieta.

Atsakovės teigimu, negali būti bylos nagrinėjimo dalyku pareiškėjos skundo prašymas priimti naują sprendimą - įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjai nacionalinę vizą.

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinio konsulato (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. (70.5.3.2.)-25 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo (duomenys neskelbtini) pilietei N. S.“, kuriuo pareiškėjai buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo bei pagrįstumo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja 2022 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos generaliniam konsulatui (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, kuriame, be kita ko, nurodė: 1) šeiminė padėtis – (duomenys neskelbtini); 2) darbdavys - MB „Eu work“ (20 punktas), 2) pagrindinis kelionės tikslas - darbas (21 punktas); 3) kviečiantis asmuo - MB „Eu work“, (duomenys neskelbtini) (32 punktas); 4) kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs: rėmėjas - priimantis asmuo (33 punktas).

Pareiškėja kartu su prašymu taip pat pateikė ir dokumentus: pasą, tarpininkavimo raštą išduoti vizą, darbo sutarties kopiją, siuvėjos atestatą, skundą VĮ Registrų centrui.

Konsulas kreipėsi konsultacijos į Migracijos departamentą, kuris 2022 m. vasario 3 d. raštu nurodė, kad Juridinių asmenų registre yra įregistruoti MB „Eu work“ veiklos tikslai: laikinojo įdarbinimo agentūrų veikla, įdarbinimo agentūrų veikla, įdarbinimo veikla; o pagal VDI viešus duomenis šį įmonė yra įtraukta į įmonių, vykdančių laikinojo įdarbinimo veiklą, sąrašą.

Konsului kilus abejonių dėl pareiškėjos pateiktų duomenų teisingumo ir deklaruojamo vykimo į Lietuvą tikslo dirbti siuvėja MB „Eu work“ pagrįstumo, pareiškėjos buvo paprašyta pateikti papildomus dokumentus, kurie įrodytų, jog MB „Eu work“ veiklos rūšis (tikslai) yra ir drabužių siuvimas (gamyba). Pareiškėja pateikė duomenis iš VĮ Registrų centro apie tai, kad tarp MB „Eu work“ veiklos rūšių (tikslai) yra drabužių siuvimas (gamyba).

2022 m. vasario 23 d. konsulas pakartotinai kreipėsi konsultacijos į Migracijos departamentą. 2022 m. vasario 25 d. Migracijos departamentas raštu nurodė, kad 2022 m. vasario 11 d. VĮ Registrų centras įregistravo naują MB „Eu work“ veiklos rūšį (tikslai) - darbo drabužių siuvimas, drabužių siuvimas (gamyba). MB „Eu work“ nuo jos įsteigimo 2021 m. spalio 8 d. yra įdarbintas tik jos direktorius D. P. (2022 m. sausio 25 d.). Konsultacijos metu VDI patvirtino, kad MB „Eu work“ ir toliau užsiima laikinojo įdarbinimo veikla.

Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas skundžiamu Sprendimu vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsisakė pareiškėjai išduoti nacionalinę vizą.

Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams taikytinas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. vasario 21 d. iki 2022 m. kovo 23 d.), Vizų išdavimo tvarkos aprašo nuostatos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. balandžio 17 d.), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas).

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, be kita ko, nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų.

Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr., pvz., ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12). Be to, pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant kodekso VI priede nustatytą standartinę formą.

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio (šiuo metu 6 straipsnis) 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas, visų pirma, grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba a) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo

Nagrinėjamu nustatyta, kad pareiškėja atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą grindė tuo, kad ketina Lietuvoje dirbti plataus profilio siuvėja MB „Eu work“, kartu pateikdama anksčiau minėtus dokumentus (pasą, tarpininkavimo raštą išduoti vizą, darbo sutarties kopiją, siuvėjos atestatą, skundą VĮ Registrų centrui).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zMjc0LTY2Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3274-662/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3274-662/2016">A-3274-662/2016</a>).

Pažymėtina, kad vien dokumentų Ambasadai pateikimas savaime nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, o vizų tarnybos tarnautojas neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis (nagrinėjamu atveju pareiga pateikti informaciją tenka pareiškėjui). Pareiškėja neginčija fakto, kad Ambasadai kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai, kuriais ji grindė savo vykimo ir buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas, todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjos Ambasadai su prašymu pateikti dokumentai pagrindžia jos vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas.

Kaip minėta, pareiškėja savo prašyme pagrindinį kelionės tikslą nurodė darbą MB „Eu work“, t. y. ji siekia dirbti Lietuvos Respublikoje, todėl šiuo atveju būtent pareiškėjai tenka pareiga įrodyti numatomo buvimo Lietuvoje tikslą, o konsulinis pareigūnas privalo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, kad užsienietės vykimo į Lietuvą tikslas – darbas.

Kaip minėta, Ambasados pareigūnas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą išduoti vizą, siekdamas įsitikinti pareiškėjos deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis ir nustatyti, ar nėra Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą, kreipėsi dėl konsultacijos į Migracijos departamentą, kuris 2022 m. vasario 3 d. raštu nurodė, kad Juridinių asmenų registre yra įregistruoti MB „Eu work“ veiklos tikslai: laikinojo įdarbinimo agentūrų veikla, įdarbinimo agentūrų veikla, įdarbinimo veikla; o pagal VDI viešus duomenis šį įmonė yra įtraukta į įmonių, vykdančių laikinojo įdarbinimo veiklą, sąrašą. Konsului paprašius, pareiškėja pateikė duomenis iš VĮ Registrų centro apie tai, kad tarp MB „Eu work“ veiklos rūšių (tikslai) jau yra drabužių siuvimas (gamyba). 2022 m. vasario 23 d. konsulas pakartotinai kreipėsi konsultacijos į Migracijos departamentą, kuris 2022 m. vasario 25 d. raštu nurodė, kad 2022 m. vasario 11 d. VĮ Registrų centras įregistravo naują MB „Eu work“ veiklos rūšį (tikslai) - darbo drabužių siuvimas, drabužių siuvimas (gamyba). MB „Eu work“ nuo jos įsteigimo 2021 m. spalio 8 d. yra įdarbintas tik jos direktorius D. P. (2022 m. sausio 25 d.). Konsultacijos metu VDI patvirtino, kad MB „Eu work“ ir toliau užsiima laikinojo įdarbinimo veikla.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog konsului pagrįstai galėjo kilti abejonių dėl pareiškėjos pareiškimų patikimumo bei pareiškėjos numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.

Pažymėtina ir tai, jog trečiasis suinteresuotas asmuo MB „Eu work“ teismui pateikė papildomus įrodymus dėl pareiškėjos vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų pagrįstumo: pareiškėjos vaiko gimimo liudijimą, pažymą apie pareiškėjos turimą butą (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 24 d. VĮ Registrų centro išrašą apie butą (duomenys neskelbtini), Sberbank 2022 m. gegužės 3 d. išduotą pareiškėjos banko sąskaitos išrašą ir 2022 m. vasario 1 d. gyvenamųjų patalpų panaudos sutartį. Trečiasis suinteresuotas asmuo MB „Eu work“ teismui nurodo, jog papildomai teikiami dokumentai pagrindžia gyvenamosios vietos suteikimą pareiškėjai (duomenys neskelbtini), pagrindžia pareiškėjos nekilnojamojo turto turėjimą (duomenys neskelbtini) ir asmeninių lėšų turėjimą.

Pažymėtina, jog LVAT yra nurodęs, jog bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų V skirsnyje,,Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“ nurodyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga patikrina pateiktus dokumentus ir šiais dokumentais pagrindžia savo sprendimą dėl prašymo išduoti vizą. Vadovaujantis šia prašymų nagrinėjimo tvarka, skundžiamo Ambasados sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas gali būti vertinamas tik pareiškėjo kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą pateiktų dokumentų kontekste. Todėl pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikti papildomi dokumentai, kurie nebuvo pateikti Ambasadai kartu su prašymu išduoti vizą, negali būti vertinami, sprendžiant dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTY2OC03ODkvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1668-789/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1668-789/2021">eA-1668-789/2021</a>).

Kadangi atsakovas nurodė, jog trečiojo suinteresuoto asmens MB „Eu work“ papildomai pateikti dokumentai nebuvo pateikti konsului iki jam priimant Sprendimą, be to, dauguma šių dokumentų buvo parengti jau po pareiškėjos prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo Lietuvos Respublikos generaliniam konsulatui (duomenys neskelbtini), todėl teismas pateiktų papildomų dokumentų, kurie nebuvo pateikti Ambasadai kartu su prašymu išduoti vizą, nevertina sprendžiant dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Išaiškintina, jog trečiojo suinteresuoto asmens papildomai pateikti dokumentai gali būti teikiami Ambasadai su nauju prašymu išduoti nacionalinę vizą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas (duomenys neskelbtini) pagrįstai ir teisėtai atsisakė išduoti pareiškėjai nacionalinę vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies punkto pagrindo.

Teismo vertinimu, ginčijamo Sprendimo motyvų išdėstymas aiškus ir nedviprasmiškas, jį priėmė kompetentingas administravimo subjektas, byloje nenustatyta, kad Sprendimo priėmimo metu buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ar netinkamai įvertinti surinkti faktiniai duomenys bei įrodymai ar netinkamai pritaikyti aktualūs teisės aktai, sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies keliamus reikalavimus, teismas nenustatė kitų ginčijamo Spendimo panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje, todėl daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinis teismas, spręsdamas viešojo administravimo srities ginčus, tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas ar veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Administracinį sprendimą priima viešojo administravimo subjektas, o ne teismas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais, 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos N. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė - Šipkauskienė

Saulius Jakaitis

Fausta Vitkienė