Dėl vykdomojo įrašo pagal neprotestuotiną vekselį panaikinimo

Civilinė byla Nr. e2-14-464/2026

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00418-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.10

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo M. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. patikslintą ieškinį atsakovui M. K. dėl vykdomojo įrašo pagal neprotestuotiną vekselį panaikinimo, trečiasis asmuo Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notaras D. G.,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, ir, jį patikslinęs, prašo pripažinti, kad 2014 m. gruodžio 15 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, kurio pagrindu yra išduotas 2022 m. rugsėjo 8 d. vykdomasis įrašas pagal užprotestuotus ar neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 77 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų ir nėra vekselis, kaip vertybinis popierius ar atskiras civilinių teisių objektas, panaikinti jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. gruodžio 15 d. vekselio, kurio suma yra 121 000 Eur, nebuvo išdavęs, todėl dėl šio dokumento suklastojimo kreipėsi į prokuratūrą. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad vekselio data neatitinka realios jo išdavimo datos, data yra suklastota, tačiau nenustatyta, kas tiksliai užpildė rekvizitus šiame vekselyje. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2024 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius sukčiavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnį, kadangi pati skola egzistuoja, tik ne pagal vekselį. Nustačius, kad 2014 m. gruodžio 15 d. vekselis neatitinka ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų, t. y. neturi vertybinio popieriaus statuso ir nėra civilinių teisių objektas, vykdomasis įrašas negalėjo būti išduotas ir taip pat turi būti panaikintas.

3. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti jo ginčijamų vekselio ir vykdomojo įrašo pagrindu prasidėjusius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos.

4. Ieškovas šį prašymą grindė tuo, kad ieškinio patenkinimo atveju išieškojimo veiksmai vykdomojoje byloje turės būti nutraukti, nes vykdomasis dokumentas praras vykdomojo dokumento galią. Nesustabdžius vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje, vykdomasis dokumentas bus įvykdytas be jokio juridinio pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apygardos teismas 2025 m. spalio 2 d. nutartimi ieškovo A. V. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje spręsti, jog pagal ieškovo pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Taigi, pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t. y. preliminarus ieškinio pagrįstumas, yra nustatyta.

7. Teismas iš Antstolių informacinės sistemos duomenų nustatė, kad antstolė R. S. nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto 18-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą dėl 121 000 Eur skolos iš M. K. išieškojimo atlieka vykdymo veiksmus. Teismas priėjo prie išvados, kad, nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese, teismo sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Sprendimo priėmimo metu gali būti jau išieškota visa skolos suma iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto. Nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, reikėtų spręsti ginčus dėl vykdymo atgręžimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 760 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovas M. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) nepagrįstas, todėl neegzistuoja pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pirmosios instancijos teismas šią sąlygą nustatė formaliai. Ieškovas nepagrįstai prašo pripažinti 2014 m. gruodžio 15 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį negaliojančiu. Ieškovas piniginės prievolės atsakovui neginčija, o vekselio galiojimą ginčija dėl vekselyje nurodytos datos. Tačiau vekselis turi turinio rekvizitus, todėl nesutinka su ieškovo argumentais dėl vekselio išrašymo datos netinkamumo. Ieškovas piniginę prievolę atsakovui yra ne kartą pripažinęs sutartyse dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovas yra nesąžiningas, siekia išvengti prievolės atsakovui vykdymo.

8.2. Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui neegzistuoja, kadangi atsakovas nėra atlikęs jokių nesąžiningų veiksmų. Vien išieškojimo pagal ginčijamą vykdomąjį dokumentą vykdymas nesuponuoja grėsmės ir pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nėra duomenų apie atsakovo turto slėpimą, perleidimą, jo apsunkinimą kitokia forma ar kitokį turtinės padėties bloginimą. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo išimtinumo ir tokių priemonių taikymo sąlygų įrodinėjimo bei nepagrįstai nusprendė dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo.

8.3. Skundžiama nutartis neatitinka proporcingumo principo, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą ir atsakovo, kaip ieškovo kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis sukeliamų padarinių sąžiningam kreditoriui, t. y. atsakovui, kuris kreipėsi į antstolį dėl priverstinio vykdymo veiksmų ieškovo atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas vertino tik tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti išieškota visa skola iš ieškovo turto, tačiau neatsižvelgė į žalos atsakovui galimą atsiradimą, kadangi ieškovo pripažintų reikalavimų įvykdymas po bylos išnagrinėjimo gali tapti neįmanomas. Nepagrįstai prioritetas suteiktas išimtinai ieškovo interesams, paneigiant atsakovo interesus.

9. Ieškovas A. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą ir atsakovo M. K. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Ginčo esmė nėra skolos egzistavimas, dydis ar pagrįstumas. Skolos klausimas nėra sprendžiamas pagal ĮPVĮ. Asmeniniai paskoliniai santykiai, šeimos bylose teikti pareiškimai bei ikiteisminio tyrimo duomenys neturi reikšmės sprendžiant šį konkretų ginčą. Jeigu tarp šalių ir būtų egzistavusi prievolė, tai nereiškia, kad ji gali būti vykdoma neteisėtu būdu pagal vekselį, kuris neatitinka ĮPVĮ reikalavimų, yra niekinis ir negali būti laikomas vertybiniu popieriumi ĮPVĮ prasme. Draudžiama vykdyti išieškojimą iš niekinio dokumento.

9.2. Laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai ir proporcingai. Išieškojimas buvo pradėtas ir vykdomas pagal dokumentą, kurio teisinis galiojimas kvestionuojamas. Sustabdymas atitinka viešojo intereso apsaugos tikslus. Pirmosios instancijos teismas netaikė turto arešto ar kitų griežtesnių priemonių – buvo sustabdytas tik vykdymo procesas, todėl atsakovo teisėti interesai nepažeisti.

9.3. Atskirojo skundo argumentai, susiję su tariamu skolos egzistavimu, atsakovo sąžiningumu ar ieškovo elgesiu, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo. Vekselio formos trūkumas ir jo išdavimas 2022 m., o ne 2014 m., yra patvirtintas, todėl egzistuoja preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlyga. Grėsmė egzistuoja dėl vykdomų išieškojimo veiksmų. Nesustabdžius vykdymo, iki bylos išnagrinėjimo galutinai galėtų būti realizuotas turtas, pervestos lėšos, o teismo sprendimo įvykdymas taptų faktiškai nebeįmanomas, nes būtų reikalingas vykdymo atgręžimas (CPK 760 straipsnis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

10. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė ieškovo ir jo sutuoktinės sudarytas sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir 2024 m. balandžio 19 d. prokuroro nutarimą ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini).

11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo ir turi šį prašymą pagrįsti svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.

12. Nagrinėjamu atveju apeliantas neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėtų rašytinių įrodymų, be to, šie įrodymai neatitinka naujumo reikalavimo, nes jie jau yra nagrinėjamos bylos dalimi – šiuos dokumentus apeliantas yra pateikęs pirmosios instancijos teismui kartu su atsiliepimu į ieškinį (DOK-23118). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismui apelianto pateiktų įrodymų priėmimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo

13. Atskirajame skunde keliamas ieškinio preliminaraus pagrįstumo netinkamo įvertinimo skundžiamoje nutartyje klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas visų pirma pasisako šiuo aspektu.

14. Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, nustatymo ir vertinimo yra nuosekliai išplėtota ir visiškai aiški. Teismui atliekant ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimą, jam pakanka tik įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių bei faktinių argumentų ir pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-790/2023, 18 punktas). Kitaip tariant, teismas tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021, 14 punktas).

15. Pažymėtina ir tai, kad teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas įvertinamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017, 14 punktas; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020, 12 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti priimtas ieškovui palankus pirmosios instancijos teismo sprendimas, nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka. Priešingai nei atskirajame skunde teigia apeliantas, ieškovo suformuluotų reikalavimų (ieškinio dalyko), jo nurodytų faktinių aplinkybių, kuriomis šie reikalavimai yra grindžiami (ieškinio pagrindo) bei pateiktų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų visiškai pakako padaryti išvadą, kad ieškinys gali būti laikomas preliminariai pagrįstu. Atskirojo skundo argumentai tokios išvados nepaneigia.

17. Dar daugiau, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, Kauno apygardos teismas ginčą jau išnagrinėjo ir 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį patenkino. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau yra pasisakyta, kad ieškinio reikalavimų patenkinimas dėl ginčo esmės priimtu teismo sprendimu, net kai toks sprendimas dar neįsiteisėjęs, teikia papildomą pagrindą ieškinio reikalavimų, kaip tikėtinai pagrįstų, įvertinimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-479-464/2017, 19 punktas). Taigi, nors ieškovui palankus pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti dar neįsiteisėjęs (apeliacinis skundas gali būti paduotas ir paštu paskutinę apskundimo termino dieną; gali būti prašoma atnaujinti praleistą terminą tokiam procesiniam veiksmui atlikti), vien tokio sprendimo priėmimo faktas papildomai patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą pagal prima facie doktriną.

18. Apelianto atskirajame skunde nurodomi argumentai, susiję su ieškovo skolos jam buvimu, piniginės prievolės pripažinimu sutartyse dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ieškovo nesąžiningumu, ikiteisminio tyrimo duomenimis, procese dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo teisiškai neaktualūs. Tokios aplinkybės sudaro paties ginčo dalyką ir vertinamos priimant sprendimą dėl ginčo esmės.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vertindamas grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui atsižvelgė į tokį faktą, kad pagal ginčijamą šioje byloje vykdomąjį įrašą yra atliekami priverstinio išieškojimo veiksmai, taigi, iki sprendimo priėmimo skola gali būti išieškota iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto, ir, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali kilti ginčas dėl vykdymo atgręžimo (CPK 760 straipsnis). Su tuo nesutikdamas apeliantas akcentuoja, kad jo nesąžiningumas (siekis pabloginti savo turtinę padėtį, norint išvengti sprendimo vykdymo) neįrodinėtas ir neįrodytas, todėl ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nėra. Tokia apelianto pozicija aiškiai stokoja pagrįstumo.

20. Įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad ieškovui galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas. Būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymas (kartu egzistuojant preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygai) ir apsprendžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios grėsmės buvimas ar nebuvimas kiekvienu atveju vertinamas individualiai konkrečioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes, be kita ko, atsižvelgiant ir į prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį.

21. Argumentai, susiję su apelianto neatliekamais veiksmais savo turto masei ar jo vertei mažinti, šiuo konkrečiu atveju neturi teisinės reikšmės. Tokie argumentai būtų aktualūs pareiškus reikalavimą dėl priteisimo, žalos atlyginimo, kurių nors turtinių teisių pripažinimo ir pan., kartu teikiant prašymą dėl laikino ribojimo disponuoti turtu, t. y. jeigu būtų sprendžiamas klausimas dėl atsakovo turto arešto poreikio ar įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo padarymo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra speciali procesinė priemonė, kuri taikoma tais atvejais, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-410-464/2020, 16 punktas). Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, gali būti taikomas ir tada, kai, prasidėjus vykdymo procesui, yra ginčijamas pats vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, arba kai ginčijamas sudarytas sandoris, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013). Tokia procesinė priemonė gali būti taikoma ir ginčijant vekselį bei jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-325-464/2015).

22. Nagrinėjamos bylos duomenys leidžia įsitikinti, kad pagal 2014 m. gruodžio 15 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį buvo išduotas vykdomasis įrašas, pagal kurį antstolės R. S. kontoroje nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliekami 142 108,21 Eur išieškojimo veiksmai. Tiek vekselį, tiek ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą ieškiniu buvo siekiama nuginčyti ir Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimu šis ieškinys yra patenkintas. Vadinasi, būtent tokio ginčo atveju objektyviai egzistavo poreikis išlaikyti buvusią iki kreipimosi į teismą padėtį (lot. status quo) nepakitusią iki nagrinėjamoje byloje bus priimtas teismo sprendimas, kuriuo bus arba patvirtintas, arba paneigtas vekselio ir vykdomojo įrašo teisėtumas, ir šis sprendimas įsiteisės. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymu siekiama išvengti neigiamų padarinių ieškovui, kurie neabejotinai kiltų, jeigu pagal jo teisme ginčijamus dokumentus būtų išieškota skola iš jo turto, o jo ieškinys vėliau būtų patenkintas. Nagrinėjamu atveju būtent taip ir atsitiko – buvo priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, paneigiantis išieškojimo vykdymo galimybę pagal vykdomąjį įrašą, o tai reškia, kad pagal teisiškai negaliojančius vekselį ir vykdomąjį įrašą išieškojimas iš viso nėra galimas, nepaisant apelianto teiginių, kad ieškovo skola jam visgi egzistuoja.

23. Nei proporcingumo, nei teisingumo, nei šalių interesų pusiausvyros principai, taikant laikinąsias apsaugos priemones (išieškojimo sustabdymą), šiuo konkrečiu atveju nebuvo pažeisti. Neabejotina, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, kuriai jos yra taikomos, tačiau tokių priemonių taikymas pats savaime negali būti interpretuojamas kaip prioritetinis tik vienos šalies interesų gynimas. Priešingai, situacijos užfiksavimas iki ginčo baigties, įvertinus išieškojimo vykdymo procese sustabdymo tikslus ir jų netaikymo atveju kilsiančias pasekmes, atitiko abiejų ginčo šalių interesus.

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir šį procesinį klausimą išsprendė teisingai, pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Kačinskienė