Civilinė byla Nr. e2-36-516/2026
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00155-2023-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.6.1.2.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų M. R. S., J. G. ir uždarosios akcinės bendrovės „Dens novus“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 16 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal ieškovų J. G., M. R. S., uždarosios akcinės bendrovės,,Dens novus“ ieškinius atsakovams A. P., G. R. dėl žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo bei atsakovės G. R. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei,,Dens novus“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dens Novus“ (toliau – bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų A. P. ir G. R. 112 550,14 Eur parduoto nekokybiško daikto trūkumų pašalinimo išlaidas, 698,78 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. P. 112 550,14 Eur trūkumų pašalinimo išlaidas, 698,78 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovas M. R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. P. 112 550,14 Eur trūkumų pašalinimo išlaidas, 698,78 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
4. Ieškovė bendrovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas A. P. įgijo nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), kuriame ūkio būdu pastatė pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei padovanojo savo dukrai G. R. kartu su 343/2000 dalimi žemės sklypo. Ieškovė bendrovė 2021 m. sausio 26 d. su atsakove G. R. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė G. R. pardavė už 150 000 Eur, o ieškovė nupirko pastatą–gyvenamąjį namą kartu su minėta dalimi žemės sklypo. Statinys turėjo daug trūkumų, kuriuos įvertinę specialistai nustatė statinio defektus, todėl ieškovė kreipėsi į atsakovus dėl statinio defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, tačiau atsakovai į šį prašymą neatsakė.
5. Ieškovai J. G. ir M. R. S. ieškiniuose nurodė, kad atsakovas A. P. įgijo nuosavybės teise žemės sklypą, kuriame ūkio būdu pastatė pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas J. G. su atsakovu A. P. 2021 m. liepos 26 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė už 221 000 Eur, o ieškovas J. G. nupirko pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 171/1000 dalį žemės sklypo. Ieškovas M. R. S. 2021 m. rugsėjo 21 d. su atsakovu A. P. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė už 140 000 Eur, o ieškovas M. R. S. nupirko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 63/400 dalį žemės sklypo. Ieškovai J. G. ir M. R. S. mainų sutarties pagrindu apsikeitė minėtais pastatais–gyvenamaisiais namais. Specialistams nustačius statinių defektus, ieškovai kreipėsi į atsakovą dėl statinių defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, tačiau atsakovas į šiuos prašymus neatsakė.
6. Atsakovė G. R. priešieškiniu prašė pripažinti, kad 2021 m. sausio 26 d. pirkimo– pardavimo sutartyje nurodytas pastatas–gyvenamasis namas atitiko sutarties sąlygas ir neturėjo jokių paslėptų trūkumų. Netenkinus šio reikalavimo atsakovė prašė pripažinti tarp atsakovės G. R. ir ieškovės bendrovės sudarytą 2021 m. sausio 26 d. pirkimo– pardavimo sutartį negaliojančia dėl suklydimo, nes pardavėja nežinojo ir negalėjo žinoti apie parduodamo daikto trūkumus, ir taikyti restituciją: priteisti ieškovei bendrovei iš atsakovės G. R. 154 500 Eur sumą bei ieškovės sumokėtas išlaidas sutarties sudarymui; priteisti (grąžinti) atsakovei G. R. nuosavybės teise 343/2000 dalį žemės sklypo ir pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype bei inžinerinį statinį–terasą (įstiklintą terasą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią žemės sklype; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Patikslintame priešieškinyje nurodė, kad turto būkle ir kokybe buvo įsitikinusi, bendrovė iki pirkimo–pardavimo sutarties turtą apžiūrėjo, taip pat įsitikino turto kokybe ir būkle. Bendrovė gyvenamąjį namą rekonstravo ūkio būdu, todėl atsirado bendrovės nurodyti trūkumai. Tuo atveju, jeigu bendrovės teiginiai apie parduotą turtą yra teisingi, atsakovė prašo pripažinti minėtą pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, kaip sudarytą dėl esminio suklydimo, bei taikyti restituciją.
8. Atsakovė G. R. pateikė teismui prašymą paskirti ekspertizę. Atsakovas A. P. taip pat pateikė teismui prašymą dėl statybos ekspertizės skyrimo ir prašė paskirti ekspertą A. S.
9. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi, be kita ko, civilinėje byloje paskyrė statybos ekspertizę, kurią pavedė atlikti ekspertui A. S., pavedė ekspertui atsakyti į minėtoje nutartyje suformuluotus klausimus, sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus atlikta ekspertizė ir gautas ekspertizės aktas.
10. Ieškovai 2025 m. rugsėjo 5 d. pateikė pareiškimą dėl eksperto nušalinimo ir ekspertizės skyrimo pavedant ją atlikti ekspertui S. S. Ieškovai pareiškime nurodė tokius argumentus:
10.1. Nuo ekspertizės skyrimo praėjo beveik 5 mėnesiai, tačiau ekspertas nesusisiekė su ieškovais dėl pastatų apžiūros. Ekspertas nepateisino termino praleidimo. Ekspertas žinojo, kad neatliks laiku ekspertizės, tačiau vis tiek nurodė, kad ją atliks per 2 mėnesius.
10.2. Abejotini eksperto A. S. nešališkumas ir kompetencija, ekspertas vilkina procesą.
10.3. Ekspertas S. S. sutinka atlikti ekspertizę už panašią sumą, kokią teismas buvo įpareigojęs įmokėti atsakovus. Šis ekspertas nurodė, kad ekspertizę atliks per 6-7 savaites t. y. greičiau nei ekspertas A. S.
11. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atnaujino civilinę bylą apeliantų pateiktam prašymui dėl eksperto nušalinimo išspręsti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
12. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. spalio 16 d. nutartimi netenkino ieškovų UAB,,Dens Novus“, M. R. S., J. G. prašymo dėl eksperto A. S. nušalinimo ir sustabdė civilinę bylą, kol bus atlikta ekspertizė.
13. Teismas nustatė, kad 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi buvo paskirta statybos ekspertizė, pavedant ją atlikti ekspertui A. S. Teismas nesutiko su ieškovų teiginiais, kad teismas ekspertizę pavedė atlikti ekspertui A. S., nes jis nurodė trumpesnį ekspertizės atlikimo terminą. A. S. ekspertu buvo paskirtas todėl, kad jis buvo įsivertinęs ekspertizės apimtį bei kainą. A. S. kompetencijų apimtis, nurodyta ekspertų sąraše, yra žymiai didesnė už E. L.
14. Teismas akcentavo, kad byla ekspertizei buvo išsiųsta 2025 m. balandžio 28 d., ji turėjo būti atlikta 2025 metų liepos mėnesį, tačiau teismas atsižvelgė į eksperto nurodytas aplinkybes, susijusias su būtinybe apžiūrėti tiriamus objektus termovizoriumi, ir į tai, jog šiam tyrimui buvo reikalingos tam tikros oro sąlygos. Teismas nurodė, kad vien tai, jog ekspertas prieš duodamas sutikimą atlikti ekspertizę nurodytos aplinkybės neįvertino, nereiškia eksperto šališkumo ar kompetencijos atlikti ekspertizę neturėjimo. Teismo posėdžio metu ekspertas nurodė, kad ekspertizė jau yra beveik baigta, liko apžiūrėti objektus ir užbaigti surašyti aktą, tai truktų savaitę po pastatų apžiūros, todėl teismas pripažino nepagrįstais ieškovų teiginius, jog ekspertas nėra pradėjęs atlikti ekspertizės.
15. Teismas nesutiko su ieškovų argumentais dėl eksperto pasirinkto ekspertinio tyrimo naudojant termovizorių ir realios padėties nustatymo, kadangi ekspertas turi teisę naudoti tokius tyrimo metodus, kuriuos mano esant reikalinga. Nei teismas, nei kiti proceso dalyviai negali ekspertui nurodyti, kaip reikia atlikti tyrimą. Teismas sutiko, kad ekspertas, teigdamas, jog ekspertizė jau yra atlikta virš 90 procentų, išreiškė savo poziciją keliais ekspertizės akte nurodytais klausimais, tačiau ekspertizė nėra baigta, pastatai dar nėra apžiūrėti, ekspertizės aktas nesurašytas ir galutinės išvados teismui nėra pateiktos. Ekspertas savo poziciją išsakė būdamas paskirtas atlikti byloje ekspertizę, įvertinęs statybos dokumentaciją, todėl tai neliudija jo šališkumo.
16. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo nušalinti nuo ekspertizės atlikimo ekspertą A. S. Pasisakydamas dėl ieškovų prašymo skirti kitą ekspertą – S. S., teismas nurodė, kad teismas turi būti įsitikinęs, jog ekspertizė bus atliekama objektyviai. Ieškovai nurodė, kad jų siūlomas ekspertas jau yra atlikęs 99 proc. ekspertizės, tačiau nėra priimta nutartis būtent šiam ekspertui pavesti atlikti ekspertizę. Tai, pasak teismo, sudaro pagrindą abejoti šio eksperto nešališkumu. Abu ekspertai jau yra beveik baigę atlikti ekspertizę, abiem liko pastatų apžiūra. Todėl nėra pagrindo įvertinti, kad, nenušalinus eksperto nuo tyrimo atlikimo, bus pažeisti operatyvumo, ekonomiškumo bei koncentracijos principai, priešingai – eksperto nušalinimo atveju šie principai būtų pažeisti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Ieškovai M. R. S., J. G. ir UAB „Dens novus“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartį, kuria byla sustabdyta ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė eksperto nušalinimo klausimą, klaidingai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 164 straipsnio 2 punktą ir todėl neteisėtai sustabdė bylos nagrinėjimą. Posėdžio metu ekspertas pats pripažino savo šališkumą. Ekspertas nesikreipė į ieškovus dėl statinių apžiūros, teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti datos, kada buvo nuvykęs apžiūrėti statinių, todėl mano, kad apžiūros neatliko. Eksperto teikiama informacija yra neatitinkanti tikrovės. Ekspertas nenurodė ekspertizėje naudotų metodų. Todėl teiginiai, kad statiniuose nėra defektų, yra išankstinė eksperto nuomonė.
17.2. Ekspertas nepagrindė 6 mėnesių delsimo atlikti statinių apžiūrą, todėl tai sudaro pagrindą vertinti kaip piktnaudžiavimą. Pirmosios instancijos teismas nenurodė argumentų, kodėl aplinkybės, dėl kurių sutiko su eksperto šališkumu, nėra pagrindas eksperto nušalinimui bei nesilaikė CPK 65–67 straipsniuose įtvirtintos pareigos pašalinti visas aplinkybes, keliančias abejones dėl eksperto šališkumo. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nenustatytas teisinis pagrindas eksperto nušalinimui. Eksperto pateikiama informacija pirmosios instancijos teismui buvo klaidinanti ir kelianti abejones dėl jo nešališkumo. Šios aplinkybės kartu su eksperto išsakyta išankstine nuomone apie ekspertizės rezultatą, yra pagrindas, leidžiantis abejoti eksperto nešališkumu. Dėl tokių skundžiamoje nutartyje patvirtinamų eksperto teiginių gali kilti abejonė, ar ekspertas, net ir atlikęs objektų apžiūras, pateiks objektyvų vertinimą, nenulemtą trečiųjų asmenų poveikio arba išankstinės eksperto nuomonės.
17.3. Ieškovai eksperto skyrimo metu 2025 m. balandžio 10 d. teismo posėdyje buvo nurodę aplinkybes, kurios galėtų kelti abejonių paskirtojo eksperto nešališkumu. 2025 m. spalio 9 d. teismo posėdžio metu pats ekspertas patvirtino aplinkybes, kurios sudaro pagrindą jį nušalinti, t. y. pasisakė apie ekspertizės rezultatus, jos neatlikęs, nurodė vykdęs neoficialią, slaptą, nedalyvaujant ieškovams, objektų apžiūrą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai interpretuoja eksperto ir proceso šalių nurodytas aplinkybes. Skundžiamos nutarties 26 punkte neteisingai interpretuojamas ieškovo M. R. S. teismo posėdžio metu išsakytas teiginys dėl 99 proc. ekspertizės atlikimo. Teismas nesuteikė ieškovui teisės paaiškinti dėl aplinkybių, susijusių su siūlomo eksperto nešališkumu.
17.4. Sustabdyta byla negali būti perduota šališkam ekspertui. Dėl pirmosios instancijos teismo pripažinto išankstinio eksperto neigiamo nusistatymo ieškovų atžvilgiu tikėtinai nebus užtikrinamas CPK 17 straipsnyje įtvirtintas šalių procesinis lygiateisiškumo principas ir CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas. Dėl itin ilgai neatliekamos ekspertizės neužtikrinamas CPK 7 straipsnyje įtvirtinto proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų įgyvendinimas. Dėl eksperto išsakyto išankstinio vertinimo pirmosios instancijos teismas pripažino egzistuojant pagrįstą vidinę teismo abejonę dėl CPK numatytų principų įgyvendinimo. Tačiau ši abejonė nepaneigta jokiais argumentais, todėl skundžiama nutartimi iš esmės netiesiogiai pripažįstamas eksperto šališkumas. Skundžiama nutartimi nebuvo tinkamai išspręstas eksperto nušalinimas, todėl negalima spręsti dėl būtinybės (ne)stabdyti bylos nagrinėjimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, spręsdamas dėl CPK 164 straipsnio taikymo, nenurodė jokių motyvų, kurie paneigtų ar patvirtintų bylos stabdymo būtinybę. Jeigu pirmosios instancijos teismas būtų įvertinęs, kad skundžiama nutartimi pats konstatuoja eksperto šališkumą, teismas nebūtų galėjęs stabdyti bylos. Todėl pirmosios instancijos teismas šioje dalyje padarė esminį CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą procesinį pažeidimą.
18. Atsakovas A. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovų M. R. S., J. G. ir UAB „Dens novus“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Nesutinka, kad eksperto teiginiai dėl beveik baigtos ekspertizės patvirtina jo šališkumą. Ieškovai negali vertinti kaip ir kokiais metodais ekspertas turi atlikti savo darbą. Ekspertizė nėra baigta, todėl tik pateikus teismui ekspertizės aktą, ginčo šalims suteikiama teisė kviesti į teismo posėdį ekspertą ir apklausti, kokiu būdu ir kaip, kokiais metodais ir principais buvo atlikta ekspertizė.
18.2. Ekspertas yra savo srities specialistas, žino, kada ir kokius veiksmus reikia atlikti, t. y., kada išmatuoti namo šalčio pralaidumą. Ekspertas teismo posėdžio metu aiškiai pasakė ir ieškovai niekaip nepaneigė, jog tam tikriems tyrimo veiksmams (su termovizoriumi) atlikti reikalinga šalta lauko temperatūra. Aplinkybė, kad ekspertas preliminariai nevertino šios aplinkybės prieš duodamas sutikimą atlikti ekspertizę ir nustatydamas preliminarų jos atlikimo terminą, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad ekspertas yra šališkas ar neturi kompetencijos atlikti ekspertizę.
18.3. Ekspertas neprivalėjo teismo posėdžio metu pateikti jokių įrodymų apie ekspertizės atlikimą ar dalinį atlikimą. Dalies ekspertizės pateikimas galėtų būti vertinamas kaip eksperto netinkamas procesinis elgesys. Teismo posėdžio metu ekspertas nebuvo įpareigotas pateikti įrodymus apie atliktą ekspertizę. Ekspertas teismo posėdžio metu nurodė, kad ekspertizė yra beveik baigta, todėl ieškovų teiginiai, jog ekspertas iki šiol nėra pradėjęs ekspertizės, nepagrįsti įrodymais. Ieškovai nepagrindė, kad ekspertas turėjo pradėti ekspertizę nuo objektų fizinės apžiūros. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad ekspertas negali ekspertizės akto užbaigti, kaip nurodė ekspertas, likus tik objektų apžiūrai. Ieškovų argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, apimantys ieškovų nuomonę, nepagrįsti įrodymais.
18.4. Ieškovų atskirasis skundas nenagrinėtinas, nes skundžiama tik nutarties dalis dėl bylos sustabdymo. 2025 m. balandžio 17 d. nutartis nebuvo apskųsta, byla pagrįstai buvo sustabdyta, o ieškovų pateiktas prašymas dėl eksperto nušalinimo, ir jo netenkinimas, nėra pagrindas tokią nutartį skųsti atskiruoju skundu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
20. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino ieškovų prašymo dėl eksperto nušalinimo ir sustabdė civilinę bylą, kol bus atlikta ekspertizė (CPK 164 straipsnio 2 punktas). Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą.
22. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis).
23. CPK 164 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą, kai teismas paskiria ekspertizę.
24. Teismas, spręsdamas civilinės bylos sustabdymo klausimą, privalo atsižvelgti į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes bei įsitikinti, kad nesustabdžius bylos, nėra galimybės tinkamai jos išnagrinėti, kad tai neužvilkins jos išnagrinėjimo ir nepažeis kitų, joje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1184/2011, 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1626/2014).
25. Pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinę bylą 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi dėl paskirtos ekspertizės, t. y. CPK 164 straipsnio 2 punkte įtvirtintu fakultatyviuoju civilinės bylos sustabdymo pagrindu. Pažymėtina, kad skirdamas byloje ekspertizę, teismas įvertina terminą, reikalingą ekspertizei atlikti, taip pat paskirtos ekspertizės pobūdį ir reikšmę bylos nagrinėjimo iš esmės procese, bei nutaria, ar tikslinga sustabdyti civilinę bylą tol, kol bus gauta ekspertizės išvada, ar laikotarpiu iki ekspertizės išvados gavimo bylos nestabdyti ir ją nagrinėti, atliekant tam tikrus procesinius veiksmus.
26. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi paskyręs byloje statybos ekspertizę, sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus atlikta ekspertizė ir gautas ekspertizės aktas. Tai reiškia, kad bylos sustabdymo poreikis buvo įvertintas nutartimi, kuria paskirta teismo ekspertizė. Bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ne dėl to, kad išnyko bylos sustabdymo pagrindas, o dėl to, kad apeliantai 2025 m. rugsėjo 5 d. pateikė pareiškimą dėl eksperto nušalinimo. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atnaujino civilinę bylą būtent apeliantų pareikštam eksperto nušalinimui išspręsti. Skundžiama nutartimi apeliantų prašymo dėl eksperto nušalinimo netenkinęs, pirmosios instancijos teismas vėl sustabdė civilinę bylą, kol bus atlikta ekspertizė.
27. Apeliantai atskirajame skunde prašo panaikinti skundžiamą nutartį dėl bylos sustabdymo ir nurodo aplinkybes, susijusias su eksperto šališkumu, kurį, pasak apeliantų, pagrindžia neatlikta statinių apžiūra, ekspertizės metodų nenurodymas, teismo posėdžio metu eksperto išsakyti teiginiai, eksperto pateikta nuomonė ir kitos aplinkybės, susijusios su teismo paskirtos ekspertizės atlikimu.
28. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išsprendė du savarankiškus procesinius klausimus: netenkino apeliantų prašymo dėl eksperto nušalinimo ir sustabdė civilinę bylą, kol bus atlikta ekspertizė.
29. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo:1) šio kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK 69 straipsnyje, kuriame nustatyta pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka, nėra nustatyta galimybė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria išsprendžiamas prašymas dėl eksperto nušalinimo. Tokia teisė nėra numatyta ir kitose CPK normose. Teismo nutartis, kuria netenkinamas prašymas dėl eksperto nušalinimo, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Atsižvelgiant į tai, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas apeliantų prašymas dėl eksperto nušalinimo, negali būti skundžiama atskiruoju skundu, t. y. ši skundžiamos nutarties dalis negali būti apeliacijos objektu.
30. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje: pagrindai ekspertui nušalinti yra tokie patys kaip ir teisėjo nušalinimo pagrindai (CPK 67 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad apeliacijos objektu negali būti teismo nutartys, kuriomis išsprendžiami bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo klausimai, nepriklausomai nuo nutarties rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-915/2017, 30-31 punktai, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-28-943/2017). Šie išaiškinimai aktualūs ir eksperto nušalinimo atveju: tiek ekspertą nušalinus, tiek netenkinus dalyvaujančių byloje asmenų prašymo nušalinti ekspertą, dėl tokios nutarties atskirasis skundas negali būti paduodamas. Tai reiškia, kad nagrinėjamos bylos atveju apeliacijos objektu gali būti tik nutarties dalis, kuria byla sustabdyta, nes galimybė apskųsti šias nutartis numatyta CPK 165 straipsnyje.
31. Įvertinęs apeliantų atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde nenurodomi jokie savarankiški motyvai, dėl kurių skundžiamos nutarties dalis, kuria sustabdyta civilinė byla, yra neteisėta ir (ar) nepagrįsta. Visi apeliantų atskirojo skundo argumentai susiję su ta nutarties dalimi, kuria netenkintas prašymas nušalinti ekspertą A. S. Ir, nors atskirajame skunde nurodoma, kad prašoma panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria civilinė byla sustabdyta, tačiau atskirojo skundo turinys liudija, jog juo kvestionuojamas ne civilinės bylos sustabdymas, o išskirtinai tik pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais remdamasis, jis atsisakė nušalinti ekspertą. Taigi, formaliai nurodydami tinkamą apskundimo objektą (nutarties dalį dėl bylos sustabdymo), apeliantai imituoja būtent šios nutarties dalies apskundimą, kadangi nenurodo argumentų, kurie turėtų įtakos bylos sustabdymo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui, sustabdymo neteisėtumą bei nepagrįstumą siedami išskirtinai su ekspertizę atliekančio eksperto šališkumu bei, apeliantų manymu, nepagrįstu jo nenušalinimu nuo ekspertizės atlikimo.
32. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir plačiau nepasisako dėl paminėtų apeliantų atskirojo skundo argumentų, pažymėdamas, kad motyvus ir argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta nušalinti ekspertą, apeliantai turės galimybę nurodyti apeliaciniame skunde, jeigu bus priimtas jiems nepalankus teismo sprendimas (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
33. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, sustabdęs civilinės bylos nagrinėjimą iki bus atlikta ekspertizė, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Rasa Gudžiūnienė
