Civilinė byla Nr. e2-15-464/2026
Teisminio proceso numeris 2-55-3-01126-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.3.1.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo O. V. (O. V.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo O. V. ieškinį atsakovams L. P. ir A. P. dėl avanso ir baudos priteisimo ir atsakovo L. P. priešieškinį ieškovui O. V. dėl baudos priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas O. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovų L. P. ir A. P. lygiomis dalimis 54 000 Eur avansą (po 27 000 Eur iš kiekvieno), 54 000 Eur baudą (po 27 000 Eur iš kiekvieno), 200 Eur kitas išlaidas (po 100 Eur iš kiekvieno), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2021 m. liepos 12 d. su atsakovais pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo susitarė ne vėliau kaip per 6 mėn. po to, kai atsiras ketinimų protokole numatytos aplinkybės, sudaryti notarinę namo ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Ketinimų protokolo 4 punkte šalys susitarė, kad atsakovai, kaip pardavėjai, ne vėliau kaip per vienerius metus nuo sutarties sudarymo atliks nurodytus namo remonto darbus bei atliks jo registracijos veiksmus. Ketinimų protokolo 5.1.1.1 papunkčiu šalys susitarė, kad namo kaina yra 250 000 Eur, o ieškovo nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki notarinės sutarties pasirašymo dienos sumokėtas nuomos mokestis kartu su jo sumokėtu 2 000 Eur avansu yra užskaitomas kaip kainos dalies sumokėjimas. Atsakovai per nustatytus terminus neatliko namo remonto darbų, todėl pagrindinė sutartis dėl jų kaltės nei nustatytu terminu, nei vėliau nebuvo sudaryta. Atsakovai pareikalavo ieškovo išsikelti iš namo. Kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, jie pagal ketinimų protokolo 6.1 papunktį privalo grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą bei sumokėti avanso dydžio baudą. Ieškovas nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos sumokėjo atsakovams iš viso 54 000 Eur nuomos mokesčio, todėl prašo iš jų lygiomis dalimis priteisti 54 000 Eur avansu laikytiną sumą ir 54 000 Eur baudą.
3. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre, uždraudžiant perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti bei suvaržyti atsakovams priklausantį gyvenamąjį namą ir žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).
4. Ieškovo teigimu, ieškinys yra pagrįstas, o grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui pirmiausia patvirtina tai, kad atsakovai pažeidė ketinimų protokole prisiimtus įsipareigojimus ir be jokio teisinio ar faktinio pagrindo atsisakė sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį bei pareikalavo, kad ieškovas išsikeltų iš namo. Atsakovai jau ėmėsi veiksmų ginčo turtui parduoti, tą patvirtina duomenys, esantys valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Nekilnojamojo turto registras), iš kurių matyti, kad atsakovė A. P. 2025 m. rugsėjo 25 d. užsakė duomenų sandoriui tikslinimą. Be to, grėsmės egzistavimas sietinas ne tik su galimu atsakovų nesąžiningumu, bet ir su poreikiu išsaugoti ginčo objekto teisinę padėtį nepakitusią iki ginčo tarp šalių išsprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 7 d. nutartimi ieškovo O. V. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
6. Įvertinęs tai, kad ieškovas ieškinyje nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą dėl avanso ir baudos priteisimo, pateikė įrodymus, teismas priėjo prie išvados, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
7. Atmesdamas kaip nepagrįstus prašymo argumentus, kuriais ieškovas įrodinėjo grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui egzistavimą, teismas pirmiausia pažymėjo, kad prašyme nurodyti argumentai, susiję su atsakovų vengimu perleisti ieškovui nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ir žemės sklypus ar ketinimų protokolo (ne)vykdymo aplinkybės, yra ginčo nagrinėjimo iš esmės dalykas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ginčas nėra ir negali būti nagrinėjamas iš esmės, nes tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui ir neproporcingai apsunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį.
8. Teismo vertinimu, tokia aplinkybė, kad atsakovė A. P. 2025 m. rugsėjo 25 d. patikslino duomenis VĮ Registrų centre, nereiškia, kad atsakovė ketina jai priklausančią gyvenamojo namo dalį perleisti tretiesiems asmenims ir taip išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovo pateikti įrodymai neteikė pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovai imasi ar imsis nesąžiningų veiksmų, siekdami išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
9. Nepagrįstais teismas pripažino ir prašymo argumentus, kad egzistuoja poreikis išsaugoti ginčo objekto teisinę padėtį nepakitusią iki šalių ginčo išsprendimo. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų atitinkamas pinigų sumas (avansą, baudą, patirtas išlaidas), todėl nėra poreikio išsaugoti nekilnojamojo turto, dėl kurio iš esmės nėra ginčo, teisinės padėties.
10. Nenustatęs grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, teismas ieškovo prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovas O. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 7 d. nutartį ir jo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovės A. P. atlikti veiksmai, t. y. duomenų patikslinimas sandoriui, nepatvirtina atsakovų nesąžiningumo. Duomenys VĮ Registrų centre patikslinti gavus notaro pranešimą apie rengiamą sandorį (2025 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-201 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos nuostatų 207–210 punktai).
11.2. Duomenų tikslinimą užsakė Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaras E. Misevičius. Duomenų tikrinimas ir (ar) tikslinimas atliekamas ruošiantis sandoriui, susijusiam su nekilnojamuoju turtu (jo pardavimui, dovanojimui, įkeitimui, mainams ir kt.). Taigi, atsakovė atlieka veiksmus, susijusius su jai priklausančia 1/2 turto dalimi, ji bet kada gali perleisti jai priklausančią turto dalį, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Juo labiau kad atsakovė yra deklaravusi savo išvykimą į Ispanijos Karalystę ir jokio kito turto Lietuvoje ji neturi.
11.3. Atsakovės A. P. ketinamame sudaryti sandoryje bet kuriuo atveju dalyvaus ir atsakovas L. P., kuriam priklauso 1/2 dalis turto. Tai reiškia, kad abu atsakovai atlieka ir (ar) ketina atlikti veiksmus, kurie negali būti laikomi suderinami su sąžiningumo reikalavimu. Vertinant kitaip, nesąžiningumo įrodymas taptų neįmanomu.
12. Atsakovas L. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Vien aplinkybė, kad atsakovė ir (ar) jos pavedimu tretieji asmenys patikslino duomenis VĮ Registrų centre, nereiškia, kad atsakovė ketina perleisti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims ir taip išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Jokių šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų ieškovas į bylą nėra pateikęs.
12.2. Ieškovas atsakovams yra pareiškęs piniginius reikalavimus, kurie nėra nukreipti į nekilnojamąjį turtą. Byloje nėra ir nebus sprendžiami klausimai, susiję su atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto teisine padėtimi ar daiktinėmis teisėmis į jį. Net ir tuo atveju, jeigu būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, jo įvykdymas nebūtų susijęs su atsakovų nekilnojamuoju turtu.
12.3. Byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto perleidimo tretiesiems asmenims atveju jų turtinė padėtis iš esmės pasikeistų, pasunkėtų jų piniginių prievolių vykdymo galimybės ar piniginių prievolių vykdymas taptų neįmanomas. Nėra duomenų, kad būtų apsunkinta ieškovo galimybė išieškoti tariamai jam priklausančias pinigines lėšas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų
13. Apeliantas O. V. su atskiruoju skundu pateikė 2025 m. spalio 9 d. jo atstovo elektroninį susirašinėjimą su Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro atstove dėl Nekilnojamojo turto registre atlikto duomenų patikslinimo.
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Apeliantas prašymo priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų rašytinių įrodymų nesuformulavo, taip pat nenurodė, kodėl šių dokumentų pateikimo būtinybė kilo tik pateikiant atskirąjį skundą. Kadangi apeliantas nemotyvuoja išimties iš bendrosios draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taisyklės jam taikymo, apeliacinės instancijos teismas naujų įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.
Dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui
16. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
17. Pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, konstatavęs, kad nėra įrodyta viena iš minėtų sąlygų, t. y. grėsmė apeliantui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas netinkamai identifikavo atsakovų ketinimus, susijusių su Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, reikalingų sandoriui sudaryti, tikrinimo bei jų patikslinimo užsakymu, netinkamai juos įvertino sąžiningumo aspektu, todėl padarė neteisingą išvadą dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygos. Kadangi atskirajame skunde nekvestionuojamos teismo išvados dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu nepasisakys.
18. Lietuvos apeliacinio teismo nuoseklioje ir jau suformuotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje akcentuojama, kad šio atsakovo ir (ar) atsakovų teises itin varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo ir (ar) atsakovų jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas yra išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTA5Mi05NDMvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1092-943/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1092-943/2016">e2-1092-943/2016</a>; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNjE0LTQ1MC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-614-450/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-614-450/2019">e2-614-450/2019</a>; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNTM4LTMwMi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-538-302/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-538-302/2020">e2-538-302/2020</a>; 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTgzLTQwNy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-183-407/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-183-407/2021">e2-183-407/2021</a>; 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItODUwLTkzMy8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-850-933/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-850-933/2024">e2-850-933/2024</a>; 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNTY0LTkxMi8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-564-912/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-564-912/2025">e2-564-912/2025</a>).
19. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra nesąžiningų atsakovų veiksmų užkardymas, siekiant išsaugoti atsakovų turto masę ir jo vertę, kai yra pateikiami įtikinami argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys (įrodymai), kad šis turtas gali būti perleistas, įkeistas, apsunkintas naujomis prievolėmis, ketinant ateityje išvengti išieškojimo į jį nukreipimo. Grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą būtina pagrįsti nurodant konkrečius veiksmus, kurie yra aiškiai nesuderinami su asmens sąžiningo elgesio standartu ir kelia pagrįstų abejonių sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui. Teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad pareiga nurodyti tokius argumentus bei pateikti konkrečius duomenis apie bylos šalies nesąžiningą elgesį, apie jau atliktus arba atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu, tenka būtent ieškovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yNy00MDcvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-27-407/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-27-407/2016">2-27-407/2016</a>; 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTAzMi0yMzYvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1032-236/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1032-236/2020">e2-1032-236/2020</a>; 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjg1LTQ1MC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-285-450/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-285-450/2023">e2-285-450/2023</a>).
20. Kaip minėta, apeliantas atsakovų nesąžiningumą grindžia VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše apie žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini), padarytu įrašu, kad atsakovės A. P. užsakymu 2025 m. rugsėjo 25 d. buvo atliktas duomenų, reikalingų sandoriui sudaryti, patikrinimas ir patikslinimas. Apelianto teigimu, toks įrašas patvirtina, kad atsakovė ketina sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo sandorį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas įrašas nėra savaime pakankamu pagrindu padaryti išvadą, kad atsakovai ketina perleisti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą būtent siekdami išvengti galbūt apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymo ar apsunkinti jo vykdymą.
21. Kaip matyti, duomenys Nekilnojamojo turto registre patikslinti 2025 m. rugsėjo 25 d., o apelianto ieškinys teisme gautas 2025 m. spalio 1 d., priimtas – 2025 m. spalio 7 d. pirmosios instancijos teismo teisėjos rezoliucija. Taigi, veiksmų, susijusių su duomenų patikslinimu, atsakovė ėmėsi dar iki ieškinio jai pateikimo, todėl ir sieti galbūt esančius atsakovų ketinimus parduoti jiems priklausantį turtą su noru išvengti būsimo sprendimo įvykdymo bei vien dėl šios priežasties konstatuoti atsakovų nesąžiningumą, objektyviai nėra jokio pagrindo. Ir nors sprendžiant asmens sąžiningumo klausimą gali būti aktualūs ir šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo, tačiau visais atvejais būtina įvertinti ir tokių veiksmų pobūdį bei jų ryšį su vėliau kilusiu teisminiu ginču. Šiame kontekste pažymėtina, kad ne bet kokie veiksmai, o tik tokie, kurie galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl tikrųjų šalies ketinimų bei jų įtakos teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, galėtų būti įvertinti kaip paneigiantys šalies sąžiningumo prezumpciją.
22. Nagrinėjamu atveju vien tokia aplinkybė, kad atsakovai naudojasi savo, kaip turto savininkų, teisėmis, nesant kitų duomenų jų sąžiningumui paneigti, nėra savaime pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti. Kiekvienas asmuo turi ir teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (CK 4.37 straipsnio 1 ir 2 dalys). Todėl nei toks faktas, kad atsakovai kreipėsi dėl duomenų, susijusių su jiems priklausančiu turtu, patikslinimo, nei apelianto teiginiai, kad jie ketina parduoti turtą, juolab kad tokiu ketinimų atsakovai turėjo ir sudarydami atitinkamus susitarimus su pačiu apeliantu, pastarajam nepateikus jokių objektyvių duomenų apie tokio pobūdžio atsakovų veiksmų teisinį ydingumą ar šių veiksmų ginčijimą įstatymų nustatyta tvarka, neleidžia padaryti išvados apie atsakovų siekį sumažinti savo turto masę, į kurią galėtų būti nukreiptas išieškojimas, ir negali būti vertinami kaip patvirtinantys atsakovų kryptingą siekį išvengti nagrinėjamoje byloje jiems pareikšto reikalavimo įvykdymo.
23. Pažymėtina, kad apeliantas su prašymu nėra pateikęs duomenų (įrodymų), patvirtinančių, kad atsakovai ketina turtą parduoti už mažesnę, nei jo rinkos vertė, kainą ar perleisti jį neatlygintinai, taip siekdami sumažinti jiems priklausančio turto masę. Nesant tokių duomenų, nėra pagrindo ir sutikti su apeliantu, kad atsakovai ketina imtis veiksmų, dėl kurių apelianto ieškinyje nurodytų turtinių reikalavimų (jeigu būtų priimtas jam palankus teismo sprendimas) įvykdymas taptų neįmanomu ar pasunkėtų. Kitaip tariant, vien tai, kad atsakovai galbūt ketina realizuoti savo, kaip turto savininkų, vieną iš teisių, neleidžia jų pripažinti nesąžiningais bei taikyti apelianto prašomos rūšies laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir atskirojo skundo argumentai, kad atsakovė yra deklaravusi savo išvykimą į Ispanijos Karalystę, neturi jokio kito turto Lietuvoje. Faktas, kad asmuo neturi turto vienoje iš Europos Sąjungos valstybių, nepaneigia išieškojimo galimybės toje valstybėje, kurs asmuo gyvena ir (ar) turi turto. Gyvenamosios vietos valstybė negali būti interpretuojama kaip nesąžiningas asmens elgesys, keliantis grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.
24. Nepagrįsti ir tokie apelianto prašymo taikyti draudimą perleisti turtą teiginiai, kad tai lemia egzistuojantis poreikis išsaugoti ginčo objekto teisinę padėtį nepakitusią iki ginčo tarp šalių išsprendimo (lot. status quo). Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą (CK 1.137 straipsnio 1 dalis, CPK 13 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantas pareiškė piniginį reikalavimą, kurio pagrindu nurodo jo ir atsakovų sudarytą ketinimų protokolą, pagal kurį apeliantas įsipareigojo nupirkti, o atsakovai jam parduoti žemės sklypus su namu po to, kai bus įgyvendintos tam tikros sutartos sąlygos. Apeliantas prašo iš atsakovų, dėl kurių kaltės, jo teigimu, nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, priteisti jo sumokėtą avansą ir baudą. Taigi, apeliantas įrodinėja sutartinių įsipareigojimų pažeidimą, jokie reikalavimai, susiję su konkrečiu nekilnojamuoju turtu, nėra reiškiami, t. y. apeliantas neprašo jo su atsakovais sudarytą sutartį pripažinti turto pirkimo–pardavimo sutartimi, nesiekia nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą jam pripažinimo. Kadangi nekilnojamasis turtas nėra ginčo objektu ir atsakovų nuosavybės teisė į šį turtą nėra kvestionuojama, atitinkamai, nėra ir poreikio uždrausti šio konkretaus turto perleidimą kitiems asmenims, iki ginčo teisme išnagrinėjimo išsaugant status quo.
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto nurodytas aplinkybes ir jo prašymą išsprendė teisingai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Dalia Kačinskienė
