Civilinė byla Nr. e2S-160-739/2024
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04929-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.2.3; 3.3.2.4.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 19 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Previta“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-607-902/2024 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Previta“ ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo atsakovams M. B., S. M..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama išreikalauti iš atsakovo M. B. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Previta“ 2022 m. gruodžio 21 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas 100 proc. bendrovės akcijų perleido S. M.; pripažinti negaliojančiais ab initio atsakovų sudarytą UAB „Previta“ 2022 m. gruodžio 21 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį ir iš jos kilusius sprendimus – 2022 m. gruodžio 21 d. dokumentų ir turto perdavimo - priėmimo aktą, 2023 m. sausio 3 d. vienintelio akcininko sprendimą; taikyti restituciją ir 2022 m. gruodžio 21 d. UAB „Previta“ akcijų pirkimo - pardavimo sutarties šalis grąžinti į status quo – pripažinti, kad UAB „Previta“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi yra M. B.; iš atsakovo M. B. priteisti 65 770,00 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovų priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2023 m. gruodžio 28 d. įskaitytinai nutartyje nurodytam ieškinio trūkumui pašalinti. Nutartyje nurodyta, kad atsakovas S. M. nėra Lietuvos Respublikos pilietis, iš byloje esančių duomenų sprendė, kad atsakovas yra ukrainietis, o iš byloje esančio 2023 m. sausio 3 d. sprendimo nustatė, kad atsakovas nesupranta lietuvių kalbos. Teismas nurodė, kad, šiuo atveju, turėtų būti atsižvelgta ir į susiklosčiusią politinę situaciją, t. y. į Ukrainoje vykstantį karą, dėl kurios procesinių dokumentų įteikimas Ukrainoje yra apsunkintas. Nurodė, kad vadovaujantis ekonomiškumo, koncentracijos principu, būtų netikslinga procesinius dokumentus atsakovui S. M. siųsti neišverstus į jam suprantamą kalbą su tikimybe, kad atsakovas juos priims. Atsakovui, atsisakius priimti neišverstus procesinius dokumentus, jie būtų grąžinti, dokumentus reikėtų versti į atsakovui S. M. suprantamą kalbą ir iš naujo siųsti į Ukrainą. Tokiu atveju, pasak teismo, bylos nagrinėjimas labai užsitęstų. Atsižvelgęs į tai, teismas ieškovę įpareigojo pateikti teismui ieškinio ir jo visų priedų vertimus į ukrainiečių kalbą. Išaiškino, kad nepašalinus nustatytu terminu ieškinio trūkumo, ieškinys bus laikytinas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumui pašalinti pabaigos dienos bus grąžintas ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutartimi ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Previta“ ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo atsakovams M. B., S. M. laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį ieškovei.
4. Teismas nurodė, kad nutartis dėl trūkumo pašalinimo ieškovei įteikta 2023 m. gruodžio 15 d., tačiau ieškovė iki nustatyto termino – 2023 m. gruodžio 28 d. įskaitytinai, ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, prašymas pratęsti ar atnaujinti terminą trūkumui pašalinti negautas. Atsižvelgęs į tai, teismas laikė, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumo, todėl ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir dėl žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
5.1. Apeliantės teigimu, byloje nėra duomenų, kad atsakovas S. M. atsisakė priimti ieškovės ieškinį, dėl ko pagrįstai teigtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nesivadovaudamas apeliacinės instancijos teismo formuojama teismų praktika analogiškose bylose, t. y., nebandė atsakovui įteikti ieškovės ieškinio su priedais lietuvių kalba. Nurodo, kad ieškinio priedai patvirtina, kad atsakovas supranta lietuvių kalbą, nes pasirašė dokumentus, surašytus lietuvių kalba. Dėl to, mano, kad, pirmiausia, procesiniai dokumentai ir jų priedai atsakovui turi būti įteikiami lietuvių kalba, o atsakovui atsisakius juos priimti, siunčiami išversti į atitinkamą kalbą.
5.2. Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartyje nurodoma susiklosčiusi situacija Ukrainoje, tai yra vykstantis karas, neturi jokios teisinės reikšmės šios bylos kontekste, ypač atkreipiant dėmesį, jog ieškovė yra likviduojama dėl bankroto bendrovė, taigi egzistuoja viešasis interesas apsaugoti pastarosios bei jos kreditorių turtinius interesus, tai yra neišleisti piniginių lėšų vertimams, ypač atkreipiant dėmesį į tai, jog nėra žinomos išieškojimo iš S. M. galimybės.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas nutarties, kuria ieškovės ieškinys grąžintas ieškovei neištaisius teismo nustatytų ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo klausimas.
8. Byloje nustatyta, kad ieškovė pateikė ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, žalos atlyginimo atsakovams M. B. ir S. M.. Byloje taip pat nustatyta, kad pastarasis yra Ukrainos pilietis, gyvenantis Ukrainoje, todėl jam procesiniai dokumentai ir jų priedai turi būti įteikiami ne Lietuvoje, o Ukrainoje.
9. CPK
10. Pagal CPK 1 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios normos, negu tos, kurias numato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas suteikti teisinę pagalbą ir jo priedai surašomi prašymą pateikiančios Susitariančiosios Šalies kalba ir prie jų pridedami patvirtinti nuorašai vertimų į kitos Susitariančiosios Šalies arba į rusų kalbą. Tos pačios sutarties 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai dokumentai surašyti ne Susitariančiosios Šalies, kuriai pateikiamas prašymas, kalba arba prie jų nepridėtas vertimas, jie įteikiami gavėjui, jei jis sutinka juos priimti.
11. Nors apeliantė atskirajame skunde cituoja Lietuvos apeliacinio teismo nutartis ginčui aktualiais klausimais, atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, jog bent jau pradinis byloje pateiktas procesinis dokumentas – ieškinys ir jo priedai – turi būti pateiktas dalyvaujantiems byloje asmenims jiems suprantama kalba. Tokie reikalavimai yra susiję su asmens teise būti informuotam apie jo atžvilgiu pradedamą procesą ir jo teise pateikti savo poziciją dėl ginčo esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2021 19 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-547-933/2022 16 punktas). Aplinkybė, kokia kalba yra suprantama byloje dalyvaujančiam asmeniui, nustatytina kiekvienoje konkrečioje byloje, įvertinus toje byloje esančius duomenis.
12. Nagrinėjamu atveju, nors ieškovė teigia, kad atsakovas pasirašė kai kuriuos kartu su ieškiniu teiktus dokumentus lietuvių kalba, todėl, pasak ieškovės, atsakovui S. M. yra suprantama lietuvių kalba, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, sudarančių pagrindą padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad šis atsakovas supranta lietuvių kalbą. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir pačios ieškovės teismui pateiktame ieškinyje nurodomi argumentai, kad atsakovas S. M., galimai, buvo tik fiktyvus įmonės vadovas, kad ieškovė turi duomenų, jog šis asmuo niekada nebuvo atvykęs į Lietuvą ir, galimai, įmonės dokumentų nepasirašė. Todėl spręstina, kad ieškovės nurodoma aplinkybė, jog atsakovas yra pasirašęs ant lietuvių kalba surašytų dokumentų, nėra pakankama siekiant padaryti išvadą, kad minėtas asmuo supranta lietuvių kalbą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartyje padarytai išvadai, kad atsakovas S. M. nesupranta lietuvių kalbos ir jam procesiniai dokumentai bei jų priedai turi būti įteikiami išversti į jam suprantamą kalbą.
13. Kita vertus, teismų praktikoje yra konstatuota, kad dalyvaujančių byloje asmenų pateiktų procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas mechaniškai ir formaliai absoliučiai visais atvejais, kai būtina pateikti procesinių dokumentų vertimus. Pažymėta, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą dėl procesinių dokumentų vertimų pateikimo, be kita ko, turi įvertinti šio instituto paskirtį, nagrinėjamos bylos proceso stadiją (pavyzdžiui, ar aptariamas trūkumas nustatytas teismui sprendžiant ieškinio ar kito procesinio dokumento priėmimo klausimą ar vėliau), taip pat kitas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas vadovauja procesui ir atlieka procesinių veiksmų kontrolę byloje. Teismas, atlikdamas aptariamas pareigas, netaikydamas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto, gali nustatyti šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims procesinius terminus tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti, be kita ko, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenims pateikti procesinių dokumentų vertimus. Atkreiptas dėmesys, kad dalyvaujantys byloje asmenys turi pareigą įvykdyti teismo įpareigojimus, o už teismo įpareigojimų nevykdymą CPK nustatytos tam tikros pasekmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1188-912/2022 15 – 16 punktai).
14. Nagrinėjamu atveju, iš ieškovės pateikto ieškinio matyti, kad ieškovė reiškia reikalavimus dviem atsakovams, t. y. M. B. ir S. M., tačiau pagrindiniai reikalavimai, tarp kurių ir turtinis reikalavimas, reiškiami atsakovui M. B., kaip ieškinio pagrindas taip pat nurodomi iš esmės neteisėti atsakovo M. B. veiksmai. Iš 2023 m. gruodžio 14 d. pirmosios instancijos tesimo nutarties matyti, kad jokie kiti, išskyrus vertimų nebuvimą, ieškinio trūkumai nenustatyti. Dėl šios priežasties, atsižvelgus į aukščiau nurodytą teismų praktiką bei šioje konkrečioje byloje susiklosčiusią situaciją dėl atsakovų daugeto ir ieškinio dalyko bei pagrindo pobūdžio, taip pat atsižvelgus į tai, kad ieškovė yra likviduojama bendrovė, todėl proceso koncentruotumo principo įgyvendinimas šiuo atveju turi didesnę reikšmę, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 113 straipsnio 3 dalimi, turėjo įpareigoti ieškovę pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus ieškinio ir reikiamų ar esminių priedų vertimus į atsakovui S. M. suprantamą užsienio kalbą, bet ne taikyti trūkumų šalinimo institutą.
15. Tuo pačiu pažymėtina, kad, kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 5 straipsnyje nurodyta, kad dokumentai verčiami į kitos susitariančiosios šalies arba į rusų kalbą, kas reiškia, kad ieškovė gali rinktis kokia kalba atsakovui S. M. įteikti ieškinį iš jo priedus – ukrainiečių ar rusų kalba. Atsižvelgus į tai, ir dėl šios priežasties skundžiama nutartis, kuria ieškinys grąžintas ieškovei nepateikus ieškinio ir jo priedų vertimo į ukrainiečių kalbą, laikytina nepagrįsta, kaip nepagrįstai ribojanti ieškovei dvišale sutartimi numatytą teisę dėl kalbos pasirinkimo.
16. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė civilinį procesą reglamentuojančias normas, susijusias su trūkumų šalinimo institutu, todėl apeliantės atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutartis naikinama ir klausimas dėl ieškinio priėmimo grąžinamas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškinio priėmimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Dalia Pranckienė
