Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, pavardės vaikui pakeitimo

Civilinė byla Nr. e2A-67-544/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09506-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.1.;

2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.18.2

(S)

PANEVĖŽIO apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 15 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės ir Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. ir atsakovo V. Š. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-541-783/2023 pagal ieškovės J. A. patikslintą ieškinį atsakovui V. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei atsakovo V. Š. patikslintą priešieškinį ieškovei J. A. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, pavardės vaikui pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. A. pateiktu patikslintu ieškiniu (toliau – ir ieškinys) prašė: 1.1. nustatyti nepilnamečio vaiko J. A. (gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove; 1.2. priteisti iš atsakovo V. Š. materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 330 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės; 1.3. nustatyti atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarką. Ieškovė siūlė nustatyti tokią bendravimo tvarką:

1.3.1. atsakovas V. Š. iki (duomenys neskelbtini) (iki sūnui J. A. sukaks trys metai) su sūnumi bendrauja metų lyginių savaičių savaitgalį – šeštadienį nuo 11 valandos iki 13 valandos, sekmadienį nuo 11 valandos iki 13 valandos, dalyvaujant vaiko motinai – ieškovei J. A.;

1.3.2. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (iki sūnui J. A. sukaks šešeri metai) atsakovas su sūnumi bendrauja metų lyginių savaičių savaitgalį – šeštadienį nuo 9 valandos iki 18 valandos, sekmadienį nuo 9 valandos iki 18 valandos, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos bendravimo pradžioje ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą bendravimo pabaigoje;

1.3.3. nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas su sūnumi bendrauja metų lyginių savaičių savaitgalį – šeštadienį pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9 valandos ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 18 valandos;

1.3.4. atsakovas su sūnumi iki (duomenys neskelbtini) bendrauja Antrąją Šv. Kalėdų dieną nuo 12 valandos iki 14 valandos, antrąją Šv. Velykų dieną nuo 12 valandos iki 14 valandos, dalyvaujant vaiko motinai – ieškovei, o nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas su sūnumi bendrauja Antrąją Šv. Kalėdų dieną nuo 9 valandos iki 18 valandos, antrąją Šv. Velykų dieną nuo 9 valandos iki 18 valandos, Tėvo dieną nuo 9 valandos iki 18 valandos;

1.3.5. atsakovas su sūnumi nuo (duomenys neskelbtini) bendrauja dešimt dienų atsakovo vasaros atostogų metu, konkrečią bendravimo kalendorinę datą suderinęs su vaiko mama (ieškove) ne vėliau kaip prieš mėnesį laiko iki vasaros atostogų pradžios.

4) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 305,91 Eur nesumokėtą dalį būtinų vaiko „kraitelio“ iki vaiko gimimo, įsigijimo išlaidų; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pateiktu atsiliepimu ir patikslintu priešieškiniu (toliau – ir priešieškinys) atsakovas V. Š.: 2.1. neprieštaravo, jog sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove; 2.2. sutiko sūnaus išlaikymui skirti 230-250 Eur išlaikymą mokamą kiekvieną mėnesį; 2.3. neprieštaravo, kad būtų patvirtinta jo bendravimo su sūnumi tvarka, tačiau siūlo savo bendravimo su sūnumi variantą:

2.0.1. iki (duomenys neskelbtini) atsakovas su sūnumi bendrauja dalyvaujant vaiko motinai ieškovei J. A. ne mažiau kaip 7-8 kartus per mėnesį ir ne trumpiau kaip po 1,5 – 2 valandas apie kiekvieno susitikimo laiką informuodamas vaiko motiną – ieškovę ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki planuojamo susitikimo bet kuria susisiekimo priemone (telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu ar panašiai);

2.0.2. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja nedalyvaujant atsakovei ne mažiau kaip 7-8 kartus per mėnesį pasiimdamas vaiką iš namų ar ugdymo įstaigos vienos dienos 17 valandos ir grąžindamas kitos dienos 18 valandą (jei kita diena yra darbo diena, atsakovas sūnų nuveža į ugdymo įstaigą ir pasiima iš jos) į jo gyvenamąją vietą, tai yra vieną parą nepertraukiamai (atsižvelgiant į darbo grafiką). Apie kiekvieno susitikimo laiką atsakovas informuoja vaiko motiną ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki planuojamo susitikimo bet kuria susisiekimo priemone (telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu ar panašiai);

2.0.3. nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja ne mažiau kaip 7-8 kartus per mėnesį, pasiimdamas vaiką iš namų ar ugdymo įstaigos vienos dienos 17 valandos ir grąžindamas po vienos arba dviejų dienų 18 valandą (jei kita diena yra darbo diena, atsakovas sūnų nuveža į ugdymo įstaigą ir pasiima iš jos) į jo gyvenamąją vietą, tai yra vieną/ dvi paras nepertraukiamai (atsižvelgiant į darbo grafiką). Apie kiekvieno susitikimo laiką atsakovas informuoja vaiko motiną ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki planuojamo susitikimo bet kuria susisiekimo priemone (telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu ar panašiai);

2.0.4. nepilnamečiui sūnui pradėjus lankyti mokyklą, atsakovas su nepilnamečiu sūnumi praleidžia pusę vaiko pavasario, rudens ir žiemos atostogų, ne vėliau kaip prieš 7 dienas vaiko pavasario, rudens ar žiemos atostogų metu bei prieš dvi savaites jų vasaros atostogų metu, informuojant vaiko motiną apie ketinimą pasiimti sūnų;

2.0.5. atsakovas su nepilnamečiu sūnumi praleidžia pusę jo vasaros atostogų nuo (duomenys neskelbtini) metų, o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsakovas su vaiku praleidžia ne mažiau kaip 10 dienų vasaros atostogų, apie ketinimą pasimatyti su vaiku informuodamas ieškovę ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamų susitikimų vasaros metu bet kuria susisiekimo priemone (telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu ar panašiai);

2.0.6. vaiko Motina su sūnumi praleidžia lyginiais metais Šv. Kūčių ir Kalėdų švenčių pirmą dieną ir Naujuosius metus, antrą Šv. Kalėdų dieną praleidžia tėvas;

2.0.7. nelyginiais metais Šv. Kūčių ir Kalėdų švenčių pirmą dieną ir Naujuosius metus su vaiku praleidžia tėvas, antrą Šv. Kalėdų dieną praleidžia vaiko mama;

2.0.8. neporiniais metais su vaiku Šv. Velykų antrą dieną praleidžia vaiko mama, pirmą – tėvas;

2.0.9. poriniais metais Šv. Velykų pirmą dieną su vaiku praleidžia vaiko mama, antrą – vaiko tėvas;

2.0.10. vaiko tėvai su sūnumi praleidžia kiekvieną savo gimtadienį, Motinos ir Tėvo dienos savaitgalį, kas antrą vaiko gimtadienį (poriniais metais – mama, neporiniais – tėvas).

2.0.11. tiek ieškovė, tiek atsakovas privalo ne vėliau kaip prieš dvi dienas informuoti vienas kitą apie pasikeitimus vykdant šią sutartį, tai yra vaikui susirgus ar atsiradus kitoms svarbioms priežastims ir perkelti susitikimą analogiškam laikotarpiui kitu sutartu laiku;

2.0.12. šalys įsipareigoja informuoti viena kitą apie vaiko gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, vaiko mokymąsi, pasiekimus, sveikatos būklę, jų poreikius ir netrukdyti viena kitai bendrauti su vaiku galimomis ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, internetu ar panašiai);

2.0.13. vaiko tėvai: tiek vaiko motina, tiek ir tėvas toliau dalyvaus savo nepilnamečio vaiko auklėjime. Tėvas įsipareigoja ir toliau rūpintis savo vaiko sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidėti prie sąlygų vaikui tinkamai mokytis, papildomai ugdytis sudarymo. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečio vaiko auklėjimu turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius.

2.0.14. jei dėl kokių nors priežasčių (ligos, įvairių stichinių nelaimių, kitų ypatingai svarbių aplinkybių) šalys negali prižiūrėti ar rūpintis nepilnamečiu vaiku, minėtam laikotarpiui nepilnamečio vaiko priežiūra perduodama kitam iš tėvų.

2.4. pakeisti sūnui suteiktą,,A.“ pavardę į,,A. Š.“.

4. Ieškovė pateiktu atsiliepimu atsakovo priešieškinio reikalavimą pakeisti vaiko pavardę prašė atmesti.

5. Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė savo pareikšto ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti. Atsakovo priešieškinio reikalavimą pakeisti vaiko pavardę prašė atmesti.

6. Atsakovas teismo posėdžio metu neprieštaravo, jog sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, sutiko sūnui teikti 260 Eur išlaikymą, tačiau nesutiko ieškovei atlyginti iki gimdymo jos patirtų išlaidų dalį. Atsakovas palaikė savo priešieškinio reikalavimus (nustatyti jo prašomą bendravimo su sūnumi tvarką, pakeisti vaiko pavardę).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinį bei priešieškinį tenkino iš dalies.

8. Teismas priteisė iš atsakovo V. Š. materialinį išlaikymą J. A. po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas nustatė, kad šias lėšas uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės tvarko ieškovė J. A. Teismas į priteistą išlaikymą įskaitė visas nuo (duomenys neskelbtini) atsakovo ieškovei sūnaus išlaikymui pervestas lėšas. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo teismas nukreipė skubiam vykdymui.

9. Teismas nustatė tokią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką:

9.1. atsakovas V. Š. su sūnumi J. bendrauja per mėnesį 8 kartus, du kartus per savaitę, nuo 10 valandos iki 15 valandos vaiko gyvenamojoje vietoje ar ieškovės J. A. sutikimu, tuo laikotarpiu pasiimdamas vaiką su savimi į savo motinos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą;

9.2. atsakovas V. Š. apie numatomą atvykimo laiką lankyti vaiką ieškovę J. A. informuoja elektroniniu paštu ieškovės J. A. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) prieš mėnesio pradžią, pateikdamas darbdavio pasirašytą kito mėnesio darbo grafiką ir nurodydamas dienas, kurias jis atvyks lankyti vaiko, tačiau ne vėliau kaip trys dienos prieš numatomą pirmą vaiko lankymą tą mėnesį;

9.3. sūnui J. pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, atsakovas V. Š. sūnų lanko nuo tuos pačius 8 kartus per mėnesį, du kartus per savaitę, ir jeigu lankymo dienos bus darbo dienos, per kurias vaikas lankys ugdymo įstaigą, atsakovas su vaiku bendrauja vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 18 valandos iki 20 valandos;

9.4. per Šv. Kalėdas ir per Šv. Velykas atsakovas V. Š. su sūnumi J. vaiko gyvenamojoje vietoje bendrauja antrąją švenčių dieną, nuo 10 valandos iki 15 valandos ar ieškovės J. A. sutikimu, tuo laikotarpiu pasiimdamas vaiką su savimi į savo motinos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą;

9.5. per atsakovo V. Š. atostogas atsakovas su sūnumi bendrauja pusę savo atostogų, nuo 10 valandos iki 15 valandos kiekvieną nurodytą dieną arba nuo 18 valandos iki 20 valandos (jeigu vaikas tą dieną lankys ugdymo įstaigą). Apie numatomas atostogas atsakovas V. Š. ieškovę J. A. informuoja elektroniniu paštu ieškovės J. A. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) prieš pusę metų atsiųsdamas savo atostogų darbdavio pasirašytą grafiką;

9.6. pasikeitus aplinkybėms bei tarp atsakovo V. Š. ir sūnaus J. atsiradus emociniam ryšiui, atsakovui įgijus įgūdžių rūpintis vaiku, šalys gali pasitvirtinti kitą bendravimo su sūnumi tvarką, arba kreiptis į teismą su ieškiniu civilinio proceso nustatyta tvarka, jeigu jiems tarpusavyje nepavyks susitarti.

10. Teismas pakeitė J. A. suteiktą,,A.“ pavardę į,,A. Š.“.

11. Kitą ieškinio bei priešieškinio reikalavimų dalį teismas atmetė.

12. Teismas priteisė iš atsakovo: ieškovei - 758,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei - 74 Eur žyminio mokesčio.

Dėl reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą

13. Teismas, nustatęs, jog šalių sūnus nuo pat gimimo gyvena su ieškove ir atsakovui neprieštaraujant, tenkino ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios nustatymo ir nustatė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.

Dėl išlaikymo priteisimo

14. Įvertinęs ir ištyręs šios bylos duomenis teismas padarė išvadą, kad šalių vaiko poreikiams patenkinti būtina išlaidų suma mėnesiui yra apie 633,20 Eur, kurią sumažino išmokos vaikui dydžiu 85,75 Eur (universalios išmokos vaikui bazinis dydis nuo 2023 m. sausio 1 d.), todėl tėvų teiktino išlaikymo dalį nustatė nuo 547,45 Eur.

15. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes (vaiko amžių, jo poreikius, tėvų turtinę padėtį), teismas pripažino, kad atsakovo dalis nepilnamečio sūnaus išlaikymo prievolėje turi būti 275 Eur.

16. Kadangi ieškovė prašė išlaikymą priteisti nuo (duomenys neskelbtini) (nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos), teismas, pripažinęs, jog vaiko išlaikymo poreikis kas mėnesį iš atsakovo yra po 275 Eur, nustatė, kad atsakovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) vaikui išlaikyti turėjo sumokėti 3300 Eur. Kadangi atsakovas iki (duomenys neskelbtini) vaikui išlaikyti pervedė 3250 Eur, iš atsakovo teismas priteisė 50 Eur dydžio įsiskolinimą (3300 Eur – 3250 Eur = 50 Eur).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

17. Nagrinėjamoje byloje teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 305,91 Eur išlaikymo įsiskolinimą (vaiko,,kraitelio“ išlaidas, kurias tvirtino patyrusi iki vaiko gimimo), nes vertino, kad išlaidos, patirtos iki vaiko gimimo, yra išlaikymo sudėtis dalis ir atskirai dėl jų priteisimo neturi būti sprendžiama.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

18. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka turi būti nustatyta, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl bendravimo tvarkos sąlygų.

19. Teismas, įvertinęs ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, konstatavo, jog ji negali būti tvirtinama, nes ieškovė siūlė atsakovui su sūnumi bendrauti savaitgaliais, tačiau toks bendravimas pažeidžia atsakovo interesus, kadangi atsakovas dėl savo darbo grafiko ne visada galės atvykti į susitikimus su sūnumi. Teismas ir atsakovo siūlomą bendravimo su sūnumi tvarką pripažino netinkama, pažymėjęs, kad ji yra nekonkreti.

20. Teismas nustatė tokią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią atsakovas su sūnumi bendrauja per mėnesį 8 kartus, du kartus per savaitę, nuo 10 valandos iki 15 valandos vaiko gyvenamojoje vietoje ar ieškovės sutikimu, pasiimdamas vaiką su savimi į savo motinos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

21. Teismas nustatė, kad atsakovas apie numatomą atvykimo laiką ieškovę informuoja elektroniniu paštu pateikdamas kito mėnesio darbo grafiką ir nurodydamas dienas, per kurias jis atvyks lankyti vaiko, tačiau ne vėliau kaip trys dienos prieš numatomą pirmą vaiko lankymą tą mėnesį. Vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, atsakovas sūnų lanko nuo tuos pačius 8 kartus per mėnesį, du kartus per savaitę ir, jeigu lankymo dienos bus darbo dienos, per kurias vaikas lankys ugdymo įstaigą, atsakovas su vaiku bendrauja nuo 18 valandos iki 20 valandos.

22. Atsižvelgęs į tą aplinkybę, jog vaikas lankomas ieškovės gyvenamojoje vietoje, teismas nustatė, kad per Šv. Kalėdas, per Šv. Velykas atsakovas bendrauja su sūnumi antrąją švenčių dieną nuo 10 valandos iki 15 valandos. Per atsakovo atostogas jis su sūnumi bendrauja pusę savo atostogų, nuo 10 valandos iki 15 valandos, kiekvieną nurodytą dieną arba nuo 18 valandos iki 20 valandos (jeigu vaikas tą dieną lankys ugdymo įstaigą). Teismas atkreipė šalių dėmesį, kad pasikeitus aplinkybėms šalys gali pasitvirtinti kitą tvarką arba kreiptis į teismą su ieškiniu, jeigu jiems tarpusavyje nepavyks susitarti.

23. Teismas atsisakė tvirtinti kuo detalesnę ir ilgiau trunkančią, su pereinamaisiais laikotarpiais atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, pažymėdamas, kad sprendimo priėmimo metu negalima nustatyti kada vaikas parą ar ilgiau galės išbūti be motinos, ar tarp tėvo ir sūnaus atsiras artimas ryšys.

Dėl priešieškinio reikalavimo pakeisti vaiko pavardę

24. Nagrinėjamojoje byloje teismas nustatė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaiko pavardės pakeitimo (atsakovas prašė ją pakeisti į,,A. Š.“, o ieškovė prašė palikti vaiko turimą,,A.“ pavardę). Teismas pažymėjo, kad pavardės keitimas yra galimas tik įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose nustatyta tvarka, įskaitant ir pavardės keitimą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintas Asmens vardo ir pavardės keitimo taisykles (toliau – ir Taisyklės).

25. Teismas nurodė, kad pagal Taisyklių 25 punktą keičiant jaunesnio nei 16 metų amžiaus nepilnamečio vaiko pavardę tėvų bendru sutikimu ne teismo tvarka, be kitų dokumentų, turi būti pateiktas rašytinis kito iš turimų tėvų sutikimas. Pažymėjo, kad Taisyklėse nėra reglamentuota, kaip elgtis tais atvejais, kai vienas iš tėvų nori pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę, esant Taisyklių 12 ar 121 punktuose įtvirtintiems pavardės keitimo pagrindams, o vienas iš tėvų neduoda tam sutikimo. Teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, ginčą dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo turi spręsti teismas.

26. Įvertinęs minėtą teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė pakeisti J. A. suteiktą,,A.“ pavardę į,,A. Š.“, nes pripažino, kad vaiko pavardės pakeitimas į dvigubą pavardę, kurią sudarytų tiek motinos, tiek tėvo pavardė, geriausiai atspindi vaiko identiškumą, vaiko kilmę pagal tėvo liniją, identifikuoja vaiką su abiem tėvais.

I. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

Ieškovės J. A. apeliacinio skundo teisiniai argumentai

27. Apeliaciniu skundu ieškovė J. A. (toliau – ir apeliantė) prašo: 27.1. pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-541-783/2023 dalį dėl išlaikymo priteisimo ir iš atsakovo V. Š. nepilnamečiui sūnui J. A. priteisti kas mėnesį mokamą 330 Eur išlaikymą; 27.2. panaikinti sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos nustatyto ir nustatyti tokią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, kokios prašė patikslintame ieškinyje; 27.3. panaikinti sprendimo dalį dėl vaiko pavardės pakeitimo, J. A. paliekant,,A.“ pavardę; 27.4. prie civilinės bylos prijungti naujus įrodymus (apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad tai nėra nauji įrodymai, šie įrodymai buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme); 27.5. perskirtyti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; 27.6. priteisti ieškovei apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

28. Apeliantė nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ji įrodė ir pagrindė (pateikė išlaidas pagrindžiantus įrodymus), kad sūnaus poreikiams per mėnesį išleidžia ne mažiau kaip 731,49 Eur (maistas – 173,46 Eur; ugdymas ir vystymasis – 64,81 Eur; sveikata ir higiena – 197,74 Eur; drabužiai ir avalynė – 104,16 Eur; poilsis ir laisvalaikis – 30 Eur; transporto išlaidos – 91,32 Eur; būstas – 70 Eur). Iš 731,49 Eur atėmus vaikui mokamą išmoką (85,75 Eur), sūnaus poreikių patenkinimui yra reikalinga ne mažiau kaip 645,74 Eur, todėl abu tėvai prie sūnaus porekių tenkinimo turi prisidėti ne mažiau kaip 322,87 Eur (645,74/2). Kadangi apeliantei tenka didesnė išlaikymo dalis, nes sūnus gyvena su ja, apeliantė iš atsakovo prašo priteistą išlaikymą padidinti iki 330 Eur.

29. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, jog teismas visiškai nevertino jos įrodinėtos aplinkybės, kad į sūnaus poreikių patenkinimui reikalingus 645,74 Eur neįtrauktos jos patiriamos samdomos auklės išlaidos (360 Eur). Ši paslauga jai reikalinga todėl, kad ji viena augina sūnų, tačiau ir jai pačiai reikia pasirūpinti savo poreikiais (vykti pas gydytojus, tenkinti asmeninius socialinius ir buities poreikius).

30. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas kiekvieno iš tėvų vaikui teiktino išlaikymo dydį, nebuvo aktyvus, neišsiaiškino visos bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų, todėl neatskleidė bylos esmės. Todėl apeliantė vertina, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra klaidingos ir nepagrįstos bylos medžiaga.

Dėl vaiko pavardės pakeitimo

31. Apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas pakeitė šalių nepilnamečiui sūnui J. A. suteiktą,,A.“ pavardę į,,A. Š.“.

32. Tvirtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.167 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintas Asmens vardo ir pavardės keitimo taisykles vaiko iki 16 metų vardas ir pavardė gali būti pakeista bendru tėvų sutikimu arba pagal vieno iš tėvų pateiktą prašymą, turint kito tėvo sutikimą. Kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimą inicijuoja vienas iš tėvų, nesant kito iš tėvų sutikimo, turi būti laikomąsi prezumcijos, kad vaikui suteiktos pavardės, kaip jo identiškumo elemento, pastovumas ir jos išsaugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-327-378/2020).

33. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, pakeitęs šalių nepilnamečio sūnaus pavardę, nukrypo nuo aptartos kasacinio teismo praktikos, nes atsakovas, kreipęsis dėl vaiko pavardės pakeitimo, neturėdamas jos sutikimo, nepaneigė prezumcijos, kad vaiko pavardės pakeitimas atitinka geriausius vaiko interesus.

34. Pažymėjo, kad gimus sūnus atsakovas neprieštaravo, jog jam būtų suteikta,,A.“ pavardė, o reikalavimą pakeisti pavardę pareiškė tik pradėjus nagrinėti civilinę bylą. Apeliantės teigimu, tai akivaizdžiai rodo, kad atsakovo reikalavimas pakeisti vaiko pavardę yra susijęs su jo asmeninių ambicijų patenkimu, o ne su geriausiais vaiko poreikiais. Tai patvirtina ir atsakovo apeliantei siųstų SMS žinučių turinys, kuriuose atsakovas nurodė, kad,,Š. išlaikysiu, A. ne“;,,mano pavardė Š. ir išlaikymą duosiu Š.“.

35. Apeliantė nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas pakeisti vaiko pavardę, visiškai neįvertino aplinkybių, kad jos nėštumo laikotarpiu atsakovas buvo išsižadėjęs sūnaus, nesuteikė jai jokios moralinės ar materialinės pagalbos, nesidomėjo nėštumu, gimus vaikui nesistengė su vaiku kurti ryšį, jį aplankė tik kelis kartus.

36. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nustatė atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką. Nurodo, kad ji nesiekia riboti sūnaus ir tėvo bendravimo bei jų ryšio kūrimo, bet vertina, kad bendravimo tvarka turi būti konkreti. Mano, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka nekonkreti, sunkiai įgyvendinama, joje nėra konkrečiai apibrėžta, kokiomis savaitės dienomis atsakovas bendrauja su sūnumi, kadangi bendravimo tvarkoje nurodyta, kad,,Atsakovas su sūnumi J. bendrauja per mėnesį 8 kartus, du kartus per savaitę, nuo 10 valandos iki 15 valandos“. Teismo nustatyta bendravimo tvarka išimtinai suderinta su atsakovo darbo grafiku ir atitinka tik atsakovo poreikį jam patogiu metu susitikti su vaiku, neatsižvelgiant į jos teisės, interesus bei galimybes.

37. Paaiškino, jog nesutinka su bendravimo tvarkoje nustatyta sąlyga, kad,,sūnui J. pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, atsakovas sūnų lanko tuos pačius 8 kartus per mėnesį, du kartus per savaitę, ir jeigu lankymo dienos bus darbo dienos, per kurias vaikas lankys ugdymo įstaigą, atsakovas su vaiku bendrauja vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 18 valandos iki 20 valandos“. Teigia, kad pagal tokią tvarką atsakovas su sūnumi iki jam sueis 18 metų bendraus tik jo gyvenamojoje vietoje, nepaliekant atsakovui galimybės sūnaus pasiimti iš jo gyvenamosios vietos. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka užtikrina tik minimalų atsakovo bendravimo su sūnumi.

38. Apeliantė nesutinka ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismo sprendimu galėjo būti,,tvirtinama tik aktuali šiai dienai bendravimo tvarka“. Apeliantė mano, kad, jei pirmosios instancijos teismas būtų patvirtinęs jos prašomą bendravimo tvarką, teismas būtų išsprendęs ir ateityje galinčius kilti jos ir atsakovo ginčus dėl bendravimo su sūnumi tvarkos. Apeliantės įsitikimu, jos prašyta patvirtinti bendravimo tvarka, yra racionali bei geriausiai atitinka vaiko interesus.

39. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 38 punkte nurodęs, jog,, iš atsakovo teismas priteisia 50 Eur dydžio įsiskolinimą“, minėto 50 Eur dydžio įsiskolinimo skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nepriteisė.

Atsakovo V. Š. apeliacinio skundo teisiniai argumentai

40. Apeliaciniu skundu atsakovas V. Š. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį dėl nustatytos jo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos ir nustyti jo prašomą bendravimo su sūnumi tvarką:

40.1 iki (duomenys neskelbtini) (iki sūnui J. A. bus dveji metai) atsakovas su sūnumi bendrauja dalyvaujant vaiko motinai – ieškovei J. A. ne mažiau kaip 7-8 kartus per mėnesį ar 1-2 kartus per savaitę, ne trumpiau kaip po 2-3 valandas (pirmą laisvą dieną nuo 15.30 valandos iki 18.30 valandos ir paskutinę dieną nuo 11 valandos iki 13.30 valandos apie susitikimo laiką informuodamas vaiko motiną – ieškovę elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pateikiant bendravimo tvarkos ir darbo grafiką už du-tris ateinančius mėnesius iki planuojamo susitikimo su vaiku ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo susitikimo. Jei ieškovė nepateikia savo siūlymo ar prieštaravimo per 5 dienas, laikoma, kad jai tinka tėvo susitikimo su vaiku laikas;

40.2. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja nedalyvaujant atsakovei ne mažiau kaip 7-8 kartus per mėnesį ir/ar 2 kartus per savaitę, pasiimdamas vaiką iš namų ar ugdymo įstaigos vienos dienos 17 valandos ir grąžindamas kitos dienos 18 valandą (jei sekanti diena yra darbo diena, atsakovas sūnų nuveža į ugdymo įstaigą ir pasiima iš jos) į jo gyvenamąją vietą t. y. vieną parą nepertraukiamai (atsižvelgiant į darbo grafiką). Apie kiekvieno susitikimo laiką informuodamas vaiko motiną – ieškovę elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pateikiant bendravimo tvarkos ir darbo grafiką už du-tris ateinančius mėnesius iki planuojamo susitikimo su vaiku ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo susitikimo. Jei ieškovė nepateikia savo siūlymo ar prieštaravimo per 5 dienas, laikoma, kad jai tinka tėvo susitikimo su vaiku laikas;

40.3. nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja ne mažiau kaip 7-8 kartus per mėnesį ar 1-2 kartus per savaitę, pasiimdamas vaiką iš namų ar ugdymo įstaigos vienos dienos 17 valandos ir grąžindamas po vienos arba dviejų dienų 18 valandą (jei sekanti diena yra darbo diena, atsakovas sūnų nuveža į ugdymo įstaigą ir pasiima iš jos) į jo gyvenamąją vietą t. y. vieną / dvi paras nepertraukiamai (atsižvelgiant į darbo grafiką). Apie kiekvieno susitikimo laiką informuodamas vaiko motiną – ieškovę elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pateikiant bendravimo tvarkos ir darbo grafiką už du-tris ateinančius mėnesius iki planuojamo susitikimo su vaiku ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo susitikimo. Jei ieškovė nepateikia savo siūlymo ar prieštaravimo per 5 dienas, laikoma, kad jai tinka tėvo susitikimo su vaiku laikas;

40.4. nepilnamečiui sūnui pradėjus lankyti mokyklą, atsakovas su nepilnamečiu sūnumi praleidžia pusę vaiko pavasario, rudens ir žiemos atostogų ne vėliau kaip prieš 7 dienas vaiko pavasario, rudens ir žiemos atostogų metu bei prieš dvi savaites jų vasaros atostogų metu, informuojant vaiko motiną apie ketinimą pasiimti sūnų;

40.5. atsakovas su nepilnamečiu sūnumi praleidžia pusę jo vasaros atostogų nuo 2026 metų, o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsakovas su vaiku praleidžia ne mažiau kaip 10 dienų vasaros atostogų, apie ketinimą pasimatyti su vaiku informuodamas ieškovę ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamų susitikimų vasaros metu bet kuria susisiekimo priemone (telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu ir kita);

40.6. vaiko Motina su sūnumi praleidžia lyginiais metais Šv. Kūčių ir Kalėdų švenčių pirmą dieną ir Naujuosius metus, antrą Šv. Kalėdų dieną praleidžia tėvas;

40.7. nelyginiais metais Šv. Kūčių ir Kalėdų švenčių pirmą dieną ir Naujuosius metus su vaiku praleidžia tėvas, antrą Šv. Kalėdų dieną praleidžia vaiko mama;

40.8. neporiniais metais su vaiku Šv. Velykų antrą dieną praleidžia vaiko mama, pirmą – tėvas;

40.9. poriniais metais Šv. Velykų pirmą dieną su vaiku praleidžia vaiko mama, antrą – vaiko tėvas;

40.10. vaiko tėvai su sūnumi praleidžia kiekvieną savo gimtadienį, Motinos ir Tėvo dienos savaitgalį, kas antrą vaiko gimtadienį (poriniais metais – mama, neporiniais – tėvas);

40.11. tiek ieškovė, tiek atsakovas privalo ne vėliau kaip prieš dvi dienas informuoti vienas kitą apie pasikeitimus vykdant šią sutartį, tai yra vaikui susirgus ar atsiradus kitoms svarbioms priežastims ir perkelti susitikimą analogiškam laikotarpiui kitu sutartu laiku;

40.12. šalys įsipareigoja informuoti viena kitą apie vaiko gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, vaiko mokymąsi, pasiekimus, sveikatos būklę, jų poreikius ir netrukdyti viena kitai bendrauti su vaiku galimomis ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, internetu ar panašiai);

40.13. vaiko tėvai: tiek vaiko motina, tiek ir tėvas toliau dalyvaus savo nepilnamečio vaiko auklėjime. Tėvas įsipareigoja ir toliau rūpintis savo vaiko sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidėti prie sąlygų vaikui tinkamai mokytis, papildomai ugdytis sudarymo. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečio vaiko auklėjimu turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius;

40.14. jei dėl kokių nors priežasčių (ligos, įvairių stichinių nelaimių, kitų ypatingai svarbių aplinkybių) šalys negali prižiūrėti ar rūpintis nepilnamečiu vaiku, minėtam laikotarpiui nepilnamečio vaiko priežiūra perduodama kitam iš tėvų.

41. Apeliantas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka šalims gali sukelti konfliktines situacijas, teisminius procesus netolimoje ateityje, teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, nukrypo nuo formuojamos teisminės praktikos, netinkamai taikė ir aiškino materialines teises normas.

42. Nurodė, kad, jo įsitikinimu, teismas, nustatydamas jo ir sūnaus bendravimo tvarką, be pagrindo nenustatė ieškovei pareigos informuoti jį apie vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą, sveikatos būklę, taip suteikdamas ieškovei prieš jį pranašumą, be to, netinkamai įvertino jo pateiktus argumentus:

-apelianto ir sūnaus bendravimui būtinas pereinamasis laikotarpis, ką byloje rekomendavo ir Vaiko teisių specialistai;

-apelianto gyvenamoji vieta yra K. mieste, o sūnaus – K. mieste;

-apeliantas dirba slenkančiu grafiku (2 dieninės, 2 naktinės, 4 laisvos dienos);

-apeliantas (duomenys neskelbtini) lanko savo mamą laisvomis nuo darbo dienomis (4 dienos), vietovė nuo sūnaus gyvenamosios vietos nutolusi mažesniu atstumu nei jo gyvenamoji vieta, pas jo mamą yra tinkamos sąlygos, kur jis galėtų atsivežti sūnų, tačiau šių sąlygų Vaiko teisių apsaugos specialistai netikrino;

-apeliantas ieškovės gyvenamojoje vietoje jaučiasi nejaukiai, nes ieškovė gyvena savo mamos bute, ieškovė nuolat jį stebi ir kritikuoja, todėl tai jam trukdo lavinti tėvystės įgūdžius, didinti emocinį ryšį su vaiku;

-su ieškove nepavyksta sklandžiai organizuoti susitikimų su sūnumi.

Ieškovės J. A. atsiliepimo argumentai į atsakovo V. Š. apeliacinį skundą

47. Ieškovė atsiliepimu atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti ir nurodo, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas susiaurino atsakovo teises prieš vaiką, kas iš esmės pažeidžia nepilnamečio sūnaus teisėtus interesus, ir neatsižvelgė į Vaiko teisių specialistų rekomendacijas, laikytini deklaratyviais, nes atsakovas nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos su sūnumi nepagrįstumą.

48. Ieškovė atkreipia dėmėsį į tai, kad atsakovas pateiktu apeliaciniu skundu prašo nustatyti kitokią bendravimo tvarką, kurios nebuvo prašoma nustatyti pirmosios instancijos teisme. Palyginus patikslinto priešieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimus matyti, kad skiriasi bendravimo laikas su sūnumi, kadangi vietoje 1,5 – 2 valandų bendravimo prašoma nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su sūnumi bendrautų 2 – 3 valandas, be to, skiriasi ir šalių tarpusavio informavimo tvarka dėl atsakovo susitikimo su sūnumi. Taigi, ieškovės nuomone, atsakovo apeliaciniu skundu pateiktas naujas reikalavimas negali būti nagrinėjamas apeliaciniame procese, kadangi apeliacinis teismas atlieka tik pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją, o ne ginčą nagrinėja iš esmės.

49. Ieškovė pažymėjo ir tai, kad atsakovas apeliaciniu skundu prašo nustatyti tokią bendravimo su sūnui tvarką, kuri iš esmės būtų patogi jam, visiškai neatsiželgiant į vaiko bei jos interesus.

Atsakovo V. Š. atsiliepimo į ieškovės J. A. apeliacinį skundą argumentai

50. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodo, kad: 50.1. nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo dalimi dėl priteisto išlaikymo dydžio ir vaikui suteiktos pavardės pakeitimo; 50.2. iš dalies sutinka su ieškovės apeliacinio skundo dalimi dėl nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi.

51. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nepilnamečio vaiko poreikius, tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus (išlaidas pagrindžiančius vaiko poreikius), todėl pagrįstai nustatė, kad vaiko poreikiams patenkinti reikia ne didesnės nei 633 Eur sumos. Mano, kad iš jo priteisto 275 Eur išlaikymo visiškai pakanka sūnaus poreikių tenkinimui, nes ieškovė byloje neįrodė, jog sūnaus poreikių tenkinimui reikia didesnės nei 633 Eur sumos. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad jis pagal savo finansines galimybes papildomai prisideda prie sūnaus išlaikymo: pirko automobilinę kėdutę, vežimėlį, prisidėjo prie dalies vaiko krikštynų, gimtadienio šventės išlaidų, pirko sūnui kalėdinę, gimtadienio dovanas.

52. Vertina, kad ieškovės argumentai, jog pirmosios instancijos pažeidė įrodinėjimo taisykles, nebuvo pakankamai aktyvus, yra nepagrįsti, nes teismas buvo aktyvus, mėgino šalis sutaikyti.

53. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakeitė vaiko pavardę. Atsakovas nurodo, kad ieškovė apeliaciame skunde cituodama jo siųstas SMS žinutes, jog,,Š. išlaikysiu, A. ne“;,,mano pavardė Š. ir išlaikymą duosiu Š.“, elgiasi nesąžiningai, nes ir pati jam siuntė tokio turinio SMS žinutę,,atsakovas galės vaiką pamatyti tik tuomet, jei sutiks jam suteikti,,A.“ pavardę“.

54. Atsakovas kaip nepagrįstą vertina ieškovės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino vaiko pavardės pastovumo (nekintamumo), o atsakovas, prašydamas keisti vaiko pavardę, neįrodė ir nepagrindė ojektyvių ir reikšmingų vaiko interesams argumentų. Atkreipė dėmėsį, kad šiuo metu šalių sūnus yra dar labai mažas, todėl jo socializacija, identiškumas, susijęs su pavarde, pavardės kintamumas nėra galutinai susiformavęs, nes šiame amžiaus tarpsnyje vaikai save dažniau identifikuoja ne pagal pavardę, o pagal vardą.

55. Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentu, kad vaikui suteikta dvinarė pavardė,,A. Š.“ yra nepraktiška, ilga ir sudėtinga. Atsakovas pažymi, kad sūnus jam yra vienintelis palikuonis, kuris gali pratęsti jo pavardės gyvavimą, todėl jam yra labai svarbu, kad būtų išsaugota galiojanti tradicija, kad sūnus turėtų tėvo pavardę.

56. Nurodo, kad nepagrįsti ieškovės kaltinimai, jog jis ieškovės nėštumo laikotarpiu nerodė jai jokio dėmėsio, neteikė materialinės pagalbos, kadangi pati ieškovė priėmė sprendimą išvykti gyventi iš K. miesto į K. miestą. Nepaisant to, atsakovas siekė nenutraukti ryšių su ieškove, su ja kalbėdavosi telefonu, teiraudavosi apie jos sveikatos būklę, siūlė pagalbą.

57. Paaiškino, kad su ieškovės apeliacinio skundo argumentais dėl atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos iš dalies sutinka dėl to, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu suvaržė jo teisės, pažeidė vaiko interesus, nes vykstantis bendravimas po keletą valandų ir tik vaiko gyvenomoje vietoje nesudarys galimybės atsirasti emociniam ryšiui tarp jo ir sūnaus. Su kitais ieškovės apeliacinio skundo argumentais dėl nustatytos bendravimo tvarkos nepagrįstumo nesutinka.

58. Sutinka su ieškovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs iš jo ieškovei priteisti 50 Eur išlaikymo įsiskolinimą, to nenurodė sprendimo rezoliucinėje dalyje, tačiau nemano, kad ši techninė klaida trukdys ieškovei įvykdyti teismo sprendimą, nes jis šį išlaikymo įsiskolinimą gali įvykdyti gera valia.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų

59. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

60. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys).

61. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui nustatymo bei pavardės vaikui pakeitimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

62. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas. Apeliantė prašė prijungti prie bylos naujus įrodymus (pirkinių kvitus), tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, teikiami pirkinių kvitai buvo pridėti prie bylos ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl šių įrodymų pakartoti prie bylos pridėti nėra pagrindo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

63. Bylos duomenys rodo, kad J. A. gimė (duomenys neskelbtini) Vaiko gimimas įregistruotas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriuje (duomenys neskelbtini) d(įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko motina yra J. A., vaiko tėvas – nenurodytas.

64. (duomenys neskelbtini) rajono notarų biure (duomenys neskelbtini) patvirtintas J. A. ir V. Š. pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo, kuriuo atsakovas V. Š. pareiškė, jog yra sūnaus J. A. tėvas bei sutiko, kad sūnui būtų palikta,,A.“ pavardė. Šio pareiškimo pagrindu J. A. gimimo įrašas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriuje (duomenys neskelbtini) papildytas nurodant V. Š. J. A. tėvu.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

65. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors šalys apeliacine tvarka neapskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, tačiau teisėjų kolegija nustatė, jog pirmosios instancijos teismas, teismo sprendimo 29 punktu nusprendęs tenkinti ieškovės reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja, to nenurodė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pagal CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktą, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti išdėstomas patenkino ieškinio turinys. Todėl kolegija, atsižvelgdama į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes bei teisingai išspręsti šios kategorijos ginčus, patikslina pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydama, kad,,J. A. gyvenamoji vieta yra nustatoma kartu su ieškove J. A. jos gyvenamoje vietoje.“

Dėl nepilnamečiui vaikui priteisimo išlaikymo dydžio

66. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui 330 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteisė 275 Eur išlaikymą kas mėnesį mokama periodine išmoka, su kurio dydžiu ieškovė nesutinka.

67. CK 3.192 straipsnyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šioje byloje abi šalys, vaiko tėvai, šios savo pareigos neginčija ir nesutaria tik dėl kiekvieno iš jų vaikui teiktino išlaikymo dydžio.

68. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl sprendžiant dėl nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

69. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (LAT 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (LAT 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas MMA dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (LAT 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

70. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko būtiniausių poreikių per mėnesį patenkinimui reikia 1250 Eur (250 Eur skirta maistui, 90 Eur – poreikiui į gyvenamąjį būstą, 100 Eur – vaiko ugdymo poreikiui, visapusiškam vystymuisi, 200 Eur – vaiko poreikiui į sveikatą, higieną, 100 Eur – vaiko poreikiui drabužiams ir avalynei, 30 Eur – vaiko teisės į poilsį ir laisvalaikį užtikrinimui, 120 Eur – transporto išlaidoms; 360 Eur – auklės paslaugoms).

71. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas vertino, kad ieškovė neįrodė, jog vaiko poreikiams tenkinti yra būtini 1250 Eur, ir pažymėjo, kad ši suma beveik du su puse karto didesnė nei ta, kuri laikoma pakankama pagal suformuotą teismų praktiką. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs realias ieškovės patiriamas išlaidas vaiko išlaikymui, nusprendė, kad nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalinga suma per mėnesį sudaro apie 630 Eur, o atskaičius vaikui mokamą išmoką - apie 550 Eur (skundžiamo sprendimo 32 punktas).

72. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams ir motyvams, kuriais reminatis buvo nustatytas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, taip pat priėjo išvados, kad 630 Eur visiškai pakanka dviejų metų vaiko, neturinčių reikšmingų sveikatos problemų būtiniesiems poreikiams (maistas, apranga, higiena ir pan.) bei laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, gabumų lavinimui užtikrinti.

73. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pritarti apeliantės apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus (pirkinių kvitus), pagrindžiančius realius vaiko poreikius. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos sprendimo 21-26 punktų, teismas itin detaliai įvertino ieškovės pateiktus duomenis apie būtinas vaiko išlaikymui išlaidas, išdėstė, kurie iš ieškovės pateiktų pirkinių kvitų realiai pagrindžia nepilnamečio vaiko poreikius, o kurie su jais yra visiškai nesusiję (išlaidos perkant termopuodelį, arbatinuką, vandens filtrą, daiktadėžes, liemenėlę, higieninius paketus, tuščių butelių depozitui skirtos lėšos, drabužių pirkimas iš internetinių parduotuvių, kai neaišku kas už juos buvo pirkta arba kai už šias pirktas prekes buvo grąžinti pinigai ir panašiai), savo išvadas motyvavo, todėl įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė (CPK 176-185 straipsniai).

74. Teisėjų kolegijos vertinimu, atkreiptinas dėmesys, kad pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėdama vaiko poreikius ir jiems užtikrinti reikalingą pinigų sumą, buvo nenuosekli: pradiniame ieškinyje nurodė, kad vaiko poreikiams užtikrinti reikia 640 Eur, patikslintame ieškinyje – 1250 Eur, pateikto apeliacinio skundo 23-24 punktuose – 745,75 Eur, o apeliacinio skundo 56 punkte –731,49 Eur. Be to, patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji patiria 360 Eur išlaidas auklės paslaugoms, o pateikto apeliacinio skundo 56 punkte šių išlaidų į vaiko poreikius jau nebeįtraukia, nors apeliacinio skundo 58 punkte teigia, kad pirmosios instancijos priimdamas neatsižvelgė į būtinumą pasinaudoti vaiko auklės paslaugomis.

75. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl priteisto išlaikymo dydžio, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas aktualių įrodymų visumą įvertino ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu ar kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

76. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinių skundų, atsiliepimų į apeliacinius skundus teisinius argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteisė 275 Eur išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, yra teisėta ir pagrįsta, nes teismas, nagrinėdamas šalių ginčą dėl priteistino išlaikymo dydžio, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, teismo padarytos teisinę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčios išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, o ieškovės apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo jų pripažinti neteisėtomis. Pirmosios instancijos teismas, priešingai apeliantės argumentams, tinkamai motyvavo ir pagrindė savo išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka, todėl jų visų nekartoja.

77. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliantės apeliacinio skundo argumentą, kuriam pritaria ir atsakovas, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamojo sprendimo 38 punkte nurodęs, jog priteisia ieškovei iš atsakovo 50 Eur išlaikymo įsiskolinimą, sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, jog jį priteisia, todėl teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui įsiskolinimą atsakovas pasisakė, teismas šį reikalavimą nagrinėjo, tyrė ir vertino su juo susijusius įrodymus, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje dėl jo dalinio tenkinimo pasisakė. Todėl apeliacinės instancijos teismas, esant viešajam interesui ir aktyviam teismo vaidmeniui, patikslina pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad,,Iš atsakovo V. Š. nepilnamečiui sūnui J. A. priteisiamas 50 Eur išlaikymo įsiskolinimas, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę J. A.“.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

78. Apeliantai pateiktais apeliaciniais skundais iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka.

79. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka yra nekonkreti ir sunkiai įgyvendinama, tuo tarpu apeliantas, iš dalies pritardamas apeliantės argumentams dėl nustatytos bendravimo tvarkos nekonkretumo, pažymėjo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas jo bendravimo su sūnumi tvarką, neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos specialistų rekomendacijas, kad jo ir sūnaus bendravimui visų pirma turėjo būti nustatyta pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarka.

80. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.

81. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (LAT 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (LAT 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

82. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir panašiai, nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (LAT 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 13 punktas).

83. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis)

84. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (LAT 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktas).

85. Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 80-84 punktuose nurodytu teisiniu reguliavimu ir suformuota teismų praktika bei įvertinusi šioje byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su apeliantų argumentais, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka netinkama, nes yra nekonkreti ir sunkiai įgyvendinama. Nagrinėjamos bylos kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, itin svarbu atsižvelgti į tą aplinkybę, kad šiuo metu šalių sūnui dar nėra nė dviejų metų, todėl, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas 61 punkte, numatyti, kada ateityje tarp vaiko ir tėvo susiformuos toks emocinis ryšys, kad vaikas galės ilgesnį laiką bendrauti su tėvu nesant motinos, nesant nuolatinio bendravimo tarp vaiko ir tėvo, nėra galimybės. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybės, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju reikšmingai ilgesniam laikotarpiui objektyviai neįmanoma nustatyti itin konkrečios atsakovo bendravimo su mažamečiu sūnumi tvarkos.

86. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kokias bendravimo sąlygas nustatyti, visapusiškai ir objektyviai tyrė bei vertino tiek ieškovės, tiek atsakovo siūlomas bendravimo tvarkos sąlygas, jas vertino tarpusavyje ir visos bendravimo tvarkos kontekste. Šiuo atveju apeliacinės instancijas teismas atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką reikia atsižvelgti ne į konkrečius šalių pageidavimus, o į tai, kad ši tvarka geriausiai atitiktų vaiko interesus. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, daro išvadą, kad nustatyta tvarka užtikrina ieškovo teisę bendrauti su vaiku, o svarbiausia, ši nustatyta tvarka nepažeidžia šalių nepilnamečio sūnaus interesų.

87. Teisėjų kolegija nepritaria apelianto argumentui, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos specialistų rekomendacijas, jog jo ir sūnaus bendravimui visų pirma reikėjo nustatyti pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarką. Byloje nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti priešingą išvadą, nes, palyginus ieškovės, atsakovo siūlymus bei Vaiko teisų apsaugos skyriaus pateiktas rekomendacijas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, matyti, jog į Vaiko teisų apsaugos skyriaus pateiktas rekomendacijas atsižvelgta, nes būtent pagal jas teismo nustatyta bendravimo tvarka buvo koreguota.

88. Vertindama apelianto argumentus dėl pereinamojo laikotarpio (ne)nustatymo teisėjų kolegija pažymi, kad pereinamasis laikotarpis nustatant vaiko ir tėvo bendravimo tvarką paprastai skiriamas tais atvejais, kai vaikas nepažįsta vieno iš tėvų, kai tarp tėvų ir vaiko ilgą laiką nebuvo bendravimo, tarpusavio ryšių arba jie ilgą laiką buvo nutrūkę. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, nes, minėta, šalių sūnus mažametis, dar tik pradeda indentifikuoti save kaip asmenį, suprasti kas yra jo tėvai, pagal bylos duomenis, atsakovo ir sūnaus bendravimas vyksta, todėl vaikui augant, o tėvams dedant tinkamas pastangas, atsakovo emociniai ir kiti ryšiai su sūnumi turi susiformuoti natūraliai.

89. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, kad, kaip matyti iš apelianto prašomų nustatyti bendravimo tvarkos sąlygų, apeliantas neprašo nustatyti atskiros pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos, tačiau prašo nustatyti konkrečią, detalią, ilgalaikę bendravimo tvarką, kurios, kaip minėta, įvertinus vaiko amžių, skirtingas tėvų gyvenamąsias vietoves šiuo metu objektyviai neįmanoma nustatyti.

90. Teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, dėl jos pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (LAT 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

91. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą ir pakeitė šalių sūnaus J. A. pavardę į,,A. Š.“.

92. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo 69 punkto, teismas pakeitė J. A. suteiktą,,A.“ pavardę į,,A. Š.“ pripažinęs, kad vaiko pavardės pakeitimas į dvigubą pavardę, kurią sudarytų tiek motinos, tiek tėvo pavardė, yra vienas iš vaiko identiškumo elementų, identifikuojantis vaiką su abiem tėvais, atspindi vaiko kilmę pagal tėvo liniją, tolimesnius giminystės ryšius su tėvo giminės linija.

43. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pakeitęs šalių nepilnamečio sūnaus pavardę, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią vienam iš tėvų, nesant kito tėvo sutikimo, inicijuojant jaunesnio kaip 16 metų amžiaus vaiko pavardės pakeitimą turi būti laikomosi prezumcijos, kad geriausiai vaiko interesus atitinka vaikui suteiktos pavardės pastovumas ir jos išsaugojimas.

93. CK 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad fizinio asmens vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus nustato teisės aktai.

94. Vadovaujantis CK 3.161 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios.

95. CK 3.167 straipsnio, reglamentuojančio pavardės vaikui suteikimą, 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ar motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi. Taigi vaiko pavardė, kaip asmens identifikacijos forma, kildinama iš jo tėvų pavardės.

96. CK 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. Įgyvendindamas šią teisės normą teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtino Asmens vardo ir pavardės keitimo taisykles.

97. Taisyklių III skyriuje yra įtvirtinti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardo ir (ar) pavardės keitimo pagrindai. Vadovaujantis Taisyklių 12 punktu, jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė gali būti keičiama bendru tėvų sutarimu, jeigu: norima suteikti vieno iš tėvų pavardę (kai tėvo ir motinos pavardės skirtingos) arba bendrą tėvų pavardę (kai tėvų pavardė skiriasi nuo vaiko pavardės) (12.1 papunktis); norima suteikti dvigubą pavardę, sudarytą arba iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, arba vieno iš tėvų vienanarės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės dėmens, arba iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės) (12.2 papunktis); norima suteikti vienanarę pavardę, sudarytą iš tėvo arba motinos pavardžių pasirinkto vieno dėmens, kai bent vieno iš tėvų pavardė yra dvinarė (daugianarė) (12.3 papunktis); norima suteikti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai (12.4 papunktis); vietoj jo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės jam norima suteikti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės), arba atvirkščiai – vietoj nelietuviškos nesugramatintos pavardės norima suteikti tokią pačią, tik sugramatintą pavardę (12.5 papunktis). Vadovaujantis Taisyklių 121 punktu, jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė taip pat gali būti keičiamas (keičiami), kai: vaiko vardas ir (ar) pavardė buvo pakeistas (pakeisti) užsienio valstybėje, kurioje vaikas nuolat gyvena ar yra jos pilietis (121.1 papunktis); vaikui norima suteikti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles) užrašytą vardą ir (ar) pavardę (121.2 papunktis).

98. Taisyklių IV skyriaus, reglamentuojančio prašymo pakeisti vardą ir (ar) pavardę pateikimo tvarką, 25 punkte nustatyta, kad, kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, kartu su šių taisyklių 19 punkte nurodytais dokumentais civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas.

99. Vadovaudamasi šios nutarties 93 – 98 punktuose nurodytu teisiniu reglamentavimu teisėjų kolegija sprendžia, kad vaiko pavardė gali būti keičiama tik tais atvejais, kai egzistuoja Taisyklių 12 punkte įtvirtinti pagrindai. Visais atvejais, kai keičiama jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė, reikalingas abiejų tėvų sutikimas. Prašymą pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę pateikiančio tėvo (motinos) sutikimas išreiškiamas jam užpildant nustatytos formos prašymą pakeisti vardą ir (ar) pavardę, o kito iš turimų tėvų sutikimas turi būti išreikštas raštu ir kartu su kitais Taisyklėse nurodytais dokumentais pateikiamas civilinės metrikacijos įstaigai. Šis teisinis reguliavimas atitinka tiek CK 3.156 straipsnyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, pagal kurį tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tiek Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnį, kuris įpareigoja gerbti vaiko teisę į identiškumo išsaugojimą. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Atsižvelgiant į tėvo ir motinos teisių ir pareigų savo vaikams lygybės principą, nė vieno iš tėvų teisė pakeisti jaunesniam kaip 16 metų nepilnamečiam vaikui gimimo metu suteiktą pavardę nėra viršesnė.

100. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, nors Taisyklėse nėra nuostatų, jog tais atvejais, kai vienas iš tėvų nori pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę, esant Taisyklių 12 ar 121 punktuose įtvirtintiems pavardės keitimo pagrindams, tačiau kitas iš tėvų neduoda sutikimo, ginčą dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo turi spręsti teismas (pirmosios instancijos teismo sprendimo 68 punktas). Taigi vadovaujantis tuo, kas nurodyta, bei CK 3.167 straipsnio 2 dalimi teisinis pagrindas teismui svarstyti iškeltą vaiko pavardės pakeitimo klausimą buvo.

101. Tačiau kolegija nesutinka su pirmosios instancijios teismo vertinimu, kad byloje buvo nustatytas ir faktinis pagrindas pakeisti šalių vaikui suteiktą,,A.“ pavardę į dvigubą pavardę,,A. Š.“ ir kad tai atitinka geriausius vaiko interesus.

102. Pažymėtina, kad sprendžiant vaikui suteiktos pavardės pakeitimo klausimą svarbu turėti omenyje Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje, 9, 18 ir kituose straipsniuose, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti (LAT 2003 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2003).

103. Kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimą inicijuoja vienas iš tėvų, nesant kito iš tėvų sutikimo, turi būti laikomasi prezumpcijos, kad vaikui suteiktos pavardės, kaip jo identiškumo elemento, pastovumas ir jos išsaugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus. Vaiko teisė į identiškumą ir jo išsaugojimą yra įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnyje, kuriuo remiantis vaikas turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus giminystės ryšius bei jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Minėta prezumpcija, kad vaiko interesus geriausiai atitinka jam suteiktos pavardės išsaugojimas, galėtų būti paneigta tik išimtiniais atvejais. Teismas gali priimti sprendimą pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę, jei nustatytų, kad egzistuoja Taisyklėse įtvirtintas vaiko pavardės keitimo pagrindas, bei padarytų išvadą, kad toks pavardės pakeitimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atitiktų geriausius vaiko interesus. Pažymėtina, kad pareigą įrodyti vaiko pavardės pakeitimo atitiktį geriausiems vaiko interesams, paneigiant minėtą prezumpciją, turi tas iš tėvų, kuris kreipiasi į teismą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant kito iš tėvų sutikimo (CPK 178 straipsnis).

104. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjamo klausimo išsprendimui aktualius duomenis, atsižvelgdama į šalių išdėstytus argumentus, priėjo išvados, kad šioje individualioje situacijoje nepilnamečiam vaikui, kuris dėl amžiaus pats dar negali išreikšti savo nuomonės, suteikta dviguba pavardė nebus naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje bei neatitiks jo geriausių interesų, nes dėl to vaikas išsiskirs iš kitų bendraamžių, vaiko brandos laikotarpiu sulauks (gali sulaukti) padidinto ir perdėto aplinkinių dėmesio, kuris vaiką gali trikdyti, būti jam per didelis, nepriimtinas ir sukelti papildomus nepatogumus. Atsakovo, vaiko tėvo, noras, kad vaikas turėtų tėvo pavardę ir kad taip būtų pratęstas pavardės gyvavimas, visiškai suprantamas, tačiau nagrinėjamoje situacijoje yra svarbesnis ir geriausius vaiko interesus atitinka vaikui suteiktos pavardės, kaip jo identiškumo elemento, pastovumas ir jos išsaugojimas. Kita vertus, ne vaikui suteikta jo pavardė leidžia vaikui identifikuoti, kas yra jo tėvas, bet paties tėvo bendravimas su vaiku, jo auklėjimas, o sulaukęs atitinkamo amžiaus pats vaikas galės šį klausimą išspręsti pats. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) rajono notarų biure (duomenys neskelbtini) tvirtinant šalių pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, atsakovas turėjo galimybės reikalauti, kad vaikui būtų suteikta jo (ir jo) pavardė, tačiau sutiko, kad sūnui būtų palikta po gimimo suteikta,,A.“ pavardė. Atsakovas reikalavimą pakeisti vaiko pavardę, kaip teisingai nurodė apeliantė savo apeliaciniame skunde, pareiškė tik gavęs jos pateiktą ieškinį teismui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo.

105. Remiantis tuo, kas išdėstyta nutarties 99-104 punktuose, apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą dalį dėl pavardės pakeitimo, paliekant šalių vaikui jam suteiktą,,A.“ pavardę (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

106. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo bei skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą, šioje dalyje teisingai nustatė esmines ginčo isšprendimui faktines bylos aplinkybes, tinakmai vertino įrodymus ir motyvavo savo išvada, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

107. Tačiau, minėta, pirmosios instancijos teismas, šioje byloje spręsdamas priešieškinio reikalavimą dėl vaiko pavardės pakeitimo, netinkamai aiškino ir taikė CK 3.167 straipsnio ir kitų aukščiau nutartyje paminėtų teisinių aktų aktų nuostatas, reglamentuojančias pavardės vaikui pakeitimo klausimus, todėl šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kurią apeliacinės instancijos teismas panaikina ir šią priešieškinio dalį atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat dėl aukščiau nutartyje nurodytų argumentų patikslinama (papildoma) pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

108. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti (likę) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo vertinimui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme perskirstymo

109. CPK 93 straipsnio 5 dalyje, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą

110. Byloje nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2094 Eur išlaidų (94 Eur – už žyminį mokestį, 2000 Eur – atstovavimo išlaidos), atsakovas - 307 Eur bylinėjimosi išlaidų (107 Eur – už priešieškinio reikalavimą, 200 Eur – už atstovavimą). Kadangi apeliacinės instancijos teismas panaikina sprendimo dalį dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo pakeisti vaiko pavardę, už jį sumokėtas žyminis mokesti jam nepriteisiamas, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 200 Eur.

111. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies – bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

112. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovės reikalavimai priteisti išlaikymą ir nustatyti bendravimo tvarką buvo tenkinti iš dalies (išlaikymas tenkintas 83 procentais, ieškovės siūlytos bendravimo tvarkos patvirtinimas – 10 procentų), viso pripažįstama, jog buvo tenkinta 46,50 procentų reikalavimų (83+10)/2). Kadangi apeliacinės instancijos teismas panaikina sprendimo dalį dėl priešieškinio reikalavimo pakeisti vaiko pavardę, atmestų reikalavimų nėra, dėl bendravimo tvarkos patvirtinimo reikalavimas patenkintas apie 40 procentų, taigi, viso tenkinta 20 procentų reikalavimų (0+40/2). Todėl proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiami 973,71 Eur (2094x46,50/100), atsakovui iš ieškovės - 40 Eur bylinėjimosi išlaidų (200x20/100). Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteisiama 933,71 Eur bylinėjimosi išlaidų (973,71 Eur – 40 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

113. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 3472,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas) ir sumokėjo 109 Eur žyminio mokesčio. Išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

114. Apeliaciniu skundu ieškovė buvo pareiškusi tris savarankiškus materialinius teisinius reikalavimus (dėl išlaikymo dydžio padidinimo, dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, dėl vaiko pavardės pakeitimo panaikinimo). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka patenkintas reikalavimas dėl vaiko pavardės pakeitimo panaikinimo, todėl apeliacinis skundas yra tenkinamas apie 33 procentus (100/3). Taigi ieškovei iš atsakovo priteisiama 1181,90 Eur (3581,50 Eur x33/100) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1-2 punktais,

n u t a r i a :

pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimą.

Papildyti teismo sprendimo rezoliucinę dalį:

,,Nustatyti J. A. gyvenamąją vietą kartu su jo motina J. A., jos gyvenamojoje vietoje“.

„Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui J. A., gim. (duomenys neskelbtini) 50 Eur išlaikymo įsiskolinimą, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta pakeisti J. A. pavardę į A. Š., ir šią priešieškinio dalį atmesti.

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių ir priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 933,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Kitą Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1181,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė Čeknienė

Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė

Laimantas Misiūnas