Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. e2-162-425/2024.

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-01379-2023-2.

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.9; 3.2.6.1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,

teismo posėdžio sekretorė Rimutė Markelevičienė,

posėdyje nuotoliniu būdu dalyvaujant:

ieškovei R. M.,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, atstovui R. V.

viešame teismo posėdyje per zoom platformą žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teismas,

n u s t a t ė :

1. Ieškovė R. M. 2023-12-15 su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės 135 000 Eur turtinę žalą ir 125 000 Eur neturtinę žalą. Ieškovė ieškinyje, teismo posėdyje teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. B. ir Vilniaus apygardos teismo teisėjas A. V. atėmė iš jos Konstitucijoje įtvirtintą teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 2 dalimi, pateiktas ieškinys privalo būti nagrinėjamas teisme, tačiau teisėjai R. B. ir A. V., tyčia pažeisdami Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, atsisakė priimti ieškinį.

2. Ieškovė teigė, kad šioje byloje ieškinio dalykas yra neteisėti teisėjų veiksmai, atsisakant priimti ieškinį, todėl ieškovė neturinti pareigos įrodyti šioje byloje neteisėtų veiksmų, kuriuos padarė teisėjos R. L. ir R. P., nagrinėdamos civilinę bylą dėl nuomos mokesčio priteisimo už naudojimąsi žemės sklypu.

3. Ieškovė teigė, kad atsakovės valstybės institucijos elgėsi netinkamai, nes nebuvo nustatyta tvarka parduotas 22,5 aro žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) ieškovės močiutei S. M., dėl ko ieškovė prarado teisę šį žemės sklypą paveldėti po močiutės mirties. Bylą nagrinėję teisėjai nepagrįstai priteisė iš ieškovės sumokėti žemės mokestį už naudojimąsi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos naudai. Ieškovė argumentuoja, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp teisėjų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nes neteisėtai atsisakant priimti ieškinį, ieškovei buvo atimta teisė įrodyti, kad valstybė negalėjo tapti ir netapo S. M. nupirkto žemės sklypo savininke. Tik dėl valstybės valdžios pareigūnų netinkamai atliktų pareigų S. M. nesumokėjo pinigų už žemės pirkimą, o dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nepriimant reikiamo potvarkio ir sudarant niekinę notaro nepatvirtintą žemės pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovei nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į žemės sklypą. Žalos dydį nurodo pagal dabartines toje vietovėje žemės rinkos kainas. Neturtinę žalą, sutinkamai su Civilinio kodekso 6.250 straipsniu, patyrė dėl pareigūnų ir teisėjų veiksmų sukeltų pergyvenimų ir nepatogumų, kad iki šiol neįmanoma pasiekti elementaraus teisingumo bei dėl kilusio žymaus sveikatos pablogėjimo, depresijos, kurią įvertino 125 000 Eur.

4. Ieškovė nurodė, kad teisėjų neteisėti veiksmai įrodomi tik jų nagrinėtų bylų medžiaga ir bylose priimtais sprendimais, t. y.:

4.1.Kauno apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-1102-406/2012 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimas;

4.2. Kauno rajono apylinkės teismo byloje Nr. 2-1466-720/2011 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimas;

4.3. Kauno apylinkės teismo byloje Nr. e2-1330-877/ 2022 2022 m. birželio 6 d. sprendimas;

4.4. Kauno apygardos teismo byloje Nr. e2A-1438-343/2022 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis;

4.5. Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje Nr. e2-8803-545/2023 2023 m. kovo 29 d. nutartis;

4.6. Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. e2S-1049-852/2023 2023 m. balandžio 27 d. nutartis;

4.7. Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. e2-2500-794/2023 2023 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas;

4.8. Lietuvos apeliacinio teismo byloje Nr. e2A-723-330/2023 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis;

5. Ieškovė teigia, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp teisėjų neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos, nes neteisėtai atsisakant priimti ieškinį, iš ieškovės atimta teisė įrodyti, kad valstybė negalėjo tapti ir netapo S. M. nupirkto žemės sklypo savininke.

6. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į ieškinį, teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė ieškinį kaip nepagrįstą atmesti. Nurodė, kad ieškovė teismų jau išnagrinėtose civilinėse bylose siekė, o ir nagrinėjamoje byloje siekia ginčyti teismų procesiniais sprendimais nustatytą faktą – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo privatizuotas, ir teisinį santykį – ieškovei nustatytą prievolę mokėti ginčo žemės sklypo nuomos mokestį. Tokiu būdu pareikštu ieškiniu ieškovė siekia ne žalos atlyginimo, o paneigti įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytas aplinkybes ir jai nepalankų teisinių santykių įvertinimą. Bylas nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo sieja su įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytomis nepalankiomis jai aplinkybėmis, nenurodžiusi iš esmės jokių kitų pagrindų tokios žalos atsiradimui ir (arba) jos atlyginimui. Taip pat teismai pagrįstai konstatavo, kad ieškovė iš esmės siekia tų pačių faktinių ir teisinių aplinkybių, kurios jau buvo įvertintos Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1330-877/2022 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1438-343/2022, pakartotinio nagrinėjimo, vertinimo tam, kad būtų padarytos kitokios išvados nei nurodytuose įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose.

7. Procesiniuose dokumentuose, teismo posėdyje atsakovės atstovas papildomai motyvavo, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje faktiškai siekia revizuoti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas instancine tvarka. Įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai negali būti peržiūrėti jokiu kitu būdu kaip tik pasinaudojus išimtiniu proceso atnaujinimo institutu. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata negali būti naudojamasi kaip priemone dar kartą pasibylinėti, pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kvestionuojant konkrečias kitoje civilinėje byloje teismo padarytas išvadas. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1049-852/2023 buvo nurodyta, kad ieškovės sisteminis procesinių dokumentų, neatitinkančių teisės aktų reikalavimų teikimas, nesuderinamas su sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principu bei turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir ieškinio 20 punkte nurodyti sprendimai, kuriuose nurodyta, kad ieškovė siekia peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus – dar kartą pasibylinėti.

Byla nutrauktina

Esminės faktinės bylos aplinkybės

8. Nagrinėjamoje civilinėje byloje, ieškovės R. M. teigimu, ginčas kilo dėl atsakovės Lietuvos valstybės deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų už padarytą žalą ieškovei, atsiradusią dėl teisėjų neteisėtų veiksmų, nagrinėjant ieškovės ieškinius dėl padarytos žalos atlyginimo. Ieškovės ieškinyje nurodytoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8803-545/2023 nustatyta, kad ieškovė R. M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 67 500,00 Eur turtinę ir 125 000,00 Eur neturinę žalą, atsiradusią dėl ieškovės bylas nagrinėjusių teisėjų kaltės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-03-29 nutartimi atsisakė priimti ieškovės R. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, padaręs išvadą, kad dėl ieškovės R. M. ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir ieškinio reikalavimo jau yra įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, kuriais nustatyta, kad niekada nebuvo nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kad ieškovės močiutė S. M. buvo įgijusi nuosavybės teisę į 22,5 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovė R. M. po močiutės S. M. mirties minėtą žemės sklypą paveldėjo, todėl ieškovės ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

9. Vilniaus apygardos teismas 2023-04-27 nutartimi (civilinė byla Nr. e2S-1049-852/2023) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-29 nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės R. M. ieškinį, pagrįstai atsisakė ginti ieškovės teisę į teisminę gynybą, net nesvarstydamas klausimo dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo (CPK 115 straipsnio 2 dalis, CPK 138 straipsnis) bei pripažino, kad ieškovės sisteminis procesinių dokumentų, neatitinkančių teisės aktų reikalavimų, teikimas, nesuderinamas su sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principu bei turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės R. M. ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. pripažindamas, kad toks ginčas pagal ieškovės pareikštus reikalavimus nenagrinėtinas teisme civilinio proceso nustatyta tvarka.

10. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė R. M. prašomą priteisti žalą iš atsakovės Lietuvos valstybės įrodinėja dar vienu motyvu, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.e2-1330-877/2022 pagal ieškovės Kauno rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei R. M. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, delspinigių priteisimo, kurioje teismas 2022-06-06 sprendimu ieškinį tenkino, neteisėtai priteisė iš atsakovės R. M. 326,38 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ir t.t. Teismas sprendime nurodė, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2012-09-10 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1102-406/2012 atmetė pareiškėjos R. M. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2013-03-04 nutartimi administracinėje byloje Nr. A¹46-333/2013 apeliantės R. M. skundą atmetė.

Teismo išvados dėl ieškovės ieškinio reikalavimų

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

12. CPK 293 straipsnio 3 punktas numato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Iš ieškovės ieškinyje, teismo posėdyje nurodytų ieškinio pagrindų nustatyta, kad ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8803-545/2023 prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 67 500,00 Eur turtinę ir 125 000,00 Eur neturinę žalą., atsiradusią dėl ieškovės bylas nagrinėjusių teisėjų kaltės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-03-29 nutartimi atsisakė priimti ieškovės R. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, padaręs išvadą, kad dėl ieškovės R. M. ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir ieškinio reikalavimo jau yra įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu). Vilniaus apygardos teismas 2023-04-27 nutartimi (civilinė byla Nr. e2S-1049-852/2023) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-29 nutartį paliko nepakeistą.

13. Šioje Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė iš esmės nurodė tą patį ieškinio pagrindą, t. y. neteisėtus teisėjų veiksmus, nagrinėjant ieškovės ieškinius teismuose, t.y.: Kauno apylinkės teismo byloje Nr. e2-1330-877/ 2022 2022 m. birželio 6 d. sprendimas; Kauno apygardos teismo byloje Nr. e2A-1438-343/2022 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis; Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje Nr. e2-8803-545/2023 2023 m. kovo 29 d. nutartis; Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. e2S-1049-852/2023 2023 m. balandžio 27 d. nutartis; Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. e2-2500-794/2023 2023 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas; Lietuvos apeliacinio teismo byloje Nr. e2A-723-330/2023 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis.

14. Šios nutarties 13 punkte nurodytose civilinėse bylose ieškovės ieškiniai dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo buvo atmesti kaip nepagrįsti arba atsisakyti priimti CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindais, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Iš nurodytų civilinių bylų ieškinių turinio analizės darytina išvada, kad ieškovė, teikdama paskesnį ieškinį, nurodo papildomai paskutinį jos ieškinį nagrinėjusį teismą (teisėją), tuo pačiu formaliai padidindama ieškinio reikalavimų sumą, tačiau jos ieškinio pagrindas yra tas pats: neteisėti teisėjų veiksmai, nagrinėjant ieškovės ieškinius.

15. Teismas nurodo, kad nei vienoje iš ieškovės nurodytų civilinių bylų teismų priimti procesiniai sprendimai nebuvo panaikinti instancine tvarka, todėl darytina išvada, kad ir nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme civilinė byla dėl atsakovei Lietuvos valstybei dėl neteisėtų teisėjų veiksmų, nagrinėjant ieškovės ieškinius, yra sąlygota ieškovės nesutikimais su jais nepalankiais ankstesniais teismų procesiniais sprendimais tiek priteisiant valstybinės žemės nuomos mokestį, delspinigius (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1330-877/2022) ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1438-343/2022, tiek atsisakant priimti ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8803-545/2023, tiek analogišką ieškinį dėl žalos atlyginimo jau išnagrinėtoje Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-314-940/2023, kurioje teismas 2023-12-29 sprendimu atmetė ieškovės ieškinį tuo pačiu pagrindu, netgi dėl to paties ieškinio dalyko, t.y. 135 000 Eur turtinės ir 125 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo - kaip ir nagrinėjamoje byloje.

16. Ieškovė R. M. tiek ieškinyje, tiek teismo posėdyje išdėstė tik bendro pobūdžio deklaratyvius teiginius, kad bylas pagal jos ieškinius nagrinėję teisėjai, priimdami procesinius sprendimus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, atliko neteisėtus veiksmus, kuriais ieškovei buvo padaryta žala, tačiau nepateikė jokių konkrečių įrodymų apie konkrečius atliktus piktnaudžiavimo faktus, priimant procesinius sprendimus (nutartis, sprendimus). Teismas daro išvadą, kad ieškovė, reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu pagrindu, turėjo pareigą nurodyti ir pagrįsti, kad jos nurodytose išnagrinėtose civilinėse bylose buvo padarytos akivaizdžios ir šiurkščios teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, lėmusios jos reikalaujamos atlyginti žalos atsiradimą. Kaip jau buvo pasisakyta, ieškovė tokių įrodymų nepateikė, neįrodė, kad teismai, nagrinėdami jos teismams pareikštus ieškinius iš esmės dėl tų pačių pagrindų, padarė akivaizdžiai šiurkščias teisės aiškinimo ir taikymo klaidas, dėl ko bylos buvo išnagrinėtos neteisingai.

Procesinė bylos baigtis

17. Šią bylą nagrinėjantis teismas šios nutarties 10-15 punktuose yra padaręs išvadas, kad dėl šioje byloje ieškovės pareikštų ieškinio pagrindo ir dalyko yra įsiteisėję nurodyti teismų sprendimai, priimti bylose tarp tų pačių šalių (ieškovė R. M., atsakovė Lietuvos Respublika), tuo pačiu pagrindu (neteisėti valstybės pareigūnų, teisėjų veiksmai), nagrinėjant tiek ieškinį prieš atsakovę R. M. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo, tiek ieškovės R. M. ieškinius dėl žalos atlyginimo priteisimo, todėl nagrinėjama civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Pasisakytina, kad ieškovė naujai teikiamais teismui ieškiniais negali ginčyti kitose civilinėse bylose įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytų jai nepalankių faktų ir teisinių santykių (CPK 279 straipsnio 4 dalis), nes konkrečios civilinės bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir jų įvertinimo teisėtumas bei pagrįstumas gali būti patikrintas tik nagrinėjant tą bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos tvarka. Įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai gali būti peržiūrėti pasinaudojus išimtiniu teismo proceso atnaujinimo institutu (CPK XVIII skyrius).

18. Papildomai teismas pasisako, kad ieškovė neįrodė nei vieno bylas nagrinėjusio teisėjo piktnaudžiavimo, priimant procesinius sprendimus, fakto, padarytų akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, lėmusių ieškovės reikalaujamos atlyginti žalos atsiradimą. Tai, kad teismų priimti procesiniai sprendimai neatitinka ieškovės lūkesčių, negali būti pripažįstamas pakankamu motyvu tokius procesinius sprendimus vertinti kaip pažeidžiančius ieškovės teises ar įstatymų saugomus interesus.

19. Bylos šalys nenurodė teismui jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 3 punktu,

n u s p r e n d ė :

Nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas Laimantas Misiūnas