M. B. pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-147-648/2018

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00054-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2. (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Armano Abramavičiaus ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo M. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 12 d. nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimu civilinės ieškovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus apskrities VMI) patikslintas civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš civilinio atsakovo M. B. 55 899,31 Eur valstybei.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 12 d. nutartimi civilinio atsakovo M. B. apeliacinis skundas atmestas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu vieneriems metams keturiems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis darbo biržoje, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis darbo biržoje, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (už apgaulingą UAB „V“ buhalterinės apskaitos tvarkymą 2006 metų sausį – 2007 metų kovą) 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (už apgaulingą UAB „I“ buhalterinės apskaitos tvarkymą 2006 metų rugpjūtį – 2007 metų balandį ir UAB „V“ buhalterinės apskaitos tvarkymą 2006 metų rugsėjį) – 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63, 65 straipsniais, paskirtas bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams keturiems mėnesiams įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis darbo biržoje. Vilniaus apskrities VMI pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

M. B. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, veikdamas UAB „V“ naudai ir interesais, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudodamas apgaule panaikino dalį turtinės prievolės – 265 311,32 Lt (76 839,37 Eur) mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) – už 2006 metų sausį – 2007 metų kovą, taip padarė valstybei didelę – 265 311,32 Lt (76 839,37 Eur) – turtinę žalą.

M. B., būdamas UAB „V“ akcininkas ir faktinis vadovas, UAB „V“ valdydamas per oficialiai įdarbintą įmonės direktorę V. S., veikdamas UAB „V“ naudai ir interesais, turėdamas bendrą nusikalstamą tikslą – apgaule sukčiauti mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, 2005 metais Vilniuje susitarė su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, kad šis už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateiks jo atstovaujamai UAB „V“ PVM sąskaitas faktūras su įrašytais melagingais duomenimis apie neva UAB „V“ parduotas prekes, taip sumažinant UAB „V“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM.

Įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, M. B. 2006 metų sausį – 2007 metų kovą pateikė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, UAB „V“ rekvizitus, nurodė, kokios prekės ir kokiomis kainomis turėtų būti įrašytos juridinio asmens PVM sąskaitose faktūrose kaip neva parduodamos UAB „V“. Dėl to asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, žinodamas, kad UAB „S“, UAB „B“, UAB „S“, UAB „E“, UAB „I“, UAB „P“, UAB „T“, UAB „D“, UAB „V“ realiai nepardavė jokių prekių UAB „V“, pagal iš M. B. gautus duomenis organizavo ir vykdė žinomai netikrų UAB „S“, UAB „B“, UAB „S“, UAB „E“, UAB „I“, UAB „P“, UAB „T“, UAB „D“, UAB „V“ PVM sąskaitų faktūrų, patvirtinančių, kad šios bendrovės neva pardavė, o UAB „V“ iš viso nupirko prekių už 1 739 263,02 Lt (503 725,39 Eur) (iš kurių 265 311,32 Lt (76 839,37 Eur) PVM), pagaminimą.

Šias PVM sąskaitas faktūras asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, perdavė M. B., pastarasis žinodamas, kad UAB „S“, UAB „B“, UAB „S“, UAB „E“, UAB „I“, UAB „P“, UAB „T“, UAB „D“, UAB „V“ realiai jokių prekių nepardavė, nurodė UAB „V“ buhalterinę apskaitą 2006 m. sausio 1 d. – 2007 m. kovo 31 d. tvarkiusioms vyr. finansininkėms B. U., S. P., V. B., nežinojusioms apie vykdomą nusikalstamą veiką, visus šiuos netikrus dokumentus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas.

Gautų nurodytų netikrų dokumentų pagrindu 2006 m. sausio 1 d. – 2007 m. kovo 31 d. iš UAB „V“ AB „Parex“ banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymais pervedus į UAB S, UAB „B“, UAB „S“, UAB „E“, UAB „I“, UAB „P“, UAB „T“, UAB „D“, UAB „V“ banko sąskaitas iš viso 1 739 263,02 Lt (503 725,39 Eur), asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, organizavo šių pinigų išgryninimą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, be tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalies, kurią paliko sau už netikrų dokumentų pagaminimą, perdavimą ir pinigų išėmimą, išgrynintus pinigus perdavė M. B.

UAB „V“ buhalterinę apskaitą 2006 m. sausio 1 d. – 2007 m. kovo 31 d. tvarkiusios vyr. finansininkės B. U., S. P., V. B. į UAB „V“ buhalterinę apskaitą įtraukė M. B. pateiktus nurodytus netikrus UAB S, UAB „B“, UAB „S“, UAB „E“, UAB „I“, UAB „P“, UAB „T“, UAB „D“, UAB „V“ dokumentus, jų pagrindu UAB „V“ 2006 metų sausio – 2007 metų kovo mėnesių PVM deklaracijose padidino paslaugų pirkimo PVM 265 311,32 Lt (76 839,37 Eur) suma ir šias suklastotas deklaracijas 2006 m. vasario 24 d., 2006 m. kovo 20 d., 2006 m. rugpjūčio 25 d., 2006 m. birželio 20 d., 2006 m. birželio 20 d., 2006 m. liepos 18 d., 2007 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 22 d., 2007 m. sausio 16 d., 2006 m. lapkričio 21 d., 2007 m. balandžio 11 d., 2007 m. sausio 17 d., 2007 m. liepos 13 d., 2007 m. kovo 26 d., 2007 m. liepos 13 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI.

3. M. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už apgaulingą UAB „V“ buhalterinės apskaitos tvarkymą 2006 metų sausį – 2007 metų kovą.

3.1. M. B., būdamas UAB „V“ akcininkas ir faktinis vadovas, UAB „V“ valdydamas per oficialiai įdarbintą įmonės direktorę V. S., veikdamas UAB „V“ naudai ir interesais, turėdamas bendrą nusikalstamą tikslą – apgaule sukčiauti mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, 2006 metų sausį – 2007 metų kovą, žinodamas, kad UAB „V“ realiai jokių paslaugų ir prekių iš UAB S, UAB „B“, UAB „S“, UAB „E“, UAB „I“, UAB „P“, UAB „T“, UAB „D“, UAB „V“ nepirko, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies, 64 straipsnio 1 dalies (2004 m. sausio 15 d. įstatymo redakcija), Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 3 dalies (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija) nuostatas, pateikė UAB „V“ buhalterinę apskaitą 2006 m. sausio 1 d. – 2007 m. kovo 31 d. tvarkiusioms vyr. finansininkėms B. U., S. P., V. B., nežinojusioms apie vykdomą nusikalstamą veiką, žinomai netikras UAB S, UAB „B“, UAB „S“, UAB „E“, UAB „I“, UAB „P“, UAB „T“, UAB „D“, UAB „V“ PVM sąskaitas faktūras ir nurodė šiuos netikrus dokumentus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą.

3.2. UAB S, UAB „B“, UAB „S“, UAB „E“, UAB „I“, UAB „P“, UAB „T“, UAB „D“, UAB „V“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras įtraukus į UAB „V“ buhalterinę apskaitą, 2006 metų sausį – 2007 metų kovą buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos – prekių pirkimas iš UAB S, UAB „B“, UAB „S“, UAB „E“, UAB „I“, UAB „P“, UAB „T“, UAB „D“, UAB „V“ iš viso už 1 739 263,02 Lt (503 725,39 Eur).

3.3. Taip M. B., veikdamas per UAB „V“ buhalterinę apskaitą 2006 m. sausio 1 d. – 2007 m. kovo 31 d. tvarkiusias vyr. finansininkes B. U., S. P., V. B., nežinojusias apie vykdomą nusikalstamą veiką, iškreipė tikrąją UAB „V“ ūkinę, komercinę, finansinę būklę ir duomenis apie turtą bei nuosavybę, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „V“ 2006–2007 metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio.

4. M. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį taip pat nuteistas už apgaulingą UAB „I“ buhalterinės apskaitos tvarkymą 2006 metų rugpjūtį – 2007 metų balandį ir apgaulingą UAB „V“ buhalterinės apskaitos tvarkymą 2006 metų rugsėjį.

4.1. M. B., būdamas UAB „I“ akcininkas ir faktinis vadovas, valdydamas UAB „I“ per oficialiai įdarbintą įmonės direktorę A. Z., ir būdamas UAB „V“ akcininkas ir faktinis vadovas, valdydamas UAB „V“ per oficialiai įdarbintą įmonės direktorę V. S., žinodamas, kad UAB „I“ ir UAB „V“ realiai jokių paslaugų ir prekių iš UAB „P“, UAB „I“ nepirko ir realiai jokių paslaugų ir prekių UAB „S“ nepardavė, asmens, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas kitoje baudžiamojoje byloje, prašymu sutiko į UAB „I“ ir UAB „V“ PVM sąskaitas faktūras įrašyti pateiktus žinomai melagingus duomenis apie neva parduotas prekes ir imituoti tarp UAB „P“, UAB „I“, UAB „S“ ir UAB „I“ ir tarp UAB „P“, UAB „S“ ir UAB „V“ neva sudarytus sandorius.

4.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. B., 2006 metų rugpjūtį – 2007 metų balandį Vilniuje iš G. R. gavęs UAB „P“ ir UAB „I“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras dėl neva parduotų prekių UAB „I“ ir UAB „V“, žinodamas, kad UAB „I“ ir UAB „V“ realiai jokių prekių UAB „S“ nepardavė, nurodė UAB „I“ administratorei S. L., nieko nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, išrašyti UAB „I“ vardu PVM sąskaitas faktūras dėl neva UAB „S“ parduotų prekių.

4.3. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, M. B. nurodė UAB „I“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei B. L., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, netikras PVM sąskaitas faktūras dėl UAB „I“ prekių pirkimų iš UAB „P“ bei UAB „I“ ir prekių pardavimo UAB „S“, o UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. finansininkei V. B., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, – netikras PVM sąskaitas faktūras dėl UAB „V“ prekių pirkimo iš UAB „P“ ir prekių pardavimo UAB „S“ įtraukti atitinkamai į įmonių UAB „I“ ir UAB „V“ buhalterines apskaitas.

4.4. Šias netikras PVM sąskaitas faktūras įtraukus atitinkamai į UAB „I“ ir UAB „V“ buhalterines apskaitas, buvo pažeistos Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija) nuostatos ir įformintos neįvykusios ūkinės operacijos – atitinkamai prekių pirkimas iš UAB „P“, UAB „I“ iš viso už 1 013 558,64 Lt (293 546,87 Eur) bei prekių pardavimas UAB „S“ už 1 043 955,44 Lt (302 350,39 Eur) ir prekių pirkimas iš UAB „P“ iš viso už 109 362,40 Lt (31 673,54 Eur) bei prekių pardavimas UAB „S“ iš viso už 112 666,40 Lt (32 630,44 Eur).

4.5. Taip M. B., veikdamas per UAB „I“ ir UAB „V“ buhalterines apskaitas tvarkančias vyr. buhalteres, nežinojusias apie vykdomą nusikalstamą veiką, atitinkamai iškreipė tikrąją UAB „I“ ir UAB „V“ ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą ir dėl to nebuvo galima iš dalies atitinkamai nustatyti UAB „I“ 2006 metų rugpjūčio – 2007 metų balandžio mėnesių, o UAB „V“ – 2006 metų rugsėjo mėnesio veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

5. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 25 d. nutartimi nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmestas.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi nuteistojo M. B. gynėjo advokato S. Z. kasacinis skundas atmestas. Ištaisytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutarties aprašomosiose dalyse (nuosprendžio ir nutarties 4 lapuose) padarytos rašybos klaidos: vietoj „padidinus paslaugų pirkimo PVM 265 251,32 Lt“ nurodant „padidinus paslaugų pirkimo PVM 265 311,32 Lt (76 839,37 Eur)“, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytos rašybos klaidos: 21 lape vietoj „apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą“ nurodant „apgaule išvengė dalies didelės vertės turtinės prievolės“, o 22 lape vietoj „apgaule įgijo didelės vertės (viršijantį 250 MGL dydį) turtą“ nurodant „apgaule išvengė dalies didelės vertės (viršijančios 250 MGL dydį) turtinės prievolės“.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Kasaciniu skundu civilinis atsakovas M. B. prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios arba apeliacinės instancijos teismui arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 12 d. nutartį ir priteisti neatlygintinos žalos dalį – 8244,94 Eur – likusią civilinio ieškinio dalį atmesti. Kasatorius skunde nurodo:

7.1. Teismai neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, taip pat solidariosios atsakomybės taikymo pagrindus, nes apsiribojo tik baudžiamojoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nors yra pakankamai duomenų, įrodančių ir kitų asmenų civilinės atsakomybės dėl tos pačios žalos padarymo ir jų solidariosios prievolės egzistavimo sąlygas. Byloje nustatyta, kad vienas iš žalą padariusių asmenų yra kasatorius – civilinis atsakovas M. B., kuris savo nusikalstamais veiksmais padarė žalą valstybei ir ją visiškai privalo atlyginti. Tačiau teismai privalėjo nustatyti visus šią žalą padariusius ar prie jos padidėjimo prisidėjusius asmenis, taip pat jų veiksmų bendrumą, netgi jeigu tai išeina už baudžiamojoje byloje išnagrinėtų aplinkybių ribų, nes visi šie asmenys privalo atlyginti visą padarytą žalą solidariai.

7.2. Vilniaus apskrities VMI (toliau – ir civilinė ieškovė), atlikusi mokestinį patikrinimą, nustatė, kad UAB „I“ nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. vasario 28 d. buhalterinėje apskaitoje įformino prekių įsigijimą pagal UAB „V“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras už 280 714 Lt (81 300,39 Eur) ir 50 529 Lt (14 634,21 Eur) PVM, kuriose ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės, nes ūkinės operacijos faktiškai neįvyko. Civilinė ieškovė sumažino iš M. B. reikalaujamos priteisti turtinės žalos dydį 50 529 Lt (14 634,21 Eur) ir teismai šį sumažinimą pripažino pagrįstu. Taigi civilinė ieškovė pripažino, kad UAB „I“ atliktų administracinių procedūrų metu (administracinėje byloje) atlygino ir dalį M. B. baudžiamojoje byloje pareikštame kaltinime inkriminuotos padarytos turtinės žalos – 50 529 Lt (14 634,21 Eur), o kadangi UAB „I“ žalą civilinei ieškovei padarė bendrai su M. B., tai bendrovė privalo visą žalą atlyginti solidariai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.279 straipsnio 1 dalis).

7.3. Teismai nepagrįstai nenustatinėjo kito žalą padariusio asmens – UAB „E“ solidariosios atsakomybės sąlygų. Vilniaus apskrities VMI, atlikusi UAB „E“ patikrinimą, nustatė, kad įmonė, analogiškai kaip ir UAB „I“, laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 5 d. iki 2007 m. kovo 16 d. buhalterinėje apskaitoje įformino prekių įsigijimą pagal UAB „V“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras už 914 116,13 Lt (264 746,33 Eur) ir 164 540,89 Lt (47 654,34 Eur) PVM. Civilinė ieškovė, kaip ir UAB „I“ atveju, administracinių procedūrų metu pripažino, kad UAB „E“ atlygino ir dalį – 164 540,89 Lt (47 654,34 Eur) – M. B. baudžiamojoje byloje pareikštame kaltinime inkriminuotos turtinės žalos, todėl ši įmonė bendrai su nuteistuoju padarytą žalą turi atlyginti solidariai.

7.4. Be to, civilinė ieškovė sumažino iš M. B. reikalaujamos priteisti turtinės žalos dydį 20 200 Lt (5850,32 Eur) bei 1572,87 Lt (455,53 Eur) (iš viso 21 772,87 Lt (6305,86 Eur)) UAB „V“ turėta ir administracinių procedūrų metu, o ne baudžiamojoje byloje įskaityta mokesčių permoka, o teismai šį sumažinimą pripažino pagrįstu. Tai reiškia, kad civilinė ieškovė pripažino, jog UAB „V“ atliktų administracinių procedūrų metu taip pat atlygino dalį – 21 772,87 Lt (6305,86 Eur) – M. B. baudžiamojoje byloje pareikštame kaltinime inkriminuotos padarytos turtinės žalos. Taigi minėtos bendrovės pažeidė draudimą nedaryti žalos ir privalo atlyginti padarytą visą žalą solidariai su M. B. (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis), o teismai, netaikydami solidariosios atsakomybės sąlygų, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias deliktinės ir solidariosios atsakomybės taikymo sąlygas.

7.5. Akivaizdu, kad byloje egzistavo visos UAB „I“, UAB „E“ ir UAB „V“ civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis) įtraukiant į apskaitą UAB „V“ PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos – UAB „I“ už 280 714 Lt (81 300,39 Eur), o UAB „E“ – už 914 116,13 Lt (264 746,33 Eur); padaryta žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis) dėl išskirto ir išvengto sumokėti pridėtinės vertės mokesčio – UAB „I“ 50 529 Lt (14 634,21 Eur) PVM, o UAB „E“ – 164 540,89 Lt (47 654,34 Eur) PVM; priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis): jeigu UAB „I“ nebūtų įtraukusi į apskaitą 280 714 Lt (81 300,39 Eur) sumos neįvykusių ūkinių operacijų pagal išrašytas fiktyvias UAB „V“ PVM sąskaitas faktūras, tai nebūtų išvengusi 50 529 Lt (14 634,21 Eur) PVM ir nebūtų padariusi tokios žalos; jeigu UAB „E“ nebūtų įtraukusi į apskaitą 914 116,13 Lt (264 746,33 Eur) sumos neįvykusių ūkinių operacijų pagal išrašytas taip pat fiktyvias UAB „V“ PVM sąskaitas faktūras, tai nebūtų išvengusi 164 540,89 Lt (47 654,34 Eur) PVM ir nebūtų padariusi tokios žalos; jeigu UAB „V“ nebūtų išrašiusi ir pateikusi UAB „I“ ir UAB „E“ fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų tam, kad jos būtų įtrauktos į šių įmonių buhalterinę apskaitą, tai atitinkama žala nebūtų atsiradusi.

7.6. Be to, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad M. B. veikė bendra tyčia UAB „V“ ir UAB „I“ naudai ir interesais bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, atliko nuosprendyje nurodytus nusikalstamus veiksmus ir šiais veiksmais padarė valstybei 265 311,32 Lt (76 839,37 Eur) turtinę žalą. Taigi byloje yra konstatuotos asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, civilinės atsakomybės sąlygos net ir tuo atveju, jeigu jis šioje byloje nebuvo kaltintas.

7.7. Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad kasatoriaus padaryta turtinė žala – 265 311,32 Lt (76 839,37 Eur) – taip pat kilo ir įtraukiant į UAB „V“ buhalterinę apskaitą UAB S, UAB „B“, UAB „S“, UAB „E“, UAB „I“, UAB „P“, UAB „T“, UAB „D“, UAB „V“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos. Taigi egzistuoja priežastinis ryšys tarp šių juridinių asmenų neteisėtų veiksmų, išrašant juridinės galios neturinčias PVM sąskaitas faktūras, ir 265 311,32 Lt (76 839,37 Eur) žalos civilinei ieškovei atsiradimo. Šiems juridiniams asmenims taip pat turėjo būti taikyta solidarioji civilinė atsakomybė.

7.8. Teismai netinkamai taikė prejudicinius faktus reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas. CPK 182 straipsnyje pateiktas išsamus neįrodinėjamų aplinkybių sąrašas, kurio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Kasatorius 2015 m. liepos 2 d. teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamų veikų padarymą, taigi tiek jo kaltė, tiek visos civilinės atsakomybės sąlygos yra nustatytos, tačiau ši prejudicija taikyta per plačiai. Nuosprendyje konstatuotos aplinkybės apėmė tik dalį faktų dėl žalos padarymo aplinkybių. Vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl kasatoriaus apeliacinis skundas atmestas, buvo tai, kad „UAB „V“ sandoriai su UAB „E“ nebuvo į teismą perduotos baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalyku (BPK 255 straipsnis), t. y. „M. B. neinkriminuoti UAB „V“ sandoriai su UAB „E“, kurių rezultate apgaule įgytos valstybės biudžeto lėšos“. Nors šios aplinkybės išeina iš M. B. pateikto kaltinimo ribų, tačiau jos yra reikšmingos nustatant visus už žalą atsakingus asmenis.

7.9. Neįvertindami visų prejudicinių faktų, teismai nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos, pagal kurią prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-378/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-378/2009">3K-3-378/2009</a>). Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje aiškinant minėtą proceso teisės normą ne kartą konstatuota, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-215/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-215/2008">3K-3-215/2008</a>, 3K-3-554/2008, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-378/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-378/2009">3K-3-378/2009</a>), nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Tik tam tikrais atvejais į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse bylose įeina faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose. Tokių faktų pavyzdžiai gali būti nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-392/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-392/2010">3K-3-392/2010</a>).

7.10. Administracinių procedūrų metu nustatyta, kad UAB „E“ dėl neįvykusių ūkinių operacijų su UAB „V“ papildomai priskaičiuota 232 584 Lt (67 360,98 Eur) PVM ir 18 584,43 Lt (5382,42 Eur) PVM delspinigių (civilinės ieškovės 2011 m. sausio 3 d. sprendimas), kurių dalis – 164 541,89 Lt (47 654,34 Eur) – buvo papildomai apskaičiuoti dėl neįvykusių ūkinių operacijų su UAB „V“. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-3188-121/2011 buvo atmesti UAB „E“ skundai dėl civilinės ieškovės sprendimo, šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, o papildomai apskaičiuota PVM suma buvo įskaityta iš UAB „E“ turėtos mokesčių permokos (byloje esantis 2017 m. vasario 21 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas Nr. (21.193) RKD-645, kt. įrodymai), kas įrodo, kad dalį žalos (164 541,89 Lt (47 654,34 Eur)), kuri nors ir neįėjo į baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalyką, tačiau įeina į šios bylos nagrinėjimo dalyką, UAB „E“ atlygino administracinių procedūrų metu. Taigi UAB „E“ turėjo būti taikoma solidarioji civilinė atsakomybė, nes egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, kasatoriui turėtų būti mažintina priteista žalos dalis, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimas pripažintas prejudiciniu faktu vadovaujantis CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

7.11. Teismai apsiribojo tik dalies baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, nenustatė teisėtam sprendimui ir nutarčiai priimti reikšmingų aplinkybių tiek dėl už žalą atsakingų asmenų, jų solidariosios atsakomybės, tiek dėl prejudicinių faktų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundo argumentus dėl kitų asmenų civilinės atsakomybės už bendrais veiksmais padarytą žalą ir jos dalinį atlyginimą, neteisingai vertino bylos įrodymus motyvuodamas tuo, jog kiti asmenys prie žalos padarymo neprisidėjo. Teismas rėmėsi tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu M. B. buvo pakeistas kaltinimas (pašalinta aplinkybė dėl sukčiavimo PMV mokėjimo srityje tiek, kiek tai susiję su UAB „E“) ir padaryta turtinė žala valstybei sumažėjo nuo 687 722 Lt (199 178,06 Eur) iki 265 311,32 Lt (76 839,37 Eur). Kartu keitėsi ir kasatoriaus veiksmų kvalifikacija: 2007 m. gegužės 15 d. pranešime apie įtarimą jis buvo įtariamas apgaule įgijęs didelės vertės svetimą turtą, t. y. Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas – PVM, o 2014 m. birželio 25 d. ir 2014 m. liepos 16 d. pranešimuose apie įtarimą – apgaule panaikinęs dalį turtinės prievolės – mokėtino į Lietuvos Respublikos biudžetą PVM. Susiaurinus kaltinimą, dalis žalingų padarinių kilo vėliau, todėl jie išėjo už baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribų, pvz., kaip kad UAB „E“, kuri nors ir nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn, tačiau įtraukė į savo buhalterinę apskaitą fiktyvius UAB „V“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir taip panaikino 164 541,89 Lt (47 654,34 Eur) turtinę prievolę – mokėtiną į valstybės biudžetą PVM. Teismai, nenustatinėdami ir nevertindami šių aplinkybių, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotų išaiškinimų, kur nurodyta, kad baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus.

7.12. Baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTctNDIxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-597-421/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-597-421/2015">3K-3-597-421/2015</a>), todėl padariniai, būtini baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 182 straipsnį, ir pasekmės, būtinos deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti pagal CK 6.245 ir 6.263 straipsnius, nors ir yra panašūs, tačiau nėra tapatūs, skiriasi jų turinys. Vien tik turtinės prievolės, kurios vertė baudžiamojoje byloje buvo 265 311 Lt (76 839,37 Eur), panaikinimas nereiškia, kad tokio dydžio žala civilinės teisės prasme buvo padaryta. Panaikinta turtinė prievolė gali būti didesnė arba mažesnė negu padaryta žala, kaip ir yra šioje byloje: padarytą žalą civilinė ieškovė įvertino 55 899,31 Eur, nors panaikinta turtinė prievolė buvo didesnė – 76 839,37 Eur. Todėl teismai per plačiai taikė baudžiamosios bylos prejudiciją ir nepagrįstai nenustatinėjo reikšmingų faktinių aplinkybių dėl žalos dydžio ir visų žalą padariusių asmenų civilinės atsakomybės sąlygų, nepagrįstai iš naujo nevertino įrodymų, atsižvelgdami į baudžiamojoje ir civilinėje teisėje egzistuojančius skirtumus.

8. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Dainius Baraniūnas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo civilinio atsakovo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

8.1. Kasacinio skundo argumentai atitinka išdėstytus apeliaciniame skunde, juos išsamiai išnagrinėjo apeliacinės instancijos teismas bei padarė pagrįstas išvadas. Be to, pažymėtina, kad kasatorius skunde deklaratyviai neigia teismų išvadas, nors jos buvo padarytos išsamiai išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ir pagrįstos ištirtais įrodymais.

8.2. Taigi teismai pagrįstai pripažino M. B. kaltu ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o apeliacinės instancijos teismas iki galo išnagrinėjo apeliacinį skundą ir pagrįstai jį atmetė. Teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadarė, todėl pirmiau minėti teismų sprendimai yra teisėti bei pagrįsti, o nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio ir nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas.

9. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotojas Arūnas Klerauskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo civilinio atsakovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma:

9.1. Civilinio atsakovo M. B. kasaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias deliktinės bei solidariosios atsakomybės sąlygas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje M. B. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, o civilinei ieškovei – Vilniaus apskrities VMI pripažino teisę į ieškinio patenkinimą ir nusprendė klausimą dėl ieškinio dydžio, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes M. B. gynėjas pateikė naujus dokumentus, susijusius su civilinio ieškinio dydžiu.

9.2. Vilniaus apskrities VMI įvertino M. B. gynėjo baudžiamojoje byloje pateiktus naujus dokumentus ir 2016 m. gegužės 8 d. pateikė patikslintą 55 899,31 Eur sumos civilinį ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismas, baudžiamojoje byloje išnagrinėjęs išskirtą civilinės ieškovės ieškinį atsakovui M. B., pagrįstai jį tenkino ir priteisė iš M. B. 55 899,31 Eur valstybei. Pažymėtina, kad abiejų instancijų teismai, nagrinėdami išskirtą patikslintą civilinį ieškinį, išsamiai pasisakė dėl civilinio atsakovo M. B. argumentų, susijusių su UAB „E“. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad UAB „V“ sandoriai nebuvo baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, o M. B. buvo nuteistas už dalies UAB „V“ turtinės prievolės sumokėti PVM į valstybės biudžetą panaikinimą, sudarant sandorius ne su „E“, o su kitomis įmonėmis, todėl UAB „E“ solidariai neatsako už atsakovo M. B. valstybės biudžetui padarytą žalą.

9.3. M. B. kasaciniame skunde nepagrįstai akcentuoja UAB „V“ sandorius su UAB „E“ ir UAB „I“, nes šios aplinkybės išeina už baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribų. Šioje byloje civilinis ieškinys pareikštas dėl M. B. nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kurių pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą įrodinėti nereikia. M. B. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nuteistas už dalies UAB „V“ turtinės prievolės sumokėti PVM į valstybės biudžetą panaikinimą, todėl UAB „E“ ar kiti asmenys solidariai neatsako už atsakovo M. B., kaip UAB „V“ faktinio vadovo, nusikalstamais veiksmais valstybės biudžetui padarytą žalą. Kasaciniame skunde nurodytas argumentas, kad civilinei ieškovei žalą padarė, galėjo padaryti ar prisidėti prie žalos padarymo ne vienas kasatorius, o ir kiti asmenys, visiškai nepagrįstas jokiais įrodymais, nes būtent M. B., kaip UAB „V“ faktinis vadovas, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo, o žala – jo nusikalstamų veikų padarinys, tarp M. B. nusikalstamų veikų ir valstybės biudžetui padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Be to, VĮ Registrų centro duomenimis, UAB „V“ 2012 m. kovo 15 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro, UAB „E“ – 2013 m. liepos 4 d., ir šie juridiniai asmenys neegzistuoja, o M. B. kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad minėtiems juridiniams asmenims turėjo būti taikoma solidarioji atsakomybė.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso metu

BPK 109 straipsnis įtvirtina, kad civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė reikalauti iš įtariamojo (kaltinamojo) ar už jo veikas materialiai atsakingų asmenų atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE3LTY5Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-317-697/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-317-697/2015">2K-317-697/2015</a>).

12. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį (BPK 11 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas), t. y.: 1) visiškai patenkinti civilinį ieškinį, 2) iš dalies jį patenkinti ar 3) civilinį ieškinį atmesti. Tik išimtiniais atvejais ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis), tačiau ir tokiu atveju ieškinio dalis dėl teisės į žalos atlyginimą paprastai išsprendžiama baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcxLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-171/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-171/2009">2K-171/2009</a>, 2K-400/2009). Nurodyta išimtis taikytina, jeigu civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, taip pat jeigu neišspręstas turtinės žalos dydžio klausimas neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE3LTY5Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-317-697/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-317-697/2015">2K-317-697/2015</a>).

13. Civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles. Teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinio klausimą, nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, bet remiasi baudžiamosios bylos duomenimis dėl nusikalstama veika padarytos tiesioginės turtinės žalos, kuri nustatyta apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir nustato priteistinos žalos dydį (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNDUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-245/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-245/2010">3K-7-245/2010</a>). Taigi, net ir taikant BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį, civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį. Apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp veikos ir žalos) yra prejudiciniai faktai, kurie civilinėje byloje neįrodinėjami. Toks teisinis reguliavimas įtvirtintas ir CPK 182 straipsnio 3 punkte nurodant, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje privalomas teismui, nagrinėjančiam civilines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų civilinių teisinių padarinių. CPK 182 straipsnio 3 punkto norma taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą civilinio proceso tvarka, neturi teisės revizuoti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio; tokiu reglamentavimu užtikrinamas visų asmenų lygybės įstatymui įgyvendinimas. Įsiteisėjusio procesinio dokumento negalima paneigti ar nuginčyti; teismo nuosprendžio prejudicinės galios taisyklė galioja ir teismui (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNDUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-245/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-245/2010">3K-7-245/2010</a>).

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu M. B. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas kitoje baudžiamojoje byloje, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudodamas apgaule UAB „V“ naudai panaikino dalį turtinės prievolės – 265 311,32 Lt (76 839,37 Eur) mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM už 2006 m. sausio–gruodžio mėn., 2007 m. sausio–kovo mėn., t. y., panaudojant fiktyvias PVM sąskaitas faktūras ir buhalterinėje apskaitoje bei PVM deklaracijose fiksuojant neįvykusias ūkines operacijas, buvo imituojama, kad UAB „V“ neva iš viso nupirko prekių už 1 739 263,02 Lt (503 725,39 Eur) (iš kurių 265 311,32 Lt (76 839,37 Eur) PVM) iš skirtingų bendrovių (UAB S, UAB „B“, UAB „S“, UAB „E“, UAB „I“, UAB „P“, UAB „T“, UAB „D“, UAB „V“).

15. Civilinė ieškovė byloje buvo pateikusi 265 311,32 Lt (76 839,37 Eur) dydžio civilinį ieškinį nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti, tačiau bylos nagrinėjimo metu dėl naujų dokumentų gavimo teisme, neatidėjus bylos nagrinėjimo, nebuvo galimybės tiksliai nustatyti civilinio ieškinio dydį. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs, kad nėra galimybės civilinį ieškinį tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo, nuosprendžiu pripažino civilinei ieškovei teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

16. Įsiteisėjus M. B. priimtam apkaltinamajam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiui, Vilniaus apskrities VMI civilinis ieškinys buvo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, o Vilniaus apskrities VMI 2016 m. gegužės 8 d. pateikė patikslintą 55 899,31 Eur sumos civilinį ieškinį, jį Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino ir 2017 m. kovo 23 d. sprendimu priteisė iš M. B. nurodyto dydžio turtinę žalą valstybei. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas civilinio atsakovo – M. B. – apeliacinį skundą, 2017 m. spalio 12 d. nutartimi jį atmetė, pripažindamas, kad iš M. B. valstybei pagrįstai priteista 55 899,31 Eur.

17. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinio dydžio klausimą, jau nesprendė, ar yra ieškinio pagrindas, o rėmėsi ankstesnėje baudžiamojoje byloje M. B. priimtame apkaltinamajame nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, kurios laikomos prejudiciniais faktais CPK 182 straipsnio 3 punkto prasme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo nustatytos M. B. civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos pagal jam pareikštus ir įrodytus kaltinimus baudžiamojoje byloje. BPK 255 straipsnyje nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šis straipsnis apibrėžia kaltinimo ribas, iš kurių yra nustatomi prejudiciniai faktai, turintys reikšmės civilinėje byloje. Būtent kaltinime pateiktame nusikalstamos veikos aprašyme yra fiksuojamos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos civiliniam ieškiniui išspręsti: nurodomi tiek neteisėti veiksmai, tiek padaryta žala, tiek priežastinis ryšys tarp jų. Taigi, nagrinėjant patikslintą civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka, jo pagrįstumo klausimas iš naujo nebuvo svarstomas, o buvo sprendžiama tik dėl ieškinio dydžio.

18. Iš bylos medžiagos matyti, kad apkaltinamuoju 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu M. B. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už UAB „V“ turtinės prievolės sumokėti PVM į valstybės biudžetą panaikinimą, sudarant sandorius su kitomis 9 įmonėmis. Jam neinkriminuoti UAB „V“ sandoriai su UAB „E“ ir UAB „I“. Todėl kasaciniame skunde nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su atliktų mokestinių patikrinimų metu nustatytomis realiai neįvykusiomis ūkinėmis operacijomis panaudojant UAB „E“ ir UAB „I“, išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų, todėl neturi reikšmės sprendžiant dėl M. B. civilinės atsakomybės būtent šioje byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinio ieškinio sumažinimas, įskaitant į padarytą žalą UAB „V“ ir UAB „I“, kurioms nusikalstamų veikų padarymo metu vadovavo M. B., mokestines permokas ir įsiskolinimų padengimą, patvirtina, kad civilinė ieškovė pasinaudojo savo teise sumažinti civilinio ieškinio reikalavimus (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Tačiau, priešingai, nei teigia kasatorius, nėra teisinio pagrindo sumažinti M. B. priteistą civilinį ieškinį ir UAB „E“ civilinei ieškovei atlyginta suma, nes pagal baudžiamojoje byloje nenustatytas faktines aplinkybes ši bendrovė solidariai neatsako už M. B. nusikalstamais veiksmais valstybės biudžetui padarytą turtinę žalą.

19. Apkaltinamajame 2015 m. liepos 2 d. nuosprendyje nustatyta, kad M. B. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, dėl kurių valstybei buvo padaryta turtinė žala, padarė bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas. Kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims kaltinimai byloje nebuvo pareikšti.

19.1. Pažymėtina, kad, net ir esant solidariajai atsakomybei, kreditorius gali reikalauti iš visų bendraskolių ir iš bet kurio jų atskirai įvykdyti tiek visą prievolę, tiek ir bet kurią jos dalį (CK 6.6 straipsnis). Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Tais atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltinamojo ir kito asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą procesą, veiksmais, visa žala priteisiama iš nuteisto asmens. Jeigu visi nuostoliai išieškomi iš vieno skolininko, šis turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.280 straipsnis).

19.2. Šioje baudžiamojoje byloje turtinė žala priteista tik iš nuteistojoje M. B. Kitam asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, civilinės atsakomybės sąlygos gali būti konstatuotos kitoje baudžiamojoje byloje. Jeigu bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis asmeniui, kurio byla buvo išskirta, iš jo žalos atlyginimas gali būti priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu, šiuo atveju – M. B. Todėl kasacinio skundo argumentai, neva teismai nenustatė visų solidariai atsakyti turėjusių asmenų ir neišsamiai vertino įrodymus, yra nepagrįsti; civilinis ieškinys šioje byloje išnagrinėtas tinkamai, neišeinant už nagrinėjimo teisme ribų (BPK 255 straipsnis).

20. Esant šioms aplinkybėms, skundžiamuose teismų sprendimuose aiškiai nurodyta, kodėl turtinė žala priteista iš civilinio atsakovo M. B. ir koks jos dydis. Abejoti teismų sprendimais, įvertinus baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teismų atliktą įrodymų vertinimą sprendžiant civilinio ieškinio dydžio klausimą, teisinio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistus.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Armanas Abramavičius

Artūras Pažarskis