V. B. pagal BK 183 str. 2 d., 183 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-150-628/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15454-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.2.14.6.2.1.; 2.1.7.4.3

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Vytauto Piesliako ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui,

nuteistajam V. B. (V. B.),

gynėjui advokatui Z. J. (Z. J.),

civilinės ieškovės UAB „M (duomenys pakeisti)“ atstovams A. R. (A. R.) ir advokatei Aurelijai Maumevičei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžio.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžiu V. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

UAB „M“ pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas, o prašymas priteisti iš V. B. išlaidas advokato paslaugoms apmokėti netenkintas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: V. B. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant V. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš V. B. civilinei ieškovei UAB „M“ priteista atlyginti 30 202,68 Eur turtinę žalą ir 1766,60 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro ir civilinės ieškovės atstovų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

V. B. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, nuo 2007 m. spalio 4 d. iki 2014 m. gegužės 26 d. eidamas UAB „M“, į. k. (duomenys neskelbtini), esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, pagal 2007 m. rugsėjo 7 d. priimtų UAB “M“ įstatų 7 straipsnio 2 punktą privalėdamas veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, o pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 31 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., būdamas UAB „M“ patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paimdamas pasirašytinai, pagal patvirtintus Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštu Nr. 49N kasos išlaidų orderius, skirtus gryniesiems pinigams išduoti, 2011 m. gruodžio 16 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 237 paėmė 700,00 Lt (202,73 Eur) grynaisiais pinigais, pasirašytinai 2011 m. gruodžio 22 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 242 paėmė 300,00 Lt (86,89 Eur) grynaisiais pinigais, pasirašytinai 2011 m. gruodžio 28 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 246 paėmė 1500,00 Lt (434,43 Eur) grynaisiais pinigais, iš kurių 2375 Lt (687,85 Eur) neatlygintinai panaudojo savo reikmėms, taip pasisavino jam patikėtą, UAB „M“ priklausantį turtą – 2375 Lt (687,85 Eur).

V. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 6 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., būdamas UAB „M“ patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paimdamas pasirašytinai, pagal patvirtintus Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštu Nr. 49N kasos išlaidų orderius, skirtus gryniesiems pinigams išduoti, 2012 m. sausio 6 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 251 paėmė 500,00 Lt (144,81 Eur) grynaisiais pinigais, 2012 m. vasario 10 d. pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 271 paėmė 300,00 Lt (86,89 Eur) grynaisiais pinigais, 2012 m. balandžio 11 d. pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 299 paėmė 400,00 Lt (115,85 Eur) grynaisiais pinigais, 2012 m. birželio 5 d. pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 333 paėmė 238,60 Lt (69,10 Eur) grynaisiais pinigais, 2012 m. birželio 8 d. pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 335 paėmė 474,94 Lt (137,55 Eur) grynaisiais pinigais, 2012 m. birželio 27 d. pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 344 paėmė 32,00 Lt (9,27 Eur) grynaisiais pinigais, 2012 m. liepos 26 d. pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 354 paėmė 500,00 Lt (144,81 Eur) grynaisiais pinigais, 2012 m. rugpjūčio 14 d. pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 360 paėmė 1500,00 Lt (434,43 Eur) grynaisiais pinigais, 2012 m. rugpjūčio 17 d. pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 363 paėmė 30,00 Lt (8,69 Eur) grynaisiais pinigais, 2012 m. rugsėjo 29 d. pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 381 paėmė 307,32 Lt (89,00 Eur) grynaisiais pinigais, 2012 m. spalio 12 d. pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 385 paėmė 10 000,00 Lt (2896,20 Eur) grynaisiais pinigais, 2012 m. spalio 15 d. pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 386 paėmė 4000,00 Lt (1158,48 Eur) grynaisiais pinigais, 2012 m. spalio 18 d. pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 388 paėmė 5000,00 Lt (1448,10 Eur) grynaisiais pinigais, 2012 m. lapkričio 7 d. pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 395 paėmė 5000,00 Lt (1448,10 Eur) grynaisiais pinigais, 2012 m. gruodžio 17 d. pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 414 paėmė 260,16 Lt (75,35 Eur) grynaisiais pinigais, 2012 m. gruodžio 19 d. pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 416 paėmė 10 000,00 Lt (2896,20 Eur) grynaisiais pinigais, iš kurių 33 894,99 Lt (9816,67 Eur) neatlygintinai panaudojo savo reikmėms, taip pasisavino jam patikėtą, UAB „M“ priklausantį turtą – 33 894,99 Lt (9816,67 Eur).

V. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 15 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., būdamas UAB „M“ patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paimdamas pasirašytinai, pagal patvirtintus Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštu Nr. 49N kasos išlaidų orderius, skirtus gryniesiems pinigams išduoti, 2013 m. sausio 15 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 426 paėmė 2513,00 Lt (727,82 Eur) grynaisiais pinigais, 2013 m. sausio 24 d. pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 429 paėmė 4362,06 Lt (1263,34 Eur) grynaisiais pinigais, 2013 m. kovo 29 d. pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 446 paėmė 16 000,00 Lt (4633,92 Eur) grynaisiais pinigais, 2013 m. balandžio 22 d. pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 458 paėmė 10 500,00 Lt (3041,01 Eur) grynaisiais pinigais, 2013 m. birželio 6 d. pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 468 paėmė 1200,00 Lt (347,54 Eur) grynaisiais pinigais, 2013 m. birželio 7 d. pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 469 paėmė 1230,00 Lt (356,23 Eur) grynaisiais pinigais, 2013 m. liepos 5 d. pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 479 paėmė 6700,00 Lt (1940,45 Eur) grynaisiais pinigais, 2013 m. liepos 10 d. pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 480 paėmė 4500,00 Lt (1303,29 Eur) grynaisiais pinigais, 2013 m. liepos 10 d. pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 481 paėmė 4200,00 Lt (1216,40 Eur) grynaisiais pinigais, 2013 m. liepos 12 d. pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 484 paėmė 11 085,00 Lt (3210,44 Eur) grynaisiais pinigais, 2013 m. rugsėjo 27 d. pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 503 paėmė 5000,00 Lt (1448,10 Eur) grynaisiais pinigais, 2013 m. spalio 24 d. pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 508 paėmė 1900,00 Lt (550,28 Eur) grynaisiais pinigais, 2013 m. lapkričio 18 d. pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 512 paėmė 1533,00 Lt (443,99 Eur) grynaisiais pinigais, iš kurių 54 308,04 Lt (15 728,70 Eur) neatlygintinai panaudojo savo reikmėms, taip pasisavino jam patikėtą, UAB „M“ priklausantį turtą – 54 308,04 Lt (15 728,70 Eur).

V. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 21 d. iki 2014 m. gegužės 14 d., būdamas UAB „M“ patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paimdamas pasirašytinai, pagal patvirtintus Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštu Nr. 49N kasos išlaidų orderius, skirtus gryniesiems pinigams išduoti, 2014 m. sausio 21 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 525 paėmė 1400,00 Lt (405,47 Eur) grynaisiais pinigais, 2014 m. sausio 29 d. pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 526 paėmė 2214,00 Lt (641,22 Eur) grynaisiais pinigais, 2014 m. kovo 4 d. pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 538 paėmė 660,00 Lt (191,15 Eur) grynaisiais pinigais, 2014 m. kovo 18 d. pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 541 paėmė 280,00 Lt (81,09 Eur) grynaisiais pinigais, 2014 m. kovo 27 d. pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 543 paėmė 5000,00 Lt (1448,10 Eur) grynaisiais pinigais, 2014 m. balandžio 2 d. pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 545 paėmė 5000,00 Lt (1448,10 Eur) grynaisiais pinigais, 2014 m. gegužės 12 d. pasirašytinai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 554 paėmė 2570,00 Lt (744,32 Eur) grynaisiais pinigais, iš kurių 13 705,78 Lt (3969,47 Eur) neatlygintinai panaudojo savo reikmėms, taip pasisavino jam patikėtą, UAB „M“ priklausantį turtą – 13 705,78 Lt (3969,47 Eur).

V. B. savo veiksmais pasisavino svetimą, UAB „M“ priklausantį turtą, kurio bendra vertė – 104 283,81 Lt (30 202,68 Eur).

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. Gubistos apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai aiškino nusikalstamos veikos sudėties požymius, ydingai interpretavo teismų praktiką šios kategorijos bylose ir nevisapusiškai įvertino bylos faktines aplinkybes. Byloje nenustatytas V. B. paimtų iš UAB „M“ lėšų – 104 283,81 Lt (30 202,68 Eur) – panaudojimas bendrovės reikmėms ir naudai, o V. B. galimi civiliniai teisiniai santykiai su bendrove peraugo į baudžiamuosius teisinius santykius. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, V. B. veikoje nustatyti visi BK 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

III. Kasacinio skundo argumentai

Kasaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 20 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

Apeliacinės instancijos teismas neišsamiai ir neobjektyviai įvertino jo parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Šios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo V. B., liudytojos (jo žmonos) E. Z., liudytojų D. M. ir V. P. parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais, kad nuteistojo vadovaujamos bendrovės parduodamų prekių kainos buvo didesnės nei jų reali rinkos kaina, o tai nebuvo naudinga verslo partneriams. UAB „M“ buvo svarbu neprarasti klientų, todėl reikėjo skatinti jų vadybininkus pinigais. Šie, siekdami gauti papildomų pajamų, pirko iš UAB „M“ produkciją didesnėmis kainomis, bet tokią aplinkybę nuslėpdavo nuo atstovaujamų bendrovių akcininkų. Visi apklausti vadybininkai pirmosios instancijos teisme nenurodė gavę papildomų pajamų iš V. B. ar UAB „M“ buvusių vadybininkų A. M., V. V. ir nepatvirtino kasatoriaus versijos, nes bijojo neigiamų pasekmių iš darbdavių. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme nuteistasis pateikė lenteles su išmokėtomis pinigų sumomis pagal konkrečius produkcijos pirkėjus, tačiau teismai nepagrįstai nesirėmė jomis, motyvuodami tuo, kad lentelės nėra informatyvios bei neaišku, iš kur ir kokiu būdu jos gautos. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs pateiktus laiškus, kuriuose UAB „M“ steigėjos Lenkijos bendrovės „C (duomenys pakeisti)“ darbuotojams pranešama apie realią padėtį bendrovėje, suvestines ir papildomai apklausęs liudytoją (dabartinį UAB „M“ direktorių) A. R. (A. R.), konstatavo, kad tokie duomenys nepagrindžia, jog vyko bendrovės klientų piniginis skatinimas, tačiau neatsižvelgė į tai, kad A. R., patvirtinęs V. B. versiją, veiktų priešingais bendrovei interesais, be to, šis liudytojas turėjo priežasčių keršyti nuteistajam. Reikšminga ir tai, kad, kitai liudytojai (bendrovės buhalterei) I. K. pripažinus apie neoficialių mokėjimų atlikimą, būtų pagrindas spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo už aplaidžiai tvarkytą buhalterinę apskaitą. Šios instancijos teismas, turėdamas pareigą, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, nepagrįstai nesiėmė priemonių, kad apklaustų Lenkijos bendrovės „C“ akcininkus, vadovus ir asmenis, atsakingus už finansų tvarkymą, kuriems buvo teikiamos ataskaitos ar su kuriais vėliau buvo deramasi dėl konkrečios skolos padengimo.

Skundžiamame nuosprendyje sprendžiant dėl V. B. kaltės neįvertintos byloje esančios UAB „M“ audito išvados, kurios buvo pateiktos akcininkams. 2012 m. išvadoje nurodyta, kad bendrovės 2011 m. gruodžio 31 d. kitų gautinų sumų balanse apskaitytas 14 770 Lt avansas, išduotas tik darbuotojui A. M.; audito atlikimo metu darbuotojas nebuvo atsiskaitęs už gautą avansą. Kita vertus, V. B. inkriminuota, kad jis 2011 metais iš UAB „M“ kasos pagal pasirašytus kasos išlaidų orderius paėmė ir pasisavino 2375 Lt (687,85 Eur). Darant minėtą auditą, audito bendrovei buvo pateikti visi buhalteriniai dokumentai. Jeigu juose būtų duomenų, kad kasatorius taip pat yra neatsiskaitęs už gautą avansą, audito išvadoje tai būtų užfiksuota. Šie duomenys paneigia liudytojų A. M., V. V., I. K. ir A. R. parodymus, kad pinigai nebuvo duodami klientų vadybininkams skatinant pirkti UAB „M“ prekes ir vėliau kasos dokumentai nebuvo perrašomi. Kasatorius cituoja bendrovės finansinių dokumentų ir jos audito išvados už 2013 m. turinį bei teigia, kad neatitikimai dėl pinigų likučių, kuriuos turėjo atsakingi asmenys, atsirado dėl to, kad kasos dokumentai buvo nuolat perrašomi ir koreguojami priklausomai nuo to, kokios pinigų sumos buvo perduodamos kaip skatinimas kitų bendrovių vadybininkams. Visus skaičiavimus ir taisymus pagal V. V. ir A. M., o vėliau pagal V. B. pateiktus duomenis darė buhalterė I. K., kuri po to dokumentus pateikdavo kasatoriui.

Skundžiamame nuosprendyje neatsižvelgta į V. B. vardu išrašytus ir pasirašytus kasos išlaidų orderius pagal juose nurodytą pinigų išdavimo pagrindą (atsiskaityti su tiekėjais ar ūkio išlaidoms), kuriais vadovaujantis, pinigai buvo iš UAB „M“ kasos imti bendrovės reikmėms. Vėliau, susipažinusi su pirmomis audito išvadomis ir dokumentais, lenkų bendrovė „C“ davė nurodymą, kad apie nelegalius mokėjimus dokumentuose nebūtų jokios informacijos, todėl kasatoriaus vadovaujamos bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo fiksuojama, kad pinigai imami ūkio išlaidoms. Nuteistojo pateiktos apeliacinės instancijos teismui Lenkijos bendrovės „C“ darbuotojams siųstų elektroninių laiškų kopijos, kurių turinys cituojamas kasaciniame skunde, apie atliktus nelegalius mokėjimus ir bandymą susitarti dėl susidariusios skolos padengimo įrodo, kad tarp V. B. ir bendrovės, kuriai buvo žinoma susidariusi situacija, susiklostę civiliniai teisiniai santykiai truko ilgą laiką, jis nepasisavino pinigų ir nepavertė jų savo turtu, o nelegalių mokėjimų nuslėpimas bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo daromas kelerius metus oficialiai nurodant, kad pinigai naudojami ūkio išlaidoms.

Byloje liko nepaneigta versija dėl UAB „M“ susiklosčiusios praktikos skolinti bendrovės darbuotojams jai priklausančius pinigus paskolos neįforminant sutartimi, o išrašant kasos išlaidų orderius. Tokiu būdu pinigai buvo išduoti E. Z., A. M. ir V. V.. Teismai, atmesdami V. B. parodymus apie piniginius skatinimus kitų bendrovių vadybininkams, rėmėsi liudytojų A. M. ir V. V. parodymais ir pripažino juos teisingais, todėl šių liudytojų parodymai dėl pinigų skolinimosi iš UAB “M“ apeliacinės instancijos teismo taip pat turėjo būti vertinami kaip teisingi ir patikimi. Atkreipiamas dėmesys, kad A. M. ir V. V. skolinosi pinigus asmeniniams poreikiams, todėl tokie jų veiksmai vertintini kaip UAB „M“ turto pasisavinimas, nesvarbu, ar pinigai buvo grąžinti bendrovei, ar ne. Taigi byloje buvo nevienodai įvertinti kasatoriaus ir minėtų asmenų veiksmai pagal baudžiamąjį įstatymą. Be to, skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodyta, kad nenustatyta, jog kasatorius ėmė pinigus iš UAB „M“ kaip asmeninę paskolą, naudodamasis susiklosčiusia bendrovėje skolinimosi praktika. Byloje esantys objektyvūs duomenys (kasos pajamų orderiai, avansinės apyskaitos) įrodo, kad V. B. dengė įsiskolinimus ir įnešė į bendrovės kasą iš viso 17 980 Lt (5207,37 Eur).

Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tai, jog nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su UAB „M“ poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos bendrovės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo V. B. padarytoje veikoje, prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui, nes pareiga įrodyti, kad kasatorius iš bendrovės kasos paimtus pinigus pavertė savo turtu, tenka valstybiniam kaltintojui, tačiau nagrinėjamoje byloje tokių įrodymų nėra.

Apeliacinės instancijos teismas nevertino, kad V. B., tiek dirbdamas UAB „M“ direktoriumi, tiek ir po to, kai buvo atleistas iš darbo, turėjo ir turi turto, kuris viršija pinigų sumą, už kurios pasisavinimą jis yra nuteistas; imdamas pinigus iš bendrovės kasos jis visada pasirašydavo kasos išlaidų orderiuose, todėl nesudarė sunkumų tiksliai apskaičiuoti negrąžintą pinigų sumą ir juos paėmusį asmenį; nuteistasis pervedė į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą civilinės ieškovės ieškinyje nurodytą pinigų sumą; kasatorius niekada nesislapstė ir nesudarė jokių kliūčių, kad Lenkijos bendrovė „C“ atgautų pinigus; V. B. negavo iš bendrovės siųsto laiško dėl įsiskolinimo ir su juo nebuvo susisiekta kitu būdu, kad būtų sutarta dėl pinigų grąžinimo, nors nuteistojo kontaktiniai duomenys bendrovės atstovams buvo žinomi; Lenkijos bendrovė „C“ nusprendė kreiptis dėl kasatoriaus veiksmais padarytos žalos atlyginimo tik baudžiamojo proceso tvarka, net nesvarstydama, ar jos pažeistos teisės galėjo būti ginamos civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Kadangi V. B. nesudarė situacijos, kad žalą patyrusi bendrovė negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių ar toks pažeistų teisių gynimo būdas iš esmės būtų apsunkintas, priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. B. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>). Dėl to kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal žemesnės instancijos teismų nustatytas bylos faktines aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnis). Todėl nuteistojo V. B. kasacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu, prašoma atsižvelgiant į atskirus įrodymus daryti kitokias išvadas, nei padarė šios instancijos teismas savo nuosprendyje, nesant teisinių argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, paliekami nenagrinėti.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su esminiais BPK pažeidimais

Nuteistasis kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, kad jis padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų, jame padarytos išvados pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad šio teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis ir pagrindinių taisyklių bei reikalavimų, nustatytų BPK 305–307 straipsniuose, keliamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Taigi apeliacinės instancijos teismas turi motyvuoti ir argumentuoti, kodėl panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priima naują, iš esmės priešingą, nuosprendį, bei pagrįsti savo išvadas byloje ištirtų ir kitaip, nei vertino pirmosios instancijos teismas, įvertintų įrodymų pagrindu, konstatuodamas kitokias faktines įvykio aplinkybes, teismo nuomone, reikšmingas bylos išnagrinėjimui ir teisingo sprendimo priėmimui.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).

Patikrinusi bylos duomenis ir skundžiamo nuosprendžio turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išdėstė bylos faktinių aplinkybių įvertinimą, pateikė aiškius ir detalius motyvus, kodėl nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir kodėl juos vertina kitaip, kaip to reikalauja BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodytomis pripažintas bylos faktines aplinkybes, padarė iš dalies prieštaringas ir bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, kad V. B. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties, nustatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos. Skundžiamame nuosprendyje sprendžiant klausimą, ar nuteistasis pasisavino svetimą, UAB “M“ priklausantį turtą, kurio bendra vertė – 104 283,81 Lt (30 202,68 Eur), buvo įvertinti pirmosios instancijos teisme duoti paties kasatoriaus, liudytojų D. M., V. P., A. M., V. V., A. R., R. V., T. Č., Š. C., A. K., J. U., K. K., J. B. (J. B.), N. K., G. K., I. K., E. Z. parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai. Be to, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, t. y. dar kartą apklausė kasatorių ir liudytoją A. R.. Skundžiamame nuosprendyje visi byloje surinkti bei ištirti V. B. kaltinantys ir teisinantys įrodymai įvertinti tiek atskirai, tiek palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės, jame išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir padarytos įrodymais pagrįstos išvados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia V. B. kaltę, argumentuota, dėl kokių priežasčių nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, taip pat aptarta nuteistojo gynybos versija (nuteistajam inkriminuota pasisavinta pinigų suma buvo panaudota UAB „M“ reikmėms, t. y. skatinant kitų bendrovių vadybininkus, kad būtų perkama UAB „M“ produkcija) ir ji motyvuotai atmesta.

Apeliacinės instancijos teismas išsamiai motyvavo, kodėl, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nesivadovauja paties V. B., liudytojų E. Z., D. M. ir V. P. parodymais, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo pateiktomis elektroninių laiškų kopijomis ir jų priedais, kuriais buvo grindžiama gynybos versija dėl inkriminuotų pinigų sumos panaudojimo UAB „M“ reikmėms. Atkreiptinas dėmesys, kad tokią gynybos versiją kaip nepasitvirtinusią taip pat atmetė pirmosios instancijos teismas. Priešingai, nei teigia kasatorius, skundžiamame nuosprendyje liudytojų A. M. ir V. V. parodymai nebuvo įvertinti prieštaringai. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad minėtų liudytojų parodymai paneigia V. B. parodymus, jog jie skatino bendrovės pinigais UAB “M“ klientus pirkti jos produkciją. Be to, šios instancijos teismas nurodė, kad tai, jog, kaip tvirtino liudytojai A. M. ir V. V., jie skolinosi pinigų iš UAB “M“, neįrodo, kad tokia galimybe pasinaudojo ir kasatorius, o byloje nėra jokių duomenų apie nuteistajam asmeninės paskolos suteikimą iš bendrovės (to nenurodė ir liudytojai A. M. bei V. V.). Pats V. B. baudžiamojo proceso metu šios aplinkybės taip pat nenurodė. Taigi vertindamas liudytojų A. M. ir V. V. parodymus apeliacinės instancijos teismas esminio BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo nepadarė.

Kasatorius skunde neteisus teigdamas, kad skundžiamame nuosprendyje nebuvo atsižvelgta į V. B. vardu išrašytus ir pasirašytus kasos išlaidų orderius pagal juose nurodytą pinigų išdavimo pagrindą (atsiskaityti su tiekėjais ar ūkio išlaidoms). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad UAB „M“ priklausantys pinigai, V. B. paimti pagal jam inkriminuotus kasos išlaidų orderius, nebuvo realiai panaudoti bendrovės interesais, todėl vien kasos išlaidų orderiuose nurodytos deklaratyvios informacijos apie pinigų panaudojimo tikslą nepakanka, kad būtų padarytos priešingos, nei apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, išvados dėl V. B. kaltės.

Kasatorius nurodo, kad byloje buvo nevienodai įvertinti jo ir A. M. bei V. V. veiksmai pagal baudžiamąjį įstatymą, nes pastarųjų asmenų veiksmai, kai jie skolinosi iš bendrovės pinigų asmeniniams poreikiams, taip pat turėjo būti kvalifikuoti kaip UAB „M“ turto pasisavinimas, nesvarbu, ar pinigai buvo grąžinti bendrovei, ar ne. Pažymėtina, kad, pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos prokuroro kaltinamajame akte (BPK 219 straipsnis) ir teisėjo nutartyje bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 straipsnis); byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnis). Šioje byloje kaltinimas padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką buvo pareikštas V. B., o ne A. M. ar V. V., todėl teisėjų kolegija nenagrinėja kasatoriaus argumentų dėl asmenų, kuriems kaltinimai byloje nebuvo pateikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE0LTY5My8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-414-693/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-414-693/2016">2K-414-693/2016</a>, 2K-72-1073/2018).

Pasak V. B., apeliacinės instancijos teismas, turėdamas pareigą, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, nepagrįstai nesiėmė priemonių, kad apklaustų Lenkijos bendrovės „C“ akcininkus, vadovus ir asmenis, atsakingus už finansų tvarkymą, kuriems buvo teikiamos ataskaitos ar su kuriais vėliau buvo deramasi dėl konkrečios skolos padengimo, taip pat neįvertino byloje esančių UAB „M“ audito išvadų, kurios buvo pateiktos akcininkams. Toks kasacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą kasacine tvarka baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų ar esminių BPK pažeidimų, dėl kurių kasacine tvarka apskųstas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turėtų būti naikinamas, nenustatyta, visos reikšmingos bylai išspręsti aplinkybės šio proceso metu nustatytos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog išsamus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2P-89/2014, 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2008">2K-114/2008</a>). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad siekiant nustatyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes būtina apklausti su Lenkijos bendrove „C“ susijusius asmenis, todėl neturėjo pareigos imtis priemonių tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Šios instancijos teismas taip pat nepadarė išvados, kad byloje esančios UAB „M“ audito išvados turi įtakos bylos faktinių aplinkybių nustatymui. Vien kasatoriaus nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu dėl įrodymų tyrimo apimties ir įrodymų vertinimu savaime nereiškia, kad šios instancijos teismas išsamiai neištyrė visų bylos faktinių aplinkybių ir taip pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą. Pažymėtina ir tai, kad, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nei V. B., nei jo gynėjas neprašė teismo atlikti įrodymų tyrimo (5 t., b. l. 142–146, 167–173).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas: tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes; esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėdamas bylą nepadarė; pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BK 183 straipsnio 2 dalies taikymu

Priešingai, nei teigiama V. B. kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas tinkamai atskleidė kasatoriaus veiksmuose visus didelės vertės svetimo turto pasisavinimo (BK 183 straipsnio 2 dalis) požymius.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-84/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-84/2012">2K-7-84/2012</a>, 2K-P-78/2012).

Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-693/2013).

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog, darant išvadą dėl įmonės vadovo veiksmų atitikties ar neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78-2012). Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Dėl to kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti pagrįsti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-84/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-84/2012">2K-7-84/2012</a>, 2K-P-78-2012). Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDYyLTQ4OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-462-489/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-462-489/2016">2K-462-489/2016</a>).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad V. B., eidamas UAB „M“ direktoriaus pareigas, inkriminuotu laikotarpiu savo veiksmais pasisavino svetimą, bendrovei priklausantį turtą, kurio bendra vertė – 104 283,81 Lt (30 202,68 Eur). Pagal skundžiamame nuosprendyje nustatytas aplinkybes, kasatorius dėl einamų UAB „M“ direktoriaus pareigų turėjo savo žinioje bendrovės turtą ir lėšas, jis pasirašė kaltinime išvardytus kasos išlaidų orderius, paėmė juose nurodytas pinigų sumas, tačiau negrąžino paimtų lėšų UAB „M“ ir nepagrindė jų panaudojimo bendrovės reikmėms. Byloje V. B. kelta versija, kad jam inkriminuota pasisavinta pinigų suma buvo panaudota UAB „M“ reikmėms, t. y. skatinant kitų bendrovių vadybininkus, kad būtų perkama UAB „M“ produkcija, nepasitvirtino. Pažymėtina, kad pats nuteistasis kasaciniame skunde yra nenuoseklus nurodydamas, kokiam tikslui buvo skirti paimti UAB „M“ priklausantys pinigai, t. y. ar jais skatinti kitų bendrovių vadybininkus, ar panaudoti pinigus kaip jo asmeninę paskolą. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, V. B. nepateikus pateisinančių dokumentų apie jo iš UAB „M“ paimtų pinigų panaudojimą, laikytina, kad nuteistasis pasisavino šias lėšas, o tai atitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius. Be to, reikalavimas, kad kasatorius pagrįstų paimtų pinigų panaudojimą bendrovės interesais, nevertintinas kaip įrodinėjimo naštos perkėlimas jam, neprieštarauja nei nekaltumo prezumpcijos principui, nei anksčiau aptartai teismų praktikai šios kategorijos bylose.

V. B. teigimu, tarp jo ir UAB „M“ susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, nuteistasis nesudarė situacijos, kad žalą patyrusi bendrovė negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių ar toks pažeistų teisių gynimo būdas iš esmės būtų apsunkintas, todėl jo veiksmai nepagrįstai buvo kriminalizuoti.

Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimo civilinėmis teisinėmis priemonėmis pasunkinimas nėra esminis kriterijus sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis). Sprendžiant dėl BK 183 straipsnio taikymo į šį kriterijų gali būti atsižvelgiama, tačiau jis negali paneigti būtinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų turto pasisavinimo požymių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzc4LTg5NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-378-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-378-895/2016">2K-378-895/2016</a>). Apeliacinės instancijos teismas įvertino tai, kad nors V. B., kaip asmens, paėmusio pinigus iš UAB „M“ kasos, identifikavimas nebuvo apsunkintas, tačiau jis nenurodė tikrųjų bendrovės pinigų panaudojimo aplinkybių; nuteistasis pripažino UAB “M“ skolą, tačiau nesiėmė realių veiksmų, kad bent iš dalies atlygintų žalą bendrovei, be to, vengė bendradarbiauti su ja; V. B. pervedė į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą civilinės ieškovės ieškinyje nurodytą pinigų sumą ne savo noru, o tik tuo metu, kai buvo laikinai apribota nuteistojo nuosavybės teisė į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą siekiant užtikrinti civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į tai, skundžiamame nuosprendyje padaryta pagrįsta išvada, kad nagrinėjamu atveju V. B. galimi civiliniai teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo peraugo į baudžiamuosius teisinius santykius. Tokios išvados nepaneigia nuteistojo kasacinio skundo argumentas, kad jis, tiek dirbdamas UAB “M“ direktoriumi, tiek ir po to, kai buvo atleistas iš darbo, turėjo ir turi turto, kuris viršija pinigų sumą, už kurios pasisavinimą jis yra nuteistas. Ta aplinkybė, kad inkriminuotu laikotarpiu V. B. dengė įsiskolinimus ir įnešė į bendrovės kasą iš viso 17 980 Lt (5207,37 Eur), taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad jam baudžiamoji atsakomybė pritaikyta nepagrįstai. Esant tokioms aplinkybėms, vien tai, kad Lenkijos bendrovė „C“ nusprendė iš karto kreiptis dėl kasatoriaus veiksmų, kuriais buvo padaryta žala, baudžiamojo proceso tvarka, nepatvirtina, kad jo veiksmai nepagrįstai buvo kriminalizuoti.

Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas V. B. padarytai veikai baudžiamąjį įstatymą – BK 183 straipsnio 2 dalį – pritaikė tinkamai.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo arba naikinimo pagrindų, jis paliktinas galioti.

Dėl civilinės ieškovės UAB „M“ atstovės prašymo priteisti išlaidas už atstovavimą kasacinės instancijos teisme

Bylą nagrinėjant kasacine tvarka, civilinės ieškovės UAB „M“ atstovė advokatė A. Maumevičė prašė priteisti šiai bendrovei iš nuteistojo V. B. turėtas išlaidas (iš viso 1200 Eur) už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą ir atstovavimą kasacinės instancijos teisme.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį iš kaltinamojo, pripažinto kaltu, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios pagrindinės proceso išlaidų ir jų atlyginimą baudžiamajame procese reglamentuojančios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau atsižvelgiant ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla, koks skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEwLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-410/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-410/2008">2K-410/2008</a>, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-20/2011). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo (ar civilinio ieškovo) faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į jų dydžio realumą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinės ieškovės UAB „M“ atstovė advokatė A. Maumevičė atstovaujamos bendrovės vardu surašė atsiliepimą į V. B. kasacinį skundą, tačiau pastebėtina, kad BPK nereglamentuoja tokios civilinio ieškovo ar kito proceso dalyvio teisių gynimo formos bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka kasacinės instancijos teisme (BPK 373, 377 straipsniai). UAB „M“ atstovė pasinaudojo baudžiamojo proceso įstatymo suteikta teise dalyvauti teismo posėdyje kasacinės instancijos teisme, kur išdėstė civilinės ieškovės poziciją ir argumentus dėl V. B. kasacinio skundo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prašomos pinigų sumos (1050 Eur) priteisimas iš nuteistojo už procesinio dokumento, kurio nereglamentuoja BPK ir kuris pateiktas vien civilinės ieškovės iniciatyva, surašymą neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų, todėl ši prašymo dalis atmestina. Civilinės ieškovės UAB „M“ atstovė advokatė A. Maumevičė taip pat prašė priteisti 150 Eur už atstovavimą kasacinės instancijos teisme. Ši pinigų suma priteistina iš V. B., nes ji laikytina proporcinga kasacinio proceso sudėtingumui ir atitinka kasacinės instancijos teismo praktikoje paprastai priteisiamų turėtų išlaidų dydžius, taip pat atsižvelgtina į tai, kad V. B. kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. B. kasacinį skundą atmesti.

Priteisti iš V. B. civilinei ieškovei UAB „M“ 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Vytautas Piesliakas

Sigita Jokimaitė