Baudžiamoji byla Nr. 2K–151/2009 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.15.3.2.
2.1.15.3.3.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Tomo Šeškausko, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo Tauragės Žalgirių vidurinės mokyklos kasacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 10 d. nutarties.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nuosprendžiu M. S. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII–1968 redakcija) laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 86 straipsniu paskirta auklėjimo poveikio priemonė – atidavimas tėvams ugdyti ir prižiūrėti iki nepilnamečiui sueis aštuoniolika metų.
Iš M. S. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 3946,80 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti. Nesant galimybės šių išlaidų išieškoti iš M. S., subsidiarinės atsakomybės tvarka išieškoti iš V. S. ir Z. S.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 10 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nuosprendis pakeistas: iš M. S. Valstybinei ligonių kasai priteista 3946,80 Lt gydymo išlaidų, o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, ją subsidiarinės atsakomybės tvarka išieškoti iš Žalgirių vidurinės mokyklos.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą,
n u s t a t ė :
M. S. nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 9 d., apie 8.45 val., Žalgirių vidurinėje mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam R. M. tyčia kumščiu sudavė į petį bei pilvą, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą.
Tauragės rajono apylinkės teismas, tenkindamas Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį, iš M. S. priteisė 3946,80 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti bei nurodė, kad, nesant galimybės šių išlaidų išieškoti iš M. S., jas subsidiarinės atsakomybės tvarka išieškoti iš V. S. ir Z. S. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė nurodydama, kad M. S. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, priteistas gydymo išlaidas subsidiarinės atsakomybės tvarka išieškoti iš Žalgirių vidurinės mokyklos.
Kasaciniu skundu civilinis atsakovas – Žalgirių vidurinė mokykla – prašo Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti, o Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nuosprendį pakeisti – Valstybinės ligonių kasos pareikštą ieškinį palikti nenagrinėtą.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria gydymo išlaidos priteistos atlyginti iš Žalgirių vidurinės mokyklos, yra nepagrįsta ir neteisėta. Šis teismas, mokyklą įtraukdamas į procesą kaip civilinį atsakovą, privalėjo suteikti galimybę pilnai pasinaudoti visomis procesinėmis teisėmis. Civilinis ieškovas – Klaipėdos teritorinė ligonių kasa – ieškinį pareiškė M. S., V. S. ir Z. S. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme mokykla civiliniu atsakovu nebuvo pripažinta. Apeliacinės instancijos teismas, mokyklą įtraukęs į procesą kaip civilinį atsakovą, neužtikrino jai civilinio atsakovo teisių, numatytų BPK 111 straipsnyje ir 110 straipsnio 2 dalyje. Įstatymas suteikia civiliniam atsakovui teisę duoti paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmės, teikti įrodymus, dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kasatoriaus nuomone, civilinio atsakovo dalyvavimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme yra būtinas (BPK 110 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 111 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir nevertino mokyklos atstovės paaiškinimų, duotų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, ir, remdamasis tik apeliantų paaiškinimais bei nepagrįstais teiginiais, nesant mokyklos kaltės įrodymų, padarė nepagrįstą išvadą, jog žalą privalo atlyginti mokymo įstaiga. Iš bylos medžiagos matyti, kad mokykla negali būti laikoma atsakinga už neprognozuojamą mokinio elgesį. Nusikaltimas buvo padarytas po pirmos pamokos, pertraukos metu. Iš liudytojų parodymų matyti, kad M. S. su nukentėjusiuoju pasisveikino draugiškai ir tik po to, be jokios priežasties, sudavė jam smūgius. Viskas įvyko tuo metu, kai mokiniai skubėjo pro kabineto duris. Mokykloje yra sudaryti mokytojų ir mokinių budėjimo grafikai, pagal kuriuos yra palaikoma tvarka pertraukų metu, tačiau akivaizdu, kad neįmanoma padaryti taip, kad prie kiekvieno kabineto būtų mokytojas ar mokinys, palaikantis tvarka, o juo labiau – prognozuoti kiekvieno mokinio netikėtą elgesį. Mokykla užkirsti kelio nagrinėjamam įvykiui negalėjo. Tai mokykla galėjo ir turėjo įrodinėti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau tokia teise ji negalėjo pasinaudoti.
Be to, kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo ribas. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, civilinį ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, tačiau teismas, nesilaikydamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, pats priėmė sprendimą dėl gydymo išlaidų priteisimo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė prašo civilinio atsakovo Tauragės Žalgirių vidurinės mokyklos kasacinį skundą atmesti.
Prokurorė teigia, kad kasatorius nepagrįstai nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, pažeidė BPK 110 straipsnio 2 dalies ir 111 straipsnio nuostatas. BPK 111 straipsnyje nustatyta, kad civiliniais atsakovais baudžiamojoje byloje gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Paprastai nepilnamečiai asmenys nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už padarytą žalą atsako patys (CK 6.276 straipsnio 1 dalis), tačiau jeigu nepilnametis neturi pakankamai turto ar lėšų tai žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami jo tėvai arba mokymo, auklėjimo institucijos (CK 6.276 straipsnio 2 dalis). Nuo materialinės atsakomybės jie gali būti atleisti tik tada, jei įrodo, kad nepilnamečio padarytos nusikalstamos veikos metu jie nebuvo atsakingi už jo priežiūrą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. S. sunkų sveikatos sutrikdymą R. M. padarė Tauragės Žalgirių vidurinėje mokykloje, kur nuteistasis ir nukentėjusysis mokėsi, t. y. jie abu tuo metu buvo tos mokymo institucijos prižiūrimi. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo M. S. tėvai savanoriškai atlygino turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam R. M. Civiliniai atsakovai turi BPK 110 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines teises. Civiliniai atsakovai, kaip ir civiliniai ieškovai, į procesą paprastai įtraukiami iki įrodymų tyrimo pradžios. Jeigu už kaltinamojo veikas atsakingas asmuo kaip civilinis atsakovas nebuvo įtrauktas pirmosios instancijos teisme, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaip civilinis atsakovas jis gali būti įtrauktas ir apeliacinėje instancijoje, tačiau tokiu atveju dėl civilinio ieškinio turi būti atliktas įrodymų tyrimas (Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 6.1 punktas. Teismų praktika Nr. 29). Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo (b. 1. 126), 2008 m. rugsėjo 18 d. buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir Žalgirių vidurinė mokykla teismo protokoline nutartimi pripažinta civiliniu atsakovu. Tenkindamas mokyklos atstovės prašymą, teismas paskelbė pertrauką iki 2008 m. spalio 9 d., sudarydamas galimybę civiliniam atsakovui susipažinti su civiliniais ieškiniais ir bylos medžiaga. 2008 m. spalio 9 d. bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas dalyvaujant Tauragės Žalgirių vidurinės mokyklos atstovams V. P. ir R. K., kuriems buvo išaiškintos civilinių atsakovų teisės, ir jie patvirtino, kad su civiliniais ieškiniais, apeliaciniais skundais ir bylos medžiaga yra susipažinę, tačiau naujų įrodymų nepateikė, papildomai tirti bylos aplinkybių neprašė. Baigiamosiose kalbose abu mokyklos atstovai davė paaiškinimus dėl civilinio ieškinio, neginčydami Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinio pagrįstumo ir išdėstydami mokyklos poziciją dėl jos kaltės, nurodė, kad mokykla negalėjo numatyti ir užkirsti M. S. netinkamo elgesio, nes nusikaltimas padarytas pertraukos metu ir netikėtai, prašė apeliacinius skundus atmesti (b. 1. 129–130). Šios aplinkybės patvirtina, kad kasatoriui, kaip civiliniam atsakovui, buvo sudarytos galimybės naudotis savo teisėmis. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas civilinio atsakovo Žalgirių vidurinės mokyklos atstovų paaiškinimus aptarė ir įvertino.
BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos: teismas turi patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš nuteistojo M. S. apeliacinio skundo matyti, kad jis prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį sušvelninant jam paskirtą bausmę, o civilinį ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka dėl to, kad kaip civilinis atsakovas būtų įtraukta Žalgirių vidurinė mokykla. Iš civilinių atsakovų V. S. ir Z. S. apeliacinio skundo matyti, kad jie taip pat prašė civilinį ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka dėl to, kad yra nepagrįstai įtraukti į bylą kaip civiliniai atsakovai. Nei civilinio ieškinio pagrįstumo, nei civilinio ieškinio dydžio apeliantai neginčijo. Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas perduoti civilinį ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka galima tik išimtiniais atvejais ir tik tada, kai jo negalima tiksliai apskaičiuoti. Šiuo atveju apeliantai netinkamai suformulavo savo prašymą, nes civilinį ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka nebuvo pagrindo, todėl apie apeliacinių skundų ribas teismas sprendė iš skunduose nurodytų motyvų. Iš 2008 m. spalio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, nutartyje išsamiai išdėstęs motyvuotas išvadas dėl apeliacinių skundų, atsakė į visus juose nurodytus argumentus ir apeliacinių skundų ribų neviršijo.
Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 111, 113 straipsnių ir Civilinio kodekso 6.276 straipsnio taikymo
Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Pagal BPK 109, 111 straipsnius atsakyti už padarytą žalą gali kaltinamasis ir (ar) už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą. Materialiai atsakingi asmenys kaip atsakovai į procesą įtraukiami iki įrodymų tyrimo pradžios. Kai toks asmuo paaiškėja įrodymų tyrimo metu, teismas turi įtraukti jį į procesą ir prireikus atlikti įrodymų tyrimą. Pagal susiformulavusią teismų praktiką tais atvejais, kai materialiai atsakingas asmuo kaip atsakovas į procesą nebuvo įtrauktas pirmosios instancijos teismo posėdyje, tai tokį asmenį įtraukia kaip atsakovą bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas. Tačiau tokiais atvejais dėl civilinio ieškinio turi būti atliekamas įrodymų tyrimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis).
Tėvai, rūpintojai ar institucija, materialiai atsakinga už nepilnamečio nuo 14 iki 18 metų padarytą žalą, kaip atsakovai į procesą įtraukiami tada, kai nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti. Nepilnamečio M. S. tėvai kaip civiliniai atsakovai buvo įtraukti į bylą ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu. Nepilnametis M. S. yra moksleivis, nusikaltimą padarė mokykloje, pertraukos metu, todėl apeliacinės instancijos teismas į procesą kaip bendraatsakovį įtraukdamas ir Žalgirių vidurinę mokyklą baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su kasatoriaus teiginiu, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka mokyklos, kaip civilinės atsakovės, teisės buvo pažeistos, nes, kaip matyti iš šio teismo posėdžio protokolo, įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas. Civilinio atsakovo atstovu laikomas asmuo, teikiantis teisinę pagalbą, ginantis jo teises ir teisėtus interesus (BPK 55 straipsnis). Civilinio atsakovo atstovas nagrinėjant bylą teisme turi teisę duoti paaiškinimus dėl civilinio ieškinio, teikti įrodymus, prašymus bei kitas teises, numatytas BPK 110 straipsnio 2 dalyje. Iš teismo posėdžio protokolo apskritai neaišku, ar civilinio atsakovo atstovams buvo tinkamai išaiškintos jų teisės ir pareigos (BPK 111 straipsnis). Protokole jokių jų paaiškinimų neužfiksuota, jokių klausimų jiems nebuvo užduota, jokie įrodymai nebuvo tiriami, o apeliacinės instancijos teismo nutartyje, motyvuojant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimą, remiamasi tik baigiamosiose kalbose civilinio atsakovo atstovų pareikšta nuomone, kad mokykla nėra kalta dėl žalos atsiradimo.
Pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai nepilnametis nuo 14 iki 18 metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda tada, jeigu nepilnametis žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip ir tėvai bei rūpintojai, minėtos institucijos atsako tik esant kaltei, tačiau jų kaltė preziumuojama. Aplinkybė, kad žala padaryta šioms institucijoms prižiūrint, nereiškia, kad tėvai tokiais atvejais turi būti besąlygiškai atleidžiami nuo žalos atlyginimo. Žala gali būti ir netinkamo tėvų auklėjimo ir netinkamos minėtų institucijų priežiūros padarinys, todėl galima bendra nepilnamečio tėvų bei minėtų institucijų atsakomybė pagal dalinės civilinės atsakomybės taisykles. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio civilinio ieškinio dalies pakeitimą motyvavo tik tuo, kad M. S. nusikaltimą padarė mokykloje, todėl ji ir turi atsakyti už žalą. Tik tokiu motyvu keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nepilnamečio tėvus visiškai atleisti nuo jų sūnaus padarytos žalos atlyginimo aiškiai nepakanka, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria išspręstas civilinio ieškinio klausimas, neatitinka BPK 332 straipsnio 7 dalies reikalavimų.
Padarytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus teisėjų kolegija pripažįsta esminiais, turėjusiais įtakos pagrįsto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl civilinio ieškinio BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatoriaus teiginys, kad, apeliantams prašant civilinį ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas, pats priimdamas sprendimą dėl gydymo išlaidų priteisimo, peržengė apeliacinių skundų ribas, atmestinas. Pagal BPK 115 straipsnį, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, civilinis ieškinys turi būti išsprendžiamas – visiškai ar iš dalies patenkinamas arba atmetamas. Tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamojoje byloje ieškinio dydžio klausimas nebuvo ginčijamas, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas ir į apeliantų siekius, kad žalą atlygintų mokykla, nagrinėdamas ieškinį apeliacinių skundų ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis) neviršijo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 10 d. nutarties dalį dėl civilinio ieškinio panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Rimantas Baumilas
Tomas Šeškauskas
Aldona Rakauskienė
