Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. e2YT-4080-1154/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01142-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 3.2.3.2; 3.4.6.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 22 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Lina Navickytė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. K., R. K. ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. pareiškėja V. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. K. mirties, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

2. Pareiškėja nurodė, kad jos sutuoktinis V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir jos sutuoktinis santuokos metu įsigijo 930/1915 dalių 0,1915 ha ploto žemės sklypo, 1/2 dalį gyvenamojo namo, ūkinį pastatą ir 1/2 dalį kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat baldus, buitinę techniką, įvairius ūkio padargus bei kitą šeimos turtą. Po sutuoktinio mirties pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, turtą pradėjo faktiškai valdyti, nes liko gyventi sutuoktiniams priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, mokėjo žemės mokestį ir už elektrą, be to, pareiškėjai liko visi sutuoktinio asmeniniai daiktai, taip pat baldai, buitinė technika. Sutuoktiniai turi du sūnus – A. K. ir R. K., jie į tėvo palikimą nepretenduoja, jokių aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo neatliko.

3. Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašė jį tenkinti.

4. Suinteresuotas asmuo R. K. per nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, prieštaravimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepareiškė.

5. Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, nurodė, kad neprieštaraus pareiškimo patenkinimui, jei teismas, išnagrinėjęs bylą, iš byloje esančių įrodymų visumos įsitikins, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti; prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkintinas.

7. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėja V. K. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo sutuoktinio V. K. palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti po sutuoktinio mirties.

9. Byloje esantis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos V. K. ir V. K. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), šį faktą pagrindžia prie pareiškimo pridėtas santuokos liudijimas. Iš 2025 m. kovo 12 d. Gyventojų registro pažymos matyti, kad V. K. mirė santuokoje, jo sutuoktinė – V. K. (gimusi (duomenys neskelbtini)), sūnūs – A. K. (gimęs (duomenys neskelbtini)) ir R. K. (gimęs (duomenys neskelbtini)). Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) rajono 3-iojo notaro biuro notarės A. B. raštas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) rajono 3-iajame notaro biure paveldėjimo byla po V. K. mirties nebuvo užvesta. Testamentų registro išrašo duomenimis, po V. K. mirties nebuvo užvesta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

10. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad V. K. nuosavybės teise įregistruota 930/1915 dalių 0,1915 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Šis turtas įgytas pagal 1985 m. balandžio 25 d. LDT vykdomojo komiteto sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004 m. kovo 12 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjai būnant santuokoje su palikėju V. K. Vadovaujantis nekilnojamojo turto įgijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Darytina išvada, kad pareiškėjos vardu įregistruotas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos su V. K. metu, priklausė V. K. ir V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

11. Pareiškėjos nurodytais duomenimis, ji po sutuoktinio V. K. mirties toliau liko gyventi namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kito gyvenamojo būsto neturi, iš šio gyvenamojo namo niekada nebuvo išsikėlusi. Jai liko visi sutuoktinio asmeniniai daiktai, baldai, buitinė technika, elektros bei buities prietaisai, kurie įsigyti santuokoje už bendras lėšas. Pareiškėja moka už žemės sklypą žemės mokestį, malkas sandėliuoja ūkiniame pastate, atliko keletą einamųjų remontų, prie namų turi daržą, šiltnamį. Vanduo ir kanalizacija nėra atvesti į gyvenamąjį namą, mokėti reikia tik už žemės sklypą ir suvartotą elektros energiją, tačiau ji nėra išsaugojusi atsiskaitymo už elektros energiją knygelių. Aplinkybę, kad pareiškėja mokėjo žemės mokestį, patvirtina byloje pateikti pranešimai, iš kurių matyti, kad pareiškėja V. K. 2004 m. gruodžio 10 d. ir 2005 m. gruodžio 21 d. sumokėjo žemės mokestį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja už gyvenamajam namui teikiamas komunalines paslaugas (tiekiamą elektros energiją) būtų neatsiskaičiusi. Pareiškime nurodytas aplinkybes, kad pareiškėja priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, atsiliepime į pareiškimą patvirtino ir suinteresuotas asmuo (pareiškėjos ir palikėjo sūnus) A. K.

12. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUtNjk1LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-35-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-35-695/2018">e3K-3-35-695/2018</a>). Asmuo, pareiškęs reikalavimą nustatyti palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti faktą, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDctNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-147-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-147-687/2016">3K-3-147-687/2016</a>). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

13. Įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes ir kartu su pareiškimu pateiktus rašytinius duomenis, konstatuotina, kad pareiškėja V. K. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti V. K. palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuoti asmenys neišreiškė prieštaravimų, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas. Išdėstytų motyvų pagrindu pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė mirusio sutuoktinio V. K. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

14. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Lina Navickytė