Civilinė byla Nr. 2YT-4012-547/2025
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00373-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.6.11; 3.5.1
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gegužės 21 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Silvana Girdenienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. V. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuotas asmuo: antstolė Audronė Muzikevičienė.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas L. V. pateikė skundą dėl antstolės Audronės Muzikevičienės veiksmų, kuriuo prašo: (1) panaikinti antstolės Audronės Muzikevičienės patvarkymus 2025-03-05 Nr. S-25-151-5306 ir 2025-03-14 Nr. S-25-151-6135 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo; (2) atlygį antstolei sumažinti iki 300 Eur; (3) sustabdyti antstolės veiksmus, kol bus išnagrinėtas prašymas; (4) sustabdyti 2025-03-14 nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-151-6134 vykdymą.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2024-09-05 baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-970/2024 priėmė nuosprendį, kuris buvo apskųstas Kauno apygardos teismui ir teismo nuosprendis įsiteisėjo 2025-01-28, Kauno apygardos teismui atmestus skundą. Kauno apygardos teismo nutarties pagrindu 2025-02-03 buvo išduotas teismo vykdomasis dokumentas Nr. 1-47-970/2024 dėl 15 180,86 Eur konfiskavimo, kurį vykdydama antstolė užvedė vykdomąją bylą Nr. 0151/25/00158 ir 2024-02-06 išsiuntė pareiškėjui raginimą įvykdyti sprendimą bei sumokėti 15 180,86 Eur ir 292,04 Eur vykdymo išlaidų. Antstolė raginimą išsiuntė tik deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjas negyvena, todėl raginimas nebuvo gautas ir buvo grąžintas antstolei. Neįteikus raginimo, antstolė jį paskelbė interneto svetainėje www.antstoliai.lt.
Raginimo išsiuntimo dieną, t. y. 2025-02-06, antstolė taip pat kreipėsi į teismą, prašydama išaiškinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025-02-03 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-47-970/2024, kadangi antstolei buvo neaišku, kaip šį vykdomąjį raštą vykdyti, t. y. išieškoti jame nurodytą pinigų sumą ar ją iš kažkur paimti.
Pareiškėjas apie pradėtą priverstinį išieškojimą sužinojo tik elektroninėje teismų sistemoje gavęs teismo pranešimą apie teisme gautą antstolės teikimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos ir paskirtą teismo posėdį. Gavęs šį pranešimą, pareiškėjas iš karto susisiekė su antstole elektroniniu paštu ir paprašė nurodyti sąskaitą, į kurią turėtų būti pervesta teismo nuosprendyje nurodyta konfiskuotina 15 180,86 Eur suma. Antstolei nurodžius banko sąskaitos numerį, pareiškėjas 2025-03-04 iki Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams išnagrinėjus antstolės teikimą, atliko du banko pavedimus – 10 000 Eur ir 5 180,86 Eur.
Pareiškėjui pervedus konfiskuotiną pinigų sumą, antstolė nurodė, kad pareiškėjas papildomai turi sumokėti 292,04 Eur vykdymo išlaidų ir 1 160 Eur atlygį antstoliui. Šių vykdymo išlaidų ir antstolio atlygio apskaičiavimas buvo pateiktas 2025-03-05 tik pareiškėjui pareikalavus.
Skunde pareiškėjas nurodo, jog CPK 654 straipsnio 1 dalis numato, jog antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, priima patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o įstatymo nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą. Šiuo patvarkymu antstolis išaiškina skolininkui, kad skola ir vykdymo išlaidos bus išieškotos priverstinai, taip pat informuoja apie vėlesnių procesinių dokumentų įteikimą elektroninių ryšių priemonėmis. Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punkto nuostatos reglamentuoja, jog nenustatęs kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui.
Antstolė raginimą įvykdyti sprendimą siuntė tik deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kuriuo pareiškėjas jau seniai negyvena. Raginimo išsiuntimas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu savaime nesuponuoja tinkamo šio dokumento įteikimo, o šio dokumento grąžinimas nepavykus jo įteikti nesudaro neginčijamo pagrindo antstolei nustatyti, kad skolininko buvimo vieta nežinoma, ir skelbti raginimo interneto svetainėje www.antstoliai.lt. Antstolė nepateikė jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad jai nepavyko nustatyti kitos, nei deklaruota gyvenamoji vieta, pareiškėjo buvimo vietos.
Antstolė nebandė siųsti raginimo pareiškėjui kitais būdais, todėl neįdėjo pastangų siekdama, kad dokumentas būtų tinkamai įteiktas. Visi dokumentai baudžiamojoje byloje pareiškėjui buvo siunčiami elektroninėmis ryšio priemonėmis, todėl pareiškėjas turėjo pagrįstą lūkestį, visus su baudžiamąja byla susijusius dokumentus gauti tomis pačiomis elektroninėmis ryšio priemonėmis.
Pareiškime nurodoma, kad tinkamas raginimo įvykdyti sprendimą įteikimas yra esminė prielaida apginti skolininko teisę išsaugoti kai kurį turtą nuo išieškojimo į jį nukreipimo bei kitų neigiamų padarinių, o antstolei tinkamai neatlikus savo pareigos įteikti raginimą, tokia teisė yra pažeidžiama.
Skunde pareiškėjas nurodo ir kitą argumentą, kad jam nebuvo žinoma apie prievolę sumokėti 15 180,86 Eur sumą. Alytaus apylinkės teismo nuosprendyje, priimtame 2024-09-05 nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas turi sumokėti 15 180,86 Eur sumą. Ši suma buvo nurodyta kaip konfiskuotinas turtas ir nebuvo priteista pareiškėjui kaip skola ar bauda. Todėl pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad konfiskuotiną sumą jis turi kokiu nors būdu sumokėti. Teismo nuosprendyje nebuvo nurodyta jokie nurodymai pareiškėjui susiję su konfiskuotina suma, kaip buvo nurodyta dėl baudos sumokėjimo. Todėl pareiškėjas ir negalvojo, jog dėl šios sumos išieškojimo bus pradėtas priverstinis išieškojimas. Pažymėjo, jog pareiškėjas laiku ir tinkamai sumokėjo jam paskirtą baudą, todėl nebuvo pagrindo manyti, kad jis nesumokės geranoriškai ir konfiskuotinos sumos, jei tokia pareiga būtų nurodyta teismo nuosprendyje.
Vykdomojo rašto vykdymo tvarka nebuvo aiški net pačiai antstolei, kadangi ji kreipėsi į teismą dėl išduoto vykdomojo rašto išaiškinimo. Tačiau nežiūrint į tai, ji tą pačią dieną išsiuntė raginimą įvykdyti procesinį sprendimą pareiškėjui.
Pareiškėjas nurodo, jog tik gavęs teismo pranešimą apie antstolės teikimo nagrinėjimą, sužinojo apie tai, kad turi sumokėti 15 180,86 Eur ir iš karto susisiekė su antstole elektroniniu paštu bei įvykdė savo prievolę.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad antstolė nepagrįstai šioje vykdomojoje byloje reikalauja sau tokio atlyginimo, nes iš esmės teismo nuosprendį jis įvykdė pats. Šioje vykdomojoje byloje antstolė neatliko jokių išieškojimo veiksmų, kurių pagrindu ji įgyja teisę į atlyginimą, kadangi išieškoma suma buvo sumokėta geranoriškai. Nors minėta suma buvo sumokėta praleidus raginime nustatytą terminą, tačiau į tai neturi būti atsižvelgiama, nes kaip jau buvo nurodyta, teismo nuosprendyje nebuvo nustatyta prievolė sumokėti 15 180,86 Eur, nenurodyta šios prievolės įvykdymo tvarka ir jos neįvykdymo pasekmės. Vienintelis veiksmas, kurį atliko antstolė, buvo raginimo išsiuntimas bei kreipimasis į teismą išaiškinti teismo sprendimo įvykdymo tvarką. Todėl atlygis antstolei – 1160 Eur yra nepagrįstas, jis turėtų būti sumažintas iki 300 Eur.
Suinteresuotas asmuo antstolė Audronė Muzikevičienė netenkino L. V. skundo, tuo klausimu 2025-03-25 surašė patvarkymą Nr. S-25-151-7118, kuriame nurodė, kad L. V. prašymo, kuriame reiškiami reikalavimai panaikinti 2025-03-05 antstolės patvarkymą Nr. S-25-151-5306 ir 2025-03-14 antstolės patvarkymą Nr. S-25-151-6135 dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo, atlygį antstolei sumažinti iki 300 Eur, netenkinti. Kartu antstolė tenkino prašymą ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje iki bus išnagrinėtas prašymas teisme ir įsiteisės procesinis sprendimas.
Antstolė nesutiko su pateiktu skundu, nurodė, jog 2025-02-04 kontoroje buvo gautas Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-47-970/2025. Vykdomajame rašte buvo nurodyta, jog išieškotoja yra valstybė, skolininkas L. V., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas savo prašyme pripažįsta ir teigia, kad visi dokumentai baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-970/2025, kurioje priimto sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, buvo siunčiami jam elektroninėmis ryšių priemonėmis, taip jis sužinodavo apie procesą baudžiamojoje byloje. Antstolė daro išvadą, jog akivaizdu, esant pareiškėjo šiai pripažintai aplinkybei, jam buvo žinoma apie vykdomojo rašto išdavimą. Vykdomajame rašte nurodytas vykdymo pobūdis: konfiskuoti iš L. V. nusikalstamos veikos rezultatą – 15180,86 Eur. Antstolė 2025-02-05 vykdomąjį raštą priėmė vykdyti ir užvedė vykdomąją bylą. Patikrino, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, tokių duomenų vykdomojoje byloje nėra. Teismo dokumentuose antstolei nurodytas skolininko adresas buvo (duomenys neskelbtini) ir tai atitiko Lietuvos Respublikos gyventojų registre esančius duomenis nuo 2015-03-03.
CPK 661 straipsnis numato atvejus, kada raginimas įvykdyti teismo sprendimą skolininkui nesiunčiamas: 1. Jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. 2. Raginimas nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose, bylose dėl turto konfiskavimo, išskyrus bylas, kuriose išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti piniginė suma, ir mažesnių negu vienas šimtas eurų piniginių sumų išieškojimo.
2025-02-06 antstolė išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą registruota siunta. 2025-02-14 antstolės kontoroje gautas pranešimas, jog antstolės prašymas dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo bus nagrinėjamas Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose 2025-03-04 – 14 val. teismo posėdyje. Teismo pranešimai nuteistajam buvo siunčiami el. paštu (duomenys neskelbtini) patikrinus duomenis apie raginimo įteikimą skolininkui, paštas pateikė duomenis, jog skolininkas neatsiėmė siuntos per siuntos saugojimo terminą. Kadangi skolininkui buvo neįteiktas raginimas, tai antstolė vadovaudamasi CPK 660 straipsniu ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka, kadangi nežinoma skolininko buvimo vieta, raginimą paskelbė interneto svetainėje www.antstoliai.lt, kol sueis jame nustatytas sprendimui įvykdyti gera valia skirtas terminas.
Antstolė pažymi, jog antstolių informacinėje sistemoje atsispindėjo skolininko elektroninio pašto adresas. Raginimas skolininkui įteiktas 2025-02-19 (CPK 660 str. 2 d.), t. y. tą pačią dieną, kai pranešimas buvo paskelbtas interneto svetainėje. Nustatytas 10 dienų terminas įvykdyti teismo sprendimą baigėsi 2025-03-01 savaitgalį, o tai reiškia, kad persikėlė į 2025-03-03. Pareiškėjas teismo nuosprendį dėl konfiskuotinų piniginių lėšų pradėjo vykdyti pasibaigus raginime nustatytam 10 dienų terminui ir 6 mėnesiams po teismo nuosprendžio priėmimo.
Antstolė patvarkyme nurodė, jog skolininkas įvykdė teismo sprendimą pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punktas), todėl iš skolininko pagrįstai išieškotas atlygis antstoliui.
Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 3 dalis). Atlygio antstoliui dydžiai, vykdant vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo, nurodyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkte, kurio 15 papunktyje nurodoma, kad išieškant sumas nuo 14 500 iki 29 000 Eur, antstolio atlyginimą sudaro 6 procentai nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1160 eurų. Antstolė nurodė, kad pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kaip buvo pažeista atlyginimo antstoliui apskaičiavimo tvarka, o nurodyti argumentai nepatenka į vykdymo proceso ir Instrukcijos imperatyvius reikalavimus.
k o n s t a t u o j a :
Skolininkas L. V., šiuo metu jau įvykdęs aukščiau minėtą teismo nuosprendį, skundžia antstolės veiksmą – raginimo įvykdyti sprendimą jam neįteikimą bei antstolės reikalavimą sumokėti antstolei nepagrįstai didelį atlyginimą, prašydamas jį sumažinti iki 300 Eur.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnis nustato, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.
Antstolis, vykdydamas teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus, privalo veikti neperžengdamas jam suteiktų įgalinimų ribų ir neturi teisės atlikti tuos veiksmus, kurių nenumato jo veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Antstolio veiksmus vykdant teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus nustato CPK VI dalis ir Sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina teisingumo ministras. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas įvertina, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
Kaip matyti iš byloje pateikto skundo, pareiškėjas L. V. prašo panaikinti 2025-03-05 antstolės Audronės Muzikevičienės patvarkymą Nr. S-25-151-5306 ir 2025-03-14 antstolės Audronės Muzikevičienės patvarkymą Nr. S-25-151-6135 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo dalyje dėl per didelio atlyginimo antstolei, prašydamas šias išlaidas sumažinti.
Šiuose antstolės patvarkymuose yra nurodoma, kad atliekant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje antstolė apskaičiavo tokias vykdymo išlaidas: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 ir 120 punktuose – 280,98 Eur; atlygis antstoliui – 1160 Eur; RC įregistravimas 3,28 Eur, RC išregistravimas 3,28 Eur paštas 4,50 Eur, iš viso 1452,04 Eur. 2025-03-14 vykdymo išlaidų apskaičiavimo patvarkyme Nr. S-25-151-6135 pažymima, jog iki 2025-03-14 jau išieškota 1348,96 Eur vykdymo išlaidų. Likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma – 103,08 Eur.
Pareiškėjas nurodo, kad antstolė nepranešė jam apie pradėtą vykdymo procesą tinkamai. Kai tik jis sužinojo apie pradėtą priverstinį vykdymą, išieškomą sumą sumokėjo visą iš karto, antstolė neatliko jokių vykdymo veiksmų, todėl ji neturėtų reikalauti 1160 Eur atlyginimo antstoliui.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0151/25/00158 matyti, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų vykdomasis raštas baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-970/2024 buvo išduotas 2025 m. vasario 3 d. ir užregistruotas antstolės kontoroje 2025-02-04. Vykdomajame rašte nurodoma, konfiskuoti iš L. V. nusikalstamos veikos rezultatą – 15 180,86 Eur. Išieškotojas – valstybė, skolininkas – L. V., gyv. (duomenys neskelbtini).
Vykdomosios bylos 33 lape yra dokumentas,,Skolininko informacija“, kurioje nurodoma, kad pagrindinis bylos skolininkas yra L. V.. Nurodomi adresai: (duomenys neskelbtini), kitas adresas (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodytas skolininko mobiliojo telefono numeris bei elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini).
2025-02-05 antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-25-151-2649 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o 2025-02-06 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-151-2737. Taip pat 2025-02-06 antstolė surašė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-25-151-2738, kur nurodytos 292,04 Eur vykdymo išlaidos. Taip pat 2025-02-06 buvo priimtas patvarkymas dėl nekilnojamojo turto arešto Nr. S-25-151-2750 ir 2025-02-06 turto arešto aktas Nr. S-25-151-2751. Visi šie dokumentai 2025-02-06 buvo išsiųsti antstolės skolininkui adresu (duomenys neskelbtini), registruota pašto siunta (vykdomoji byla, b. l. 75), kuri buvo neįteikta ir 2025-02-20 grąžinta antstolei (vykdomoji byla, b. l. 77).
Kadangi raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui buvo neįteiktas ir grąžintas antstolei, ji 2025-02-19 antstolių informacinėje sistemoje paskelbė skolininkui raginimą CPK 660 straipsnio tvarka. Šiame suformuotame raginime įvykdyti sprendimą yra nurodomas gavėjas L. V., adresas: (duomenys neskelbtini), paskelbtas viešai 2025-02-19 ir įteikimo data 2025-02-19 (vykdomoji byla, b. l. 90).
Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų.
Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Vykdydamas šios teisės normos reikalavimus, antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Šios teisės normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzEtNzAxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-371-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-371-701/2016">3K-3-371-701/2016</a>). Kadangi konkreti vykdomoji byla pradedama konkretaus vykdomojo dokumento pagrindu, tai dėl konkretaus pateikto vykdomojo dokumento turi būti atliekami vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti konkretūs veiksmai, tarp jų – raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkui įteikimas arba išsiuntimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-541/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-541/2012">3K-3-541/2012</a>).
Nors antstolė patvarkyme dėl prašymo (skundo) netenkinimo nurodė, jog skolininkas žinojo apie vykdomojo rašto išsiuntimą antstolei iš teismo, informuojant jį el. paštu, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismas per LITEKO sistemą, susipažinęs su įrašais baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-970/2024, nustatė, jog 2025 m. vasario 3 d. teismo lydraščiu dėl vykdomojo rašto pateikimo informacija apie siunčiamą vykdomąjį raštą buvo pateikta Lietuvos antstolių rūmams, valstybinei mokesčių inspekcijai ir prokurorui. Byloje nėra jokių duomenų, jog tokia informacija būtų buvusi išsiųsta ir nuteistajam L. V..
Procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese taisyklės įtvirtintos CPK 604–605 straipsniuose. Pagal CPK 604 straipsnį, CPK VI dalyje numatytais atvejais antstolio procesiniai dokumentai, jeigu yra galimybė, vykdymo proceso dalyviams įteikiami iš karto arba išsiunčiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje nustatytus atvejus. CPK 605 straipsnis įtvirtina nuostatas dėl antstolio procesinių dokumentų įteikimo būdų. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Vykdomosiose bylose dėl mažesnių negu 1 000 eurų pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus šiame Kodekse nustatytus atvejus, kai procesinis dokumentas siunčiamas registruotąja pašto siunta. Procesinių dokumentų siuntimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras (CPK 605 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nenurodytose vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami registruotąja pašto siunta. Vykdymo proceso dalyviui įteikus antstolio procesinį dokumentą, vėlesni antstolio procesiniai dokumentai šiam dalyviui įteikiami šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Vadovaujantis CPK 657 straipsnio 1 dalies nuostatomis, raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Pagal bendrąją taisyklę fiziniams asmenims procesiniai dokumentai įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 2 dalis), Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje.
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes konstatuoja, jog vykdomojoje byloje nebuvo išnaudotos visos protingos priemonės įteikti raginimą bei kitus pirminius procesinius vykdymo dokumentus skolininkui (pareiškėjui). Kaip jau buvo nurodyta, pateikiant vykdomąjį raštą, antstolei buvo pateikta ir pirminė informacija apie skolininką, kur buvo nurodytas ir skolininko telefono numeris, ir elektroninis paštas, nuosprendyje buvo nurodyta ir informacija apie darbą. Antstolė tik registruota pašto siunta, kuri nebuvo įteikta, siuntė pranešimą skolininkui apie pradedamą vykdymo procesą iš karto į deklaruotą gyvenamąją vietą, ne gyvenamąją vietą. Neįteikus šio pranešimo iš karto pasirinko paskelbimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje. Teismas daro išvadą, kad tai nebuvo tinkamas skolininko informavimas apie pradedamą vykdymo procesą. Turint daugiau informacijos apie skolininką, buvo būtina pasinaudoti turimomis galimybėmis: paskambinti telefonu, išsiųsti elektroninį laišką, išsiųsti dokumentus į darbovietę. Be to siunčiant dokumentus į deklaruotą gyvenamąją vietą, jį pristatantis asmuo turi palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruojamoje gyvenamojoje vietoje, apie tai pažymėdamas grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus 30 d. nuo pranešimo palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. To nepadarius, teismas negali konstatuoti, kad buvo išnaudotos visos galimybės informuoti skolininką apie pradėtą procesą. Kaip jau yra nurodyta kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, raginimo įteikimas yra labai svarbus proceso momentas, nes tik tinkamai įteikus šį dokumentą, galima daryti išvadą, jog skolininkas žino apie procesą ir turi galimybę pasirinkti savo veiksmus. CPK 660 straipsnis numato, kad raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka, jeigu nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima. Konkrečiu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti, jog nežinoma skolininko buvimo vieta ar jis slapstosi.
Kasacinis teismas dėl nurodytų teisės normų yra pasisakęs, kad procesinių dokumentų siuntimas registruotu laišku yra papildoma garantija, jog asmuo bus laiku ir tinkamai informuotas apie procesinio dokumento turinį ir galės atitinkamomis teisinėmis priemonėmis į jį reaguoti; taip apsaugomas vykdymo proceso dalyvio interesas būti informuotam apie atliekamus vykdymo veiksmus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-403/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-403/2009">3K-3-403/2009</a>). Kartu kasacinio teismo taip pat yra pažymėta, kad nėra pagrindo CPK 604 straipsnio normą nei per se (savaime), nei vykdymo procesą reglamentuojančių normų visumos kontekste aiškinti kaip nustatančią, kad vienintelis leistinas ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra jų siuntimas registruotu laišku, o įteikimas kitu būdu nesukelia teisinių pasekmių; CPK reikalavimai nepažeidžiami tuo atveju, kai asmuo gauna antstolio raštą ne registruotu laišku, o kitu būdu, jeigu toks įteikimas leidžia jam susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus; turi būti nustatyta, ar skolininką pasiekė reikalinga ir būtina informacija, o ne tai, kokiu būdu jis tą informaciją gavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDgtNDY5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-108-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-108-469/2019">3K-3-108-469/2019</a>).
Taip pat vertintina ir aplinkybė, jog antstolė tik gavusi vykdomąjį raštą ir jį priėmusi, tą pačią dieną, kai išsiuntė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, 2025-02-06 priėmė ir prašymą išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką, kurį pateikė Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams. Tai leidžia daryti išvadą, kad net ir antstolei nebuvo aišku, kaip įvykdyti teismo nuosprendį.
Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo žinoma, kokiu būdu reikėjo sumokėti konfiskuotiną sumą, nes tai nebuvo išaiškinta teismo nuosprendyje. Tačiau net ir nežinodamas šių aplinkybių, kai tik sužinojo apie pradėtą vykdymo procesą, pareiškėjas iškarto pervedė antstolei visą konfiskuotiną sumą. Pareiškėjas nurodė, kad ne tik jam nebuvo aišku kaip ši suma turi būti išieškoma. Tvarka buvo neaiški ir antstolei, nes ji, tik priėmusi vykdomąjį raštą vykdyti, po dviejų dienų 2025-02-06 priėmė patvarkymą prašymą išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką.
Liteko duomenimis nustatyta, kad toks antstolės prašymas teisme buvo gautas 2025 m. vasario 7 d. Teismas 2025 m. vasario 14 d. proceso dalyvius informavo apie būsimą posėdį 2025 m. kovo 4 d., nuteistajam informacija buvo išsiųsta elektroniniu paštu.
Taigi, darytina išvada, jog pareiškėjas L. V. apie pradėtą vykdymo procesą sužinojo ne anksčiau kaip 2025 m. vasario 14 d., gavęs teismo pranešimą, bet ne antstolės informaciją, tai patvirtina ir pats pareiškėjas.
Vykdomojoje byloje (b. l. 92) matyti, jog pareiškėjas 2025 m. kovo 4 d. elektroniniu paštu kreipėsi į antstolės kontorą ir paprašė pateikti jam sąskaitą, į kurią jis turėtų sumokėti konfiskuojamą pinigų sumą ir jam buvo atsakyta, kad reikėtų mokėti į antstolės depozitinę sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodyti savo vardą, pavardę ir asmens kodą. Vėliau pareiškėjas nusiuntė informaciją, jog mokėjimus atliko ir paprašė tai patvirtinti (b. l. 94-96). Vykdomojoje byloje yra informacija iš L. V. mobilaus telefono, jog 2025 m. kovo 4 d. 10:52 val. jis pervedė 10 000 Eur į gavėjo Audronės Muzikevičienės sąskaitą ir 2025 m. kovo 4 d. 10:53 val. pervedė 5180,86 Eur (vykdomosios bylos b. l. 98-100).
Taigi nurodytais dokumentais patvirtinama, kad skolininkas įvykdė Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nuosprendyje numatytą reikalavimą,,konfiskuoti iš L. V. nusikalstamos veikos rezultatą – 15180,86 Eur“. Šiuos mokėjimus pareiškėjas atliko dar iki Alytaus apylinkės teismas išnagrinėjo antstolės prašymą dėl sprendimo įvykdymo tvarkos išaiškinimo.
Antstolė patvarkyme dėl prašymo (skundo) netenkinimo nurodė, jog 2025-02-19 raginimas skolininkui buvo paskelbtas interneto svetainėje. Antstolių informacinėje sistemoje atsispindėjo skolininko elektroninio pašto adresas, tačiau net ir matydama elektroninį adresą, jokios informacijos skolininkui apie pradėtą vykdymo procesą neišsiuntė. Antstolė darė išvadą, kad Raginimas skolininkui įteiktas 2025-02-19 (CPK 660 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka). Skaičiuojant nuo vasario 19 d. (įteikimo dienos) 10 dienų terminą savanoriškai įvykdyti sprendimą terminas baigėsi 2025 m. kovo 1 d., kadangi tai yra šeštadienis, tai perkeliama į artimiausią darbo dieną, t. y. kovo 3 d. Skolininkas mokėjimus padarė 2025 m. kovo 4 d. ir antstolė tai traktuoja kaip praleidus terminą bei vadovaudamasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punktu – kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, paskaičiavo ir atlygį antstoliui 1160 Eur.
Kaip nurodė antstolė atsiliepime į skundą, terminas įvykdyti sprendimą baigėsi 2025-03-03 – 24 val., o konfiskuotina suma buvo sumokėta į antstolės depozitinę sąskaitą 2025-03-04 – iki 11 valandos. Taigi reikėtų paanalizuoti, kokius priverstinio vykdymo veiksmus antstolė byloje atliko. Iš vykdomosios bylos matyti, jog 2025-02-05 patvarkymu priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolė atliko tokius veiksmus: 2025-02-06 raginimas įvykdyti sprendimą ir jis išsiųstas registruotu paštu; 2025-02-06 vykdymo išlaidų apskaičiavimas, 2025-02-06 patvarkymas dėl nekilnojamojo turto arešto, 2025-02-06 turto arešto aktas, 2025-02-06 pranešimas apie turto arešto akto įregistravimą registre; 2025-02-26 gauta informacija iš gyventojų registro; 2025-02-06 ir 2025-02-26 gauti duomenys iš nekilnojamojo turto registro; 2025-02-06 surašytas prašymas išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką ir 2025-02-19 paskelbtas skelbimas antstolių informacinėje sistemoje (vykdomoji byla, b. l. 35-75, 90).
Antstolės 2025-02-06 patvarkyme dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-25-151-2738 nurodoma, kad vykdomosios bylos administravimo išlaidos yra 280,98 Eur, RC įregistravimas 3,28 Eur, RC išregistravimas 3,28 Eur, paštas 4,50 Eur, iš viso 292,04 Eur. 2025-03-05 ir 2025-03-14 vykdymo išlaidų apskaičiavimuose be šių jau nurodytų sumų atsirado tik viena papildoma pozicija – atlygis antstoliui 1160 Eur.
Iš vykdomosios bylos matyti, kad po aukščiau nurodytų veiksmų, kurie jau buvo įvertinti 2025-02-06 antstolės patvarkyme dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo, antstolė neatliko jokių priverstinio vykdymo veiksmų, nes toliau vyko 2025-03-04 skolininko ir antstolės kontoros darbuotojų susirašinėjimas elektroniniu paštu dėl sąskaitos ir tą pačią dieną buvo sumokėta visa konfiskuotina suma.
Pagal BPK 335 straipsnį pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis. BPK 357 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad,,... teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui“. Vykdydamas turto konfiskavimą ir pinigų sumų išieškojimą antstolis vykdo civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Tačiau, kaip jau nurodyta aukščiau, teismui pripažinus, kad raginimas pareiškėjui nebuvo įteiktas tinkamai ir padarius išvadą, jog nuteistasis tik 2025 m. vasario 14 d. galimai sužinojo apie pradėtą vykdymo procesą iš teismo gautų dokumentų, teismas daro išvadą, kad konkrečiu atveju, antstolė neturėjo teisinio pagrindo skaičiuoti sau atlyginimo pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytus dydžius, nes skolininkas pats įvykdė vykdytiną teismo sprendimą, kitą dieną, pasibaigus raginime nustatytam terminui.
Priverstinis sprendimo vykdymas, kurį atlieka valstybės įgaliotas asmuo – antstolis, sukelia skolininkui neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas.
CPK 609 straipsnyje nustatyta, kad vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (1 dalis). Vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos atliekant antstolio funkcijas pobūdį. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui nustatomas įvertinant poreikį sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus, atsižvelgiant į vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdymo proceso dalyvių. Vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai nustatomi atsižvelgiant į išieškotiną sumą (2 dalis). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (3 dalis).
Administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai vykdant vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo nurodyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkte, o atlygio antstoliui apskaičiavimo tvarka detalizuota 110-113 punktuose. Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintos ir specialios nuostatos, nustatančios atlygio antstoliui apmokėjimo ir išieškojimo tvarką, atsižvelgiant į vykdomosios bylos procesinę eigą, priklausomai nuo to, ar – skolininkas sumoka skolą, šalys sudaro skolos padengimo ar taikos sutartį. Be to, skirtingus teisinius padarinius sukelia skolos sumokėjimas, skolos padengimo ar taikos sutarties sudarymas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą ar jam pasibaigus. Sprendimų vykdymo instrukcijos 163 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos administravimo išlaidos ir išlaidos tretiesiems asmenims. Atlygis antstoliui šiuo atveju neimamas. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo sprendimą gera valia, per raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlygio antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punkte, kuriame įtvirtinta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą.
Taigi nagrinėjamoje byloje svarbu atriboti antstolio atlyginimo pagrįstumo ir atlyginimo apskaičiavimo teisėtumo sąvokas. Antstolio atlyginimo pagrįstumas – tai atlyginimo dydžio ir antstolio vykdomojoje byloje atliktų priverstinio vykdymo veiksmų proporcinga atitiktis, t. y. ar antstolis atliko konkrečioje vykdomojoje byloje reikalingus vykdymo veiksmus ir ar juos atitinka apskaičiuotos vykdymo išlaidos. Tai reiškia, kad atlyginimas antstoliui priklauso tik už atliktus priverstinio vykdymo veiksmus ir nepriklauso – už veiksmus, kurių jis neatliko ir kurie nebuvo reikalingi. Tik tada galima laikyti, kad antstolio atlyginimas pagrįstas. Antstolio atlyginimo apskaičiavimo teisėtumas – tai atlyginimo dydžio apskaičiavimas vadovaujantis teisės aktų ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka ir standartizuotais dydžiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-511/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-511/2008">3K-3-511/2008</a>).
Išanalizavus vykdomosios bylos dokumentus, teismas daro išvadą, kad antstolė, vykdydama Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. vasario 3 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-47-970/2024, atlyginimo antstoliui 2025 m. vasario 6 d. vykdymo išlaidų paskaičiavime nenurodė. Vėliau vykdomosios bylos duomenimis nebuvo atlikta daugiau jokių papildomų vykdymo veiksmų ir 2025 m. kovo 4 d. skolininkas įvykdė teismo nuosprendį, sumokėjo konfiskuotiną pinigų sumą. Antstolės skaičiavimu, savanoriškai sprendimą įvykdyti skolininkas turtėjo iki 2025 m. kovo 3 d. 24 val., o skolininkas realiai įvykdė 2025 m. kovo 4 d. 11 val. Nors Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punkte numatoma, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Tačiau atlyginimas antstoliui priklauso tik už atliktus priverstinio vykdymo veiksmus ir nepriklauso – už veiksmus, kurių jis neatliko. Vien tai, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukciją antstolė gali prisiskaičiuoti atlyginimą už darbą, nereiškia, kad kiekvieną kartą toks atlyginimas turi būti skaičiuojamas. Tai, kad antstolė kreipėsi į teismą dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo rodo, kad ji nežinojo kaip įvykdyti sprendimą ir tam buvo reikalinga teismo nutartis. Konkrečiu atveju teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo bei sąžiningumo principais daro išvadą, kad atlyginimas antstolei 1160 Eur, kokį numato Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkto 15 papunktis, ir kuris buvo nurodytas vykdymo išlaidų paskaičiavime, buvo per didelis ir ši suma mažintina iki 300 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas skundu neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų.
Byloje nėra ir bylinėjimosi išlaidų, kurias reikėtų atlyginti valstybei.
Vadovaudamasis CPK 290-291 straipsniais, 510-513 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Pareiškėjo L. V. skundą tenkinti.
Panaikinti 2025 m. kovo 5 d. antstolės patvarkymo Nr. S-25-151-5306 ir 2025 m. kovo 14 d. antstolės patvarkymo Nr. S-25-151-6135 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo dalis dėl 1160 Eur atlygio antstolei. Atlygį antstolei sumažinti iki 300 Eur.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose Varėnoje.
Teisėja Silvana Girdenienė
