Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-36-939/2025
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00032-2025-5
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 7.12; 21.9.10
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2025 m. gegužės 21 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.,
sekretoriaujant D. S.,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. D., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei D. S.-G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
Ž. D. pažeidė kreditorių teises, o būtent, būdamas UAB,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad UAB,,(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. spalio 28 d. pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne VMI, dėl to buvo pažeisti VMI interesai, o 48 859,49 Eur mokestinė nepriemoka (2025 m. kovo 4 d. duomenimis) VMI nepadengta, tokiais veiksmais Ž. D. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
VMI atstovė D. S.-G. dėl atsiskaitymo eiliškumo tvarkos pažeidimo teismo posėdyje paaiškino, kad VMI kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo UAB,,(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui Ž. D.. VMI turimais duomenimis Bendrovės vadovu jis buvo nuo 2020 m. balandžio 9 d. iki 2024 m. spalio 31 d. Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – ir MAIS) 2025 m. kovo 4 d. duomenimis, pareiškimo pateikimo metu Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 48 859,49 Eur. 2025 m. gegužės 7 d. MAIS duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka yra nepasikeitusi. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2024 m. kovo 26 d., kuomet ji buvo 3 622,14 Eur, iki 2024 m. spalio 26 d., kuomet mokestinė nepriemoka siekė 5 853,00 Eur. Bendrovė su VMI 2024 metais buvo pasirašiusi 7 mokestinės paskolos sutartis (toliau – MPS). Sprendimai nutraukti MPS buvo priimti 2024 m. spalio 31 d., kadangi Bendrovė nesilaikė MPS sąlygų. Atkreipė teismo dėmesį, kad su pareiškimu pateiktame Bendrovės 2024 m. gegužės 16 d. balanso išraše akivaizdžiai matyti, kad nors Bendrovės einamųjų mokesčių mokestinė nepriemoka buvo tik 9,97 Eur, tačiau pradelstų įmokų suma pagal sudarytas MPS siekė 1 234,88 Eur. Teismui pateiktame 2024 m. gegužės 27 d. balanso išraše matyti, kad Bendrovės einamųjų mokesčių mokestinė nepriemoka buvo tik 9,97 Eur, tačiau pradelstų įmokų suma pagal sudarytas MPS jau siekė 3 510,30 Eur. Teismui pateiktame 2024 m. liepos 30 d. balanso išraše matyti, kad Bendrovės einamųjų mokesčių nepriemoka sudarė 14 365,15 Eur, o pradelsti mokėjimai pagal MPS sudarė dar 9 460,98 Eur. Siekiant nustatyti, kaip Bendrovė, turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui, vykdė atsiskaitymus už gautas prekes ir suteiktas paslaugas, VMI kreipėsi į,,Swedbank“, AB banką, prašydama pateikti Bendrovės banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d. Išanalizavus pateiktų banko sąskaitos lėšų judėjimą nustatyta, kad Bendrovė atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydama atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI. Teismui pateiktame Bendrovės banko sąskaitos išraše esantys duomenys patvirtina Ž. D. tyčią vykdant atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais. Nors VMI pareiškime pateikti tik keli pavyzdžiai, kurie patvirtina CK 6.930¹ straipsnio pažeidimo faktą, tačiau Ž. D., žinodamas apie sudarytas MPS, apyvartinių lėšų trūkumą, pradelstus mokėjimus pagal sudarytas MPS, sąmoningai ir tyčia pervedinėjo lėšas iš Bendrovės sąskaitos sau, t. y. buvo sau išsimokamas darbo užmokestis (2024 m. liepos 8 d., 2024 m. birželio 25 d.), sau išmokami atsiskaitymai pagal avansines apyskaitas bei avansai apyvartinėms lėšoms (2024 m. liepos 25 d., 2024 m. liepos 28 d., 2024 m. liepos 30 d., 2024 m. rugpjūčio 1 d.), skolos sau grąžinimas (2024 m. birželio 23 d., 2024 m. liepos 10 d., 2024 m. liepos 14 d.). Iš Bendrovės banko sąskaitos Ž. D. 2024 m. gegužės mėnesį pervesta 15 189,00 Eur, 2024 m. birželio mėnesį – 7 925,00 Eur, 2024 m. liepos mėnesį – 21 709,00 Eur, rugpjūčio mėnesį – 17 720 Eur. Taigi šie faktai rodo vadovo tyčią vykdant atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNjYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-266/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-266/2006">3K-7-266/2006</a>, 3K-3-130/2011). Teismui pateiktame Bendrovės banko sąskaitos išraše nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovė atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, išsimokėdama atlyginimą vadovui, grąžindama jam skolą, o ne atsiskaitymui su VMI. Dėl tokių Bendrovės buvusio vadovo Ž. D. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi Ž. D. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Bendrovės vadovas, atlikdamas mokėjimus, neginčijamai skyrė prioritetą kreditoriams, nors buvo aukštesnės eilės kreditorė VMI. Tokių mokėjimų vykdymas paremtas sąmoningu Bendrovės vadovo veikimu – tyčia, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises. Buvęs Bendrovės vadovas Ž. D., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2024 m. kovo mėnesio, pačiai Bendrovei pateikus atitinkamų mokesčių deklaracijas ir nesumokėjus jos deklaruotų mokėtinų sumų. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą, nustatyta, kad Ž. D. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Prašo pripažinti Ž. D. kaltu pažeidus kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir paskirti Ž. D. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyto baudos vidurkio dydžio 2 200 Eur baudą.
Atsakydama į klausimus VMI atstovė nurodė, kad iki 2024 m. spalio 31 d. įmonės vadovu buvo Ž. D.. Kad jis nebuvo vadovu nuo 2024 m. liepos 1 d., tokių duomenų VMI neturi. Tai, kad mokestinė nepriemoka nebuvo padengta, buvo pradelsti mokėjimai pagal mokestinės paskolos sutartis, kai tuo tarpu vadovui buvo mokamas atlyginimas ir skola, o ne dengiama mokestinė nepriemoka, pagrindžia faktą, kad buvo tyčia nemokama mokestinė nepriemoka. Bankų sąskaitos išrašuose nurodyta, kokio dydžio atlyginimą Bendrovės vadovas mokėjo sau. Nemokėdamas atlyginimo sau, vadovas galėjo padengti bent dalį mokestinės nepriemokos skolos, taip ją sumažindamas. Bendrovei vis tiek buvo iškelta bankroto byla ir tai, kad vadovas, pervedinėjo pinigines lėšas sau, kai buvo apyvartinių lėšų trūkumas (tai pripažino pats Bendrovės vadovas), tai pagrindžia jo tyčinius veiksmus pažeidžiant kreditorių eiliškumo tvarką. Mokestinė nepriemoka susidarė Ž. D. vadovavimo Bendrovei laikotarpiu.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. D. teismo posėdyje paaiškino, jog jaučiasi kaltinamas nebūtais dalykais. Į bylą pateikė paskolos sutartį, iš kurios matyti, kad esant sunkiai įmonės materialinei padėčiai, jis, kaip fizinis asmuo, pasiskolino 10 000 eurų, kad galėtų dengti Bendrovės skolas ir vykdyti veiklą kuo ilgiau. Įmonės vadovu buvo beveik 5 metus, per kuriuos UAB,,(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. sumokėjo virš 70 000 Eur mokesčių. Bendrovei buvo sunki materialinė situacija. Šiek tiek žino, koks yra atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas. Galbūt pažeidė eiliškumą, bet tai padarė netyčia. Be to, pati VMI iš sąskaitos nurašo skolas, jei sąskaitoje būna pinigų. Jo interesas buvo toks, kad įmonė ilgiau dirbtų, galėtų susimokėti už kelius, įsipilti degalų, todėl mokėjo visiems kreditoriams tiek, kiek pinigų buvo įmonėje. Palaiko 2025 m. balandžio 2 d. savo rašytinius paaiškinimus. Yra baustas už administracinius nusižengimus, taip pat ir už panašius nusižengimus, Kauno apygardos teisme yra panaši byla, joje spręs dėl nutarties apskundimo LAT, nes bylos baigtis jam nepriimtina, kadangi jo skundas buvo atmestas. Bendrovės vadovu buvo nuo 2020 m. iki 2024 m. liepos 1 d., kuomet pagal Sodros ataskaitą buvo atleistas. Nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d. buvo tik akcininkas. Dabar laukia atsakymo iš VMI dėl patikrinimo rezultatų. Ne kartą dengė įmonės skolas iš savo pinigų, todėl jis persivedė sau skolos grąžinimą; kiek persivedė sau, neatsimena. 10 000 eurų kreditą pasiėmė savo vardu, iš šių pinigų mokėjo skolas kreditoriams. VMI argumentai neįrodo jo tyčios ir VMI pažeistų teisių. Jo tyčios nebuvo, jis bandė dirbti, mokėti mokesčius, tai darė sąžiningai, nors buvo ir skolų. Įmonė buvo parduota kitam savininkui, paskutinis vadovas nesugebėjo atiduoti skolos. Kai jis buvo vadovas, įmonė turėjo skolų, bet jos buvo dengiamos. Kaip vadovas dirbo sąžiningai, nieko nedarė tyčia. Persivesdavo sau darbo užmokestį.
Panašius paaiškinimus administracinėn atsakomybėn traukimas Ž. D. teismui pateikė ir raštu (b. l. 86-88).
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą. Prie kreditorių teisių pažeidimo įstatymas priskiria kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.
CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Ž. D. teismo posėdyje iš esmės pripažino, kad pažeidė atsiskaitymo eiliškumą ir pirmenybę teikė ne VMI, o kitiems kreditoriams ir sau, kaip Bendrovės kreditoriui, tačiau nurodė neįžvelgiantis dėl to savo kaltės ir neigę tyčią padaryti nusižengimą, kadangi pagal galimybes mokėjo įmokas ir VMI, o nemokant kitiems kreditoriams, pvz. už kurą, būtų nevykęs verslas.
Tai, kad Ž. D. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, be jo paties dalinio kaltės pripažinimo dėl atsiskaitymo eiliškumo pažeidimo jo kaltę dėl nusižengimo patvirtina taip pat ir byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti duomenys, kurie ANK 569 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais:
Pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo išdėstytos visos su Ž. D. inkriminuotu administraciniu nusižengimu susijusios aplinkybės. Nurodyta, jog UAB,,(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. kovo 4 d. duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 48 859,49 Eur. Ši suma susideda iš 1 983,10 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 52,31 Eur pelno mokesčio, 46 824,08 Eur pridėtinės vertės mokesčio. Išanalizavus pateiktus bankų duomenis, nustatyta, kad Bendrovė prioritetą teikė kitiems kreditoriams, o ne VMI. VMI pateikė duomenis apie vykdytus mokėjimus,,Swedbank“, AB esančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. lapkričio 10 d. (3 priedas). Nurodė, kad pareiškime analizavo laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d., t. y. būtent Ž. D. vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpį) (b. l. 1-4, 6).
Išanalizavus piniginių lėšų judėjimą,,Swedbank“, AB Bendrovės turimoje atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d. pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, pvz.: 2024 m. balandžio 2 d. 4 000,00 Eur pervedė UAB AS24 LIETUVA; 2024 m. balandžio 18 d. 6 980,75 Eur pervedė UAB AS24 LIETUVA; 2024 m. balandžio 25 d. 3 255,74 Eur pervedė UTA SP. Z.O.O.; 2024 m. balandžio 29 d. 3 255,74 Eur pervedė UTA SP. Z.O.O.; 2024 m. balandžio 30 d. 2 009,37 Eur pervedė VFS LT, UAB; 2024 m. gegužės 9 d. 3 255,74 Eur pervedė UTA SP. Z.O.O.; 2024 m. gegužės 16 d. 3 671,13 Eur pervedė UAB AS24 LIETUVA; 2024 m. gegužės 27 d. 11 030,00 Eur pervedė Ž. D.; 2024 m. birželio 3 d. 6 511,48 Eur pervedė UTA SP. Z.O.O.; 2024 m. liepos 30 d. 11 147,46 Eur pervedė UTA SP. Z.O.O. ir 2024 m. liepos 30 d. 5 455,92 Eur pervedė UTA SP. Z.O.O. Bendrovė, gaudama dideles įplaukas, turėjo didelę galimybę padengti mokestinę nepriemoką, tačiau to nepadarė ir vietoj įmokų VMI mokėjimo atsiskaitinėjo su kreditoriais (b. l. 2 ir 29-80).
Iš mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašų matyti, kad UAB,,(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimai VMI susidarė dėl gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio nemokėjimo. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. kovo 4 d. duomenimis, Bendrovės bendras įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 48 859,49 Eur. Įsiskolinimas VMI lyginant su ankstesniais laikotarpiais tik didėjo (b. l. 5 ir 7-16).
Bylos nagrinėjimo metu Ž. D. teigė, jog Bendrovės direktoriumi jis nebuvo jau nuo 2024 m. liepos 1 d. ir nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d. buvo tik akcininkas, ir nuo 224 m. liepos 1 d. negavo atlyginimo iš Bendrovės. Tokius jo paaiškinimus teismas laiko siekiu išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Juos visiškai paneigia byloje surinkti duomenys: iš VMI pateikto išrašo iš duomenų bazės apie mokesčių mokėtojo aktualius duomenis matyti, kad UAB,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d. buvo Ž. D. (b. l. 6); teismo iniciatyva išreikalautas VĮ Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, kad Ž. D., kaip UAB,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, įgaliojimų pradžios data – 2020 m. kovo 12 d., įgaliojimų pabaigos data – 2024 m. spalio 28 d. Nuo 2024 m. spalio 28 d. Bendrovės direktoriumi tapo N. K. (b. l. 96).
Dar daugiau, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nenurodė, kas, anot jo, buvo bendrovės direktoriumi nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. spalio 28 d., ir nepateikė tokius duomenis patvirtinančių įrodymų, tik užsiminė, jog pagal Sodros duomenis, jis nuo 2024 m. liepos 1 d. negavo darbo užmokesčio iš Bendrovės. Tokiais pačiais argumentais Ž. D. grindė savo skundą ir Kauno apygardos teismo nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTExMS04ODgvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-111-888/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-111-888/2025">AN2-111-888/2025</a>, kurioje Kauno apygardos teismas 2025 m. balandžio 15 d. nutartyje konstatavo, kad:,,nors pasak apelianto, pagal Sodra duomenų išrašą jis įmonėje dirbo iki 2024 m. liepos 1 d., tačiau pažymėtina, kad būtent pati įmonė Sodrai teikia duomenis apie joje dirbančius darbuotojus, tad vien tai, jog Sodra duomenų sistemoje po 2024 m. liepos 1 d. daugiau nėra informacijos apie tai, kad Ž. D. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dar savaime nepatvirtina fakto, kad jis toje įmonėje nedirbo. Be kita ko, svarbu ir tai, kad pats apeliantas savo pirminiame skunde apylinkės teismui nurodė, kad iki 2024 m. spalio 31 d. de jure buvo įmonės vadovas, tačiau faktines vadovo pareigas atliko kitas asmuo – N. K. įgaliojimo pagrindu. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, administracinio nusižengimo byloje pateiktas 2024 m. gegužės 1 d. įgaliojimas, kuriuo direktorius Ž. D. įgaliojo N. K. valdyti įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, teikti Sodrai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai ataskaitas bei pasirašyti darbo sutartis, negali būti laikomas oficialiu dokumentu, kuriuo kitam asmeniu perleidžiamos vadovo pareigos, juolab, šis dokumentas nėra pasirašytas paties Ž. D.. Administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra duomenų patvirtinančių, kad N. K. būtų dirbęs įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu, dėl kurio Institucija prašė pateikti reikalaujamus įmonės finansinius dokumentus. Tad žemesnės instancijos teismo nutartyje pagrįstai spręsta, kad pareigą Institucijai pateikti jos nurodymu reikalaujamus finansinius duomenis laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. bei nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. turėjo tuo metu įmonei vadovavęs Ž. D.“ (b. l. 125-129).
Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neprivalo aktyviai dalyvauti savęs apkaltinimo procese, tačiau aplinkybė, kad jis nepateikia save teisinančių duomenų ir nenurodo jų šaltinių, neleidžia teismui jo teiginių vertinti kitaip, kaip deklaratyvių. Taigi, šioje byloje nesant jokių įrodymų, jog nuo 2024 m. liepos 1 d. Ž. D. jau nebuvo Bendrovės vadovu ir VĮ Registrų centre neišviešinus duomenų apie Bendrovės vadovo pasikeitimą, teismas sprendžia, jog nuo 2020 m. kovo 12 d. iki 2024 m. spalio 28 d. UAB,,(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas ėjo būtent Ž. D..
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už Bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat Bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Taigi, Bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už bendrovės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Bendrovės vadovas, atlikdamas mokėjimus, kitiems kreditoriams neginčijamai skyrė prioritetą, nors VMI buvo aukštesnės eilės kreditorė. Tokių mokėjimų vykdymas paremtas sąmoningu Bendrovės vadovo veikimu – tyčia, kai asmuo sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).
Taigi aukščiau aptartų įrodymų ir nurodytų teisės normų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog Ž. D., būdamas juridinio asmens vadovu, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, įtvirtintą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, ir padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Ž. D. teismo posėdyje nurodė, jog jis ne kartą dengė Bendrovės skolas iš savo pinigų, todėl jis persivedė sau skolos grąžinimą, kiek persivedė sau, nurodė neatsimenantis. 10 000 eurų kreditą pasiėmė savo vardu, iš šių pinigų mokėjo skolas kreditoriams, todėl VMI argumentai neįrodo jo tyčios ir VMI pažeistų teisių, jis bandė dirbti, mokėti mokesčius, tai darė sąžiningai, nors buvo ir skolų. Jis, kaip vadovas dirbo sąžiningai, nieko nedarė tyčia, persivesdavo sau darbo užmokestį. Pripažino pirmenybę teikęs mokėjimui skolų kitiems kreditoriams, pvz., už kurą, nes priešingu atveju bendrovės veikla būtų nutrūkusi. Ginčijo savo kaltę, teigė, jog jo veiksmuose nėra tyčios. Pripažino, kad buvo pažeistas atsiskaitymų eiliškumas, tačiau eiliškumą jis pažeidė siekdamas tęsti veiklą, todėl atsiskaitinėjo su kreditoriais, žinodamas, kad yra nepriemoka VMI. Šios nurodytos aplinkybės nepateisina Ž. D. teisę pažeidžiančių veiksmų, nesilaikant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos.
Vadovaujantis šiais duomenimis, teismas konstatuoja, kad atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie skolą valstybei ir jos nelikvidavęs, privalėdamas atsiskaityti su VMI, kaip trečios eilės kreditore, atliko atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o taip pat pervedinėjo pinigus sau į savo sąskaitą, t. y. pažeidė Bendrovės kreditorių teises, nes Bendrovė, atsiskaitydama su kitais kreditoriais, tame tarpe ir su bendrovės vadovu, nesilaikė imperatyvaus eiliškumo, nustatyto CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, ir tokiu būdu Ž. D. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką. CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta reikalavimų patenkinimo eilė reiškia, kad kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami tik po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas mokesčių sumokėjimo pirmumą prieš kitus kreditorinius reikalavimus, pažymėjo aukštesnės reikalavimų tenkinimo eilės – mokesčių surinkimo į biudžetą svarbą. Taigi CK 6.930¹ straipsnyje numatyta tvarka suponuoja kreditorių eiliškumą, kuris reiškia, jog bendrovei neturint pakankamai piniginių lėšų įvykdyti visus kreditorinius įsipareigojimus, pirmiausia turi būti atsiskaitoma su pirmesnėje eilėje esančiais kreditoriais ir tik po to – su tais, kurie nurodomi žemesnėse eilėse. Šiuo atveju Ž. D., turėdamas įsiskolinimą valstybei, turėjo pirmiausiai atsiskaityti su VMI, o tik po to – su vėlesnės eilės kreditoriais, o taip pat ir savimi, kaip Bendrovės kreditoriumi. Pažymėtina, jog Ž. D. nepateikė teismui jokių įrodymų, kad Bendrovė jam buvo skolinga. Net jei ir tokiais veiksmais (mokėjimu kreditoriams už kurą) Ž. D. siekė užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą, tokia aplinkybė atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nešalina. Nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina jį veikus tyčia – Ž. D., kaip Bendrovės vadovės, žinodamas apie Bendrovės įsiskolinimą VMI, turėdamas galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, jos nesumažino, o atsiskaitinėjo ir su kitais kreditoriais, taip pat pervedinėjo pinigus sau. Tokie duomenys patvirtina išvadą, kad įmonė, turėdama finansinių skolų valstybės biudžetui, ignoravo imperatyvią pareigą pagal CK 6.930¹ straipsnyje numatytą tvarką pirmiausiai visiškai atsiskaityti su VMI, ir tik po to atlikti einamuosius mokėjimus likusiems kreditoriams eiliškumo tvarka.
Rašytiniuose paaiškinimuose Ž. D. taip pat nurodė, kad VMI neįrodo ir nepagrindžia to, kad išnaudojo visas kitas švelnesnes prievartinio pobūdžio mokestinės nepriemokos išieškojimo priemones, kuriomis naudotis mokesčių administratoriui teisę suteikia Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos, pvz. priverstinį lėšų nurašymą iš Bendrovės sąskaitų (b. l. 88). Tačiau teismo posėdyje jis nurodė jau priešingai, teigdamas, kad pati VMI iš sąskaitos nurašo skolas, jei sąskaitoje būna pinigų. Taigi, akivaizdu, jog VMI naudojosi visomis jai įstatymų suteiktomis teisėmis ir įgaliojimais dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo ir kreipimasis į teismą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo pasirinktas tik kaip kraštutinė priemonė, kuomet visos kitos priemonės nedavė rezultatų.
Nors Ž. D. skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Bendrovės vadovas, inicijuodamas Bendrovės mokėjimus su paskesnės eilės kreditoriais pirmiau nei su VMI, siekė užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą, kitaip ji būtų tapusi nemoki gerokai anksčiau, tačiau jis nepateikė jokių šį teiginį patvirtinančių duomenų.
Teismo posėdyje Ž. D. nurodė, jog į bylą pateikė paskolos sutartį, iš kurios matyti, kad esant sunkiai įmonės materialinei padėčiai, jis kaip fizinis asmuo, pasiskolino 10 000 eurų, kad galėtų dengti Bendrovės skolas ir vykdyti veiklą kuo ilgiau. Iš 2024 m. sausio 17 d. jo su UAB Nordecum“ sudarytos vartojimo kredito sutarties matyti, kad 10 000 eurų kreditas Ž. D. buvo suteiktas kaip fiziniam asmeniui (b. l. 112-118, 120-123). Iš jo sąskaitos, esančios,,Swedbank“, AB, išrašo matyti, kad 2024 m. sausio 18 d. jis per tris kartus pervedė iš viso 5 413,98 Eur gavėjui DKV Euro Service (b. l. 119). Šie duomenys niekaip nepatvirtina Ž. D. kaltės nebuvimo dėl atsiskaitymo tvarkos nesilaikymo, o priešingai, patvirtina, kad galimai pasiskolintais pinigais jis teikė pirmenybę atsiskaitymui su kitu kreditoriumi, o ne su VMI. Be to, vartojimo kredito sutartis sudaryta ir pinigai pervesti 2024 m. sausio 18 d., administracinio nusižengimo padarymas jam inkriminuojamas nuo 2024 m. vasario 1 d., taigi minėti Ž. D. veiksmai nepatenka į kaltinimo laikotarpį ir daugiau neanalizuojami.
Nors tiek teisme, tiek ir rašytiniuose paaiškinimuose Ž. D. teigė, kad VMI nepateikė jokių argumentų dėl to, kad jis būtų piktavališkai vengęs atsiskaityti su mokesčių administratoriumi dėl piktavališkų priežasčių, be kita ko, nepateikė ir jokių argumentų ar įrodymų dėl piktybiško turto ar pajamų slėpimo arba kitų veiksmų, kuriais apsunkinamos mokesčių administratoriaus galimybės išieškoti mokestinę nepriemoką (b. l. 86-88), tačiau tiek VMI atstovės paaiškinimai teisme, tiek ir byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Ž. D., žinodamas apie 7 sudarytas mokestinių paskolų sutartis bei apyvartinių lėšų trūkumą, pradelstus mokėjimus pagal sudarytas 7 mokestinių paskolų sutartis, sąmoningai ir tyčia pervedinėjo lėšas iš Bendrovės sąskaitos sau, t. y. sau išsimokėjo darbo užmokestį (2024 m. liepos 8 d., 2024 m. birželio 25 d.), sau išsimokėjo atsiskaitymus pagal avansines apyskaitas bei avansus apyvartinėms lėšoms (2024 m. liepos 25 d., 2024 m. liepos 28 d., 2024 m. liepos 30 d., 2024 m. rugpjūčio 1 d.), sau grąžino skolą (2024 m. birželio 23 d., 2024 m. liepos 10 d., 2024 m. liepos 14 d.). Iš Bendrovės banko sąskaitos Ž. D. 2024 m. gegužės mėnesį pervesta 15 189,00 Eur, 2024 m. birželio mėnesį – 7 925,00 Eur, 2024 m. liepos mėnesį – 21 709,00 Eur, rugpjūčio mėnesį – 17 720 Eur. Taigi visi šie duomenys būtent ir rodo Bendrovės vadovo tyčią vykdyti atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, kai tuo tarpu yra nemokamas įsiskolinimas VMI.
Aukščiau aptarti byloje esantys objektyvūs duomenys pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas Ž. D., žinodamas apie įsiskolinimą valstybės biudžetui, taip pat, kad jo turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę nors iš dalies sumažinti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, jos nemažino, o sąmoningai pasirinko kitokią schemą, kuomet atsiskaitinėjo ne su VMI, o su kitais kreditoriais, neužtikrindamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi – teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto. Dėl tokių Ž. D. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta, todėl byloje surinktų įrodymų pakanka padaryti išvadą, jog jis padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusižengimą.
ANK 120 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
Teismas, spręsdamas dėl nuobaudos paskyrimo Ž. D., atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą, jo asmenybę, tai, kad Ž. D. iš esmės pripažino atsiskaitinėjęs su kitais kreditoriais, o ne su VMI, tačiau neigė nusižengimo subjektyvinę pusę – tyčinę kaltę, nesigailėjo padaręs administracinį nusižengimą, todėl jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Ž. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nėra nustatyta. Ž. D. anksčiau teismo neteistas (b. l. 82), tačiau labai daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už kitų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį (b. l. 28, 90-95), kas jį charakterizuoja neigiamai. Įvertinus nustatytas aplinkybes bei pažeidėjo teismo posėdyje nurodytas nusižengimo padarymo priežastis ir siekiant, kad administracinės nuobaudos taikymas atitiktų proporcingumo reikalavimą, skirtina sankcijoje numatyta bauda, lygi jos minimumo ir vidurkio medianai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
n u t a r i a :
Ž. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.
Teisėja L. L.
