V. S. pagal BK 24 str. 4 d., 200 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-30-788/2017

Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00432-2007-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.3.7;

1.1.9.8;

1.2.17.4;

2.1.7.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Armano Abramavičiaus, Vytauto Masioko, Artūro Pažarskio, Vytauto Piesliako, Tomo Šeškausko ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Ugniui Vyčinui,

nuteistiesiems V. S., I. G., G. M., V. L., S. Š., G. S.,

gynėjams advokatams Juozapui Surbliui, Mindaugui Kepeniui, Olegui Drobitkai,

nuteistojo juridinio asmens UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros atstovui advokatui Raimondui Kivyliui,

vertėjai Loretai Kireilytei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. (V. S.) gynėjo advokato Algimanto Jucio, nuteistųjų I. G. (I. G.), G. M. (G. M.), V. L. (V. L.), S. Š. (S. Š.), G. S., nuteistojo juridinio asmens UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros atstovo generalinio direktoriaus D. B. (D. B.) kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 28 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu:

V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 200 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.

I. G. nuteistas pagal BK 200 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams devyniems mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl tarptautinių krovinio važtaraščių suklastojimo) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl administracinių lydraščių suklastojimo) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl eksporto deklaracijų suklastojimo) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdais ir subendrinta bausmė I. G. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams.

G. M. nuteistas pagal BK 200 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 100 MGL (13 000 Lt, 3765 Eur) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2006 m. balandžio 5 d. bunkeriavimo važtaraščio suklastojimo), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 60 MGL (7800 Lt, 2259 Eur) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2006 m. birželio 16 d. įrašų laivo žurnale ir bunkeriavimo važtaraščio suklastojimo), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 60 MGL (7800 Lt, 2259 Eur) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2006 m. rugpjūčio 14 d. įrašų laivo žurnale ir bunkeriavimo važtaraščio suklastojimo), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 60 MGL (7800 Lt, 2259 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdais ir subendrinta bausmė G. M. paskirta 100 MGL (13 000 Lt, 3765 Eur) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. L. nuteistas pagal BK 200 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 100 MGL (13 000 Lt, 3765 Eur) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2006 m. balandžio 27 d. įrašų laivo žurnale ir bunkeriavimo važtaraščio suklastojimo), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 60 MGL (7800 Lt, 2259 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2006 m. liepos 13 d. įrašų laivo žurnale ir bunkeriavimo važtaraščio suklastojimo), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 60 MGL (7800 Lt, 2259 Eur) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2006 m. rugsėjo 14 d. įrašų laivo žurnale ir bunkeriavimo važtaraščio suklastojimo), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 60 MGL (7800 Lt, 2259 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdais ir subendrinta bausmė V. L. nustatyta 100 MGL (13 000 Lt, 3765 Eur) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. Š. nuteistas pagal BK 200 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 120 MGL (15 600 Lt, 4518 Eur) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Be to, S. Š. išteisintas dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

G. S. nuteistas pagal BK 199(2) straipsnio 1 dalį 250 MGL 32 500 Lt, (9412 Eur) dydžio bauda. Be to, nutraukta baudžiamosios bylos dalis dėl G. S. veikos, kvalifikuotos pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, nes suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas.

UAB Baltijos bunkeriavimo agentūra nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 200 straipsnio 1 dalį 2310 MGL (300 300 Lt, 86 972 Eur) bauda.

Iš UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros valstybei priteista 2 440 557 Lt (706 834 Eur). Iš V. S. ir G. S. konfiskuota po 1 478 409,11 Lt (428 176 Eur) iš kiekvieno nusikalstamu būdu gautų pajamų, taip pat konfiskuota 60 000 Lt (17 377 Eur), paimtų iš seifo atliekant kratą UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros patalpose.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 28 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendis pakeistas:

V. S., pritaikius BK 75 straipsnio 1, 2 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 71 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL dydžio (941,25 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

I. G. veikos, pirmosios instancijos teismo kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl tarptautinių krovinio važtaraščių suklastojimo), BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl administracinių lydraščių suklastojimo), BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl eksporto deklaracijų suklastojimo), perkvalifikuotos į vieną tęstinę veiką pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo dvejiems metams ir šešiems mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir bausmė, paskirta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 200 straipsnio 1 dalį, subendrintos jas apimant ir galutinė subendrinta bausmė I. G. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1, 2 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 71 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio (753 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

G. M. veikos, pirmosios instancijos teismo kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2006 m. balandžio 5 d. bunkeriavimo važtaraščio suklastojimo), BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2006 m. birželio 16 d. įrašų laivo žurnale ir bunkeriavimo važtaraščio suklastojimo), pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2006 m. rugpjūčio 14 d. įrašų laivo žurnale ir bunkeriavimo važtaraščio suklastojimo), perkvalifikuotos į vieną tęstinę veiką pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta bausmė – 40 MGL dydžio (1506 Eur) bauda. Be to, G. M. pirmosios instancijos teismo pagal BK 200 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažinta iki 50 MGL dydžio (1882,50 Eur) baudos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir galutinė subendrinta bausmė G. M. paskirta 50 MGL dydžio (1882,50 Eur) bauda, ją sumokant per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Taip pat nustatyta, kad G. M. 2006 m. balandžio 5 d. ir 2006 m. irželio 16 d. davė nurodymą „prasukti“ skysčių skaitiklių rodmenis ne S. Š., bet J. M.

V. L. veikos, pirmosios instancijos teismo kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2006 m. balandžio 27 d. įrašų laivo žurnale ir bunkeriavimo važtaraščio suklastojimo), BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2006 m. liepos 13 d. įrašų laivo žurnale ir bunkeriavimo važtaraščio suklastojimo), BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2006 m. rugsėjo 14 d. įrašų laivo žurnale ir bunkeriavimo važtaraščio suklastojimo), perkvalifikuotos į vieną tęstinę veiką pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė 40 MGL dydžio (1506 Eur) bauda. Be to, V. L. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 200 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažinta iki 50 MGL dydžio (1882,50 Eur) baudos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir galutinė subendrinta bausmė V. L. paskirta 50 MGL dydžio (1882,50 Eur) bauda, nustatant ją sumokėti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

S. Š. iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad 2006 m. balandžio 5 d., veikdamas organizuota grupe su V. S., I. G., G. M. ir D. K., per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neišvežė 372 000 kg (439 720 litrų) 687 716,03 Lt (199 176,33 Eur) vertės akcizais neapmokestinto dyzelino, o 2006 m. birželio 16 d., veikdamas ta pačia organizuota grupe, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neišvežė 382 000 kg (460 130 litrų) 700 989,41 Lt (203 020,57 Eur) vertės akcizais neapmokestinto dyzelino. S. Š. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 200 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažinta iki 70 MGL dydžio (2635,50 Eur) baudos, nustatant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. S. pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė pagal BK 199(2) straipsnio 1 dalį sumažinta iki 200 MGL dydžio (7530 Eur) baudos, nustatant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

UAB Baltijos bunkeriavimo agentūra pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 200 straipsnio 1 dalį sumažinta iki 2000 MGL dydžio (75 300 Eur) baudos, nustatant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Be to, panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros konfiskuota 60 000 Lt (17 377 Eur), paimtų iš seifo, atliekant kratą UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros patalpose.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimų,

n u s t a t ė:

1. Šioje byloje asmenys nuteisti už šias nusikalstamas veikas (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):

1.1. V. S., I. G., G. M., V. L., S. Š. nuteisti už tai, kad, būdami UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriaus V. S. suburtos organizuotos grupės nariai, bendrais koordinuotais veiksmais imituodami UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros įsigyto iš Latvijos Respublikos įmonių laivams skirto dyzelino sandėliavimą akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje LT0A06080099S, esančiame Klaipėdos jūrų uoste, tanklaivyje „Banga“, taip pat imituodami šio dyzelino bunkeriavimą tanklaiviu „Banga“ ir jo išdavimą Kingstaune registruotiems laivams „Cooler Bay“ (IMO Nr. 7818066) ir „Crystal Hope“ (IMO Nr. 7375870), nors iš tikrųjų dyzelinas buvo pristatomas į UAB „G“ teritoriją, esančią Tauragėje, (duomenys neskelbtini), ir iš ten realizuojamas Lietuvoje, klastodami administracinius lydraščius, tanklaivio „Banga“ skysčių skaitiklių rodmenis ir įrašus laivo žurnale, bunkeriavimo važtaraščius, eksporto deklaracijas ir šiuos dokumentus panaudodami, suklastotų eksporto deklaracijų pagrindu Klaipėdos teritorinei muitinei patvirtinant baigtas eksporto procedūras, nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2006 m. spalio 6 d. per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną neišvežė laivams skirto akcizais neapmokestinto 1 614 000 kg. (1 925 109 litrus) 2 956 818,23 Lt (856 353,75 Eur) vertės dyzelino, kuris, pagal eksporto dokumentus, turėjo būti išvežtas iš Lietuvos Respublikos, tačiau iš tikrųjų buvo realizuotas Lietuvoje.

1.2. UAB Baltijos bunkeriavimo agentūra nuteista už tai, kad jos direktorius V. S., turėdamas teisę atstovauti bendrovei, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, pirmiau minėtus nusikalstamus veiksmus padarė šios bendrovės naudai ir interesais.

1.3. G. S. nuteistas už tai, kad nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2006 m. spalio 6 d., Klaipėdoje, pasinaudodamas UAB „G“ direktoriaus pareigomis asmeniniais interesais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 232,,Dėl nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo“ (Nr. 113) patvirtintų taisyklių 2 punkto nuostatą, kad didmeninė ir mažmeninė prekyba nefasuotais naftos produktais leidžiama tik turint nustatytosios formos licenciją, neteisėtai įgijo, gabeno ir nenustatytiems asmenims realizavo 1 614 000 kg (1 925 109 litrus) akcizais neapmokestinto laivams skirto dyzelino, kuris V. S. UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros vardu įsigytas iš Latvijos Respublikos firmų už 2 956 818,23 Lt (856 353,75 Eur).

2. Kasaciniu skundu nuteistojo V. S. gynėjas advokatas A. Jucys prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 28 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, arba skundžiamus nuosprendžius panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti, o V. S. išteisinti.

2.1. Kasatorius nurodo, kad šioje byloje jo ginamasis yra persekiojamas antrą kartą už tą patį poelgį, nes nagrinėjant šią bylą teisme dėl tų pačių veiksmų jo ginamajam buvo pradėta kita baudžiamoji byla. Atsižvelgus į tai, kad šioje byloje V. S. dėl tų pačių veiksmų yra persekiojamas antrą kartą, buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, Žmogaus teisių ir laisvių konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas, nukrypta nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose (2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai), Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose (2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03, 1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Grandinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90, 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246/2012) suformuotos teismų praktikos.

2.2. Kasatorius tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, nes šios instancijos teismui darė įtaką Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. P. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, 2016 m. gegužės 30 d. laikraštyje „Klaipėda“, dienraštyje „Kauno diena“ ir interneto erdvėje buvo paskelbtas straipsnis, kuriame buvo kritikuojama V. S. ir jo vadovautos įmonės veikla, o Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. P. žadėjo inicijuoti situacijos tyrimą, išsiaiškinti su V. S. Po šio straipsnio apeliacinės instancijos teismas dar kartą perkėlė nuosprendžio paskelbimą, o galiausiai pateikė nuosprendį, kuris buvo priimtas skubos tvarka, nesilaikant būtinųjų reikalavimų. Dėl to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjai išsigando Seimo nario A. P. pažadų išsiaiškinti su V. S., nes tokio politiko, kaip A. P., žodis gali būti lemiamas teisėjo karjeroje.

2.3. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų apeliacinio skundo argumentų, nesiaiškino aplinkybių, kurių ištyrimas būtų nulėmęs kitokio nuosprendžio priėmimą, todėl iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus. BPK 320 straipsnio 3 dalis apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, BPK 332 straipsnio 3 dalis įpareigoja apeliacinės instancijos teismą nutarties aprašomojoje dalyje išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo, o BPK 20 straipsnis ir 324 straipsnio 6 dalis įpareigoja teismą imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės ir tik tada įvertinami surinkti duomenys ir priimamas teisingas sprendimas.

2.4. Kasatorius pažymi, kad V. S., I. G. gynėjų, nuteistojo V. L. apeliaciniuose skunduose buvo pateikiamas argumentas, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausiamiems asmenims buvo daromas tiesioginis ir netiesioginis psichologinis spaudimas duoti pareigūnams naudingus parodymus, kai kurios apklausos vyko nedalyvaujant gynėjams ir vertėjams. Šį argumentą apeliacinės instancijos teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad neteisėti pareigūnų veiksmai nebuvo skundžiami. Kasatoriaus nuomone, toks apeliacinės instancijos teismo motyvas nesuteikia pagrindo išvadai, kad pažeidimų nebuvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismas turėjo pats patikrinti kilusius prieštaravimus, o ne atsisakyti tai daryti vien dėl to, kad nebuvo dėl to paduota skundų.

2.5. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė bylos duomenų, kurie buvo gauti nagrinėjant bylą šios instancijos teisme, nors privalėjo juos įvertinti įstatymo nustatyta tvarka, todėl buvo pažeistas BPK įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalys, nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos, kuria vadovautis apeliacinės instancijos teismas privalėjo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

2.6. Kasatorius, pacitavęs skundžiamais nuosprendžiais nustatytas V. S. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tvirtina, kad visi šie kaltinimai yra visiškai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, netyrė visų bylos aplinkybių, be pagrindo atmetė gynybos prašymus, kurie aiškiai rodė kaltinimo išvadų nepagrįstumą, todėl buvo iš esmės pažeistos BPK normos, įtvirtinančios išsamaus ir visapusiško bylos išnagrinėjimo principus. Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas, turėdamas papildomus įrodymus dėl bylos duomenų atitikties faktinėms bylos aplinkybėms, į šiuos duomenis neatsižvelgė, jų kaip visumos neanalizavo ir padarė klaidingas išvadas.

2.7. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų, kuriais buvo ginčijama išvada, jog V. S. subūrė organizuotą grupę, detaliai paskirstė funkcijas tarp organizuotos grupės narių, organizavo ir koordinavo organizuotos grupės narių veiksmus. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktais įrodymais nepagrindė išvados, kad veiką padarė organizuota grupė. Apeliaciniame skunde buvo pabrėžiama, kad byloje nėra jokių duomenų, kaip, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo suburta nusikalstama grupė. Susijusioje baudžiamojoje byloje, kurioje dėl tų pačių veiksmų buvo kaltinamas V. S. ir kuri vėliau buvo nutraukta, šiam nebuvo pareikštas kaltinamas dėl to, kad subūrė organizuotą grupę, detaliai paskirstė funkcijas ir pan., o tai rodo, kad patys ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai procesinėmis priemonėmis paneigė savo poziciją dėl organizuotos grupės. Anot kasatoriaus, V. S. ir kitus nuteistuosius siejo normalūs darbiniai santykiai. Nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių netyrė, savo išvados dėl organizuotos grupės taip pat nepagrindė byloje surinktais įrodymais.

2.8. Kasatorius nurodo, kad neatsakyta į nuteistojo I. G. apeliacinio skundo argumentą, kad liudytojų dyzeliną vežusių vairuotojų apklausos protokolai buvo iš anksto surašyti, liudytojai tik juos pasirašė, taip pažeidžiant BPK 179 straipsnyje įtvirtintą draudimą užduoti liudytojams menamus klausimus. Kasatorius pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme visi dyzeliną vežę vairuotojai patvirtino, kad kuras buvo vežamas į laivą „Banga“. Vien tai, kad transporto priemonių įvažiavimo žurnaluose nėra duomenų apie šių transporto priemonių įvažiavimą į teritoriją, neturi teisinės reikšmės, nes, pagal bylos duomenis, transporto priemonių įvažiavimas ir išvažiavimas iš uosto teritorijos ne visada buvo registruojamas. Svarbu ir tai, kad į uostą galima įvažiuoti ir kitais keliais. Apskaitos dokumentai patvirtina, kad į laivą „Banga“ dyzelinas buvo kraunamas, šią aplinkybę pripažino specialistai, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų prieštaravimų netyrė ir nevertino, akistatų neatliko.

2.9. Kasatorius nurodo, kad šioje byloje daugelio nuteistųjų pirminiai parodymai buvo išgauti neteisėtu būdu ir prievarta, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai grasino pasodinti į kalėjimą kartu su užkietėjusiais nusikaltėliais ir pan. Nagrinėjant bylą teisme, šie asmenys nurodė teisingas įvykio aplinkybes, tačiau teismas savo nuosprendį pagrindė ne tikraisiais teisme duotais asmenų parodymais, o jų pirminiais parodymais, išgautais spaudimu, t. y. faktiškai ikiteisminio tyrimo medžiaga ir kaltinamuoju aktu. Prieštaravimai tarp parodymų nebuvo tiriami, o parodymai nebuvo lyginami su kita bylos medžiaga, faktinėmis bylos aplinkybėmis. Išvados dėl V. S. kaltumo teismai negalėjo grįsti asmenų, nuteistų teismo baudžiamaisiais įsakymais, parodymais, nes šiems asmenims buvo siūloma duoti parodymus, kaltinančius V. S., ir jiems buvo naudinga užimti tokią poziciją. Be to, šių asmenų parodymai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Nepatikimi ir liudytojų kitų valstybių piliečių parodymai, nes jiems buvo daromas didžiulis spaudimas, dalis buvo sulaikyti, o tuo metu jiems buvo svarbiausia pristatyti laivus į nurodytus uostus.

2.10. Kasatorius pažymi, kad UAB Baltijos bunkeriavimo agentūra už nusikalstamą veiką šioje byloje nuteista nepagrįstai, nes tai padaryta nepaisant to, kad nenustatyta kokia nors įmonės gauta nauda iš nusikalstamos veikos padarymo, kai tokios naudos gavimas yra būtina juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Priešingai, bendrovės turtas pagal kaltinimo logiką buvo pasisavintas, nes toks kaltinimas V. S. buvo pareikštas kitoje susijusioje baudžiamojoje byloje.

2.11. Kasatorius teigia, kad teismai tinkamai neįvertino aplinkybės, kad byloje nėra formaliai tinkamo dokumento, kuriuo nutarta pradėti ikiteisminį tyrimą. Byloje yra tik priimtas proceso dokumentas, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas išskiriant kažkokią bylos medžiagą, tačiau nėra jokio išskirtos medžiagos sąrašo, priedo prie šio dokumento. Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad dėl dalies nuteistųjų buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas, nepagrįstas, nes jokia medžiaga nebuvo išskirta, o tai reiškia, kad neatsirado pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Padarytas pažeidimas yra esminis, nes tik tinkamas ikiteisminio tyrimo pagrindo fiksavimas (teisine ir procesine prasme) leidžia pradėti ikiteisminį tyrimą.

2.12. Kasatorius nurodo, kad nebuvo atsakyta į nuteistojo V. L. apeliacinio skundo argumentą, kad specialisto išvada Nr. 5-2/90 nėra patikimas įrodymas, sprendžiant, ar UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros įsigytas dyzelinas pateko į bendrovės akcizais apmokestinamų prekių sandėlį laive „Banga“. Iš specialisto išvados matyti, kad darydamas ją specialistas rėmėsi ne UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros buhalterinės apskaitos dokumentais, o ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau tuo metu šioje medžiagoje dar nebuvo įrodyta, kad dyzelinas neišvežtas. Taigi specialisto išvada buvo grindžiama nepatikrintais duomenimis. Specialisto išvadoje kartu buvo konstatuota, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma teisingai. Apklausta teisme UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros buhalterė nurodė, kad dyzelino įsigijimo ir pardavimo apskaita buvo vykdoma pagal specialią programą, todėl, nurodžius įsigijimą, nebuvo įmanoma produkcijos be apskaitos paimti iš apyvartos. Anot kasatoriaus, šioje byloje išvados apie faktines bylos aplinkybes turėjo būti daromos pagal buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu tai nebuvo padaryta, nes iš laivų nebuvo paimti ir apžiūrėti būtini apskaitos žurnalai ir ūkinių operacijų dokumentai. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes tirti atsisakė, o apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių iš viso nevertino.

2.13. Kasatorius nurodo, kad apeliaciniuose skunduose buvo išdėstyti argumentai dėl to, kad telefoninių pokalbių įrašai nepatvirtina kaltinimo išvadų apie faktines bylos aplinkybes, tačiau apeliacinės instancijos teismas jų netyrė ir nevertino. Priešingai nei nurodo prokuroras, užfiksuoti telefoniniai pokalbiai paneigia kaltinimą, nes šių pokalbių dalyviai paaiškino kiekvieną prokuroro nurodyto pokalbio detalę kaip gamybinio proceso, nepažeidžiančio įstatymų, dalį. Svarbu ir tai, kad perdavus bylą į teismą buvo pateiktos telefoninių pokalbių išklotinės, tačiau išklotinės neatitiko pokalbių turinio, nagrinėjant bylą toliau paaiškėjo, kad byloje esantys telefoniniai pokalbiai neturi nieko bendra su šia byla. Dėl to teismui buvo pateikti nauji telefoninių pokalbių įrašai, kurie vėl neatitiko pateiktų pokalbių numeracijos ir kai kur pokalbių turinio. Šių įrodymų teisėtumas ir leistinumas nebuvo patikrintas BPK nustatytomis priemonėmis, todėl jie negalėjo būti vertinami kaip įrodymai.

2.14. Kasatorius teigia, kad apeliaciniuose skunduose buvo nurodyta, jog nufilmuota bunkeriavimo medžiaga įrodo, kad šios procedūros buvo vykdomos, o pareigūnai jas komentavo iškraipydami tiesą, taip pat tai, kad protokolus dėl veiksmų atlikimo surašė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kurie patys šiuos veiksmus atliekant nedalyvavo, įvykio vietoje nebuvo, o tai vertintina kaip esminis BPK normų, reglamentuojančių tokių veiksmų atlikimą ir protokolų surašymą, pažeidimas. Nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas šių BPK pažeidimų nevertino.

2.15. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino ir netyrė apeliacinių skundų argumentų, kad nuosprendyje nėra nurodyta, kaip konkrečiai „prasukant skaitiklių duomenis“ buvo padaryta nusikalstama veika, nors tai vienas iš privalomų objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių. Kasatorius pažymi, kad skaitikliai buvo tinkamai užantspauduoti kontroliuojančių institucijų pareigūnų, jokių pažeidimų nebuvo nustatyta, bylos medžiaga nenustatyta, kad skaitiklių duomenys buvo „prasukti“. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo patikslinta, kad laive „Banga“ buvo ne vienas siurblys ir ne vienas skysčių skaitiklis, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino.

2.16. Kasatoriaus nuomone, siekiant pagrįsti kaltinimą V. S. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 200 straipsnio 1 dalį buvo būtina paneigti UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros buhalterinės apskaitos duomenis, tačiau tai nebuvo padaryta, o specialisto išvada, kuri tariamai rodo buhalterinės apskaitos dokumentų neteisingumą, buvo grindžiama nepatikrintais operatyvinės veiklos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kurie prieštaravo faktinėms bylos aplinkybėms. Šis motyvas buvo nurodytas paduotuose apeliaciniuose skunduose, tačiau apeliacinės instancijos teismo nebuvo vertinamas.

2.17. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinių skundų argumentus, kad dyzelinas laivuose, į kuriuos jis bunkeriuotas, buvo gautas, už jį buvo visiškai atsiskaityta. Pagal bylos duomenis, UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros veikloje nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, nors bendrovės veikla buvo nuolat stebima ir kontroliuojama. Iš liudytojų A. P., D. I., R. T., D. G. ir kitų muitinės darbuotojų parodymų matyti, kad jiems buvo pateikti dokumentai dėl dyzelino bunkeriavimo ir jie matė, kad, pagal dokumentus, kuras laivuose buvo gautas. Iš esmės šiuos parodymus patvirtino liudytojai muitinės tarpininkas M. S., UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros darbuotojas V. K., nuteistasis V. L. Išvadą, kad dyzelinas nebuvo bunkeriuotas į laivus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai grindė aplinkybe, kad į laivą „Banga“ nebuvo galima supilti tokio tūrio dyzelino, todėl laivai, į kuriuos buvo bunkeriuotas dyzelinas, negalėjo būti užpildyti didesniais kiekiais dyzelino, nei tilpo į laivą „Banga“. Darydami šią išvadą teismai neįvertino to, kad laivas „Banga“ buvo priplaukęs prie bunkeriuojamų laivų ne vieną, o keletą kartų. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, darydami išvadas apie faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai vadovavosi patikrinimų duomenimis, nes patikrinimų duomenys buvo grindžiami ne faktiniais matavimais, o klaidingais ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis, kad kuras nepristatytas į laivą „Banga“. Jeigu darydami išvadą dėl to, ar dyzelinas buvo bunkeriuotas į laivus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai rėmėsi kuro srautais, dėl techninių priežasčių nukreiptais į Tauragę, tai svarbi aplinkybė yra ta, kad tuo pačiu metu naftos produktai, tarp jų ir dyzelinas, buvo gaunami ir iš kitų šaltinių ir atgabenami kitomis transporto priemonėmis. Šios aplinkybės nebuvo tirtos, jų nebuvo bandoma palyginti. Visi duomenys, kad už dyzeliną buvo sumokėta, atsispindėjo UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros buhalterinės apskaitos dokumentuose, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teismai jų neanalizavo, prieštaravimų nepanaikino. Nepaisydami šių įrodymų, teismai padarė priešingą išvadą, kad faktiškai už dyzeliną sumokėta nebuvo, o jei ir buvo, tai kuras išvežtas nebuvo. Kasatoriaus nuomone, tokia teismų išvada vertintina tik kaip prielaida. Kasatorius nuomone, specialistai pateikdami išvadas peržengė savo kompetencijos ribas, nesirėmė pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir duomenimis.

2.18. Kasatorius pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūnai negalėjo paaiškinti, kur dingo dyzelinas iš Tauragės, nors operatyvinis stebėjimas vyko devynis mėnesius. Byloje pateikti tarnybiniai pranešimai remiasi kažkokia itin slapta operatyvine – žvalgybine veikla, kurios išslaptinti negalima, o tai nukrypsta nuo teismų praktikoje keliamų tinkamo teisminio proceso reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-2/2009).

3. Kasaciniu skundu nuteistasis I. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 28 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba šiuos nuosprendžius panaikinti, baudžiamąją bylą nutraukti ir jį išteisinti.

3.1. Kasatorius nurodo, kad byloje esantys oficialūs dokumentai patvirtina, kad iš Latvijos Respublikos įmonių įgytas dyzelinas buvo pristatytas į laivus „Cooler Bay“ ir „Crystal Hope“. Šis faktas bylos įrodymais liko nepaneigtas, todėl jis nepagrįstai nuteistas už dyzelino neišvežimą iš Lietuvos Respublikos. Anot kasatoriaus, atsižvelgus į tai, kad šių laivų kapitonai nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaip BK 200 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo bendrininkai, negalima išvada, kad jis dalyvavo imituojant neteisėtą prekių neišvežimą iš Lietuvos Respublikos. Kasatorius nurodo, kad didelę bylos įrodymų dalį sudaro vaizdo ir garso fiksavimo kameromis fiksuota medžiaga. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka paaiškėjo, kad 2007 m. rugsėjo 20 d. protokolą dėl operatyvinių veiksmų atlikimo surašę pareigūnai nedalyvavo atliekant šiuos veiksmus, o pareigūnai, kurie dalyvavo atliekant veiksmus, nežino, kas surašyta protokole, ir jo turinio pakomentuoti negali. Svarbu ir tai, kad slapto sekimo vaizdo medžiagoje yra aiškiai matomi galimo montavimo pėdsakai, nes vaizdo medžiagoje nenurodytas įrašo darymo laikas, filmavimo data ir stabdymas, filmavimo stabdymo priežastys, todėl neaišku, ar slapto sekimo veiksmų protokole nurodyti duomenys nėra išgalvoti. Dėl to tokie duomenys negalėjo būti laikomi įrodymais byloje ir jais nebuvo galima vadovautis darant išvadas apie faktines bylos aplinkybes.

3.2. Kasatorius teigia, kad liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip patikimi, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai vykdydami sulaikymo operacijas ir apklausdami sulaikytus asmenis darė tiesioginį ir netiesioginį spaudimą duoti parodymus, naudingus ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Antai kai kurios apklausos vykdytos nedalyvaujant vertėjams ir gynėjams, apklausos buvo paruoštos iš anksto, apklausiamiesiems teigiant, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams viskas yra žinoma, kad lieka tik formalumas, t. y. pasirašyti apklausos protokolą. Atkreiptinas dėmesys į liudytojo vairuotojo, vežusio dyzelinį kurą, K. A. apklausą. Liudytojas buvo apklaustas kaip įtariamasis surašant dviejų eilučių ilgio apklausos protokolą, tačiau vėliau jis buvo apklaustas kaip liudytojas ir per vieną valandą trukusią apklausą buvo surašytas 28 puslapių apimties liudytojo apklausos protokolas. Iš esmės tokios pat apimties yra ir liudytojo dyzelinį kurą vežusio vairuotojo V. B. apklausa. Atlikti tokį darbą per vieną valandą yra neįmanoma, todėl, kasatoriaus teigimu, akivaizdu, kad apklausos protokolai buvo iš anksto paruošti, įtikinus apklausiamus asmenis duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams naudingus parodymus. Dėl to darytina išvada, kad šie duomenys buvo gauti pažeidžiant pagrindinius BPK principus.

3.3. Kasatorius nurodo, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka šios instancijos teismas įpareigojo prokurorą atlikti papildomus tyrimo veiksmus, kuriais siekta nustatyti, koks kuro kiekis fiziškai galėjo tilpti į laivo „Banga“ tankus. Nors prokuroras vykdydamas apeliacinės instancijos teismo nutartį pateikė teismui 585 lapus medžiagos, tačiau joje nėra atsakymo į pagrindinį apeliacinės instancijos teismo užduotą klausimą. Prokuroro pateikti duomenys tik patvirtina, kad UAB Baltijos bunkeriavimo agentūra, teikdama Valstybinei mokesčių inspekcijai prašymus dėl laivo „Banga“ talpyklų (tankų) įregistravimo, rėmėsi ne laivo techninėmis galimybėmis, o bendrovės ūkinės veiklos strategija. Antai Valstybinė mokesčių inspekcija savo 2015 m. birželio 11 d. raštu pateikė duomenis, kad laivo „Banga“ talpyklos Nr. 1 tūris, įregistruotas 2002 m. liepos 12 d., buvo 232,1 kub. m, o tos pačios talpyklos tūris, įregistruotas 2006 m. rugpjūčio 10 d., tebuvo 146,7 kub. m. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo V. S. gynybos iniciatyva buvo gauta specialisto N. M. išvada, kuria nustatyta, kad fiziškai į laivą „Banga“ buvo galimybė sutalpinti 484,61 kub. m dyzelino.

3.4. Kasatorius nurodo, kad byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, neišnagrinėti visi apeliacinių skundų argumentai, kaip to reikalauja BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3 dalis. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tik pirmine baudžiamosios bylos medžiaga ir netyrė bylos medžiagos, gautos nagrinėjant bylą teisme. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas šiuos naujus bylos duomenis atsižvelgdamas į iškilusius prieštaravimus privalėjo įvertinti įstatymų nustatyta tvarka, bet to nepadarė, pažeisdamas BPK principus, nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos. Kasatorius pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kaip, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo suburta nusikalstama grupė. Apie tai buvo nurodyta apeliaciniuose skunduose, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių netyrė. Kasatoriaus nuomone, teismai savo išvadas padarė neįvertinę byloje surinktų įrodymų visumos, taip nukrypdami nuo teismų praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212/2007). Dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o padarytas pažeidimas vertintinas kaip iš esmės pažeidžiantis BPK reikalavimus.

3.5. Kasatorius nurodo, kad teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad nėra formaliai tinkamo dokumento, kuriuo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes byloje esantis prokuroro nutarimas sietinas su sąlyga, kad bus išskirta tam tikra bylos medžiaga, tačiau realiai tai nebuvo padaryta, nes nėra jokios išskirtos medžiagos sąrašo ar priedo.

4. Kasaciniu skundu nuteistasis G. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 28 d. nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

4.1. Kasatorius nurodo, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo pakeistos esminės kaltinimo aplinkybės ir jis nuteistas pagal šias aplinkybes, todėl buvo iš esmės pažeistos BPK 255, 256 straipsnių nuostatos. Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad jis, G. M., 2006 m. balandžio 5 d. ir 2006 m. birželio 16 d. davė nurodymą „prasukti“ skysčių skaitiklių duomenis S. Š., tačiau apeliacinės instancijos teismas, neįspėjęs jo dėl galimybės, kad esminės kaltinimo aplinkybės gali būti pakeistos, nuteisė jį už tai, kad jis nurodymą „prasukti“ skysčių skaitiklių duomenis davė ne S. Š., bet J. M. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nuteisdamas jį už 2006 m. balandžio 5 d., 2006 m. birželio 16 d. duotus nurodymus „prasukti“ skysčių skaitiklių duomenis J. M., nuteisė jį už nurodymo davimą kitam asmeniui, nei nurodyta kaltinime, todėl apeliacinės instancijos teismas peržengė jam pareikšto kaltinimo ribas, taip pažeisdamas BPK 255 straipsnį. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui neįspėjus jo apie galimybę pakeisti esminę kaltinimo aplinkybę, buvo suvaržyta jo teisė į gynybą, nes dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos aplinkybių gynyba galėjo būti kitokia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2008). Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad jis nusikalstamus nurodymus davė kitam asmeniui, nei nurodyta kaltinime, ir jį už tai nuteisus, buvo nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrai su asmeniu, kuris net nebuvo perduotas teismui ir teisiamas dėl bendrai padarytos nusikalstamos veikos, o tai neatitinka BK 24, 25 straipsnių nuostatose nurodytų bendrininkavimo požymių.

4.2. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai sutrukdė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą byloje. UAB Baltijos bunkeriavimo agentūra nevykdė prekių gabenimo iš Lietuvos Respublikos, todėl jis, kaip šios bendrovės darbuotojas, vargu ar galėjo būti nuteistas pagal BK 200 straipsnio 1 dalį. Kasatorius pažymi, kad byloje esantys oficialūs dokumentai patvirtinta, kad iš Latvijos Respublikos įmonių įsigytas dyzelinas buvo pristatytas į laivus „Cooler Bay“ ir „Crystal Hope“. Šis faktas nėra paneigtas, todėl akivaizdu, kad jis dėl šios veikos nuteistas nepagrįstai, nes kuras buvo šių laivų kapitonų dispozicijoje. Atsižvelgus į tai, kad šių laivų kapitonai nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kaip BK 200 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo bendrininkai, negalima išvada, kad jis dalyvavo imituojant neteisėtą prekių neišvežimą iš Lietuvos Respublikos. Kasatorius nurodo, kad vaizdo ir garso fiksavimo įrenginiais užfiksuotais bylos duomenimis negalėjo būti grindžiamos teismo išvados, o protokolai dėl šių veiksmų atlikimo negalėjo būti laikomi įrodymais byloje. Iš slapto sekimo vaizdo medžiagos matyti, kad joje akivaizdūs galimo montavimo požymiai, joje nenurodytas įrašo darymo laikas, filmavimo data ir stabdymas, filmavimo stabdymo priežastys, todėl neaišku, ar sekimo veiksmų protokole fiksuoti duomenys nėra išgalvoti. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka paaiškėjo aplinkybė, kad 2007 m. rugsėjo 20 d. protokolą dėl operatyvinių veiksmų atlikimo surašė pareigūnai, kurie patys nedalyvavo atliekant šiuos veiksmus, o tie pareigūnai, kurie dalyvavo atliekant šiuos veiksmus, nežino, kas yra surašyta protokole, ir jo turinio pakomentuoti negali, todėl tokie duomenys negali būti laikomi įrodymais.

4.3. Kasatorius nurodo, kad liudytojams ikiteisminio tyrimo pareigūnai darė tiesioginį ir netiesioginį psichologinį spaudimą duoti parodymus, naudingus ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Antai kai kurios apklausos vykdytos nedalyvaujant vertėjams ar gynėjams, apklausos buvo paruoštos iš anksto, apklausiamiesiems nurodant, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams viskas žinoma, kad lieka tik formalumas – pasirašyti apklausos protokolą. Ši faktą akivaizdžiai iliustruoja liudytojų, vairavusių dyzelinį kurą vežusias transporto priemones, apklausos. Antai liudytojų K. A., V. B. apklausos protokolai didelės apimties (K. A. apklausos protokolą sudaro 28 puslapiai), o apklausos atlikimo laikas nurodytas tik valanda, nors to padaryti per valandą nėra įmanoma. Dėl to darytina išvada, kad apklausos buvo paruoštos iš anksto, o duomenys gauti pažeidžiant pagrindinius BPK principus.

4.4. Kasatorius pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme šios instancijos teismas nutartimi įpareigojo prokurorą atlikti papildomus tyrimo veiksmus, tačiau, išanalizavus prokuroro vykdant teismo nutartį teismui pateiktą medžiagą, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo nurodyti papildomi tyrimo veiksmai atlikti nebuvo, nes jokie duomenys apie tai, koks kuro kiekis fiziškai galėjo tilpti į laivo „Banga“ tankus, nėra pateikti. Prokuroro pateikti duomenys tik patvirtina, kad UAB Baltijos bunkeriavimo agentūra, teikdama prašymus Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl laivo „Banga“ talpyklų (tankų) įregistravimo, rėmėsi ne laivo techninėmis charakteristikomis, o bendrovės veiklos strategija. Antai 2002 m. liepos 12 d. laivo tanko Nr. 1 tūris įregistruotas 232,1 kub. m, o 2006 m. rugpjūčio 10 d. – 146,7 kub. m. Kasatorius pažymi, kad nuteistojo V. S. gynybos iniciatyva buvo gauta specialisto N. M. išvada, kuria nustatyta, kad fiziškai į laivą „Banga“ buvo galimybė sutalpinti 484,61 kub. m dyzelino.

5. Kasaciniu skundu nuteistasis V. L. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 28 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, arba šiuos nuosprendžius panaikinti, baudžiamąją bylą nutraukti, o jį išteisinti. Jo kasaciniame skunde išdėstyti argumentai iš esmės sutampa su pirmiau minėtais nuteistojo V. S. gynėjo advokato A. Jucio kasacinio skundo argumentais.

6. Kasaciniu skundu nuteistasis S. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 28 d. nuosprendį ir jį išteisinti.

6.1. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, 305 straipsnio 1 dalį, nes savo išvadas pagrindė ne visais įrodymais, neanalizavo jų kaip visumos, nenurodė, kodėl remiasi kaltinančiais įrodymais ir atmeta teisinančius, o tai sukliudė teismams nešališkai išnagrinėti ir priimti teisingus sprendimus byloje. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai savo išvadą dėl jo kaltumo grindė aplinkybe, kad jis „prasuko“ skaitiklių rodmenis. Ši teismų išvada yra klaidinga, nes byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad jis atliko tokius veiksmus. Byloje nėra duomenų, kiek iš viso skaitiklių buvo tanklaivyje „Banga“, kokius konkrečiai skaitliukus jis „prasuko“, ką jis „prasuko“, kada tai padarė, kiek tai laiko užtruko, kaip ir kokiu būdu tai padarė. Byloje nėra ir jokių telefoninių pokalbių su juo dėl skaitiklių rodmenų „prasukimo“. Byloje yra prieštaringų įrodymų, kurie nėra paneigti, o visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Byloje nėra jokių akivaizdžių ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų jo galimai padarytą nusikalstamą veiką, o teismų išvados dėl jo kaltumo vertintinos kaip pagrįstos prielaidomis, o ne neginčijamais įrodymais. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados, kad jis „prasuko“ skaitiklių rodmenis, yra pagrįstos prielaidomis, o tai daryti draudžia baudžiamojo proceso įstatymas.

6.2. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išvadą dėl jo kaltumo grindė jo ir kitų kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, todėl pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

6.3. Kasatorius pažymi, kad teismai, kvalifikuodami jo veiką pagal BK 200 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Anot kasatoriaus, jis negalėjo imituoti dyzelino išvežimo iš Lietuvos Respublikos, nes pagal pareiginių nuostatų 1.5 punktą buvo tiesiogiai pavaldus kapitonui, o pagal 4.1.3 punktą jis nebuvo atsakingas už krovinį ir jo tūrį, laivų bunkeriavimą. BK 200 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia. Jis nesuvokė, kad dyzelinas nėra išvežamas iš Lietuvos Respublikos, nenorėjo, kad tai atsitiktų, todėl nenustatyta jo tiesioginė tyčia padaryti šią nusikalstamą veiką. Jo aiškinimą dėl to, kad neturėjo tyčios padaryti BK 200 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, patvirtina byloje nustatyta aplinkybė, kad jis nepasinaudojo nusikalstamos veikos rezultatais, o tai rodo, kad jis neturėjo jokių motyvų daryti šią nusikalstamą veiką.

6.4. Be to, kasatorius, nenurodydamas konkrečių padarytų BPK pažeidimų, teigia, kad teismas pripažino jį kaltu dėl padėjimo suklastoti dokumentus, tačiau nenurodė, kaip jis padarė šią veiką. Skaitiklių „prasukimas“ nėra dokumento suklastojimas, o jo parašo ant važtaraščių ir kitų dokumentų nėra, todėl jis dokumentų negalėjo klastoti. Nuosprendžiuose teismai konstatavo, kad jis su kitais organizuotos grupės nariais imitavo dyzelino išvežimą iš Lietuvos Respublikos, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šią išvadą.

7. Kasaciniu skundu nuteistasis G. S. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendį dėl jo turto konfiskavimo ir turto konfiskavimo jo turtui netaikyti arba sumažinti jo apimtį atsižvelgiant į bylos duomenis.

7.1. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nutardami pripažinti nusikalstamos veikos rezultatu dyzelino įsigijimo kainą – 2 956 818,13 Lt (856 353,75 Eur) ir nuspręsdami ją lygiomis dalimis konfiskuoti iš jo ir V. S., neteisingai identifikavimo konfiskuotino turto rūšį, jo apimtį ir vertę, iškreipė turto konfiskavimo paskirtį ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl netinkamai pritaikė BK 72 straipsnį.

7.2. Kasatorius pažymi, kad pagal BK 72 straipsnio 2 dalį šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Be to, vadovaujantis BK 72 straipsniu, turi būti konfiskuojami ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialią vertę turintys daiktai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kiti materialią vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011). Byloje priimtais nuosprendžiais nustatyta, kad jo ir V. S. padarytų nusikalstamų veikų padarinys yra už realizuotą dyzeliną gauta pinigų suma, t. y., pagal bylos duomenis, UAB Baltijos bunkeriavimo agentūra įsigijo dyzelino, kurio kaina – 2 956 818,23 Lt (856 353,75 Eur). Visa ši suma teismų pripažinta nusikalstamos veikos rezultatu. Kasatorius nurodo, kad iš jo turėjo būti konfiskuota tik ta pinigų suma, kuri atitinka jo gautą naudą, t. y. skirtumas tarp įsigyto ir realizuoto turto kainos, o ne visa įsigyto ir (ar) realizuoto turto kaina. Pagal byloje surinktus įrodymus, dyzelinas buvo įsigyjamas partijomis, o ne visas vienu kartu; vieną partiją pardavus, gauta pinigų suma buvo panaudojama perkant naują dyzelino partiją. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams neatsižvelgus į jo naudotą dyzelino įsigijimo ir realizavimo schemą, tas pats iš nusikalstamos veikos gautas turtas buvo konfiskuotas daugiau nei vieną kartą.

7.3. Kasatorius pažymi, kad pagal BK 72 straipsnio 5 dalį tada, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas gali iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje priimtais nuosprendžiais nustatyta, kad jis neteisėtai įgijo, laikė ir realizavo 1 925 109 litrus dyzelino, tačiau nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kiek pinigų jis gavo realizuodamas iš V. S. įgytą dyzeliną. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatydami konfiskuotino turto vertę, neįvertino bylos duomenų (užrašų knygutė, Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. baudžiamasis įsakymas), kad jis už 468 822 litrus realizuoto dyzelino gavo 595 950 Lt (172 599 Eur), o tai atitinka 1,27 Lt (0,37 Eur) už litrą, o ne 1,7 Lt (0,49 Eur) už litrą, kaip nurodyta jo parodymuose ir minėtame Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. baudžiamajame įsakyme. Kasatorius pažymi ir tai, kad byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad jis visą iš V. S. įgytą dyzeliną realizavo, patikimai nustatytas tik 468 822 l dyzelino realizavimo faktas. Dėl to teismai likusias abejones dėl realizuoto dyzelino kiekio, vadovaudamiesi abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principu (lot. in dubio pro reo), turėjo aiškinti jo, kaip kaltinamojo, naudai. Nesilaikydami šio reikalavimo, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai savo išvadas dėl jo gautos ir kartu konfiskuotinos pinigų sumos pagrindė prielaida, kad jis gavo naudą iš viso V. S. įsigyto kuro. Jei nėra galimybės tiksliai nustatyti nusikalstamos turtinės naudos dydžio, teismai privalėjo vadovautis abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principu ir laikyti, kad jo, G. S., maksimali gautina nauda galėtų atitikti 38 502,18 Lt (11 150,94 Eur).

7.4. Kasatorius nurodo, kad V. S. ir jo bendrininkų veikos buvo kvalifikuotos pagal BK 200 straipsnio 1 dalį, tačiau jis V. S. bendrininku darant BK 200 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nebuvo pripažintas, o jo veika buvo kvalifikuota pagal kitą straipsnį – BK 199(2) straipsnio 1 dalį. Dėl to darytina išvada, kad jo, G. S., ir V. S. siekiamos naudos rezultatai buvo skirtingi. Esant tokioms aplinkybėms, teismai, pripažindami, kad kaltinime nurodyta dyzelino įsigijimo kaina – 2 956 818,23 Lt (856 353, 75 Eur) yra tiek jo, tiek V. S. nusikalstamos veikos rezultatas, neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatoriaus manymu, byloje nustatyta, kad jo gauta nauda buvo 0,02-0,05 Lt (0,005-0,014 Eur) už litrą dyzelino. Laikantis teismų požiūrio, kad iš jo ir V. S. turi būti konfiskuota dyzelino įsigijimo kainą atitinkanti pinigų suma, sukuriama situacija, kai jis, nebūdamas V. S. suburtos organizuotos grupės narys, turi prisiimti atsakomybę už organizuotos grupės narių gautą naudą, be to, tokia atsakomybė tenka ne visiems organizuotos grupės nariams, o tik jam ir V. S. Kasatorius nurodo, kad jo poziciją dėl neteisingo BK 72 straipsnio taikymo patvirtina ir kitos bylos bei jose priimti procesiniai sprendimai. Antai ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-10035-11 V. S. buvo kaltinamas tuo, kad G. S. padedant, pasisavino jo žinioje buvusį UAB Baltijos bunkeriavimo agentūrai priklausantį didelės vertės dyzeliną. Taigi jis, G. S., šioje byloje laikomas tik padėjėju, o byla galiausiai buvo nutraukta Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartimi. Kitame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-6-00004-15 V. S. buvo kaltinamas tuo, kad siekė nuslėpti ir įteisinti savo paties grynus pinigus, kuriuos gavo iš G. S. už neteisėtai realizuotą dyzeliną. Šioje byloje jokie įtarimai G. S. nėra pareikšti. Dėl to, kasatoriaus nuomone, vertinant visas bylas bendrai, darytina išvada, kad nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių jam taikyti BK 72 straipsnį ir pripažinti, kad G. S. veiksmų padarinys atitinka V. S. ir organizuotos grupės narių bendrą nusikalstamą rezultatą. Priešingai, pradėti ikiteisminiai tyrimai ir teismų nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad tikrieji naudos gavėjai yra V. S. ir jo nusikalstamos grupės nariai.

7.5. Kasatorius, remdamasis teismų praktika, nurodo, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo esmė, kad subjektas, iš nusikalstamos veikos gavęs turtinės naudos, taip nepraturtėtų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Už padarytą nusikalstamą veiką šioje byloje jam paskirta bausmė – 200 MGL (7530 Eur) bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – 1 478 409,11 Lt konfiskavimas. Įvertinus bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės dydžių tarpusavio santykį, kyla abejonių dėl baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo, nes ji net 56 kartus griežtesnė už paskirtą bausmę. Ši aplinkybė leidžia daryti išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonė paskirta pažeidžiant teisingo nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimo principą.

7.6. Kasatorius pažymi, kad nei šioje, nei kitose bylose nėra duomenų, kad jis už iš V. S. įgyjamą UAB Baltijos bunkeriavimo agentūrai priklausantį dyzeliną būtų sumokėjęs iš nusikalstamu būdu įgytų pinigų, todėl nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pinigai, skirti pirmajai dyzelino partijai įsigyti, yra pinigai, skirti nusikalstamai veikai padaryti.

8. Nuteistojo juridinio asmens UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros atstovas generalinis direktorius D. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 28 d. nuosprendžių dalis dėl UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros ir ją pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 200 straipsnio 1 dalį išteisinti, o Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį atmesti.

8.1. Kasatorius nurodo, kad teismai, taikydami UAB Baltijos bunkeriavimo agentūrai BK 20 straipsnio 2 dalį, 200 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. BK 20 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tada, kai nusikalstama veika padaroma juridinio asmens naudai ar interesais. Šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė išvadą, kad V. S. padarė nusikalstamą veiką UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros naudai, nes dėl to UAB Baltijos bunkeriavimo agentūra nesumokėjo valstybei 2 440 557 Lt (706 834 Eur) mokesčių. Ši teismų išvada neteisinga. UAB Baltijos bunkeriavimo agentūra turėjo akcizais apmokestinamų prekių sandėlį tanklaivyje „Banga“, o tai leido juridiniam asmeniui įsigyti dyzeliną be akcizo ir kitų importo mokesčių. Pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 41 straipsnio 1 dalies 2 punktą (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija) prievolė sumokėti mokestį už laivų degalus, kurie buvo įsigyti ar importuoti be akcizų, tačiau buvo panaudoti kitiems tikslams, atsiranda Akcizų įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje numatytais pagrindais, t. y. asmeniui, kuris disponuoja akcizu apmokestinama preke. Byloje nustatyta, kad dyzelinu disponavo ne UAB Baltijos bunkeriavimo agentūra, bet V. S., kuris jį pardavė G. S., o šis kitiems asmenims. Dėl to darytina išvada, kad UAB Baltijos bunkeriavimo agentūrai, kaip akcizo subjektui, prievolė mokėti mokestį neatsirado. Ji kilo V. S. ir G. S., kurie disponavo dyzelinu. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad V. S. veiką padarė veikdamas UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros naudai ar interesams. Priešingai, darytina išvada, kad bendrovė buvo panaudota kaip tarpininkas, kad mokesčių išvengtų ne pati UAB Baltijos bunkeriavimo agentūra, o V. S. ir kiti fiziniai asmenys, kurių tikslas ir motyvas buvo įsigyti ir realizuoti akcizais apmokestinamą dyzeliną, išvengiant akcizų ir pridėtinės vertės mokesčių. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog UAB Baltijos bunkeriavimo agentūra jokios naudos iš nusikalstamos veikos padarymo neturėjo, yra netiesiogiai pripažinta ir skundžiamuose nuosprendžiuose, nes jų dalyse dėl turto konfiskavimo taikymo nustatyta, kad naudą iš nusikalstamos veikos padarymo turėjo tik V. S. ir G. S.

8.2. BK 200 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, neteisėtą neišvežimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kai pagal tranzito ar eksporto dokumentus šios prekės ar produkcija turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos. Nusikalstama veika yra baigta nuo veikos (neveikimo) momento, t. y. kai kaltininkas tyčia nustatyta tvarka neįvykdo pareigos išvežti prekių ar produkcijos iš Lietuvos Respublikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306/2014). BK 200 straipsnio 1 dalies dispozicijos analizė leidžia daryti išvadą, kad pareigos išvežti produkciją neįvykdymas yra straipsnio dispozicijoje numatytas neteisėtumo elementas. Dėl to, siekiant tinkamai nustatyti, kam kyla baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamos veikos padarymą, būtina tiksliai nustatyti momentą, kada atsirado pareiga išvežti prekes ar produkciją. Išvada dėl šios aplinkybės turi būti daroma atsižvelgiant į asmens tyčios kryptingumą, nes būtinas šios nusikalstamos veikos subjekto požymis yra tai, kad jis turi turėti pareigą išvežti prekes ar produkciją iš Lietuvos Respublikos. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad tarptautiniai krovinio gabenimo važtaraščiai ir kiti dokumentai, kuriais remiantis buvo gabenamas dyzelinas, yra suklastoti. Be to, teismai nustatė, kad UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros iš Latvijos Respublikos įmonių įsigytas dyzelinas V. S. buvo parduotas G. S., o šio dar kitiems asmenims. Atsižvelgus į tai, kad jau pirmasis vežimo dokumentas – tarptautinis krovinio gabenimo važtaraštis – buvo suklastotas, UAB Baltijos bunkeriavimo agentūrai negalėjo atsirasti pareiga išvežti šį dyzeliną iš Lietuvos Respublikos, nes pareiga negali kilti iš neteisėjo juridinio fakto (suklastoto dokumento). Dėl to nėra nustatytas objektyvusis BK 200 straipsnio 1 dalies požymis, kad UAB Baltijos bunkeriavimo agentūra neįvykdė pareigos išvežti prekes ar produkciją.

8.3. Anot kasatoriaus, siekiant teisingai kvalifikuoti veiką, svarbu nustatyti ir tai, kokį sumanymą turėjo fizinis asmuo, veikęs juridinio asmens vardu, imituodamas dyzelino tiekimą užsienio laivams pagal suklastotus dokumentus. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros įsigytas dyzelinas V. S. buvo parduotas G. S. Akivaizdu, kad V. S. galėjo parduoti dyzeliną G. S. tik juo disponuodamas, o tai reiškia, kad UAB Baltijos bunkeriavimo agentūra dyzelinu net nedisponavo. Pagal bylos duomenis, dyzelinas net nebuvo atvežtas į UAB Baltijos bunkeriavimo agentūrai priklausantį akcizinių prekių sandėlį (tanklaivį „Banga“), o UAB „G“ transportu buvo gabenamas iš Latvijos Respublikos tiesiai į UAB „G“, esančią Tauragėje. V. S. šia veika siekė naudos sau, o ne UAB Baltijos bunkeriavimo agentūrai, ir tai atskleidžia, kad V. S. tyčia gauti sau materialinės naudos atsirado anksčiau nei pareiga išvežti prekes ar produkciją. Dėl to darytina išvada, kad baudžiamasis įstatymas taikytas netinkamai.

8.4. Kasatorius taip pat nurodo, kad veikos kvalifikavimo pagal BK 200 straipsnio 1 dalį neteisingumą rodo ir aplinkybė, kad G. S. veika buvo kvalifikuota pagal kitą straipsnį – BK 199(2) straipsnio 1 dalį, nors byloje nustatyta, kad fiziniai asmenys bendru sutarimu realizavo savo sumanymą – įsigyti dyzeliną ir jį realizuoti. Esant bendrininkavimui veikos bendrumas turi būti išreikštas per vieningus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Šioje byloje V. S. ir jo bendrininkais pripažintų asmenų veikos kvalifikuotos pagal BK 200 straipsnio 1 dalį, o G. S. pagal BK 199(2) straipsnio 1 dalį. Ši situacija sukuria teisės normų konkurenciją, kuri nebuvo išspręsta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų.

9. Nuteistojo V. S. gynėjo advokato A. Jucio, nuteistųjų I. G., G. M., V. L., S. Š., nuteistojo juridinio asmens UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros atstovo generalinio direktoriaus D. B. kasaciniai skundai atmestini, nuteistojo G. S. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

10. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016).

11. Iš kasacinių skundų turinio matyti ir tai, kad nuteistieji ginčija ir teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, nesutinka su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo. Antai kasaciniuose skunduose tvirtinama, kad neįrodyta, jog S. Š. iškreipė skaitiklių parodymus, kad liudytojų automobilių vairuotojų, užsienio valstybių piliečių parodymai yra nepatikimi, nes jie buvo suinteresuoti pristatyti laivus į reikiamus uostus ir vedami šio siekio davė ikiteisminio tyrimo pareigūnų interesus atitinkančius asmenų parodymus, prieštaraujančius faktinėms bylos aplinkybėms, kad vaizdo medžiaga nepatikima, nes joje matyti montavimo požymių, nenurodytas įrašo darymo laikas, stabdymo priežastys ir kt. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas baudžiamojo proceso įstatymo normų ir teismų praktikos nustatytas kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, išplėstinė septynių teisėjų kolegija tokius kasatorių teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais. Pažymėtina ir tai, kad šie argumentai buvo išdėstyti ir paduotuose apeliaciniuose skunduose, o nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas pagal šiuos argumentus patikrino skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios teisėtumo

12. Kasatoriai nuteistojo V. S. gynėjas A. Jucys, nuteistieji V. L., I. G. teigia, kad byloje nėra formaliai tinkamo dokumento, kuriuo nutarta pradėti ikiteisminį tyrimą, o tai vertintina kaip esminis BPK pažeidimas. Šis teiginys nepagrįstas. BPK 166 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 170 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta prokuroro teisė atskirti ikiteisminius tyrimus. Iš baudžiamosios bylos dokumentų matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2006 m. rugsėjo 20 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustačius nusikalstamos veikos požymius. Nurodytoje ikiteisminio tyrimo byloje dėl įvairių nusikalstamų veikų padarymo buvo įtariami ne tik V. S., I. G., bet ir kiti asmenys. Iš ikiteisminio tyrimo, pradėto 2006 m. rugsėjo 20 d., prokuroras, priimdamas 2008 m. balandžio 8 d. nutarimą, atskyrė ikiteisminį tyrimą dėl šioje byloje nagrinėjamų V. S., I. G., V. L. ir kitų asmenų veikų. Iš prokuroro 2008 m. balandžio 8 d. nutarimo turinio matyti, kad ikiteisminio tyrimo atskyrimas ir ikiteisminio tyrimo atlikimas šioje byloje nėra siejamas su jokiomis papildomomis sąlygomis. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas be formaliai tinkamo proceso dokumento.

Dėl skunde nurodyto BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto pažeidimo

13. Kasatorius nuteistojo V. S. gynėjas A. Jucys teigia, kad nuteistasis V. S. šioje byloje dėl tų pačių veiksmų yra persekiojamas antrą kartą. Šis teiginys nepagrįstas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Ši nuostata teismų praktikoje laikoma non bis in idem principo sudedamąja dalimi, jo procesine išraiška, ja įgyvendinamas draudimas tą patį asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-221/2008). Aiškinant ją teismų praktikoje nurodoma, kad šio principo pažeidimas iš esmės nustatomas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152/2006, 2K-686/2007, 2K-102/2008 2K-7-68/2009). Nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nėra nustatytos. Klaipėdos apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis V. S. nagrinėjamoje byloje buvo priimtas 2012 m. lapkričio 12 d. Pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, kasatoriaus nurodoma baudžiamoji byla, kurioje V. S. dėl panašių faktinių aplinkybių, kaip ir nagrinėjamoje byloje, buvo kaltinamas dėl kitaip kvalifikuotų nusikalstamų veikų padarymo, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu, buvo nutraukta. Ši nutartis įsiteisėjusi, jos apskundimo apeliacine ir kasacine tvarka terminai yra pasibaigę. Dėl to darytina išvada, kad ši nagrinėjama byla dėl V. S. panašiomis faktinėmis aplinkybėmis padarytų veikų yra pirmesnė, palyginus su byla, kurioje priimta 2015 m. kovo 3 d. nutartis. Esant tokioms aplinkybėms, Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas V. S. 2012 m. lapkričio 12 d. apkaltinamąjį nuosprendį, nepažeidė BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimo nutraukti baudžiamąjį procesą asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu.

Dėl teismo šališkumo

14. Kasatorius nuteistojo V. S. gynėjas A. Jucys teigia, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, nes bylos baigčiai įtaką savo pasisakymais spaudoje darė Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. P. Šis teiginys atmestinas. Kolegija pažymi, kad asmens teisę į nešališką teismą įtvirtina BPK 44 straipsnio 5 dalis, 6 straipsnis, 20 straipsnio 5 dalis ir kitos BPK normos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas Daktaras prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42095/98, 2009 m. spalio 15 d. sprendimas Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). Šioje byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjusi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ar kuris nors iš bylą nagrinėjusių teisėjų kolegijos narių būtų tendencingas, turėtų išankstinę nuostatą dėl bylos baigties, todėl nėra pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas pagal subjektyvųjį kriterijų. Iš kasatoriaus nurodomų Seimo nario A. P. spaudoje pateikiamų žodžių matyti, kad politikas pateikia savo nuomonę dėl poreikio aiškintis V. S. veiklą, nes šio vadovaujama įmonė laimėjo konkursą teikti paslaugas nacionalinio saugumo objektui, tačiau jokių nuostatų dėl V. S. veiklos vertinimo, šios ar kitų bylų baigties nebuvo pasakyta. Dėl to darytina išvada, kad kasatoriaus nurodomi politiko pasisakymai negali būti vertinami kaip spaudimas bylą nagrinėjusiai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai priimti tam tikrą sprendimą šioje byloje ir kad susiklosčiusi situacija byloje pašaliniam stebėtojui sudaro regimybę, jog byla apeliacine tvarka nėra išnagrinėta nešališkai. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo V. S. teisė į nešališką teismą nebuvo pažeista.

Dėl skundų argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu

15. Pagal BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus įrodymais baudžiamajame byloje gali būti pripažinti tik įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismas, nustatęs atskirų informacijos šaltinių nepatikimumą ar neleistinumą, negali jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio išvadų. Tokiais atvejais teismas vertina kitus byloje esančius duomenis, atitinkančius įrodymams keliamus reikalavimus, jų pakankamumą teisiamojo kaltumui nustatyti. Pažymėtina ir tai, kad, įrodinėjant asmens kaltumą, vadovaujamasi visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), taip pat draudimu grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis. Kita vertus, vien tik kaltinamojo manymas, kad jo gynybinė versija nėra pakankamai paneigta, nėra pagrindas konstatuoti, jog sprendimas byloje priimtas pažeidžiant įrodinėjimo tvarką.

16. Kasatoriai nuteistojo V. S. gynėjas A. Jucys, nuteistieji V. L., I. G., G. M., S. Š. teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados apie faktines bylos aplinkybes yra padarytos išsamiai neištyrus bylos aplinkybių ir nėra pagrįstos byloje surinktų įrodymų visuma. Šie teiginiai deklaratyvūs. Priešingai nei nurodo kasatoriai, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami byloje surinktus įrodymus, esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, susijusių su bylos faktinių aplinkybių išsamumu ir byloje surinktų įrodymų visumos įvertinimu, pažeidimų nepadarė. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių matyti, kad išvada dėl kasatorių kaltės pagrįsta byloje surinktų ir teisme išnagrinėtų įrodymų visuma, kurią sudaro liudytojų D. K., A. Z., N. Č., R. P., D. N., K. A., V. B., A. P. ir kitų liudytojų muitininkų parodymai, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas ir jo priedai (filmuota medžiaga ir pokalbių mobiliojo ryšio telefonais suvestinės bei patys vaizdo ir garso įrašai), specialisto išvada Nr. 5-2/90 ir kiti įrodymai. Kasatorių pateikiama gynybos versija, kad dyzelinas buvo išvežtas iš Lietuvos Respublikos, buvo detaliai patikrinta nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ir paneigta teismų nurodytų įrodymų duomenimis.

17. Iš nuteistojo V. S. gynėjo A. Jucio, nuteistųjų I. G. ir kitų kasacinių skundų turinio matyti, kad kasatoriai ginčija apeliacinės instancijos teismo atliktą bylos aplinkybių tyrimo išsamumą ir bylos įrodymų vertinimą kaip visumos, tvirtindami, kad išsamiam bylos išnagrinėjimui byloje turėjo būti nustatyta, ar dyzelinas buvo atvežtas į tanklaivį „Banga“, įsitikinta, ar tikrai negalėjo būti į tanklaivį „Banga“ supiltas ir į laivus „Cooler Bay“ bei „Crystal Hope“ bunkeriuotas dokumentuose nurodytas kuro kiekis, įvertinti visų skaitiklių tanklaivyje „Banga“ duomenis ir įsitikinti, ar tikrai dyzelino buhalterinė apskaita buvo neteisinga, išsiaiškinti, kodėl laivus valdžiusios įmonės nereiškė pretenzijų dėl negauto dyzelino, nors už jį atsiskaitė, ir ištirti bei vertinti į šiuos klausimus galinčius duoti atsakymus bylos duomenis, tokius kaip specialisto N. M. išvada dėl dyzelino kiekio, kuris galėjo būti supiltas į laivą „Banga“, ir pan. Pažymėtina, kad nuteistieji šioje byloje pripažinti kaltais dėl BK 200 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Būtent šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai lemia įrodinėjimo apimtį. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 200 straipsnio 1 dalį pagrįsti šiuo atveju pakanka prekių ar produkcijos, kurios vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, neteisėto tyčinio neišvežimo iš Lietuvos Respublikos fakto. Pirmiau kasatorių nurodytais argumentais bandoma primesti teismams pareigą tirti ir paneiginėti teiginius, neturinčius tiesioginės reikšmės nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės klausimui teisingai išspręsti. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių matyti, kad teismai, laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino nuosprendžiuose nurodytus įrodymus dėl dyzelino neišvežimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ir padarė pagrįstą išvadą, kad dyzelinas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nebuvo išvežtas, nes realiai nebuvo bunkeriuotas į laivus „Cooler Bay“ ir „Crystal Hope“, kai pagal eksporto dokumentus tai turėjo būti padaryta. Taigi teismai išsamiai ištyrė esminę nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės klausimui teisingai išspręsti aplinkybę, todėl tai, kad teismai netyrė visų gynybos pabrėžtų išvestinių aplinkybių ir nuosprendžiuose išsamiai dėl jų nepasisakė, negali būti laikoma neišsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, t. y. esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu.

18. Kasatoriai nuteistojo V. S. gynėjas A. Jucys, nuteistasis V. L. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nepagrindė įrodymais, ar buvo suburta organizuota grupė, o kasatorius I. G. tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė, kaip, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo suburta nusikalstama grupė, todėl neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes. Šie kasatorių teiginiai nepagrįsti. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 25 straipsnio 3 dalį sprendžiant dėl to, ar nusikalstama veika padaryta organizuotos grupės, svarbu nustatyti, kaip nusikalstamos grupės nariai buvo pasiskirstę užduotis ar vaidmenis, kokio pavojingumo nusikalstamas veikas darė ar ketino daryti. Dėl to šioms bylos aplinkybėms ištirti ir teisingai bylą išspręsti nėra būtina nustatyti konkrečią dieną, kada buvo pradėta kurti nusikalstama grupė ir koks yra jos susiformavimo momentas, kokioje patalpoje ir kokiais žodžiais V. S. kalbino būsimuosius grupės narius. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos nuosprendžių matyti, kad teismai, remdamiesi byloje surinktais įrodymais, atskleidė, kad bendrininkai buvo pasiskirstę vaidmenimis, kiekvienas iš kaltinime nurodytų nusikalstamos grupės narių turėjo savas užduotis, tik bendrais koordinuotais veiksmais buvo įmanoma UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros įgytų didelių kiekių dyzelino nukreipti į Tauragėje esančią UAB „G“ teritoriją, iš kur jis buvo realizuojamas Lietuvoje, imituoti šio dyzelino sandėliavimą tanklaivyje „Banga“, jo bunkeriavimą ir išdavimą jūroje esantiems laivams, klastoti tanklaivio „Banga“ skysčių skaitiklių rodmenis ir atitinkamus dokumentus, užtikrinti muitinės eksporto procedūrų užbaigimo patvirtinimą.

19. Kasatorius nuteistasis I. G. teigia, kad operatyvinių veiksmų protokolo duomenys negali būti laikomi įrodymais, nes jie gauti ne įstatymo nustatyta tvarka, kadangi protokolą surašė asmuo, kuris nedalyvavo atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus. Šis teiginys nepagrįstas. Iš operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad šį dokumentą surašė ir pasirašė operatyvinius veiksmus byloje atlikęs tyrėjas K. G. Teismai, pripažindami įrodymais operatyvinių veiksmų protokolo duomenis ir nuosprendžiuose jais grįsdami savo išvadas apie faktines bylos aplinkybes, BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

20. Kasatoriai nuteistojo V. S. gynėjas A. Jucys, nuteistieji V. L., I. G. teigia, kad išvada dėl jų kaltės negalėjo būti grindžiama liudytojų kitų valstybių piliečių ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jiems buvo daromas spaudimas, kai kurios jų apklausos vyko nedalyvaujant vertėjams ir gynėjams, taigi šie įrodymai buvo gauti neteisėtu būdu. Šie teiginiai nepagrįsti. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas savo išvadas apie faktines bylos aplinkybes grindė liudytojų užsienio valstybių piliečių A. Z., N. S., R. S. parodymais, gautais bylą nagrinėjant teisme, o liudytojų N. S., R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinį trumpai apibūdino tik vertindamas šių liudytojų parodymų nuoseklumą. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadų apie faktines bylos aplinkybes taip pat negrindė asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

21. Kasatoriai nuteistieji I. G., G. M. tvirtina, kad liudytojų K. A. ir V. B. apklausos protokolai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašyti iš anksto, o liudytojai tik surašytus protokolus pasirašė, todėl šie įrodymai gauti neteisėtu būdu, be to, buvo pažeistas BPK 179 straipsnyje įtvirtintas draudimas užduoti atsakymą menančius klausimus. Šie teiginiai nepagrįsti. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių matyti, kad teismai savo išvadas apie faktines bylos aplinkybes grindė tik teisme duotais liudytojų K. A., V. B. parodymais.

22. Pagal kasacinio teismo praktiką BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padarytos klaidos dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus atitinka; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-209-489/2015 ir kt.). Pagal visų kasacinių skundų argumentus patikrinusi abiejų žemesnės instancijos teismų nuosprendžių turinį, tokio pobūdžio esminių BPK pažeidimų kolegija nenustatė.

Dėl teisės į tinkamą teisminį procesą

23. Kasatorius nuteistojo V. S. gynėjas A. Jucys teigia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai negalėjo paaiškinti, kur iš UAB „G“ dingo UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros įsigytas ir neišvežtas iš Lietuvos Respublikos dyzelinas, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl šios aplinkybės remiasi itin slapta operatyvine informacija, kuri nėra išslaptinta, o tai pažeidžia nuteistojo V. S. teisę į tinkamą teisminį procesą (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Kolegija pažymi, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas savo išvadų apie faktines bylos aplinkybes negrindė ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniais pranešimais dėl dyzelino išgabenimo iš UAB „G“. Išvados dėl šių aplinkybių buvo padarytos pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. baudžiamąjį įsakymą, liudytojo A. J. parodymus ir kitus bylos duomenis, kuriuos patikrinti teisiamajame posėdyje galėjo ir V. S., pasinaudodamas jam, kaip kaltinamajam, suteiktomis teisėmis. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad dėl kasaciniame skunde nurodytų aplinkybių buvo pažeista nuteistojo V. S. teisė į tinkamą teisminį procesą.

Dėl skundų argumentų, susijusių su BPK 10, 255 straipsnių pažeidimais

24. Kasatorius G. M. teigia, kad pakeitus kaltinimo dalį dėl asmens, kuriam jis davė nurodymą „prasukti“ skaitiklius, buvo peržengtos kaltinimo ribos, suvaržyta jo teisė į gynybą, padarytas esminis BPK 255 straipsnio pažeidimas. Be to, pakeistas kaltinimas yra nelogiškas, nes jis nuteistas už bendrininkavimą su asmeniu, kuris nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šie argumentai nepagrįsti. Kolegija pažymi, kad BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikacijai, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-357/2005). Jei pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės neturi įtakos nei veikos kvalifikavimui ar bausmės skyrimui, nei kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, jos nepripažįstamos esminėmis BPK 255 straipsnio prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-198/2008).

25. Iš kaltinamojo akto ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad G. M. buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad 2006 m. balandžio 5 d., 2006 m. birželio 16 d., 2006 m. rugpjūčio 14 d. būdamas tanklaivio „Banga“ kapitono padėjėjas, vykdydamas V. S. nurodymą, imitavo akcizais neapmokestino dyzelino bunkeriavimą iš tanklaivio „Banga“ į laivą „Cooler Bay“, po to nurodė laivo mechanikui-laivavedžiui S. Š. „prasukti“ tanklaivio „Banga“ skysčių skaitiklių rodmenis, vėliau iškreiptų skaitiklių rodmenų pagrindu surašė tikrovės neatitinkančius dokumentus ir juos panaudojo. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad 2006 m. balandžio 5 d. ir 2006 m. birželio 16 d. S. Š. šių veikų padaryti negalėjo, todėl iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies ši aplinkybė pašalinta. Kartu pažymėtina, kad teismas nenustatė, jog šias nusikalstamas veikas padarė J. M., nors ir nurodė, kad 2006 m. balandžio 5 d., 2006 m. birželio 16 d. laive „Banga“ dirbo J. M. Kita vertus, aplinkybė, kuriam asmeniui G. M. davė nurodymus „prasukti“ skysčio skaitiklių parodymus, nelaikytina tokia, kurią pakeitus buvo iš esmės pakeistos ir kaltinamajame akte išdėstytos faktinės bylos aplinkybės. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą teisme G. M. apskritai neigė faktą, kad davė nurodymus „prasukti“ laivo „Banga“ skysčių skaitiklių rodmenis, todėl tai, kad iš kaltinimo buvo pašalinta aplinkybė, jog tokie nurodymai buvo duoti 2006 m. balandžio 5 d. ir 2006 m. birželio 16 d. S. Š., jokios realios įtakos realizuojant jo teisę į gynybą neturėjo. Svarbu ir tai, kad kasatorius pats nenurodo, kaip konkrečiai kitaip būtų realizavęs savo teisę į gynybą, jei jam būtų iš anksto žinoma apie tokį kaltinimo pakeitimą, o tai rodo, kad šis skundo motyvas yra deklaratyvus. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas G. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, iš esmės pažeidė BPK 255 straipsnį, suvaržė jo teisė į gynybą.

Dėl skunde nurodyto BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo

26. Kasatorius nuteistasis S. Š., argumentuodamas buvus BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimą, teigia, kad išvada dėl jo kaltės grindžiama ne teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, o jo paties ir kitų nuteistųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. BPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Kolegija taip pat pažymi, kad parodymų, duotų teisme ar ikiteisminio tyrimo teisėjui, prioritetas nereiškia, kad teismui apskritai draudžiama vertinti asmenų parodymus, duotus tyrėjui ar prokurorui. Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008, 2K-274/2008, 2K-7-198/2008, 2K-412/2008 ir kt.). Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių matyti, kad išvada dėl kasatoriaus S. Š. kaltumo padarius BK 200 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką grindžiama teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų D. K., A. Z., N. Č., K. A., V. B., J. M. parodymais, ištirtų operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu ir prie jo esančiomis pokalbių suvestinėmis bei vaizdo įrašais, specialisto išvada Nr. 5-2/90, laivo jėgainės žurnalo duomenimis ir kitais teisiamajame posėdyje ištirtais bei nuosprendžiuose aptartais tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais. Vien tai, kad darant išvadą dėl S. Š. kaltumo padarius nusikalstamą veiką reikšmingi yra ir netiesioginiai įrodymai, nesuteikia pagrindo teigti, kad išvada dėl jo kaltumo pagrįsta ne teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Dėl to darytina išvada, kad šis kasacinio skundo argumentas prieštarauja pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių turiniui, o teismai kasatoriaus nurodomo esminio BPK 301 straipsnio 1 dalies pažeidimo nepadarė.

Dėl kasaciniuose skunduose nurodytų BPK 305 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies pažeidimų

27. Kasatorius nuteistasis S. Š. tvirtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai savo baigiamuosiuose aktuose nenurodė, kodėl remiasi kaltinančiais įrodymais ir atmeta teisinančius įrodymus, taip iš esmės pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šis teiginys deklaratyvus. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių matyti, kad teismai išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, ir nurodė motyvus, kodėl atmeta kitus įrodymus. Vien tai, kad motyvų detalumas dėl skirtingų įrodymų rūšių skundžiuose nuosprendžiuose nėra toks pat, nesuteikia pagrindo pripažinti esminio BPK 305 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

28. Kasatoriai nuteistojo V. S. gynėjas A. Jucys, nuteistieji V. L., I. G. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jų paduotų apeliacinio skundų argumentų ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Šie teiginiai nepagrįsti. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas pasisakė ir pateikė motyvuotas išvadas dėl esminių nuteistųjų ar jų gynėjų apeliacinių skundų argumentų, tarp kurių motyvai dėl asmenų parodymų patikimumo, siejami su ikiteisminio tyrimo pareigūnų apklausiamiems asmenims darytu spaudimu, apklausų atlikimu nedalyvaujant gynėjams ir vertėjams, menamų klausimų uždavimu ir parodymų surašymu, paliekant liudytojams tik pasirašyti parodymus, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo ir jo priedų (pokalbių mobiliojo ryšio telefonais, vaizdo medžiagos) duomenų patikimumo ir leistinumo, suburto nusikalstamos grupės vertinimo kaip organizuotos ir nuteistojo V. S. pripažinimo šios grupės ir nusikalstamos veikos organizatoriumi bei kt. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir darytinų išvadų teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kaltinamieji, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių BPK pažeidimų.

Dėl BK 200 straipsnio 1 dalies taikymo

29. Kasatoriai nuteistieji I. G., G. M. tvirtina, kad jų veikos negalėjo būti kvalifikuotos pagal BK 200 straipsnio 1 dalį, nes baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patraukti užsieniečiai laivų kapitonai, kurie dalyvavo imituojant dyzelino išvežimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Šis teiginys nepagrįstas. Pažymėtina, kad pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjamoje byloje užsieniečiams laivų „Cooler Bay“ ir „Crystal Hope“ kapitonams nebuvo pareikštas kaltinimas pagal BK 200 straipsnio 1 dalį, todėl šie asmenys negalėjo būti nagrinėjamoje byloje apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl šio nusikaltimo padarymo. Kita vertus, šių asmenų nepatraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesudaro teisinės kliūties taikyti baudžiamąją atsakomybę kasatoriams, kuriems atitinkamas kaltinimas buvo pareikštas.

30. Kasatorius G. M. tvirtina, kad jis negalėjo būti nuteistas pagal BK 200 straipsnio 1 dalį ir dėl to, kad UAB Baltijos bunkeriavimo agentūra nevykdė prekių gabenimo iš Lietuvos Respublikos. Kasatorius S. Š. teigia, kad jis negalėjo imituoti dyzelino išvežimo iš Lietuvos Respublikos, nes nebuvo atsakingas už laivų bunkeriavimą pagal savo pareiginius nuostatus, be to, tvirtina, kad nesuprato, jog dyzelinas nėra išvežamas iš Lietuvos Respublikos, nenorėjo, kad taip atsitiktų. Šie teiginiai atmestini.

31. Pažymėtina, kad pagal BK 200 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos. Paprastai šia veika siekiama nesumokėti mokesčių, kuriuos privalu būtų sumokėti, jei prekės būtų skirtos realizuoti Lietuvoje, gauti iš to turtinės naudos, įgyti ekonominių pranašumų. Šios nusikalstamos veikos subjektas pirmiausia yra tas, kuris pagal savo turimus įgaliojimus privalo užtikrinti pareigos išvežti prekes pagal tranzito ar eksporto procedūrą įvykdymą (pvz., įmonės vadovas, prekių gabentojas ar kitas atsakingas darbuotojas). Kita vertus, prekių neišvežimas dažnai yra susijęs su tokiais veiksmais, kaip prekių iškrovimas ar sukeitimas, gabenimas nenustatytu maršrutu arba gabenimo nustatytu maršrutu imitavimas, dokumentų klastojimas ir jų pateikimas, poveikis muitinės pareigūnams, tarnybinis piktnaudžiavimas tikrinant krovinį arba partvirtinant tranzito ir eksporto procedūrų pabaigimą ir pan. Bet kuris fizinis asmuo, atliekantis tokius ar panašius veiksmus ir suprantantis, kad šie veiksmai atliekami tam, kad prekės nebūtų išvežtos iš Lietuvos Respublikos, taip pat gali būti pripažintas kaltu pagal BK 200 straipsnį. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, tokiais atvejais svarstytina, kokios rūšies bendrininkavimo požymius atitinka šie veiksmai (vykdytojo, padėjėjo ir kt.). Baudžiamoji atsakomybė už nagrinėjamą veiką galima tik esant tiesioginei tyčiai, kuri šiuo atveju reiškia, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai nevykdo pareigos nustatyta tvarka išvežti prekių ar produkcijos iš Lietuvos Respublikos, ir neketina to daryti (nori taip neveikti). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad pareigos išvežti minėtas prekes ar produkciją iš Lietuvos Respublikos neįvykdymo momento konstatavimas priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Aplinkybėmis, rodančiomis, kad prekių ir produkcijos nebuvo ketinama išvežti taip, kaip priklauso pagal tranzito ar eksporto procedūros dokumentus, gali būti jų realizavimo Lietuvos Respublikos teritorijoje faktas, jų išvežimo fiktyvus įforminimas, suklastotų dokumentų, melagingai rodančių, kad prekės ar produkcija išvežtos, pagaminimas ar įgijimas, išvežti skirtų prekių ar produkcijos pagrobimo ar praradimo imitavimas, bandymas jas nelegaliai išvežti per valstybės sieną ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-190/2008, 2K-306/2014).

32. Nagrinėjamoje byloje aplinkybėmis, rodančiomis, jog pareiga išvežti dyzeliną iš Lietuvos Respublikos neįvykdyta, pripažintina tai, kad akcizais neapmokestinto dyzelino sandėliavimas, bunkeriavimas ir išdavimas laivams buvo tyčia imituojamas, eksporto procedūros užbaigiamos panaudojus apgaulę, o dyzelinas realiai realizuojamas Lietuvoje. UAB Baltijos bunkeriavimo agentūra prekiavo eksportui skirtu dyzelinu ir vykdė jo eksporto procedūras, todėl jai atstovavęs direktorius V. S. turėjo pareigą užtikrinti eksportui skirto dyzelino išvežimą iš Lietuvos Respublikos. Kita vertus, nusikalstamas sumanymas realizuotas ne vien tik V. S., bet ir kitų UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros darbuotojų (organizuotos grupės narių) veiksmais, kurie pagrįstai pripažinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 200 straipsnio 1 dalyje, vykdytojais. Iš bylos aplinkybių matyti, kad visi kaltais pripažinti asmenys suvokė, koks yra dyzelino sandeliavimo, bunkeriavimo ir išdavimo imitavimo tikslas, kodėl reikia klastoti tanklaivio „Banga“ dyzelino skaitiklių parodymus, važtaraščius ir eksporto deklaracijas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad kuris nors iš nuteistųjų to nesuprato ir veikė neturėdamas tyčios. Tai, kad kasatorius S. Š. pagal pareiginius nuostatus nebuvo atsakingas už laivų bunkeriavimą, reikšmės jo veikos kvalifikavimui neturi. Nekelia abejonių, kad S. Š., būdamas UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros darbuotojas, suprato įmonės verslo esmę, todėl tai, kad jis atliko veiksmus, kuriais buvo iškreipiami tanklaivio „Banga“ dyzelino skaitiklių parodymai, leidžia daryti patikimą išvadą, jog jis suvokė, kad dyzelinas nėra bunkeriuojamas į laivus ir nebus išvežamas iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgus į S. Š. veiksmų turinį, kasatoriaus teiginiai, kad jis nenorėjo, jog dyzelinas nebūtų išvežtas, vertintini kaip deklaratyvūs.

Dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės

33. Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma nustatyta BK 20 straipsnyje (šiai bylai aktuali yra 2004 m. liepos 5 d. šio straipsnio redakcija). Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė, ir tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir šis fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu.

34. Nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių dėl to, kad V. S. visiškai atitinka asmens, kuris nusikalstamą veiką padarė eidamas vadovaujančias pareigas UAB Baltijos bunkeriavimo agentūroje, turėjo teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu, kontroliuoti jo veiklą. Taip pat nekyla abejonių ir dėl to, kad juridinis asmuo gali atsakyti pagal BK 200 straipsnį. Nagrinėjamai bylai aktualus yra kitas klausimas – ar pagrįsta teismų išvada, kad V. S., kaip UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros vadovas, BK 200 straipsnyje numatytą veiką padarė šio juridinio asmens naudai arba interesais. Aktualus yra ir juridinio asmens kaltės klausimas.

35. Pažymėtina, kad BK 20 straipsnio 2 dalies formuluotė „juridinio asmens naudai“ reiškia, kad kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika turi būti siekiama naudos jo atstovaujamam ir kontroliuojamam juridiniam asmeniui. Kartu tai atskleidžia fizinio asmens nusikalstamos veikos tyčinės kaltės turinį. Sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų klausimą, neturi reikšmės, ar dėl tokios fizinio asmens nusikalstamos veikos juridinis asmuo gavo realios naudos, ar ne. Kartu pasakytina ir tai, kad ši BK 20 straipsnio 2 dalies formuluotė nereiškia, jog fizinio asmens nusikalstamos veikos tikslas – gauti naudos juridiniam asmeniui – yra vienintelis ar pagrindinis. Toks tikslas, būtinas pagrindžiant juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, gali būti įgyvendinamas ta pačia fizinio asmens nusikalstama veika siekiant ir kaltininko asmeninės naudos, jo paties ar kitų asmenų neteisėto praturtėjimo ir pan. Naudos požymis paprastai yra aiškinamas kaip turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą. Taigi „intereso“ sąvoka platesnė nei „naudos“ sąvoka ir gali apimti pastarąją. Konstatuojant šią juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos fizinio asmens veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta (pvz., neteisėtu būdu išgryninti pinigai, naudojami įmonės interesams užtikrinti) arba kai juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (pvz., juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas: įmonės ūkinės veiklos perspektyvai ir jos konkurencingumui; įmonės įvaizdžiui; ar suteikė įmonei kokių nors pranašumų prieš kitas įmones konkuruojant viešųjų pirkimų konkursuose) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-P-95/2012).

36. Ne mažiau aktualus ir juridinio asmens kaltės klausimas. BK 20 straipsnyje, kuriame nustatytos juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos, tiesiogiai apie juridinio asmens kaltę nekalbama, tačiau, aiškinant BK 20 straipsnio nuostatas, reikia atsižvelgti į BK 2 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Būtent BK 20 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatytu reguliavimu konstatuotina, kad juridinis asmuo už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką atsako tik esant juridinio asmens kaltei. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto, specifika suponuoja ir tai, kad šiuo atveju juridinio asmens kaltė dėl nusikaltimo padarymo neatsiejama nuo fizinio asmens, per kurį juridinis asmuo veikia, kaltės, tam tikru aspektu nulemiančios juridinio asmens kaltės dėl jo naudai padarytos nusikalstamos veiklos turinį. Kartu Konstitucinis Teismas padarė išvadą, jog BK nustatytas teisinis reguliavimas nereiškia, kad juridinio asmens kaltumas neturi būti įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Taigi nors juridinio asmens kaltė yra glaudžiai susijusi su fizinio asmens kalte, tačiau ji nėra tapati šiai kaltei ir negali būti savaime perkeliama juridiniam asmeniui. Fizinio asmens, padariusio nusikalstamą veiką, kaltė yra tik prielaida juridinio asmens kaltės nustatymui. Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Antai Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime pabrėžė, kad šį ryšį gali lemti juridinio asmens veiklos politika, strategija, jo organizacinė struktūra ir pan. Teisiškai reikšmingą ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens padeda atskleisti juridinio asmens veiklą reglamentuojantys norminiai aktai, organizacinė struktūra, veiklos formavimas, įgyvendinimas ir pan. Svarbu tai, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) užtikrino veiksmingą fizinio asmens veiklos kontrolę, ar toleravo atitinkamą veiklą ir kita. Nustatant ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens, reikia įvertinti, ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai). Tai ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) žinojo, skatino arba sudarė sąlygas fizinio asmens neteisėtiems veiksmams, yra viena iš aplinkybių, pagal kurias sprendžiama apie juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę. Taigi juridinio asmens savininkas ar pagrindiniai juridinio asmens akcininkai, kurie turi sprendžiamojo balso teisę, fizinio asmens (kurio įgaliojimai nustatyti BK 20 straipsnio 2 dalyje) nusikalstamus veiksmus turi suvokti ir skatinti arba suvokti ir juos toleruoti. Sprendžiant juridinio asmens kaltumo ir baudžiamosios atsakomybės klausimą, toks abipusis ryšys tarp kaltininko – fizinio asmens ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens turi būti nustatytas. Tokio ryšio nebuvimas gali reikšti, kad fizinis asmuo darydamas nusikalstamą veiką veikė savarankiškai ir savavališkai, o tokiu atveju juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn reikštų objektyvų pakaltinimą, t. y. juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę nesant jo kaltės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012).

37. UAB Baltijos bunkeriavimo agentūra pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 200 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, atstovaujama direktoriaus V. S., kuris subūrė organizuotą grupę bendrai nusikalstamai veikai – I. G., D. K., S. Š., G. M., V. L., būdamas šios organizuotos grupės įkūrėjas ir vadovas, pagal savo iš anksto numatytą ir parengtą planą neišvežti per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną akcizais neapmokestinto dyzelino, skirto laivams, kuris pagal eksporto dokumentus turėjo būti išvežtas iš Lietuvos Respublikos, nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2006 m. spalio 6 d. neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 1 614 000 kg (1 925 109 litrų) akcizais neapmokestinto dyzelino, įsigyto UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros iš Latvijos Respublikos įmonių už 2 956 818,23 Lt (858 353,75 Eur). Nusikalstama veika buvo vykdoma pagal tokią schemą: UAB Baltijos bunkeriavimo agentūra įgydavo byloje minimą neapmokestintą dyzeliną iš Latvijos Respublikos įmonių, dyzelinas turėjo būti pristatomas ir laikomas agentūrai priklausančio tanklaivio „Banga“ esančiame sandėlyje ir eksportuojamas į užsienį – dyzeliną nusipirkusioms kompanijoms „International bunkering agency LLC“ ir „Iceberg seafoods LLC“. Iš tikrųjų dyzelinas buvo gabenamas į UAB „G“ teritoriją šios bendrovės transportu ir iš ten realizuojamas Lietuvoje. V. S. suburtos organizuotos grupės nariai imituodavo (tiek fiziškai, tiek ir dokumentuose) dyzelino priėmimą į tanklaivį, jo bunkeriavimą tanklaiviu į laivus „Cooler Bay“ ir „Crystal Hope“, kad šiais laivais dyzelinas neva būtų išvežtas iš šalies. Šios imitacijos pagrindu muitinė patvirtindavo eksporto procedūros užbaigimą. Pinigais, gautais realizavus dyzeliną, disponavo asmeniškai UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros direktorius V. S.

38. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios atsakomybės taikymo juridiniam asmeniui klausimą, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismai, nors nepakankamai išsamiai motyvavo savo sprendimą, bet pagrįstai pripažino UAB Baltijos bunkeriavimo agentūrą kalta padarius BK 200 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Darydama tokią išvadą, išplėstinė septynių teisėjų kolegija atsižvelgia į šias aplinkybes:

38.1. Pirma, nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros direktorius V. S. savo nusikalstamam tikslui įgyvendinti subūrė organizuotą grupę, kurios branduolį sudarė būtent jo vadovaujamos bendrovės darbuotojai. Įgyvendinant nusikalstamą schemą ir imituojant dyzelino priėmimą bei išvežimą į jūroje esančius laivus, užtikrinant dyzelino saugų gabenimą į UAB „G“ teritoriją, buvo klastojami bendrovės dokumentai, aktyviai panaudojamas bendrovės turtas, infrastruktūra, personalas. Iš bylos aplinkybių matyti, kad UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros valdymas buvo toks, kad direktorius V. S., kuris, jo žodžiais tariant, buvo įgijęs bendrovės akcijų, bet jų neapmokėjęs, vienasmeniškai sprendė vadovaujamos bendrovės administravimo ir ūkinės veiklos strategijos klausimus, niekam nebuvo atskaitingas ir niekieno nekontroliuojamas.

38.2. Antra, įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-417/2017 (byla V. S. ir kitiems asmenims pagal BK 216 straipsnį nutraukta dėl suėjusios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties; bylos aplinkybės glaudžiai susijusios su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis), nustatyta, kad dalis pinigų, V. S. gautų neteisėtai realizavus dyzeliną Lietuvoje, buvo pervesta į UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros sąskaitą iš užsienio kompanijų „International bunkering agency LLC“, „Iceberg seafoods LLC“ ir „Iceberg seafoods S.A.“ sąskaitų. Užtikrinant tokį apmokėjimą pinigai buvo perduodami nenustatytiems asmenims Latvijos Respublikoje, kurie pervedinėjo juos į minėtų kompanijų sąskaitas, esančias AB „Parex banka“ ir AB „Rietumu Banka“ Latvijoje. Iš minėtų sąskaitų atitinkamos pinigų sumos buvo pervedinėjamos į UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros sąskaitą kaip apmokėjimas už dyzeliną. Dalį šių finansinių operacijų atliko pats V. S., turėdamas interneto prieigą prie kompanijos „International bunkering agency LLC“ banko sąskaitos, esančios AB „Parex banka“ Latvijoje. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartimi nustatyta, kad minėtomis finansinėmis operacijomis V. S., padedant I. G. ir I. A., legalizavo 1 652 134,07 Lt (478 491,10 Eur). Nagrinėjamos bylos kontekste šie duomenys reiškia, kad V. S. organizuotos nusikalstamos veiklos schema suponavo nusavinto dyzelino vertės kompensavimą UAB Baltijos bunkeriavimo agentūrai, taigi ši bendrovė naudojo ūkinėje veikloje iš neteisėto dyzelino realizavimo gautus pinigus, šiais pinigais buvo palaikoma bendrovės finansinė apyvarta, be to, buvo nuslėpti atitinkami mokesčiai, kuriuos privalu mokėti ne eksportuojant, bet realizuojant dyzeliną Lietuvoje.

38.3. Trečia, visos išdėstytos aplinkybės rodo, UAB Baltijos bunkeriavimo agentūra, neteisėtai neišvežusi per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną 1 614 000 kg (1 925 109 litrų) akcizais neapmokestinto dyzelino, veikė kaip V. S. organizuotos nusikalstamos veiklos priedanga, be kurios ši veikla negalėtų būti vykdoma, taip pat gaudavo iš to konkrečių ekonominių pranašumų.

39. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos būtinos juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos (BK 20 straipsnis), todėl teismai, pripažinę UAB Baltijos bunkeriavimo agentūrą kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 200 straipsnyje, teisės taikymo klaidos nepadarė.

Dėl civilinio ieškinio UAB Baltijos bunkeriavimo agentūrai

40. Nuteistojo juridinio asmens UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros atstovas generalinis direktorius D. B., ginčydamas iš bendrovės priteistą Klaipėdos apskrities VMI ieškinį dėl nesumokėtų mokesčių 2 440 557 Lt (706 834 Eur), argumentuoja, kad dyzelinu disponavo ne UAB Baltijos bunkeriavimo agentūra, bet V. S. ir G. S., dėl to prievolė mokėti mokesčius kilo šiems asmenims, o ne bendrovei. Šie argumentai nepagrįsti.

41. Sprendžiant dėl neįvykdytos mokestinės prievolės kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtos žalos priteisimo, yra aktualios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.33, 2.50 straipsnių nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu. Iš šių nuostatų išplaukia išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų, tarp jų ir juridinio asmens vadovų, atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323-489/2016, 2K-7-304-976/2016). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad už juridinio asmens darbuotojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, civiline tvarka atsako darbdavys ar jo teisių perėmėjas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-355-788/2016, 2K-320/2014). Juridinio asmens darbuotojas pagal deliktinę prievolę gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) tuo atveju, kai iki žalos atlyginimo atsakomybės subjektas (darbdavys) išnyksta (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Klaipėdos apskrities VMI ieškinys buvo pagrįstai priteistas būtent iš UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros kaip mokesčių mokėtojo, o ne iš fizinių asmenų, savo nusikalstamais veiksmais lėmusių mokestinės nepriemokos atsiradimą.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

43. Kasatorius nuteistasis G. S. teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nutardami pripažinti nusikalstamos veikos rezultatu dyzelino įsigijimo kainą ir nuspręsdami ją lygiomis dalimis konfiskuoti iš jo ir V. S., netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas. Su G. S. kasacinio skundo argumentais iš dalies sutiktina.

44. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Pabrėžtina, kad turto konfiskavimo tikslas – ne nubausti, bet panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal šios normos prasmę turto vertės išieškojimas pirmiausia turi būti nukreiptas į tą turtinę naudą, kurią nuteistasis realiai gavo iš nusikalstamos veikos.

45. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, neteisėtai neišvežus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną dyzelino, kurio vertė 2 956 818,23 Lt (856 353,75 Eur), šis dyzelinas V. S. buvo parduotas G. S., kuris jį realizavo, abu nuteistieji iš to gavo pajamų. Teismų sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos rezultato vertę būtent iš V. S. ir G. S. yra pagrįstas, kita vertus, išieškotinos turto vertės nustatymas kiekvienam iš jų teisėjų kolegijai sukėlė abejonių.

46. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai išieškotiną turto vertę apskaičiavo pagal dyzelino kainą, už kurią UAB Baltijos bunkeriavimo agentūra šį dyzeliną įgijo 2 956 818,23 Lt (856 353,75 Eur). Šis skaičius, kaip bendrovės vadovo V. S. nusikalstamos veikos rezultato vertės kriterijus, teisėjų kolegijos vertinimu, pasirinktas teisingai, nes būtent tokios vertės dyzelinas buvo jo nusavintas ir neteisėtai realizuotas Lietuvoje, o tikslių duomenų, už kokią sumą jis šį dyzeliną realizavo, šiam nuteistajam viską neigiant, nenustatyta. Kita vertus, vertinant G. S. nusikalstamos veikos rezultatą, ši vertė pasirinkta neteisingai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. S. nuteistas pagal kitą BK straipsnį (199(2) straipsnis) nei V. S. (200 straipsnis), V. S. suburtos organizuotos grupės nariu jis nepripažintas. G. S. realizavo dyzeliną, kurį gavo iš V. S., todėl jo nusikalstamos veikos rezultatas objektyviai negalėjo būti toks pat kaip V. S. Teismų sprendimas išieškoti 2 956 818,23 Lt (856 353,75 Eur) iš V. S. ir G. S. per pusę grindžiamas išvada, kad neįmanoma nustatyti, kokią sumą kuris iš teisiamųjų gavo. Kita vertus, jau vykstant kasaciniam šios bylos procesui, buvo priimta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-417/2017, kurioje nustatyti ir šiai bylai reikšmingi faktai (byla buvo nagrinėjama pagal BK 216 straipsnį ir nutraukta dėl suėjusios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties). Vienas iš tokių reikšmingų faktų yra tai, kad šia nutartimi tiksliai nustatyta G. S. 2006 m. kovo 1 d. – spalio 6 d. laikotarpiu nusikalstamai gautų pajamų dalis realizavus pirmiau minėtą iš V. S. įgytą dyzeliną. Minėtoje teismo nutartyje nurodyta: „Iš viso tyrimo metu nustatyta, kad G. S. be pateisinamų dokumentų įsigijo dyzelinį kurą ir be sandorį pateisinančių dokumentų, nesumokėdamas jokių mokesčių, realizavo, gaudamas 595 950 Lt pajamų“. Gavusi pirmiau minėtus duomenis, taip pat atsižvelgdama į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-417/2017 yra įsiteisėjusi ir kad abiejose bylose nagrinėtos aplinkybės yra glaudžiai susijusios, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš G. S. išieškotina būtent ši suma, t. y. 595 950 Lt (172 599,05 Eur).

47. Teismai iš nuteistojo V. S. šioje byloje, kaip konfiskuotino turto vertę, išieškojo 1 478 409,11 Lt (428 176 Eur). Jau minėta, kad, pagal bylos duomenis, dyzelino kaina 2 956 818,23 Lt (856 353,75 Eur), už kurią UAB Baltijos bunkeriavimo agentūra šį dyzeliną realiai įgijo ir fiktyviai pardavė kompanijoms „International bunkering agency LLC“ ir „Iceberg seafoods LLC“, yra tinkamas kriterijus identifikuojant būtent bendrovės vadovo V. S. nusikalstamos veikos rezultatą. Kita vertus, jau minėta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-417/2017 nustatyta, kad dalį pajamų 1 652 134,07 Lt (478 491,10 Eur), gautų neteisėtai realizavus dyzeliną, V. S. pats ir per kitus asmenis pervedė į UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros sąskaitą kaip apmokėjimą už nupirktą ir bunkeriuotą dyzeliną. Nors ši nusikalstamų pajamų dalis buvo skirta teisėtam dyzelino savininkui UAB Baltijos bunkeriavimo agentūrai nusavinto dyzelino vertei kompensuoti, tačiau pagal Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartimi nustatytus faktus šis pinigų pervedimas atitinka nusikalstamų būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo (BK 216 straipsnis) požymius. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pinigų pervedimo UAB Baltijos bunkeriavimo agentūrai faktas nesudaro pagrindo koreguoti iš V. S. konfiskuotino turto vertės, juolab, kad iš jo konfiskuota suma sudaro tik pusę neteisėtai realizuoto dyzelino kainos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktais,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. S. gynėjo advokato Algimanto Jucio, nuteistųjų I. G., G. M., V. L., S. Š., UAB Baltijos bunkeriavimo agentūros atstovo generalinio direktoriaus D. B. kasacinius skundus atmesti.

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 28 d. nuosprendžius pakeisti sumažinant iš G. S. pagal BK 72 straipsnio 5 dalį išieškotiną turto (nusikalstamų būdu gautų pajamų) vertę iki 172 599,05 Eur.

Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Armanas Abramavičius

Vytautas Masiokas

Artūras Pažarskis

Vytautas Piesliakas

Tomas Šeškauskas

Olegas Fedosiukas