Kasacinio skundo Nr. DOK-1497/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00013-2018-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininko) ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Ginto Ivanausko kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 22 d. nuosprendžio nuteistųjų P. S., A. Š. ir V. J. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras G. Ivanauskas prašo 1) pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria nepripažinti įrodymais duomenys, surinkti pagal Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis Nr. S6-62, S6-63, S6-66 ir 2015 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. S6-281, S6-283, S6-258 P. S., V. J. ir A. Š. darbo kabinetuose VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, panaudojant specialia tvarka technines priemones, ir pripažinti visus minėtomis Panevėžio apygardos teismo nutartimis sankcionuotų kriminalinės žvalgybos veiksmų metu gautus duomenis įrodymais arba palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinis teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalis, kuriomis konstatuota, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu padarytų garso ir vaizdo įrašų pripažinti neteisėtais nėra pagrindo, todėl teismas remiasi ir kriminalinės žvalgybos metu padarytuose vaizdo ir garso įrašuose bei protokoluose užfiksuotais duomenimis; 2) pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria pašalinta didelės turtinės žalos padarymo VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei aplinkybė iš pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) P. S., A. Š. ir V. J. nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių ir pripažinti, kad P. S., A. Š. ir V. J. padarė BK 25 straipsnio 3 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 228 straipsnio 2 dalyje (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija) nurodytą nusikaltimą, padarydami VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei ir didelę turtinę žalą, arba palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį dėl pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį P. S., A. Š. ir V. J. nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių – didelės vertės, t. y. ne mažiau kaip 68 686,87 Eur, turtinės žalos padarymo VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei; 3) pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 22 d. nuosprendžio dalį dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančių pinigų sumų išieškojimo ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, kaip BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos rezultatą konfiskuoti iš P. S. 55 686,87 Eur sumą, kurią sudėti su iš P. S. priteista 11 047 Eur suma, kuri yra BK 225 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos rezultatas, ir iš P. S. iš viso konfiskuoti 66 733,87 Eur vertę atitinkančią pinigų sumą arba palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, nuspręsta konfiskuoti nusikalstamų veikų rezultatą: iš P. S. 59 733,87 Eur, iš A. Š. 15 000 Eur ir iš V. J. 5000 Eur; 4) pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 22 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 3 dalimi, paskirti teisės dirbti valstybės tarnyboje ir vadovaujantį darbą valstybės ar savivaldybės institucijose ir įstaigose ar įmonėse atėmimą P. S. 5 metams, A. Š. 3 metams, V. J. 2 metams arba palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtas baudžiamojo poveikio priemones. Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio skundžiamos dalys yra nepagrįstos dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Kasatorius teigia, kad, išteisindamas P. S., A. Š. ir V. J. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas netiksliai kvalifikavo jų veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, konstatuodamas, kad nepadaryta didelė turtinė žala VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei. Padaryta neteisinga išvada, jog neįrodyta, kad V. J. 21 797,66 Eur, išmokėtus kaip priedus, gavo neteisėtai bei nepagrįstai jo veiksmai perduodant šiuos pinigus pagal susitarimą nepripažinti nusikalstamais, kartu iki šešių asmenų sumažintas nuteistiesiems pinigus perdavusių ligoninės darbuotojų skaičius bei iš jų surinkta bendra pinigų suma nuo 68 686,87 Eur iki 46 889,21 Eur, taip pat atitinkamai sumažinta piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi nuteistųjų gauta turtinė nauda.
Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepakankamai įvertino nuteistųjų tyčios kryptingumą ir pačios nusikalstamos veikos sumanymą bei mechanizmą. Kaip pažymima kasaciniame skunde, net ir turėdamas teisę už viršvalandžius ar papildomą darbą gauti priedus ir priemokas, V. J., kaip ir kiti darbuotojai, nebūtų jų gavęs, jei nebūtų sutikęs didžiąją dalį atiduoti P. S. asmeniniams poreikiams tenkinti. Nusikalstamo sumanymo įgyvendinimas nepriklausė nuo to, teisėtai ar neteisėtai bus išmokami priedai ir priemokos. Buvo pasirinktas toks išmokėjimo būdas, kurio nebūtų galima nustatyti atliekant vidaus auditus. Nuteistieji, turėdami įgaliojimus disponuoti ligoninei skirtomis lėšomis, pagal savo sugalvotą jų užvaldymo schemą, pirmiausia užsitikrindavo, kad norimos pinigų sumos pas juos pateks ir tik tada atlikdavo tolesnius veiksmus nustatyta tvarka įformindami priedų ir priemokų išmokėjimą, o nuteistasis V. J. ir jų perdavimą. Nuteistųjų veikimo būdas leidžia daryti išvadą, kad jų veiksmuose yra turtinės žalos padarymas, kaip nusikaltimo sudėties požymis.
Kasatoriaus teigimu, nuteistųjų veiksmais turtinė žala ligoninei buvo padaryta, nes visi nuteistiesiems pagal nusikalstamą planą perduoti pinigai galėjo būti panaudoti kitiems ligoninės poreikiams. Apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs išteisinti nuteistuosius dėl ligoninės didelės vertės turto pasisavinimo, nepagrįstai iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybių pašalino didelės turtinės žalos ligoninei padarymą kaip neįrodytą. Kasatoriaus nuomone, nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji neteisėtai užvaldė ne mažiau kaip 68 686,87 Eur, kurie, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, kaip nusikalstamu būdu įgytas turtas, turi būti konfiskuojami iš nuteistųjų, atsižvelgiant į kiekvieno vaidmenį darant nusikalstamą veiką ir disponuotą neteisėtai užvaldytos sumos dalies dydį. Nors, kaip teisingai nurodo teismas, tikslios sumos, tekusios kiekvienam nuteistajam įvykdžius piktnaudžiavimą tarnyba, nenustatytos, įvertinus bylos įrodymus, patvirtinančius šios organizuotoje grupėje padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, galima daryti išvadą, kad didžioji dalis teko ligoninės vadovo pareigas ėjusiam P. S., A. Š. saugojo šias lėšas ir disponavo mažesne jų dalimi, o V. J. perimtų lėšų tiesiogiai nevaldė, jo vaidmuo buvo antraeilis, jam teko tik nedidelė pinigų dalis. Todėl iš kiekvieno atitinkamai turi būti konfiskuota kasacinio skundo suformuluoto prašymo 3 punkte nurodyto dydžio pinigų suma. O kadangi nuteistieji padarė korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, pasinaudodami savo, kaip vadovų, pareigomis, t. y. nusikalstama veika padaryta darbinės ar profesinės veiklos srityje (BK 681 straipsnio 3 dalis), be to, P. S., iš nuteistųjų užimdamas aukščiausias pareigas ir būdamas pagrindinis naudos gavėjas, tai darė sistemingai ir ilgą laiką, tikslinga jų atžvilgiu taikyti kasacinio skundo suformuluoto prašymo 4 punkte nurodytas baudžiamojo poveikio priemones.
Kasatorius nesutinka su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartyje ir paskesniame, vadovaujantis BPK 386 straipsnio 2 dalimi, priimtame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis, kad Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartimis Nr. S6-62, S6-63, S6-66 ir 2015 m. gegužės 8 d. nutartimis Nr. S6-281, S6-283, S6-285 nuteistųjų darbo kabinetuose vaizdo ir garso įrašymo įranga buvo įrengta ir naudojama neteisėtai, todėl visi duomenys, surinkti jų darbo vietose, panaudojant šią įrangą, negali būti laikomi teisėtu būdu gautais duomenimis ir pripažįstami įrodymais. Kasatoriaus nuomone, tokios išvados yra nepagrįstos ir neteisingos ir yra tikslinga spręsti dėl šios bylos perdavimo nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad baudžiamoji byla pagal prokuroro, nuteistųjų P. S., A. Š., nuteistojo V. J. gynėjo advokato S. Juzukonio apeliacinius skundus apeliacine tvarka išnagrinėta antrą kartą po to, kai kasacinės instancijos teismas 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi perdavė šią bylą nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo. Šio kasacinio proceso metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, iš dalies tenkindama prokuroro, nuteistojo P. S., nuteistojo V. J. gynėjo advokato S. Juzukonio kasacinius skundus, konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas nuosprendį duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais, iš esmės pažeidė ir BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, kurie sukliudė šiam teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kasacinės instancijos teismas, priėmęs sprendimą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, įpareigojo apeliacinės instancijos teismą iš naujo nagrinėjant bylą išsamiai ir nešališkai ištirti ir įvertinti kitų byloje teisėtais būdais surinktų įrodymų visetą, patikrinant jų patikimumą ir pakankamumą P. S., V. J. ir A. Š. kaltei padarius paminėtas nusikalstamas veikas pagrįsti, ištirti ir aiškiai nustatyti faktines nagrinėjamų veikų aplinkybes, tarp jų ir ligoninės darbuotojams prie atlyginimų išmokėtų priedų dalies grąžinimo aplinkybes, be kita ko, ir kasaciniuose skunduose akcentuojamas netinkamai nustatytas faktines aplinkybes, ir pagal jas tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius savo prašymą pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį grindžia nesutikimu su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nepateikdamas teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie apeliacinės instancijos teismo ginčijamais klausimais padarytas teisės aiškinimo ar taikymo klaidas. Kasaciniame skunde kritikuojama šioje byloje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartis ir siekiama, kad teismas išnagrinėjęs kasacinį skundą, pakartotinai įvertintų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gautus duomenis ir padarytų kitokias išvadas juos vertindamas. Toks kasacinio skundo argumentavimas nelaikytinas tinkamu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-P-31-788/2021 ir kt.).
Kaip jau minėta, kasatorius pateikia ir argumentus, kuriais nesutinka su šioje byloje priimtos kasacinės nutarties ir paskesnio apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvadomis dėl duomenų, gautų panaudojus vaizdo ir garso įrašymo įrangą, neatitikties teisėtumo ir leistinumo reikalavimams. Tačiau kasaciniame skunde pateiktų argumentų turinys nepagrindžia BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Ginto Ivanausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Olegas Fedosiukas
Darius Kantaravičius
